Formation of the stand density, yield and quality of fibre flax using agricultural technological means.

Šiame darbe išanalizuota ir apibendrinta plėšriųjų urvinių žinduolių gausumo būklė Lietuvoje; įvertinta barsuko, kaip kertinės plėšriųjų urvinių žinduolių bendrijos rūšies, tankumo ir pasiskirstymo ypatumai skirtinguose šalies regionuose; išanalizuoti plėšriųjų urvinių žinduolių biotopinio pasiskirstymo ir mitybinių nišų panašumai ir skirtumai. Atliekant tyrimus Vištyčio regioniniame parke (2007 – 2010 m.) įvertinta plėšriųjų urvinių žinduolių urvynų ekologinė būklė. Rezultatai parodė, kad plėšriųjų urvinių žinduolių gausumas per paskutinius du dešimtmečius didėjo. Barsukų gausumas atskiruose Lietuvos rajonuose buvo labai įvairus (nuo 0,3 iki 7,6 ind./1000 ha miško). Skirtinguose Lietuvos kraštovaizdžiuose barsukų tankumas skyrėsi, tačiau skirtumai nebuvo statistiškai patikimi (Kruskal-Wallis testas: H=2,5; p>0,05). Plėšriųjų urvinių žinduolių reikalavimai biotopams skyrėsi: barsukai rinkosi miškingus, lapės – atviresnius biotopus, usūriniai šunys nevengė nei miškingų nei atvirų vietų. Visi šie plėšrieji urviniai žinduoliai yra visaėdžiai, ir nors mitybos racionas šiek tiek skiriasi savo sudedamosiomis dalimis, konkurencijos tikimybė, ypač esant maisto stygiui, išlieka. Lietuvoje aptinkamų urvynų dydis labai svyravo (1 - 37 landos). Maždaug 22% urvynų aptinkamos kelios kartu gyvenančios plėšriųjų urvinių žinduolių rūšys. Vištyčio regioniniame parke lapės urvus dažniausiai išsirausdavo smėlyje (80 %), o barsukai dažniausiai rinkosi priemolį (50 %) ir priesmėlį (30 %). Dauguma... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper analyzed and summarized abundance status of the burrowing carnivorous mammals in Lithuania; estimated badger density and distribution in different regions of the country; analyzed similarities and differences of the burrowing carnivorous mammals habitat selection and foods niches. Ecological characteristics of the burrowing carnivorous mammal’s setts were estimated in Vištytis Regional Park (2007 - 2010 years). The results showed that the abundance of the burrowing carnivorous mammals in the last two decades has increased. Badger abundance in different regions of Lithuania was very varied (from 0.3 to 7.6 ind./1000 ha). In different landscape of Lithuania badger densities were different, but the differences were not statistically significant (Kruskal-Wallis test: H=2.5, p>0.05). The burrowing carnivorous mammal requirements of biotopes were different: badgers chose wooded biotopes, foxes - more open biotopes. Raccoon dogs did not avoid or wooded or open areas. All of these burrowing carnivorous mammals share many foods resources, suggesting that competition may occur among them; however, their diets also differ to some extent, which helps them to avoid competition. Setts size in Lithuania was varied (1-37 holes). Approximately in 22% setts are found in several together living burrowing carnivorous mammal species. In Vištytis regional park badgers usually select loam (50%) and sandy loam (30%) soils for setts digging, foxes choose sandy soils (80%). The largest... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo nustatyti elninių žvėrių tankumą 4 tirtuose miškuose, o taip pat rasti stirninų kaukolių ir ragų morfometrinius skirtumus, kurie buvo sumedžioti skirtingos medžioklėtvarkos miškuose. Tyrimai parodė, kad tauriųjų elnių ir stirnų gausumas sumažėjo profesionaliuosiuose medžioklės plotuose, tuo tarpu mėgėjiškuose medžioklės plotuose sumažėjo elnių, o stirnų priešingai- padaugėjo. Briedžių tyrimų laikotarpiu buvo labai negausu, o per paskutiniuosiuss dvejus metus tirtuose miškuose jie išnyko visiškai. Kaip bebūtų, buvo rasti patikimi statistiniai skirtumai tiek tarp tauriųjų elnių tankumų, tiek tarp stirnų tankumų tirtuose skirtingos medžioklėtvarkos miškuose. Briedžių tankumas patikimai statitiškai nesiskiria, nes visuose tirtuose miškuose jų gausumas labai nedidelis. Tiriant elninių žvėrių pasiskirtymą skirtinguose biotopuose, statistiškai patikimų skirtumų nerasta. Tačiau buvo rasti labiausiai mėgstami stirnų biotopai. Tauriųjų elnių pasiskirstymas biotopuose skirtingais metais labai įvairuoja be konkrečios tendencijos. Ištyrus kraniometrinius stirninų parametrus, paaiškėjo, kad pagal daugelį požymių šiaurės Lietuvos stirninų kaukolės ir ragų parametrai yra mažesni ir statistiškai patikimai skiriasi nuo vidurio Lietuvos stirninų. Nors ir statistiškai nepatikimai, tačiau skiriasi stirninų parametrai ir dvejuose vidurio Lietuvos skirtingos medžioklėtvarkos miškuose dėl komercnionio stirninų išmedžiojimo profesionaliuosiuose medžioklės plotuose (didžiausi... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to find out and estimate the density of cervids in 4 researched forests; to find out the differences between craniometric data of roebucks which were hunted in forests of different management. The long study showed that the amount of red deers and roe deers decreased in professional hunting area whereas in club hunting area decreased only the amount of red deers while the amount of roe deers increased. The density of mooses felt into decline and finally during the last two years of study disappeared. Still and all there was found the significant differences in the red deer and in the roe deer densities in forests of different management. However in mentioned forests the densities of mooses were not significantly different. The significant differences of distributions of cervids in different biotopes were not found. There was found the most liked biotopes of roe deers during the non-vegetation period. Whereas red deer distribution in different biotopes has no regularity. The study of craniometric data showed that the parameter sizes of roebucks in the North Lithuania region are the smallest although not all are significantly different from parameters of craniometric data of roebucks in Middle Lithuania region. However the means of parameter show the same declining tendency. The craniometric data of roebucks in Middle Lithuania region in 2 different management hunting areas are lightly different. This difference was caused by commercial hunting in... [to full text]

Investigation of soil bioactivity and weed infestation in spring oilseed rape agrocoenosis of different density Aušra Grybaitė Field experiments were carried out in 2004 and 2005 at the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture to study the influence of different spring oilseed rape (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ densities (50.1-100, 100.1-150, 150.1-200, 200.1-250, 250.1-300, 300.1-350, 350.1-400, 400.1-450 plants m-2) on soil bioactivity and weed infestation. Soil - Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol. By increasing of spring oilseed rape crop urease activity in the soil didn’t chage significantly. The saccharase activity in the rape agrocoenosis with density more than 150.1 plants m-2 significantly increased in comparison with saccharase activity in the thinest rape agrocoenosis. The content of humus (r = 0.73, P < 0.05) and available phosphorus (r = 0.71, P < 0.05) influenced the saccharase activity. Spring oilseed rape crop density had no influence on number of weed species, weed sprouts and weed density before harvest. Efficiency of weed suppressing increased when weed density in crop at 3-4 leaves stage increased. This proved the small similarity indexes of weed density in crop at 3-4 leaves stage and before harvest. Rape crop density had no influence on weed species change. Significant negative relationship was found between weed air-dry biomass and rape crop density (r = -0.82, P < 0.01). Most of weeds in rape crop were therophytes. Most of them... [to full text]

The experimental objective. The study was designed to establish the effects of crop stand density and fertilization on spring rape productivity. Statements to be defended: 1. Crop stand density and plant supply with nutrients affect the penetration of photosynthetically active radiation to the soil surface and various heights of crop canopy. 2. Under favourable nutritional conditions, spring rape reaches the maximum photosynthetic productivity at flowering in a crop with a lower stand density; while under less favourable conditions, the maximum photosynthetic productivity at flowering is achieved in a crop with a higher stand density. 3. Under favourable nutritional conditions, at optimal crop stand density, spring rape accumulates the highest content of nutrients in the above-ground plant part at flowering stage. 4. In differently fertilized spring rape crops weed occurrence is determined by plant number per unit area, light regime and meteorological conditions. 5. Under favourable nutritional conditions, having formed an optimal spring rape crop, the plants become more resistant to the dark leaf and pod spot, verticillium wilt, sclerotrinia stem rot and rape stem pests; however, the crop remains susceptible to phoma stem canker. 6. Diverse photosynthetic conditions in differently fertilized spring rape crops differing in stand density determine formation of the above-ground and root mass of spring rape plants. 7. Spring rape yield formation depends on the number of... [to full text] / Tyrimų tikslas – nustatyti pasėlio tankumo ir tręšimo įtaką vasarinių rapsų pasėlio produktyvumui. Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Pasėlio tankumas ir augalų aprūpinimas maisto medžiagomis daro įtaką fotosintetiškai aktyvios radiacijos prasiskverbimui į dirvos paviršių ir įvairius vasarinių rapsų pasėlio ardus. 2. Palankiomis mitybos sąlygomis vasariniai rapsai fotosintezės produktyvumo maksimumą žydėjimo tarpsniu pasiekia retesniame pasėlyje, o augdami mažiau palankiomis – tankesniame pasėlyje. 3. Palankiomis mitybos sąlygomis esant optimaliam pasėlio tankumui vasariniai rapsai žydėjimo tarpsniu antžeminėje dalyje sukaupia didžiausią maisto medžiagų kiekį. 4. Skirtingai tręštuose vasarinių rapsų pasėliuose piktžolių plitimą lemia augalų skaičius ploto vienete, šviesos režimas ir meteorologinės sąlygos. 5. Palankiomis mitybos sąlygomis suformavus optimalų vasarinių rapsų pasėlį augalai tampa atsparesni juodosios dėmėtligės, verticiliozės, baltojo puvinio ir rapsų stiebų kenkėjų pažeidimams, tačiau išlieka jautrūs fomozės pažeidimams. 6. Nevienodos fotosintezės sąlygos skirtingai tręštuose, nevienodo tankumo vasarinių rapsų pasėliuose lemia vasarinių rapsų antžeminės ir šaknų masės formavimąsi. 7. Vasarinių rapsų derliaus formavimąsis priklauso nuo augalų skaičius ploto vienete bei jų aprūpinimo maisto medžiagomis. 8. Palankiomis mitybos sąlygomis didžiausias energetinis efektyvumas gaunamas retesniame vasarinių rapsų pasėlyje, o nepalankiomis – tankesniame.

Magistro darbe tiriama paprastųjų kadagių būklė, pažeidimo priežastys, menkaverčių medžių ir krūmų paplitimas ir gausa, būklės pokyčiai 1998 – 2008 metais, dendrometriniai rodikliai, patrauklumas lankytojams. Darbo objektas - Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 61 kv. 15skl. 2,6ha plote augantis kadagynas, įeinantis i Kauno marių regioninio parko Arlaviškių botaninio draustinio teritoriją. Tyrimo tikslas - Įvertinti Arlaviškių botaniniame draustinyje augančio kadagyno būklę. Darbo metodai – instrumentinis dendrometrinių rodiklių nustatymas, vizualinis kadagių būklės, kitų medžių ir krūmų rūšių gausos įvertinimas, anketinis objekto patrauklumo lankytojams vertinimas. Darbo rezultatai – 2008 metais kadagynui nustatyti šie dendrometriniai rodikliai: Dvid= 10.1 cm, Hvid = 6.5 m, Avid = 55 m. Aukščiausi kadagiai siekia 12.5 m, storiausi – 22.5 cm. Kadagyno vidutinis tankumas 1232 vnt/ha. Kadagyno individų daugumą sudaro krūminę formą turintys kadagiai (68,1 %), likusieji 32,9 % - medeliai. Tarp medelių 30 % turi koloniškąją formą (Juniperus communis ‘Hibernica‘), bei 1–2% svyruoklinę (Juniperus communis ’Oblonga Pendula’). Kadagynas apibūdinamas kaip vidutiniškai pažeistas. Jame sveiki individai sudaro 10,8 %, įvairiu laipsniu pažeisti 68,7 %, sausuoliai – 20.5 %. Pagrindinės kadagyno pažeidimų priežastys: per tankios individų grupės ir individų tarpusavio sąveika (37,7 %), įvairūs kirtimai (46 %), šakų laužymas (11,1 %), kadagių ligos... [toliau žr. visą tekstą] / Master's work examined the conventional status of juniper, of demage causes negligible trees and shrubs prevalence and abundance, changes of state from 1998 to 2008, tree measurement indicators, attractiveness to visitors. Job object - Dubrava experimental educational forest enterprise Silėnai forestrys 61 compartment 15 sebcompartment 2.6 ha growing junipers formations, that included to the Gulf of Kaunas Regional Park Reserve of Arlaviškių botanical area. The aim of the study - To evaluate Arlaviškes botanical reserves growing junipers growing area condition. Working methods - instrumental tree measurement indicators. Visual status of juniper and other trees and shrubs of species abundance assessment. Personal assessment of the object's attractiveness to visitors. Study results - 2008 Juniper formation the following tree measurement indicators Dvid = 10.1 cm, Hvid = 6.5 m, Avid = 55 years Juniper aims to the highest 12.5 m, thick trees - 22.5 cm. Juniper formation average density of 1232 units/ha. Juniper formation individuals constitute the majority of the indigenous form of Juniper (68.1%), the remaining 32.9% - saplings. Among the trees by 30% to Juniperus communis' Hibernicus ' form, and 1 - 2% Juniperus communis' Oblonga Pendula'. Juniper formation defined as the average demage. It consists of 10.8% healthy individuals, varying the degree of prejudice to 68.7%, dry trees - 20.5%. The main causes of demage juniper formation: density of individuals within the group... [to full text]

As urban development in the 20th century has become the issue of global concern, more and more new territories have been occupied due to high intensity of the development. International conferences devoted to the regulatory issues of city development held within the current decade (such as HABITAT II held in Istanbul, 1996, ATHENS’98 – in Athens, 1998, URBAN 21 – in Berlin, 2000, and a conference in Brussels, 2001, etc) emphasized the majority of developmental aspects including the great focus on the necessity to further form urban structures with the priority of internal city development looking for more effective and more universal functional uses of the territories, restoration of the existing downtown areas and preservation of their original character. As other post-soviet countries, Lithuania has been also facing the need to reorganize various spheres including urban development. Urban territories have been dangerously expanded, especially during the soviet period, due to the increased general city building-up areas, mostly expressed by the territorial expansion rather than gradual and consistent development (by the use of internal reserves of the city). After the restoration of Lithuanian independence, privatisation, changed character of housing construction, return of land and real estate to the previous owners and increasing value of land under the free market conditions remarkably modified the nature of urban development in Lithuania, at the same time revealing the... [to full text]