Aušra Šalaviejūtė (darbo vadovė doc. dr. Laimutė Žalimienė). Socialinių ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas teikiant pagalbos namuose paslaugas. Magistro baigiamasis darbas. VU Socialinio darbo katedra, 2008. 70 p. SANTRAUKA Daugelyje Vakarų Europos šalių vyksta akivaizdus stacionarinių paslaugų mažinimas, orientuojamasi į kuo ilgesnį žmogaus išlaikymą namuose. Sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos namuose tarnybų plėtimas ir bendradarbiavimas tarp jų yra labai svarbi kryptis, tobulinant asmenų su negalia, sergančių lėtinėmis ligomis ir senų žmonių priežiūrą bei aptarnavimą namuose. Lietuvoje socialinių ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas teikiant pagalbos namuose paslaugas tik prasideda, todėl buvo labai svarbu atlikti tyrimą, kuriuo būtų išsiaiškintos ir įvertintos socialinį darbą dirbančių specialistų ir slaugytojų bendradarbiavimo galimybės teikti pagalbos namuose paslaugas. Tyrimo metu 2008 metais buvo apklausta 123 specialistai: 80 Vilniaus m. Socialinės paramos centro Paslaugų namuose namuose tarnybos darbuotojų ir 43 slaugytojai iš VšĮ Antakalnio poliklinikos, VšĮ Šeškinės poliklinikos, VšĮ Naujininkų poliklinikos Naujamiesčio filialo ir Santariškių šeimos gydytojų centro. Tyrimo duomenimis, socialinį darbą dirbantiems specialistams rečiau nei slaugytojams mokslo įstaigose buvo dėstomi specialistų tarpusavio bendradrabiavimo principai. Dauguma specialistų palankiai vertino bendrus kvalifikacijos kėlimo kursus, konferencijas, mokymus... [toliau žr. visą tekstą] / Aušra Šalaviejūtė ( scientific supervisor doc. dr. Laimutė Žalimienė). Cooperation between social and health care agencies delivering home care facilities. The final work of the Master’s degree. VU Department of Social work, 2008. p. SUMMARY There is an obvious decrease of in-patient service facilities and increase orientation of human living at home in many countries of the Western Europe. Development of social and health care agencies and cooperation between them is the very important direction improving disabled, chronical ill and old person’s care at home. Cooperation between social and health care agencies delivering home care facilities in Lithuania is just in the begining of the process. Wherefore it was very important to perform research for evaluation and indentification social work professionals and nurses cooperation possibility delivering home care facilities. During research in 2008 where were questioned 123 specialists: 80 perssonel from Social support center’s Home care agency in Vilnius and 43 perssonel from clinics of Antakalnis, Šeškinė, Naujininkai and Santariškės. According to the date of the research social work professionals rare than nurses in the academic institutions were tought about principals of cooperation between specialists. Majority of the respondents approvingly rated collective qualification classes, conferences, education. Social work professionals and nurses trusted each other and positively rated one another work. Generally respondents had... [to full text]

Šiame darbe pirmą kartą šalyje moksliškai siekiama ištirti paliatyviųjų onkologinių ir širdies ligomis sergančiųjų fizinius, psichologinius, socialinius sutrikimus bei jų ryšį su dvasingumo pokyčiais ligos metu. Darbo tikslas - nustatyti ir įvertinti paliatyviųjų pacientų sergančių onkologinėmis ir širdies ligomis fizinės, socialinės, psichinės ir dvasinės sveikatos sutrikimus ir jų sąsajas su dvasingumu. Tyrimas atliktas 5 stacionaruose, teikiančiose paliatyvią pagalbą. Tyrimas atskleidė, kad onkologinėmis ligomis sergantiems paliatyviesiems pacientams dažniausias pasireiškia: skausmas, nuovargis, fizinis silpnumas, energijos stoka, apetito sumažėjimas, svorio kritimas. Širdies ligomis sergantiems paliatyviesiems pacientams dažniausiai pasireiškia: fizinis silpnumas, dusulys, kojų tinimas, energijos netekimas, skausmas krūtinėje, nemiga. Onkologinė liga dažniau stresą sukelia jaunesnio amžiaus pacientų šeimoms. Sergantieji širdies ligomis dažniau jaučiasi izoliuoti nuo šeimos. Didžiajai daugumai onkologinių ir širdies ligomis sergančių paliatyvių pacientams nustatytas nerimastingumas ir depresiškumas, kurie nepriklauso nuo lyties, amžiaus ir išsimokslinimo. Dauguma onkologinių pacientų jaučia Dievo buvimą, viliasi išganymo iš Jėzaus Kristaus, meldžiasi už sergančius ir jaučia gilią vidinę ramybę. Moterys intensyviau išgyvena Dievo buvimą ir laikosi bažnyčios dvasinių dorybių. Dauguma sergančiųjų širdies ligomis taip pat jaučia Dievo buvimą, tačiau teigia, kad Dievas su jais... [toliau žr. visą tekstą] / There are numerous articles in the scientific literature that describe the quality of life of palliative care patients at the physical, psychological, and social levels and that mainly analyze the impact of pain control and other somatic symptoms on quality of life. However, the studies being carried out confirm that a problem in palliative care appears to be multidimensional. Most investigators emphasize only particular aspects of this problem, mostly physical, and the impact of spiritual disorders on patients’ physical symptoms as well as social and psychological health problems has not been sufficiently addressed. Spiritual health disorders often remain unrecognized due to the lack of healthcare professionals’ knowledge, or no attention at all is paid to spiritual health disorders. Thus, spiritual support is necessary in order the patient could manage a crisis and improve quality of life. The lack of such a universal theory confirms the need of further interdisciplinary holistic research, addressing not only physical, psychological, and social health problems, but spiritual health aspects as well. Therefore, it is very important to scientifically ground what physical, psychological, and social demands are and what association between them and spiritual demands is, how the patient evaluates suffering and life, whether a religious belief helps while being ill, and what the patient’s attitude toward God and hope is. This research was the first in Lithuania to analyze physical... [to full text]

Tyrimo tikslas – atskleisti psichikos sveikatos slaugytojų patiriamos agresijos raišką psichiatrijos profilio ligoninėse. Tyrimo uždaviniai: ištirti psichikos sveikatos slaugytojų patiriamos agresijos pobūdį ir dažnumą Respublikinėse psichiatrijos profilio ligoninėse; Išsiaiškinti psichikos sveikatos slaugytojų elgesį patiriant agresyvaus paciento smurtą; Nustatyti psichikos ligas kuriomis sergantys pacientai dažniausiai naudoja agresiją prieš psichikos sveikatos slaugytojus. Tyrimo metodas – tyrimas buvo atliktas 2013 m. vasario - balandžio mėnesiais. Tyrimo metu buvo naudotas autoriaus Nico Oud originalus klausimynas POPAS (angl. Perception of Prevalence of Aggression Scale) ir papildomai sudarytas klausimynas. Tyrimo metu buvo apklausti 300 psichikos sveikatos slaugytojų dirbančių Respublikinėse psichiatrijos profilio ligoninėse. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai pasireiškianti agresijos forma - žodinė agresija ir grasinanti žodinė agresija, žeminantis agresyvus pacientų elgesys ir pasireiškia dažnai ar labai dažnai. Pacientų sunkus fizinis smurtas, seksualinis priekabiavimas, įvykusios savižudybės bei bandymai nusižudyti pasireiškia dažnai ir labai dažnai. Labai dažnai eidami į palatą, kur yra agresyvus pacientas pranešama kolegoms, o įėję į palatą išlieka tarp paciento ir durų, o jei gali durys paliekamos atidarytos. Stengiasi, kad paciento aplinkoje nebūtų nereikalingų dirgiklių, triukšmo, kurie didintų frustraciją ir mažintų impulsų kontrolę... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the research – to reveal the prevalence of aggression suffered by mental care nurses in psychiatric care hospitals. Tasks of the research: to explore the types and frequency of aggression suffered by mental care nurses in State’s psychiatric care hospitals; to clarify the behavior of mental care nurses once they experience the violence of an aggressive patient; to determine the mental illnesses which are characteristic to the patients who most often tend to use aggression towards mental care nurses. Method of the research – the research was conducted from February till April, in 2013. An original questionnaire POPAS (Perception of Prevalence of Aggression Scale) suggested by the author Nico Oud was used for the research together with an additionally created questionnaire. 300 mental care nurses working in State’s psychiatric care hospitals were participating in the research. Results of the research. The results of the research have shown that most often the nurses face verbal and threatening verbal aggression, humiliating aggressive patient behavior, which happen often or very often. Severe physical violence from the patients, sexual harassment, suicides and attempts to commit suicides happen often and very often. In many cases nurses inform their colleagues once they go to the ward in which the aggressive patient is hospitalized and once they enter, they stay between the patient and the doors and, if possible, the doors are left open. The nurses seek to ensure... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti psichosocialinių paslaugų organizavimą slaugos ligoninėje paliatyvių ligonių artimiesiems. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti paliatyvių ligonių artimųjų esamų psichosocialinių paslaugų poreikį. 2. Įvertinti psichosocialinių paslaugų poreikio tenkinimą. 3. Išsiaiškinti naujų psichosocialinių paslaugų poreikį. Tyrimo metodika: Tyrimo objektas – psichosocialinių paslaugų organizavimas slaugos ligoninėje paliatyvių ligonių artimiesiems. Tyrimo metodas – anoniminė paliatyvių ligonių artimųjų (n=67) anketinė apklausa. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės duomenų analizės SPSS 13.0 for Windows versiją ir Microsoft Exel programą. Rezultatai. Didžiajai daliai tiriamųjų sąveikos su sveikatos priežiūros darbuotojais (88,4 proc.), ligoniui teikiamos priežiūros ir procedūrų kokybės (89,1 proc.), informacijos ir pagalbos (81,2 proc.) bei psichologinės paramos (68,0 proc.) poreikiai yra svarbūs. Lyčių ir slaugymo patirtį turinčių/neturinčių tiriamųjų poreikių svarba skyrėsi: sąveikos su sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologinės paramos poreikis svarbesnis moterims ir artimąjį slaugiusiems asmenims, o ligoniui teikiamos priežiūros ir procedūrų bei informacijos ir pagalbos poreikis svarbesnis moterims ir artimojo neslaugiusiesiems. Tiriamųjų poreikiai patenkinami nevienodai. Sąveikos su sveikatos priežiūros darbuotojais poreikis patenkinamas (49,7 proc.), tačiau labiau užtikrinamas moterims ir slaugymo patirtį turintiesiems. Priežiūros ir procedūrų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study - to analyse the management of psychosocial services for the relatives of palliative care patients at nursing hospital. Objectives: 1. To determine the demand for existing psychosocial services for the relatives of palliative care patients. 2. To evaluate supply of this demand. 3. To establish the demand for new psychosocial services. Material and methods. The study object – management of psychosocial services for the relatives of palliative care patients at nursing hospital. The survey implied the anonymous questionnaire (n=67) for the relatives of palliative care patients. Statistical data analysis was performed using statistical package „ SPSS 13.0 for Windows“ and „Microsoft Excel“ software. Results. The majority of responders pointed out, that the needs to interact with health care staff (88.4%), to receive high quality of health care and procedures (89.1%), information and aid (81.2%), and psychological support (68.0%) all are relevant. The analysis of demands' perception regarding to gender and prior experience of care (experienced subjects and non-experienced subjects) demonstrated following differences: relevance of interaction with health care staff and of psychological support was higher for women and experienced subjects, while the quality of care and procedures as well as information and aid were more relevant for women and non-experienced subjects. The coverage of demands was different. The needs of interaction with health care staff was... [to full text]

The purpose of the study was to investigate the activity of Nursing and supportive care hospitals in the city of Kaunas and to define patients’ needs for post-hospitalization. Methods. Analysis of statistical data on hospital activity for 2001-2003 was done. A questionnaire was given to 163 patients in the study hospitals to complete anonymously and the results of medical tests were analyzed. The results: The number of nursing beds (275) in the city of Kaunas remains unchanged since 2001 and it is out of phase with the prognosis of 386-407 beds in the Reorganization plan of health care institutions in the Kaunas region. According to an evaluation of patients’ independence in performing everyday activities (Barthel scale) and mental status evaluation using the Mini-Mental Status Examination, a higher percentage (76,7%) of patients in nursing and supportive care institutions in the city of Kaunas are dependent or sub-dependent and/or with severe or moderate cognitive disorders. The others (23,3%) are slightly dependent and independent with slight or no cognitive disorders. Half of the respondents stated the necessity or wish for post-hospitalization. 58,3% respondents are alone, 42% living unsupported, 72,4% have minimal income and 12,3% have even lower income, 12,3% have no one to help them apply for help and support, and 5,5% have no place to stay after discharge. These results indicate a social need for continuity of care. It was concluded that the activity of Nursing and... [to full text]

Darbo tikslas - išanalizuoti bendruomenės slaugytojų vaidmenį teikiant paliatyviosios priežiūros paslaugas. Darbo uždaviniai: 1. ištirti bendruomenės slaugytojų požiūrį į jų dalyvavimą nepagydoma liga sunkiai sergančių ligonių priežiūroje; 2. ištirti bendruomenės slaugytojų vaidmenį nepagydoma liga sunkiai sergančio ligonio priežiūroje; 3. ištirti bendruomenės slaugytojų vaidmenį teikiant paramą šeimai nepagydoma liga sunkiai sergančio artimojo priežiūros metu ir netekties atvejais; 4. išsiaiškinti priežastis, turinčias įtaką paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimui Lietuvoje. Tyrimo metodika: tyrimas atliktas vienkartinės anoniminės apklausos būdu Kauno miesto atsitiktinės atrankos būdu parinktose 2 pirminės sveikatos priežiūros įstaigose 2008 m. kovo mėnesį. Tyrimo objektas – bendruomenės slaugytojų vaidmuo teikiant paliatyviosios priežiūros paslaugas nepagydoma liga sunkiai sergantiesiems ir jų artimiesiems priežiūros metu ir netekties atveju. Tyrime dalyvavo 64 bendruomenės slaugytojos. Naudota anoniminė anketa, sudaryta pagal literatūros analizę. Tyrimo išvados: 1. Slaugytojų požiūris į dalyvavimo nepagydoma liga sunkiai sergančių ligonių priežiūroje svarbumą priklauso nuo jų pasitenkinimo atliekamu vaidmeniu (p<0,05), tuo tarpu slaugytojų vaidmens lūkesčių atitikimas atliekamo darbo svarbai įtakos neturi (p>0,05). 2. Ištyrus bendruomenės slaugytojų vaidmenį nepagydoma liga sunkiai sergančio ligonio priežiūroje, nustatyta, kad bendruomenės slaugytoja dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to traverse community nurses role in lending palliative care assistance. Objectives: 1. To explore attitude of community nurses to rendering palliative care assistance. 2. To explore community nurses role in terminal ill patients care 3. To explore community nurses role in rendering family support during terminal ill patients care and bereavement 4. To find out a factors that have hold on rendering palliative care assistance by community nurses. Methods: the research was performed in the way of onetime anonymous questionnaire at Kaunas primary health institutions, in the march, 2006. The object of research – the community nurses role in rendering palliative care assistance to terminal ill patients and their family providing care and in bereavement. There were 64 community nurses. An anonymous questionnaire was used, which was developed according to literature analysis. Conclusions: 1. The community nurses attitude to importance of participation in terminal ill patient’s care is under influence of satisfaction with job (p<0,05) and is not under influence of nurses expectation of role (p>0,05). 2. After exploring community nurses role in terminal ill patient care, it was set, that nurses render palliative care assistance in a team in large part as family doctors assistant, also as health educator, consultant, render of health care assistance, while leading role is not prevalent. 3. After exploring community nurses role in lending support to terminal ill... [to full text]

Socialinis darbas ir slauga tam tikrais aspektais yra labai susijusios profesijos, bendradarbiaujant ir kooperuojant šias paslaugas į namus atsirastų galimybė labiau patenkinti pagalbos į namus gavėjų lūkesčius ir pagerinti esamos pagalbos kokybę. / Social assistant and nursing at home are the same profession in some aspects. The cooperation of this service would allow are more to satisfied service home users wishers and would improve surrent quality of aid.

SUMMARY The aim of this study was to investigate the requirements for patients with dementia and optimization of activities for nursing. Methods of study – primary data were obtained from the databases of the K.Grinius nursing and supportive treatment hospital activities in 2002-2004, and using of nurses and patients relative’s interview data collected by the specific questionnaire. During 2002-2004 years all data was enrolled to the information database. Statistical analysis was performed using MS EXCEL 2000 standard statistical programming packets. Results. During 2002-2004, the part of patients with dementia among all patients statistically significantly increased, so significantly increased the part of bed-days. The duration of nursing and supportive treatment was without significant changes, but hospital lethality have tendency to increase in average by 2.3 % /yrs, while the number of patients have tendency to decrease during this years. During the investigated period, the expenses for one bed-day were without significant changes and in averaged per year accounted 50.61 Lt. The expenses of state for one bed-day during 2002-2004 accounted 41.54 Lt. The expenses of Lithuanian state for nutrition and drugs was without significant changes and respectively accounted 8.69 and 11.90 Lt. Detecting nursing personnel, working with dementive patients, occupational peculiarities evaluated, that majority of nursing respondents were in middle-age, majority of them working in night... [to full text]

The idea about human’s merit, his worth, unique and oneness comparing him with things or other living creatures – that’s the phylosophy of human dignity in bioethics and biolaw. The aspect of principle of human dignity in bioethics and biolaw is analyzed invoking characters of human and his free will. Solving bioethical and biolaw problems, concepts of the beginning and the end of the life help us to reveal the importance of human dignity principle. In Bioethics and biolaw the principle of human dignity is read as a position which requires recognition of personality and free self-determination. / -.

Darbo tikslas: įvertinti hemodializuojamų pacientų slaugos ypatumus. Metodika. Tyrimo metu Kauno medicinos universiteto klinikų detoksikacijos skyriuje atlikta anketinė tiriamųjų apklausa. Naudotos dvi anoniminės anketos. Viena anketa buvo skirta hemodialize gydomiems pacientams, kita - slaugytojoms. Anketoje pateikti klausimai skirti įvertinti tiriamųjų sociodemografinius duomenis, nuomonę apie pacientų žinias apie ligą, miegą, prisitaikymą prie pasikeitusio gyvenimo režimo, sveikatos problemų sprendimo būdus, bendravimą su slaugos personalu, jo teikiamą informaciją. Pacientams skirtoje anketoje klausta nuomonės apie jų sveikatą ir jos reikšmę kasdieninei veiklai („Health Survey for Dialysis Patients (SF36)). Apskaičiuojant kiekybinių dydžių vidurkius, po jų nurodytos standartinės paklaidos. Statistinė duomenų analizė atlikta kompiuteriu, naudojant duomenų analizės SPSS (Statistical Package for Social Science) programos paketą. Duomenų skirtumai laikyti reikšmingais, jei reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 54 hemodializuojami pacientai (34 vyrai ir 20 moterų) nuo 21 m. iki 81 m. amžiaus (vidurkis 58,37±2,072 m.) bei 30 slaugytojų moterų nuo 25 iki 50 metų (vidutinis amžius 37,5±1,45 m.). 40,7 proc. pacientų atvykimas į dializės centrą nesukelia jokių problemų, 40,7 proc. kyla sveikatos problemų, o 18,6 proc. patiria finansinius sunkumus. Kuo mažesnis atstumas nuo pacientų gyvenamosios vietos iki dializės centro, tuo mažiau problemų kyla pacientams (p=0,00... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the work: to assess the nursing peculiarities of hemodialysis patients. Methods. The survey of respondents was performed in performing the research at Kaunas University Hospital. Two anonymous questionnaires were applied. One questionnaire was prepared for hemodialysis patients and another for nurses. The questions in the questionnaire were targeted for evaluation of social demographic data of the researched persons, for the analysis of patient knowledge on their illness, sleep, adaptation to the changed mode of life, methods of solving the health problems, communication with the nursing staff and information provided by it. The questionnaire for patients contained questions on their opinion on their health and its meaning to daily activities („Health Survey for Dialysis Patients (SF36)). While calculating the mean values of the quantitative values, the standard deviations are specified next to them. The statistic data analysis was performed by computer, by using the Statistical Package for Social Science software package. The date the difference was disregarded if the meaning level was p<0.05. Results. 54 hemodialysis patients took part in the research (34 men and 20 women) from 21to 81 year age (average 58.37±2.072 years) and 30 nurses - women from 25 to 50 year age (average 37.5±1.45 years). For 40.7 percent of patients their arrival to the dialysis centre causes no problems, 40.7 percent have health problems, and 18.6 percent have financial difficulties. The less... [to full text]