Kiekvienos valstybės viena iš prioritetinių politikos krypčių yra visuomenės ir asmens sveikata. Tačiau, kad ir stengiamasi užtikrinti žmogaus sveikatos apsaugą, kiekvieną dieną visame pasaulyje žmonės neišvengiamai susiduria su mirtimi. Kai kuriose valstybėse, kalbant apie nepagydomai sergančius ligonius, kurie kenčia didelius skausmus ar apie komos ištiktus žmones, vis dažniau iškeliamas eutanazijos klausimas, kuris dažnai apibrėžiamas kaip sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Vis dėlto eutanazijos įteisinimo klausimas yra opus ir visada lydimas aršių debatų tarp jos šalininkų bei priešininkų. Šio darbo tikslas yra aptarti eutanazijos įteisinimo aspektus bei ištirti Lietuvos visuomenės požiūrį aprašomo reiškinio atžvilgiu. Visas pirmasis darbo skyrius skirtas teorinio modelio aprašymui. Šio skyriaus poskyriuose, atliekant mokslinės literatūros analizę, aptariami viešosios politikos formavimo ir interesų grupių teoriniai modeliai, kuriais grindžiamas šis darbas. Antroji dalis skirta eutanazijos politikai apžvelgti. Poskyriuose aptariamas eutanazijos reiškinys, jos rūšys ir interesų grupių argumentai už ir prieš eutanazijos politiką. Taip pat analizuojami ir lyginami eutanazijos įteisinimo atvejai Nyderlanduose ir Belgijoje. Trečioji dalis skirta praktinei darbo pusei aprašyti. Pristatomas Lietuvoje atliktas empirinis kiekybinis tyrimas, kuriuo buvo siekiama ištirti Lietuvos visuomenės – medikų... [toliau žr. visą tekstą] / Public and personal health is one of the priority policies of every state. However, despite the attempt to ensure the protection of human health, every day people in all over the world inevitably come face to face with death. While talking about the incurable patients, who suffer from severe pain or are in coma, some countries raise the question of euthanasia, which is often defined as the intentional taking of a person‘s life for the good of that person by the means as delicate as possible. However, the legitimation of euthanasia is a sensitive issue, always accompanied by the savage debates between its supporters and opponents. The aim of this work is to discuss the aspects of the legitimation of euthanasia and to investigate the attitude of Lithuanian society towards the described phenomenon. The first part of this paper discloses the theoretical description of the model. Using the analysis of scientific literature, the subchapters discuss the theoretical models of public policy formation and interest groups, on which this work is based. The second part reviews the policy of euthanasia. The subchapters discuss the phenomenon of euthanasia, its types and the arguments of interest groups for and against the policy of euthanasia. Moreover, the cases of the legitimation of euthanasia in the Netherlands and Belgium are analyzed and compared. The third chapter is devoted to the practical part of the work. The quantitative empirical study accomplished in Lithuania, which has... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo organizavimą slaugant visiškos negalios pacientus Kauno rajone ir Kauno mieste. Uždaviniai: 1. Įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo krūvius slaugant visiškos negalios pacientus. 2. Įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo sąlygas slaugant visiškos negalios pacientus. 3. Palyginti bendruomenės slaugytojų darbo krūvius, darbo sąlygas tarp atskirų sveikatos priežiūros institucijų. Tyrimo metodika. 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėn. atlikta anoniminė bendruomenės slaugytojų apklausa 4 Kauno miesto ir rajono PSPC. Atliekant tyrimą, buvo išdalintos 98 anketos, atsakymų dažnis 93 proc. Rezultatai. Kaimo apylinkėse dirbo vyresni, turintys didesnį darbo stažą ir dirbantys didesniu darbo krūviu slaugytojai lyginant su miesto apylinkių slaugytojais. Nustatytas ryšys darbo krūvio pokyčiuose paskutinių trejų metų laikotarpyje: miesto apylinkėse dirbantys slaugytojai (77,3 proc.) nuomone darbo krūvis didėjo ir galėtų būti mažesnis, o kaimo apylinkių slaugytojų (42,0 proc.) nuomone darbo krūvis nesikeitė – jie lengvai susitvarko su paskirtomis užduotimis. Didžioji dalis bendruomenės slaugytojų dirbo su šeimos gydytojais, bet trečdalis norėtų dirbti savarankiškai. Reikšmingai didesnė dalis slaugytojų miesto apylinkėse (87,0 proc.) kabinetuose dirbo daugiau nei 4 val., o kaimo apylinkėse – iki 4 val. Statistiškai reikšmingai kaimo apylinkėse dirbantys slaugytojai aptarnauja daugiau gyventojų tiek turinčių negalią, tiek vaikų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Research aim: to assess organization of community nurses‘ work in caring of totally disabled patients in Kaunas city and area. Objectives: 1. To assess community nurses‘ work load in caring of totally disabled patients. 2. To assess community nurses‘ work conditions in caring of totally disabled patients. 3. To compare community nurses‘ work load and work conditions among different health care institutions. Research methodic. Research was performed during December 2012 – January 2013 by spreading anonymous questionnaires for community nurses in 4 outpatient clinics. 98 questionnaires were distributed, response rate 93%. Results. Community nurses in rural area were older and with bigger work load comparing to city nurses. Connection in changes of work load during last three years was set: work load for city community nurses (77.3%) have raised and could be smaller, work load in rural area didn’t change and nurses (42.0%) easily deal with given tasks. Bigger part of community nurses work with family doctors, but one third of them would like to work independently. Statistically significantly bigger part (87.0%) of city nurses worked in cabinet more than 4 hours daily, in rural area – less than 4 hours. Statistically significantly nurses in rural are maintained more patients including disabled patients, children and one visit takes more than one hour, in city – from 30 minutes till 1 hour. Bigger part (75.8%) of nurses are satisfied with work means and statistically... [to full text]

Bendruomenės slaugytoja yra pirmasis asmuo, į kurį kreipiasi bendruomenės nariai, ištikus nelaimei, todėl esant poreikiui, slaugytojos teikia pagalbą bet kuriuo paros metu. Pacientų ir slaugytojų santykiai yra labai artimi, visapusiškai pasitiki, todėl slaugytojos neretai atlieka daugelį vaidmenų, reikalaujančius tarpdisciplininių žinių. Tai rodo slaugytojų didelį atsidavimą darbui ir atsakomybę už visapusišką bendruomenės narių sveikatą. Interviu analizė leido pamatyti bendruomenės medicinos punktų veiklos problemas: kitoje įstaigoje prisirašiusių asmenų aptarnavimo problema, bendradarbiavimo trūkumas su socialinių paslaugų teikėjais, bendruomenės slaugytojų savarankiškumo sumažinimas, rizikos grupės šeimų ir alkoholizmo problemos, kaimo retėjimo ir senėjimo problema. Pokyčių bendruomenės medicinos punktuose informantai nenori ir neorganizuoja, tenkinasi esama situacija. Anot respondentų, realiausia perspektyva – medicinos punktų uždarymas. Mobilių paslaugų idėjos įgyvendinimui respondentai griežtai priešinasi, nurodant tam įvairias priežastis: kiltų gyventojų nepasitenkinimas, nevisi bendruomenės nariai noriai įsileistų slaugytojas į namus, sumažėtų teikiamų paslaugų spektras ir PSP paslaugų prieinamumas. / The community nurse is the first person approached by the members of the community when disaster strikes, so if needed, nurses provide assistance at any time of the day. The relationships of patients and nurses are very close, so nurses often perform many different roles, which require interdisciplinary knowledge. It shows great dedication of nurses and the responsibility for comprehensive community health. Interview analysis identified community medical centers operating problems: serving customers which are not signed to the concrete community center, lack of cooperation with social service providers, loss of autonomy of community nurses, problems of families at risk and alcohol abuse, problems of village depopulation and aging. The informants do not organize any changes and are satisfied with the current situation of medical centers. Probably community medical centers will be closed in the future, but respondents were categorically against the idea of portable medical station, arguing, that: it would lead to dissatisfaction of community members, not all members of the community would be willing for nurses to come to their home, the range of services would reduce, the availability of primary health care would reduce.

Tyrimo tikslas – atskleisti artimųjų, slaugiusių sunkiai sergantį šeimos narį iki jo/jos mirties namuose, patirtį. Tiriamas reiškinys – slaugymas iki mirties namuose. Tyrimo klausimai. 1) Kokia yra artimųjų slaugymo namuose sunkiai sergantį šeimos narį patirtis? 2) Kokia yra artimųjų budėjimo namuose šalia mirštančio šeimos nario patirtis? Tyrimo metodai. Kokybinis tyrimas, taikant aprašomosios fenomenologijos strategiją, pagal P. Colaizzi metodą. Duomenys rinkti taikant individualųjį giluminį interviu. Tyrimo dalyviai. 5 artimieji (1 vyras, 4 moterys). Atranka – tikslinė. Atrankos kriterijai: a) artimieji, slaugę sunkiai sergantį suaugusį šeimos narį ir budėję jo/jos mirties momentu namuose; b) artimieji, slaugę šeimos narį ir budėję jo/jos mirties momentu namuose, ne anksčiau nei praėjus vieneriems metams po mirties. Tyrimo rezultatai. Tyrime išryškėjusios temos, kurios atskleidė patirčių esmę – tiriamą reiškinį: 1) Šeimos narys: nesvarbu koks, svarbu, kad tik būtų kartu?; 2) Slaugos namuose motyvai: „namai lieka namais“; 3) Artimųjų palaikymas ir pagalba – „pats svarbiausias dalykas“; 4) Pokyčiai gyvenime: nuo momentinės pagalbos iki priežiūros 24 valandas per parą; 5) Susitaikymas ir „paleidimas“; 6) Mirties akimirka: nuo „visiška ramybė“ iki „blogiausias momentas“; 7) Sveikatos priežiūros specialistai – padedantys arba apsunkinantys esamą situaciją; 8) Sugrįžimas į gyvenimą „be artimųjų slaugymo“. Išvados. Artimieji nusprendę slaugyti sunkiai sergantį šeimos narį... [toliau žr. visą tekstą] / Reseach purpose – to reveal the family caregivers’ experience of caring a seriously ill family member till his/her death at home. Studied phenomenon – caring a seriously ill family member till his/her death at home. Research questions. 1) What kind of experience have the family caregivers got of caring a seriously ill family member till his/her death at home? 2) What kind of experience have family caregivers got while caring a dying family member? Research methods. Qualitative research, with applied descriptive phenomenology strategy, on the base of P. Colaizzi method. Data has been collected by in-depth interviewing, asking two research questions. Research participants. 5 family caregivers (1 male, 4 female). Selection – target, selection criteria: a) family caregivers who took care of a seriously ill adult family member till his/her death at home; b) family caregivers who took care of a seriously ill adult family member at home, no earlier than a year after he/she had passed. Research results. The following themes have emerged: 1) Family Member: no matter how he or she is, it is important to have one beside; 2) Home care motivation: “home is home”; 3) Family members’ assistance and support – “the most important thing”; 4) Changes in care needs: from instant help to care 24 hours a day; 5) Reconciliation and acknowledging the full reality of the loss; 6) The moment of death: from “total peace” to the “worst moment”; 7) Health care professionals – whether they help or hinder... [to full text]

SUMMARY Management of Public Health THE OPTIMIZATION OF ACTIVITIES FOR NURSING AND PALLIATIVE CARE HOSPITALS Viktoras Lebedžinskas Supervisor Donatas Bierontas, Dr., Assoc. Prof., Department of Social Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2005. – P. 66. The aim of this study was to investigate the nursing activities in Marijampole region and to offer recommendations for optimization of nursing services. Methods of study – primary data were obtained from the databases of the institutions of personal health care of Marijampole region, also from information system “Sveidra” during 1999–2003 years was enrolled to the information database. Statistical analysis was performed using MS EXCEL 2000 standard statistical programming packages. Results. The average length of stay in all institutions of nursing and palliative care in Marijampole region differed. The levels of bed occupancy and bed turnover had a tendency to decrease, while the levels of hospital lethality statistically significantly increased. Analysis of the trends of Kudirkos Naumiestis primary health care hospital of nursing and palliative care during 1999-2003 suggested, that the number of bed-days significantly increased in average by 7.2%per year, (p=0.01), the bed turnover decreased from 11.3 events in 1999 to 6.8 events in 2003 (in average by 13.1% per year, p=0.001). Throughout the period of investigation, despite of increasing average length of stay (in average by 9.1%/yrs... [to full text]

The study included two groups of participants: research (case) and control groups. The data on the QOL and the most frequently symptoms as well as sense of coherence was evaluated comparing the differences between research and control groups. Patients by age were homogenic in both groups (Table 2). Table 2. Socio-demographic characteristics of research and control groups. Socio-demographic characteristics Research group (n=84) Control group(n=82) p value Age (years)Mean (SD) 70.46 (5.93) 69.50 (5.29) 0.27 Education n (%)Primary school8 years education12 years educationCollage educationUniversity education 20 (23.7 %)14 (16.7 %)14 (16.7 %)13 (15.5 %)23 (27.4 %) 19 (23.2 %) 7 (8.5 %)11 (13.4 %)23 (28.1 %)22 (26.8 %) 0.13 Marital status n (%)Married/Live with partnerSingle/widower 72 (85.7 %)12 (14.3 %) 74 (90.2 %) 8 (9.8 %) 0.86 Religion n (%)BelieverLibertine 58 (69 %)26 (31 %) 63 (76.8 %)19 (23.2 %) 0.12 The place of residence n (%)CityRural areas 67 (79.8%)17 (20.2%) 59 (72.0 %)23 (28.0 %) 0.89 Overall, 29.8 % of patients were indicated with the mild pain and 30.0 % of patients – with moderate and severe pain (Figure 3). The urine incontinency symptom was determined only for three patients in the last stage of research and it is not demonstrated in the picture thoroughly. Fatigue was the most frequently indicated and most intensive symptom (82.1 % - 89.3 %) of patients in the research group throughout all three stages of research. It tended to be increasing the entire... [to full text]

Lietuvoje asmenims, priklausomiems nuo opioidų, vis dažniau yra skiriamas gydymas stacionaruose ir farmakoterapija metadonu ar buprenorfinu. Tokiems pacientams visą parą skiriama slauga, todėl siekiant tobulinti slaugos paslaugų kokybę, svarbu žinoti, kaip slaugos veiksnius vertina patys pacientai, priklausomi nuo opioidų, ir slaugytojai, dirbantys priklausomybės ligų centruose, kokie slaugos veiksniai turi teigiamą arba neigiamą poveikį slaugos procesui ir pacientų lūkesčiams. Darbo tikslas. Išanalizuoti opioidinės priklausomybės pacientų lūkesčių tenkinimą slaugos procese. Tyrimo metodika. Atliktas empirinis kiekybinis tyrimas. Taikyti šie metodai: anoniminė anketinė apklausa pagal standartizuotus klausimynus (juos adaptuojant), statistinis duomenų apdorojimas ir medicininės literatūros analizė. Apklausa vykdyta dviejuose priklausomybės ligų centruose. Tyrime dalyvavo 266 pacientai (priklausomi nuo opioidų), kurie gydėsi priklausomybės ligų centruose, ir 71 slaugytojas iš šių gydymo įstaigų. Tyrimas atliktas vadovaujantis etikos principais. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad labiausiai turintys įtakos pacientų lūkesčiams veiksniai yra šie: slaugytojų elgesys, jų sąžiningumas, geranoriškumas ir tolerantiškumas, aplinkos pritaikymas gydymui, informacijos apie gydymo ir slaugos svarbą ir vaistų vartojimą suteikimas, skiriamas dėmesys, bendravimas su pacientais ir jo šeimos nariais, pacientų ir jų asmeninių įpročių gerbimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų lūkesčiams turi... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, persons who have opioid dependence are more often assigned to inpatient treatment and pharmacotherapy with methadone or buprenorphine. These patients are allocated with round the clock care service, therefore in order to improve the quality of care, it is important to find out how patients with opioid dependence and carers working in addiction recovery centres rate care aspects, what factors have a positive or negative impact on the process of care and on expectations of patients. Objective of the thesis. Analyze expectations in care process of patients with opioid dependence. Methods. Empirical quantitative research has been conducted. The following methods were applied: anonymous survey using standardized (adapted) questionnaires, processing of statistical data and analysis of medical literature. The survey was carried out in two Centres of Addictive Disorders. 266 patients (addicts on opioids), who were treated in Centres of Addictive Disorders, and 71 nurses from these medical institutions have participated in the research. The study was conducted in accordance with ethical principles. Findings. It was found that factors having most influence to expectations of patients are as follows: behaviour of nurses, their honesty, kindness and tolerance, adaptation of environment to treatment, providing information about importance of treatment and care, and usage of medicines, expressing attention, communication with patients and family members, respecting patients... [to full text]

Tyrimo tikslas - ištirti intensyvios terapijos ligonių slaugymo įtaką jų gydymo baigčiai ligoninėje. Tyrimo uždaviniai. Įvertinti intensyvios terapijos skyriaus ligonių gydymo rezultatus (mirštamumą, gydymo ligoninėje laiką, pakartotinių guldymų į intensyvios terapijos skyrių, kitų komplikacijų dažnumą). Nustatyti, kokią įtaką turi intensyvios terapijos ligonių slaugos intensyvumas jų gydymo baigčiai ligoninėje. Palyginti intensyvios terapijos skyriaus ligonių gydymo baigtį ligoninėje, priklausomai nuo jų slaugos intensyvumo intensyvios terapijos skyriuje. Tyrimo objektas. Ligonių slauga intensyvios terapijos skyriuje. Tyrimo metodai. Buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas, pasirinkta dokumentų turinio statistinė duomenų analizė, į tyrimą buvo įtraukti 261 tiriamųjų ligonių, kurie nuo 2008-07-01 iki 2008-11-01 gydėsi 15 lovų I Reanimacijos - intensyvios terapijos skyriuje VUL Santariškių klinikose, ir kurie, perkėlus iš I RITS, tęsė gydymą Santariškių klinikose bendrosiose palatose. Ligoniai, gydyti I RITS trumpiau kaip 8 valandas, t. y. tie, kurių būklė aktyviai stebėta trumpą laiką arba kurie dėl ypač sunkios būklės greitai mirė, taip pat ligoniai kurie buvo iš I RITS iškelti į kitus stacionarus, į tyrimą nebuvo įtraukti. Slaugos procesas RITS buvo apskaičiuotas individualiai vienam pacientui, taikant validizuotą, iš anglų kalbos išverstą, Terapinių Intervencijų Apskaičiavimo Skalę – 28 (Therapeutic Inervention Scoring Sistem -28 (TISS-28)). Tyrimo duomenys buvo apdoroti ir... [toliau žr. visą tekstą] / Research objective – to analyze the influence of intensive care patients nursing on their hospital outcomes. Research tasks: To evaluate the results of treatment of intensive care unit patients (mortality, duration of stay in a hospital, frequency of repeated admissions to department of intensive care and other complications). To determine the influence of intensity of care delivered to intensive care patients to their hospital outcome. To compare hospital outcomes of intensive care unit patients according to intensity of care delivered to them in department of intensive care. Object of research: Nursing of patients in unit of intensive care. Method of research: There was a retrospective research accomplished and statistic analysis of document content chosen. The research included 261 surveyed patients who were treated in fifteen-bed Ist Department of Reanimation and Intensive Therapy of Vilnius University Hospital Santariškių klinikos and who continued treatment in general-purpose wards of Santariškių klinikos after transferring from Ist ICU. Patients who stayed in Ist ICU for less than 8 hours, i.e. those whose state was actively observed for a short period or those who died because of their particularly critical state and those who were transferred from Ist ICU to other hospitals, were excluded from the research. Nursing process in ICU was evaluated for each patient individually using Therapeutic Intervention Scoring System -28 (TISS-28). Main results of research:... [to full text]

Darbo tikslas - įvertinti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų veiklų atitiktį viešosiose ir privačiose PSP įstaigose. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti bendruomenės slaugytojų atliekamas veiklas; 2. Atlikti bendruomenės slaugytojų veiklos darbo laiko analizę; 3. Palyginti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje apibrėžtas veiklas su atliekamomis veiklomis kasdienėje praktikoje viešosiose ir privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo metodika: tyrimas atliktas 2011 m. vasario - gruodžio mėnesiais anoniminės apklausos būdu, Kaune, atsitiktiniu atrankos būdu parinktose septyniose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose: Tyrimo objektas: Kauno pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų veiklų atitiktis. Tyrimo populiacija: Kauno pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbančios bendruomenės slaugytojos. Tyrimo metu apklausta 100 bendruomenės slaugytojų. Tyrimo išvados: 1. Dominuojančios bendruomenės slaugytojų veiklos tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose yra techninės slaugos procedūros bei administracinis darbas. Pagrindinės veiklos pacientų namuose, tai pat susijusios su įvairiomis slaugos procedūromis bei profilaktiniu darbu. 2. Didžiąją PSP įstaigoje laiko dalį bendruomenės slaugytojos, dirbančios viešosiose ir privačiose įstaigose, skiria administraciniam (44 proc. - viešosiose ir 52 proc.- privačiose bendros darbo trukmės) bei profilaktiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to evaluate the correspondence of the community nurses activities described in the medical norm to their daily activities in public and private PHC institutions. Objectives: 1. To identify daily activities carried out by community nurses; 2. To perform the work time analysis of community nurses; 3. To compare the activities of community nurses described in the medical norm to their daily activities in different types of primary health care institutions. Methods: the cross-sectional study was performed at seven Kaunas PHC institutions, in 2011 February-December. The anonymous questionnaire was used in survey. The object of the research – the correspondence of the community nurses activities described in the medical norm to their daily activities in Kaunas. There were 100 community nurses. All completed questionnaires were suitable for further investigation and statistical analysis. An anonymous questionnaire was used, which was developed according to literature analysis and medical norm. Conclusions: In public and private primary health care (PHC) institutions dominant community nurses daily activities are associated with nursing procedures and administtrative work. The main activities at patient`s home also associated with a variety of nursing procedures and preventive work. 2. Most of the working time at public and private PHC institutions community nurses spend for administrative (44% in public and 52% - private institutions of working time) and preventive... [to full text]

Darbo tikslas - ištirti žinių apie šiuolaikinę kontracepciją poreikį slaugytojams ir akušeriams. Tyrimo metu siekta: įvertinti slaugytojų ir akušerių nuomonės apie kontracepciją ir įrodymais pagrįstos medicinos duomenų skirtumus; išsiaiškinti ir palyginti slaugytojų ir akušerių žinių apie šiuolaikinę kontracepciją panaudojimą praktinėje veikloje; išsiaiškinti slaugytojų ir akušerių nuomonę apie jų svarbą, lytinio švietimo ir informavimo kontracepcijos klausimais, veikloje. Tyrimo hipotezė - akušerių žinios apie šiuolaikines kontraceptines priemones yra geresnės negu slaugytojų. Atliktas vienmomentis kiekybinis tyrimas, taikant apklausos metodą, kurio metu naudota autorės sudaryta nestandartizuota anketa. Apklausoje dalyvavo 220 respondentų (107 akušeriai, 111 slaugytojai ir 2 asmenys nurodė kitą profesiją) dirbančių Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigose ir jų skyriuose, kurie dirba su moterimis ir kuriems gali tekti konsultuoti kontracepcijos klausimu. Duomenims analizuoti naudota statistinė analizė. Atliekant statistinę duomenų analizę analizuoti tik slaugytojų ir akušerių duomenys. Tyrimo rezultatai: vertinant teiginius apie kontracepcijos poveikį slaugytojos įvertino teisingai 3 iš aštuonių, o akušerės 5 iš aštuonių teiginių. 76,4 proc. respondentų atsakė, jog domisi naujovėmis apie kontracepciją. 60,5 proc. respondentų jų nuomone žino kas yra įrodymais pagrįsta medicina/praktika. 69,5 proc. apklaustųjų jaučia poreikį įgyti daugiau žinių kontracepcijos tema... [toliau žr. visą tekstą] / Research goal – to analyse the need of information about modern contraceptics for nurses and midwives. Study aims were: assess the differences between the opinions of nurses and midwives and the evidence-based actual data about contraceptics; to find and compare the application of information about contraception by the nurses and midwives in working environment; to gauge the significance placed upon them by the nurses and midwives in sex education concerning contraception. Hypothesis – midwives have a higher knowledge base concerning modern contraception than nurses. Public quantitative research has been conducted using a survey method, in which authors’ non-standardised questionnaire has been used. In total, 220 respondents have participated (107 midwives, 111 nurses and 2 people of other profession) from Kaunas city’s health care establishments and their subsidiaries, in which female patients are present or come to and in which some sort of consultation regarding contraception could be done. The data has been analysed with statistical tools. In the data analysis, only the data concerning nurses and midwives has been analysed. Research results: in the evaluation task of presented statements upon contraception, nurses have answered 3 out of 8 correctly; midwives have answered 5 out of 8 correctly. 76,4 per cent of respondents have stated that they show interest into the new modern contraception methods. 60,5 per cent of respondents claim to know what is evidence-based... [to full text]