Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto bedarbių nuomonę apie prieinamumą sveikatos priežiūros paslaugoms ir pasitenkinimą jomis. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas Kauno mieste 2012 m. kovo – balandžio mėnesį. Tiriamąjį kontingentą sudarė tuo laikotarpiu Kauno teritorinėje darbo biržoje besilankantys darbo neturintys, darbingo amžiaus asmenys. Iš viso gautos 448 tinkamai užpildytos anketos (atsako dažnis – 58,0 proc.). Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS programos 17.0 versiją. Rezultatai. Dauguma (61,1 proc.) bedarbių savo sveikatą vertino teigiamai, tačiau ilgalaikiai bedarbiai vertino ženkliai blogiau, negu trumpalaikiai. 45,1 proc. bedarbių neoficialiai mokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas. Ilgalaikiai bedarbiai statistiškai reikšmingai dažniau turėjo finansinių sunkumų perkant reikiamus vaistus, lyginant su trumpalaikiais. Ketvirtadalis respondentų teigė patyrę diskriminaciją iš sveikatos priežiūros personalo. Dauguma pacientų palankiai vertino (58,2 proc.) paslaugų teikimą pirminėje sveikatos priežiūros gydymo įstaigose Ilgalaikiai bedarbiai kritiškiau vertino pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis nei trumpalaikiai. Privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje prisiregistravę respondentai, buvo labiau patenkinti suteiktomis paslaugomis, negu valstybinėje įstaigoje. Išvados. Dauguma darbo neturinčių asmenų, teigiamai atsiliepė apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gydytojo – paciento bendravimo apsektus, tačiau pasitenkinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate satisfaction and accessibility to health care services among unemployed population in Kaunas city. Methods. The data was collected in cross – sectional study, in 2012. We received 448 filled-in questionnaires (response rate – 58.0%) from unemployed persons, who were attending the Kaunas labor market office (Lithuania). The statistical analysis of data was performed using statistical package SPSS Statistics 17.0. Results. The majority (61.1 %) of unemployed evaluated their health positively. However, long–term unemployed persons rated their health status more negatively, then short term unemployed ones. 45.1% of unemployed made non–official payments to health care providers. Long-term unemployed has experienced more financial difficulties in purchasing the necessary medication, compared with short–term ones. One quarter of respondents reported episodes of discrimination from health care staff. The majority of unemployed (58.2 %) were satisfied with health care services. Short–term unemployed were more satisfied with health care, then long–term ones. Clients of private medical health care facilities were more satisfied with the quality and accessibility of health care service, comparing with those from public health units. Conclusions. The majority of respondents were satisfied with quality of health care services. Higher satisfaction has been observed among short-term unemployed, comparing with long–term ones. The results showed that short–term... [to full text]

Magistro studijų baigiamasis darbas, 76 puslapių, 21 paveikslo, 2 lentelių, 68 literatūros šaltinių, 12 priedų, lietuvių kalba. Tyrimo objektas – Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansavimas. Tyrimo dalykas – privalomasis sveikatos draudimas. Darbo tikslas – atlikus Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansavimo analizę, nustatyti finansavimo problemas ir pateikti pasiūlymus jo tobulinimui. Uždaviniai: išnagrinėti sveikatos draudimo teorinius aspektus, sukurti Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansavimo įvertinimo metodiką, įvertinti Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo finansavimo modelį, atskleisti sveikatos draudimo sistemos privalumus ir trūkumus, indentifikuoti privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansavimo problemas, ištirti ir įvertinti veiksnius labiausiai įtakojančius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, pateikti sveikatos draudimo sistemos finansavimo tobulinimo galimybes. Iškeltai problemai tirti ir rezultatams gauti naudoti šie tyrimo metodai: specialiosios literatūros bendrieji moksliniai tyrimo metodai – literatūros analizė ir sintezė, sisteminė analizė, loginė analizė ir sintezė, loginio ir grafinio modeliavimo metodai, daugiafaktorinė regresinė analizė, prognoziniai skaičiavimai. Nagrinėjant Lietuvos autorių mokslinius straipsnius, periodinę spaudą, užsienio autorių mokslinius darbus apie sveikatos draudimo sistemą, atlikta Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansavimo analizė... [toliau žr. visą tekstą] / The research project is written in Lithuanian language and comprises of 76 pages, 21 figures, 2 tables, 68 references, 12 appendices. Research object: financing of Lithuanian compulsory health insurance system. Research subject: compulsory health insurance. Research aim: to evaluate the financing system of compulsory health insurance in Lithuania and to define the problems and opportunity of improvement. Objectives: to analyse the theoretical aspects of health insurance, create methodology of financing evaluation of Lithuanian compulsory health insurance system, evaluate model of financing of Lithuanian compulsory health insurance system, show advantages and disadvantages of health insurance system, identify problems of financing of compulsory health insurance system, analyse and evaluate factors significantly effecting compulsory health insurance fund budget, provide the recommendations for the improvement of financing of Lithuanian compulsory health insurance system. For solving problems and research results the following research methods were used: general scientific research methods of special literature - analysis and synthesis of literature, systemic analysis, logical analysis and synthesis, methods of graphic and logical modelling, multifactor regression analysis, forecast calculations. During the research of scientific articles by Lithuanian authors, periodic printings, scientific works by foreign authors about health insurance system, analysis of financing of... [to full text]

Aim of the study. To evaluate possibilities to implement the program of health care quality assurance in health care institutions from the physicians’ point of view. 58.4 percent of respondents are aware with the program of health care quality assurance. 71.2 percent of those who are aware with the program believe in health care quality improvement when the program will be implemented. 41.5 percent of respondents maintain that program will be implemented under condition of proper financing while 20.8 percent assert that program will not be implemented. 65.4 percent of physicians evaluate quality of care in their institution as good and 33.7 percent as satisfactory. According the opinion of the respondents’ quality of care could be improved with teamwork and good qualification of the physicians, a half of respondents maintain that the main obstacle for better examination of the patients is insufficient financing. Almost one third of physicians state that information about safety of health care is insufficient. 44.6 percent of respondents are not satisfied with their work, and 85.1 percent affirm that quality of care is influenced with satisfaction with work, 93.1 percent maintain that quality of care is influenced with workload, 43.6 percent relate their quality of work with payment. The major part of physicians assesses their knowledge about quality management as satisfactory and would like to improve in that area. 83.6 percent of physicians state that proper financing is... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti sveikatos kontrolės lokuso, savo ligos suvokimo ir pykčio ryšius hemodialize gydomų ir hemodializei besirengiančiųjų pacientų grupėse. Tyrime dalyvavo 74 hemodialize gydomi ir 53 hemodializei besirengiantieji. Hemodialize gydomi pacientai sudarė 58,3%, o hemodializei besiruošiantieji pacientai 41,7% tiriamųjų. Pacientų amžius svyravo nuo 21 iki 86 metų, amžiaus vidurkis – 59,03.Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų nefrologijos skyriuje, Šiaulų dializės centre UAB B. Braun Avitum ir Šiaulių Respublikinės ligoninės nefrologijos skyriuje. Šiame tyrime buvo naudojamas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo pateikta anketa. Ją sudarė: sveikatos kontrolės lokuso klausimynas ( MHLC), ligos suvokimo klausimyno atnaujinta versija ( IPQ – R), klinikinio pykčio klausimynas ( CAS) ir pateikti 5 papildomi klausimai nesusiję su minėtais klausimynais. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos kontrolės lokusas, savo ligos suvokimas ir pyktis turi tarpusavio sąsajų. Hemodializei besirengiančių ir hemodialize gydomų pacientų kitų įtakos sveikatos kontrolės lokuso ryšiai su pykčiu ir savo ligos suvokimo dimensijomis priklauso nuo sociodemografinių charakteristikų: amžiaus, lyties, išsilavinimo ir šeiminės padėties. Pagrindinės išvados parodė, kad hemodializei besirengiančių kitų įtakos sveikatos kontrolės lokusas yra susijęs su labiau išreikštu pykčiu ir pozityvesniu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to find and compare the links between health locus of control, illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups . The study included 74 hemodialysis patients and 53 pre – hemodialysis patients. There were 58,3,% of hemodialysis patients and 41,7% of pre – hemodialysis patients. Age of patients was between 21 and 86, average age - 57,03 years old.The study was carried out in Lithuanian University of Health Sciences nephrology clinic, Šiauliai hemodialysis center UAB “B. Braun Avitum” and Šiauliai hospital nephrology clinic. It was used a quantitative survey – a questionnaire. It consisted of: Multidimensional Health Locus of Control Scale ( MHLC), Illness Perception Questionnaire ( IPQ – R), Clinical Anger Scale ( CAS) and there have been given 5 additional questions unrelated to these questionnaires. The results of search showed links between health locus of control, illness perception and anger. Health locus of control links with illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups depended on sex, age, education, family status. The main consclusion demonstraits, that other influence health locus of control have links with much anger and much positive perception of illness according to treatment control dimension, but much negative perception of illness according to personal control, illness coherence and emotional representations dimensions in pre... [to full text]

Lietuvoje neįgaliųjų sportui skiriama labai mažai dėmesio: išsamūs moksliniai tyrimai, sporto metodikos, mitybos, sporto medicinos ir kitose srityse arba visai nevykdomi, arba nepakankami. Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos neįgaliųjų sportininkų sveikatą ir jos rizikos veiksnius. Metodai. Tikslui pasiekti panaudota duomenų bazės informacija, kuri surinkta 2007 m. atsitiktinės atrankos būdu pateikiant anoniminę anketą neįgaliesiems sportininkams. Tyrime dalyvavo 157 neįgalieji sportininkai. Duomenys apdoroti SPSS programos 13 versija. Rezultatai. Dauguma sportininkų savo sveikatą vertina kaip patenkinamą (54,8 proc.) nepriklausomai nuo lyties ir atstovavimo rinktinei ar klubui. Tačiau judėjimo negalią turintys sveikatą vertino blogiausiai. Labiausiai paplitę nugaros ir kojų skausmai, o jais dažniausiai skundėsi su judėjimo negalia. Dauguma neįgaliųjų sportininkų nerūkantys, tačiau vis tik rūkymas yra paplitęs tarp klubą atstovaujančių vyrų (34,8 proc.). Alkoholiniai gėrimai vartojami didžiosios dalies tiriamųjų (87,9 proc.), tačiau esminių skirtumų pagal tiriamąsias grupes nerasta. Deja, narkotines medžiagas vartoja 4,5 proc. respondentų. Mitybos įpročių vertinimas atskleidė, kad sportininkai su natūraliu maistu gauna per mažai vitaminų, nepakankamai dažnai vartoja vaisius, natūralias sultis, augalinį aliejų. Dažniausiai vartojami maisto produktai buvo duona, pienas ir jo produktai bei grūdinės kultūros. Nustatyta, kad traumas dažniau patiria rinktinę nei klubą... [toliau žr. visą tekstą] / A little attention is giving of Lithuania disability sport: comprehensive research, sports techniques, nutrition, sports medicine and other fields of non-compliance or non-existent or insufficient. Research aim - to assess the health and its risk factors of Lithuanian of disabled athletes. Methods. A database of information was use to achieve the aim and is collected in 2007 at random by an anonymous questionnaire for disabled athletes. The study included 157 disabled athletes. The data for analysis was used program SPSS version 13. Results. Most of the athletes perceived their health as satisfactory (54.8 percent) regardless of gender and the representation of a select or club. However the worst health was assessed by athletes with movement disability. Back and leg pain is the most common, and often complained athletes with movement disability. Most of the disabled athletes aren’t smokers, but smoking is still prevalent among the males witch representing team (34.8 percent). In the majority of subjects alcohol beverages is used (87.9 percent) but significant differences betwean investigative teams were not found. Unfortunately, the drugs are used by 4.5 per cent. respondents. Evaluation of dietary habits revealed that athletes with natural food getting not enough vitamins, fruits, natural juices, vegetable oil. Commonly used food products were bread, milk and milk products and cereals. It was found that more injuries experienced the team athletes than the club members. In... [to full text]

Vykstant pasaulinei ekonominei integracijai ir stiprėjant konkurencijai, kokybė tampa vienu iš svarbiausių organizacijų išlikimo ir veiklos sėkmės veiksnių. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare nacionalinė sveikatos sistema atitinkamu lygmeniu įsikomponuoja į Europos sveikatos erdvę ir tampa bendraeuropinių sveikatos sistemų nare. Europoje sveikatos sistemų valdymo problemos intensyviai tobulinamos, todėl Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms būtina lygiuotis į tuos sveikatos parametrus, kurių siekia kitos Europos valstybės ir įgyvendinti tokias sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo strategijas, kurios taikomos Europos Sąjungoje. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos, išgyvendamos pertvarkymų laikus, ieškojo ir tebeieško būdų, kaip išlikti siaurėjančioje medicinos paslaugų teikėjų rinkoje, esant nelygiavertėms konkurencijos sąlygoms. Tarptautiniai kokybės vadybos standartai, visuotinės kokybės vadybos idėjos rado savo vietą paslaugas teikiančiose organizacijose, įsigaliojus naujam EN ISO 2000: 9001 kokybės vadybos standartui. Lietuvoje vis dar vyrauja nuomonė, kad ISO standartas - kompanijos veiklos, produktų ir klientų aptarnavimo kokybiškumo įrodymas ir garantas. Iš tiesų, kad tai nėra kokybės užtikrinimo garantas jau buvo aišku seniai. O pastaruoju metu ISO kaip kokybės įrodymas taip pat ima prarasti savo svarumą. Sudaryta sistema dažnai lieka galioti formaliai, o realiai arba iš vis neveikia, arba veikia ne taip, kaip buvo numatyta. Problema yra ta, kad sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / Quality is one of the most important values for organization to be effective and successful during the global economic integration and competition processes. There is still such an opinion in Lithuania, that ISO standard is the guarantee and proof of company’s well proceeding and client’s service quality. Though nowadays ISO standard is loosing it’s validity – QMS are being introduced in healthcare institutions just for prestige and as a formal procedure, though it should help service market attendants to solve effectiveness, resulting and successful function questions. Problem essence – the effective management of quality in healthcare institutions, applying quality management systems. Object – QMS’ practice efficiency in institution’s quality administration process. Aim – to explore quality management systems’ application efficiency in healthcare institutions’ quality administration process. Tasks: To discover how different authors interpret QMS’ conception, essence and proceeding aims; To explore the importance – advantages and weaknesses - of QMS for organization; To analyze the importance of proceeding QMS in healthcare institutions; To analyze Lithuanian and foreign countries’ authors empirical researches in quality management sphere of healthcare institutions; To create a model of QMS’ practice efficiency in healthcare institutions; Empirically explore, how QMS are being proceeded in such healthcare institutions, that have already successfully applied QMS to their... [to full text]

Hipotezė: joga praktikuojančių žmonių gyvensena sveikesnė ir sveikatos vertinimas geresnis, nei jogos nepraktikuojančių. Darbo objektas: jogą praktikuojančių ir nepraktikuojančių žmonių gyvensena ir sveikatos vertinimas. Darbo tikslas: nustatyti ir palyginti jogą praktikuojančių ir jogos nepraktikuojančių žmonių gyvensenos ypatumus bei sveikatos vertinimą. Uždaviniai: 1.Nustatyti ir palyginti jogą praktikuojančių ir nepraktikuojančių žmonių mitybos ypatumus. 2.Nustatyti ir palyginti jogą praktikuojančių ir nepraktikuojančių žmonių žalingų įpročių bei fizinio aktyvumo ypatumus. 3.Palyginti jogą praktikuojančių ir nepraktikuojančių žmonių subjektyvų savo sveikatos vertinimą. Rezultatai: Apžvelgus visus gautus duomenis, galime teigti, jog darbo pradžioje iškelta hipotezė, yra teisinga. Jogą praktikuojantys žmonės mitybos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių ir sveikatos vertinimo atžvilgiu yra pranašesni už jogos nepraktikuojančius. Išvados: Jogą praktikuojantys žmonės pasižymi sveikesniais gyvensenos įpročiais, jie mažiau vartoja gyvūninės kilmės riebalų, dažniau vartoja vaisius, košes ir grūdinius produktus, taip pat yra fiziškai aktyvesni, nei nepraktikuojantys, tiek vyrai tiek moterys dažniau sportuoja savarankiškai, lanko grupines pratybas ir be jogos praktikų užsiima kitomis fiziškai aktyviomis veiklomis. Tarp jų vyrauja mažesnis žalingų įpročių paplitimas, nei vienas iš jų nerūko, o ir alkoholį vartoja ženkliai mažiau, nei jogos nepraktikuojantys. Praktikuojantys jogą... [toliau žr. visą tekstą] / Hypothesis: yoga practitioners lifestyle is healthier and health evaluation is better that non practitioners. Object: yoga practitioners and non practitioners actual lifestyle and health evaluation. Aim: to determine and compare the yoga practitioners and non practitioners lifestyle features and health evaluation. Objectives: 1.Determine and compare yoga practitioners and non practitioners nutrition pecularities. 2.Determine and compare yoga practitioners and non practitioners addictions and physical activity pecularities. 3.Compare yoga practitioners and non-practitioners subjective evaluation of their health. Results: After taking a close look at the results of our research, we can confirm that the hypothesis raised in the beginning of the work is correct. Yoga practitioners nutrition, physical activity, addictions and evaluation of their health is better than non practitioners. Conclusion: Yoga practitioners have healthier lifestyle habits, they consume less animal fat, eat more fruits, cereal and cereal based products. Also they are more physically active than non practitioners, both men and women often exercise solo or in group practices and without yoga, practice more kinds of physical activities. Among them are less prevalence of addictions, none of them smoke and comparing with yoga non practitioners less of them use alcohol. Yoga practitioners are healthier and have a better value of their health and quality of life.

Tyrimo objektas – išlaidos sveikatos priežiūrai. Tyrimo tikslas – įvertinti sveikatos priežiūros išlaidas Kauno apskrityje. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikus išlaidų sveikatos priežiūrai ir gyventojų sergamumo Kauno apskrityje analizę įvertinti jų kitimo tendencijas bei įtakojančius veiksnius. 2. Parengti sveikatos priežiūros išlaidų naudojimo vertinimo metodiką. 3. Pateikti sveikatos priežiūros išlaidų naudojimo gerinimo galimybes. Tyrimo metodai. Analizuojant teorinius išlaidų sveikatos priežiūrai ir sergamumo aspektus, naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – mokslinės literatūros, teisės aktų, elektroninių informacijos šaltinių analizė ir sintezė. Įvertinant sveikatos priežiūros išlaidų įtaką gyventojų sergamumui Kauno apskrityje naudoti ekonominiai – statistiniai duomenų rinkimo bei analizės metodai, loginė analizė ir sintezė, sisteminimas, palyginimas, modeliavimas. Surinktai statistinei informacijai apdoroti ir sisteminti panaudoti grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Tyrimo rezultatai: • Pirmoje darbo dalyje išnagrinėta išlaidų sveikatos priežiūrai įtaka sergamumui Kauno apskrityje ir nustatyti veiksniai įtakojantys šias išlaidas. Nustatyta, kad išlaidos sveikatos priežiūrai paskirstomos neefektyviai. • Antroje darbo dalyje parengta išlaidų sveikatos priežiūrai ir sergamumo sąveikos tyrimo metodika, išskiriant svarbiausius vertinimo etapus bei tyrimo metodus. • Trečioje darbo dalyje atlikta išlaidų sveikatos priežiūrai ir sergamumo Kauno apskrityje... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives: 1. To analyze the expenditures for health care and morbidity in Kaunas county, to assess their trends and influencing factors. 2. To pepare methodology for the assessment of health care expenditures. 3. To provide improvement opportunities for health care expenditures. Research methods. analysis and synthesis of literature, law, electronic information sources, statistical data collection and analysis, logical analysis and synthesis, organization, comparison, simulation, clustering and visualization techniques. Research results • The first part of the work analyzes the influence of expenditures for health care on the sickness rate in Kaunas County and identifies the determining factors. It is found that health care expenditures are allocated inefficiently. • The second part of the work develops research methodology for interaction of healthcare expenditures and the sickness rate, highlighting the most important stages of the evaluation and research methods. • The third part of the work analyzes the the determining factors of healthcare expenditures and the sickness rate in Kaunas county. The improvement of health insurance funding in Kaunas county is provided.

Introduction During the current decade, health care activities are being analyzed not only as a complex of measures that affect health but also as a national organizational structure with the mission to provide specific services. Managerial theory defines health care service as a whole of tangible and intangible benefits, which fulfills the requirements of the customer in the best way. During the Soviet era an extensive network of hospitals was created in Lithuania, and polyclinics with various specialists where responsible for the primary health care (PHC). After the fall of the totalitarian regime, the changes in the health care system where necessary in order to adjust the services to the new trends of social differentiation and new needs of the population. At the same time health care system becomes one of the many elements of the service system and functions according to the rules of the functioning of the consumer society (Geva 1996; Tse, Wilton 1988). The reform of the health care system in Lithuania started after regaining the independence. The reform was planed according to the recommendations of the World Health Organization (WHO); the aims of the reform where formulated, identifying the implementation of PHC (National Health Concept, adopted by the Seimas (Parliament) of the Republic of Lithuania, 1991) as a priority. The prioritization of PHC was done at the very beginning of the reform, but the real implementation of PHC can only be discussed since 1996, when... [to full text]

Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje atliekama gana daug visuomenės sveikatos tyrimų. Visuomenės sveikatos tyrimai sudaro beveik 30% visų per metus atliekamų ir Lietuvos bioetikos komiteto aprobuotų biomedicininių tyrimų. Darbo tikslas - išsiaiškinti visuomenės sveikatos tyrimuose dalyvaujančių tyrėjų, tiriamųjų ir bioetikos komiteto ekspertų nuomonę, kaip jie vertina etikos reikalavimus keliamus visuomenės sveikatos tyrimams. Metodika: Kokybinis tyrimas, fokusuotų grupių diskusijų-interviu, turinio (content) analizės metodas. Pagal vienalytiškumo principą sudarytos 3 fokusuotos grupės: „Tiriamųjų“, „Tyrėjų“ ir “Vertintojų“. Grupėse 6-8 respondentai. Rezultatai: Kadangi Lietuvoje nėra vieningo susitarimo kokie yra visuomenės sveikatos tyrimai, tai nera aišku kokie turi būti taikomi etikos reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymą visuomenės sveikatos tyrimai patenka į biomedicininių tyrimų grupę, ir jiems taikomi tokie patys etikos rekalavimai kaip ir visiems biomedicininiams tyrimams. Patys problematiškiausi etikos principai kurių sunku laikytis atliekant visuomenės sveikatos tyrimus yra informuoto asmens sutikimas ir konfidencialumas. Šiuo klausimu sutapo visų trijų grupių („tiriamųjų“, „tyrėjų“ ir „vertintojų“) taip pat Lietuvos bioetikos komiteto narių nuomonė. Lietuvos bioetikos komitetas leisdamas ar neleisdamas atlikti visuomenės sveikatos tyrimą apsaugo tiriamuosius nuo galimos žalos jų sveikatai. „Vertintojai“ teigia jog vykdo... [toliau žr. visą tekstą] / Quite a lot public health researches are performed in Lithuania like and over the world. The public health researches amount almost 30% of all during a year performed and approbated by The Lithuanian Bioethics Committee biomedical researches. Object – to see the opinion of the investigators and investigative objects who are taking a part in public health researches and the opinion of the bioethics committee experts. How do they estimate the ethics demands for the public health researches? For the work was chosen qualitative research, focus groups discussions – interview method, content analysis method. By the wholeness principle were made three focus groups: “Investigative objects”, “Investigators” and “Assessors”. In each group 6-8 respondents. The results: In Lithuania there isn’t unanimous settlement what the public health researches exist, in this case it isn’t clear what ethical demands must be used. Under the Lithuanian Republics biomedical researches ethical low the public health researches get into group of biomedical researches and the same ethical demands as to all biomedical researches are operated to them. On this question all three groups and also The Lithuanian Bioethics Committee members had the same opinion. The Lithuania Bioethics Committee by allowing or not allowing to make the public health research protects “investigative objects” from possible harm to their health. “The assessors” maintain that they execute The Lithuanian Republic laws. “The... [to full text]