Bakalauro darbe analizuojamas perdegimo sindromo apraiškos socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, profesinėje veikloje pagal tris dimenisijas: depersonalizacija (neigiamas, abejingas, ciniškas požiūris į darbą, bendradarbius, ugdytinius), emocinis išsekimas - (fizinių bei emocinių resursų išeikvojimas, persidirbimo jausmas) ir asmeninių profesinių siekių redukcija (žmogaus bejėgiškumas, neigiamas savęs ir savo darbo vertinimas). Darbo tikslas - išanalizuoti vaikų globos įstaigųų socialinių pedagogų patiriamo perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrime dalyvavo 100 socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose. Uždaro tipo klausimyno metodu tirta socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, perdegimo sindromo apraiškos profesinėje veikloje, remiantis dimensijomis (depersonalizacija, emocinis išsekimas, sumažėję asmeniai laimėjimai) išskirti aspektai: darbo pobūdis, stresas darbe, darbo santykiai su kolegomis ir ugdytiniais, savęs vertinimas profesinėje veikloje, darbo sąlygos. Depersonalizacijos srities klausimai apima kolegų ir ugdytinių santykius, emocinio išsekimo sritis apima darbo pobūdį ir emocinę būseną darbo metu, o asmeninių profesinių siekių redukcija apima savęs vertinimą ir darbo sąlygas. Analizuojant tyrimo duomenis, bandyta įvertinti socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos namuose, perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrimu nustatyta, jog gana sudėtingas socialinių pedagogų darbo pobūdis... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's paper analyzes the social manifestations of burnout syndrome social pedagogue working in orphanages, according to the three professional dimentions: depersonalization (negative, indifferent, cynical attitude towards work, colleagues, and learners), emotional exhaustion (physical and emotional exhaustion of resources) and decreased professional accomplishment (human helplessness, negative self-evaluation and his job). The aim is to examine how the burnout syndrome is experienced by the teachers in children's social care homes. The study included 100 social pedagogues working in child care centers. Closed-ended questionnaire method was used. The volunteers were social pedagogues working in child care facilities who experience the burnout syndrome manifestations of the occupation. The principles of the basis of dimensions (depersonalization, emotional exhaustion, reduced the achievements of a person) were used to distinguish aspects: depersonalization, field questions from colleagues and pupils included relationships, emotional exhaustion areas included the nature and emotional condition at work, personal and professional goals included the reduction of self-evaluation, and working conditions. The analysis of the data was to try to assess the social educators, working in orphanage and assess manifestations of burnout syndrome in working life. The study found that relatively complex social nature of teachers' work (work intensity, complexity and... [to full text]

Darbo problema: Kokie pagrindiniai socialinių pedagogų raiškos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje ypatumai, veikiant skirtingose socialinėse terpėse? Darbo objektas: Socialinių pedagogų raiška Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Darbo tikslas – atkleisti socialinių pedagogų raiškos Lietuvoje Ir Jungtinėje Karalystėje ypatumus. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Ištirti veiksnius ir motyvus, įtakojusius socialinio pedagogo profesijos pasirinkimą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje socialinių pedagogų tarpe. 2. Nustatyti socialiniams pedagogams Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje svarbius ir būdingus gebėjimus bei savybes. 3. Atskleisti kokias esmines kompetencijas ir/ar kvalifikacijos dalis labiausiai įgalina iš(si)ugdyti socialinių pedagogų studijų programos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Išvados: 1. Lietuvos socialiniai pedagogai dažniausiai savo specialybę pasirinko po 12 klasės egzaminų, o Jungtinės Karalystės socialiniai pedagogai dažniausiai apsisprendė 11-12 klasėje (p<0,05). Lietuvos ir Jungtinės Karalystės respondentų profesijos pasirinkimą dažniausiai įtakojo pašaukimas, pasiekimai artimoje pasirinktai profesijai veikloje, polinkiai ir interesai, mokėjimai ir įgūdžiai, noras padėti socialinės rizikos vaikams, likusiems be tėvų globos, noras padėti asmenims, turintiems socialinių problemų, noras padėti asmenims, negalintiems pasirūpinti savimi, bet nuomonių pasiskirstymas skiriasi (p<0,05). Lietuvoje dažniau nei Jungtinėje Karalystėje trūksta socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work Problem: What are the main expression of social educators in Lithuania and the United Kingdom, in different social media? Object: Expression of social educators in Lithuania and the United Kingdom. Aim : to discovery the characteristics of expressions of social educators in Lithuania and the United Kingdom. Tasks: 1. Explore the factors and considerations influencing the choice of the social educator professions in Lithuania and the United Kingdom. 2. Set up the social educators in Lithuania and the United Kingdom, the relevant and specific skills and qualities. 3. The disclosure of the essential competencies and/or qualifying part of most of the social educators study programme enables you to bring up in Lithuania and the United Kingdom. Conclusions. 1. Lithuanian social educators often chose their profession after the 12th grade exams, and the United Kingdom social educators often decide in class 11- 12 (p < 0.05). Lithuania and the United Kingdom respondents choice of profession is mostly influenced by calling, progress in the activity close to his profession, in clinations and interests, abilities and skills, and desire to help the children at risk which grow without parental care, the desire to help people which have social problems, a desire to help people who are unable to take care of themselves, but the distribution of opinions differ (p < 0,05). Lithuania lack social educators more often(p < 0.05) than the United Kingdom, the lack of social educators. The... [to full text]

Objektas – socialinių pedagogų kūrybingumo raiška profesinėje veikloje. Tikslas – nustatyti socialinių pedagogų kūrybingumo raišką profesinėje veikloje. Uždaviniai: 1. Įvertinti socialinių pedagogų kūrybingumo sampratos atitiktį teorinei kūrybingumo konceptualizacijai. 2. Nustatyti kokiose profesinės veiklos situacijose socialiniams pedagogams labiausiai reikalingas kūrybingumas 3. Įvertinti ar skiriasi socialinių pedagogų kūrybingumo kompetencijos raiška tarp trumpą ir ilgą darbo stažą turinčių soc .pedagogų. Hipotezės: 1. Praktinį darbą dirbančių socialinių pedagogų kūrybingumo samprata atitinka teorinę kūrybingumo konceptualizaciją. 2. Socialiniams pedagogams labiausiai kūrybingumas bus reikalingas individualiame darbe su vaikais. 3. Kūrybingumu pasižymės ilgesnį darbo stažą turintys socialiniai pedagogai. Problema: Šio darbo problematiką nusako poreikis įvertinti ar Lietuvoje socialinių darbuotojų kūrybingumas reiškiasi taip pat, kaip Vakarų Europos šalyse ir kokie asmeniniai veiksniai susiję su socialinių pedagogų kūrybingumu. Lietuvoje socialinių pedagogų kūrybingumas beveik nėra tyrinėtas Lietuvos autorių, tad šiame darbe kūrybingumas yra nagrinėjamas kaip svarbi profesinė kompetencija, kuri reiškiasi įvairiose socialinio pedagogo darbo veiklose. Išvados 1. Socialinių pedagogų turima kūrybingumo samprata atitinka teorinę konceptualizaciją, pateikiamą mokslinėje literatūroje: kūrybingumas – tai nuo veiklos srities priklausantis subjektyvus konkretaus asmens... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose – explore the manifestation of creativity in the domain of social education. Objectives: 1. To compare social educators’ subjective creativity with theoretical conceptualization. 2. To set the main professional roles in which social educators‘ creativity is needed 3. To evaluate the role of service length for social educators’ subjective creativity. Hypotheses: 1. Subjective creativity in the domain of social education corresponds with the theoretical conceptualisation of creativity. 2. Social educators’ creativity is mostly needed in the domain of direct service. 3. The longer service length it is associated with the higher level of subjective creativity. Probem of this paper is to describe the need to clarify the concept of subjective creativity in the domain of social education. Social educators’ subjective creativity is underreasearched area in Lithuanian creativity investigations. Creativity is important professional competence, so the reasearch is valuable for the development of social educators’ professional roles. Conclusions 1. Social educators’ subjective creativity coresponds to theoretical conceptualization of the phenomenon. Creativity in the domain of social education can also be defined using the definition of C.Ford and D.Gioia (2000), e.g. it is individual domain, specific results, which are new and valuable. Social educators’ are in agreement that every duty can be done creatively and creativity is manifested in everyday activities. Only a... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvenamo nerimo ypatumai profesinėje veikloje. Suformuluota hipotezė, kad tikėtina, jog yra ryšys tarp socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų amžiaus, darbo stažo, pareigybės, klientų grupės, su kuria dirba ir patiriamo nerimo lygmens. Tyrimui atlikti buvo pasirinktos kiekybinė ir kokybinė tyrimo prieigos. Todėl kiekybiniame tyrime dalyvavo 113 socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų, o kokybiniame tyrime dalyvavo 6 specialistės. Anketinės apklausos metodu tirtas socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvenamo reaktyvaus ir asmeninio nerimo lygis, ypatumai. Siekta patikrinti ar yra statistiškai reikšmingi ryšiai tarp respondentų demografinių kintamųjų bei reaktyvaus ir asmeninio nerimo. Atlikta statistinė (aprašomoji: dažniai, vidurkiai, procentai, standartiniai nuokrypiai bei daugiamatė: neparametrinis Kruskal-Wallis T testas ir parametriniai ANOVA testai) duomenų analizė. Pusiau struktūruoto interviu metodu atliktas gilinamasis specialistų nerimo ypatumų profesinėje veikloje tyrimas. Siekta atskleisti situacijas, sukeliančias didžiausią nerimą, naudojamas nerimo įveikos strategijas bei siūlomas nerimo įveikos galimybes. Duomenims apdoroti atlikta kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimu nustatyta, kad dauguma socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvena žemą reaktyvaus ir vudutinį asmeninio nerimo lygį. Kiek mažesnė, tačiau ženkli dalis respondentų išgyvena aukšta... [toliau žr. visą tekstą] / The present Bachelor Thesis analyzes the peculiarities of anxiety experienced by social pedagogues and social workers in their professional activities. We have formulated a hypothesis that possibly there is a link between social pedagogues and social workers age, seniority, position, clients‘ groups with whom they work and anxiety levels they face. Quantitative and qualitative search methods have been chosen to accomplish the research. 113 social pedagogues and social workers were involved in the quantitative research and in the qualitative – 6 specialists. The level of reactive and personal anxiety of social pedagogues and social workers has been analysed within application of questionnaire method. The objective was to examine whether there is a statistically significant relationship between respondents' demographic variables, and reactive and personal anxiety. The statistical (descriptive: frequencies, averages, percentages, standard deviations and multidimensional: nonparametric Kruskal-Wallis T test and parametric ANOVA tests ) data analysis has been done. Semi-structured interviews conducted deepening research in features of specialist anxiety in their professional activities. Aimed at identifying situations that cause the greatest anxiety, strategies used to overcome the anxiety and offered opportunities for overcoming anxiety. To process the data the qualitative content analysis has been done. On the basis of the research it has been determined that... [to full text]