Vienas teisės mokslo uždavinių yra teisės sisteminimas. Lietuvos darbo teisės mokslo sistemą sudaro sistema tarp savęs susijusių teisės normų, kurios sudaro bendrąją dalį, savarankiškas kolektyvinių ir individualių darbo santykių dalis, taip pat darbo teisės reguliuojami teisiniai santykiai, teisinės pažiūros ir teorijos, susijusios su darbo teise, darbo teisės šakos istorija ir kt. Darbo teisės mokslas Lietuvoje atsirado palyginti neseniai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 m., pasirodė pirmieji mokslininkų (Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto profesoriaus S. Beliackino, ekonomistų J. Bučo, J. Grabausko ir kt.) darbai, kuriuose šalia civilinės teisės, ekonomikos mokslų, dėmesys buvo skirtas ir darbo teisės klausimams nagrinėti. Darbo santykių reguliavimo teisinės minties raidą Lietuvoje pristabdė okupacija bei hitlerinės Vokietijos pradėtas pasaulinis karas. Pokario metais darbo santykių reguliavimas Lietuvoje prarado savarankiškumą – juos reguliavo Maskva, todėl galima teigti, kad šiuo laikotarpiu Lietuvos darbo teisės mokslas buvo identiškas visai tarybinei sistemai, nes kelti naujas idėjas buvo mažai galimybių. Žymiausi to laikotarpio darbo teisės mokslininkai – I. Nekrošius, V. Nekrašas, I. Moreinas, A. Dambrauskas, A. Sarpalius, G. Dambrauskienė, K. Keina, S. Černiauskas, V. Tiažkijus, J. Maculevičius. Darbo teisės mokslininkų veiklos rezultatas – 1972 m. parengtas LTSR darbo įstatymų kodeksas, 1978 ir 1988 m. – šio kodekso komentarai, išleisti... [toliau žr. visą tekstą] / One of the tasks of jurisprudence is the systematisation of law. The system of the Lithuanian labour jurisprudence institutes a system of interrelated legal norms which institute the common part, separate parts of collective and individual labour relations as well as legal relations regulated by labour law, legal opinions and theories related to labour law, history of the labour law branch etc. Labour jurisprudence originated in Lithuania rather recently. When Lithuania restored the independence in 1918, the first works of scientists (Vytautas the Great University Department of Law Prof. S. Beliackinas, economists J. Bučas, J. Grabauskas etc.) appeared where the attention was paid to study of labour law issues beside the science of civil law and economics. The development of the legal thought for regulation of labour relations was suspended in Lithuania by occupation and the world war levied by the Hitlerian Germany. In the post-war period regulation of labour relations lost its independence in Lithuania- they were regulated by Moscow, so we may state that the Lithuanian labour jurisprudence was identical to the full soviet system that time as there were not much possibilities to rise some new ideas. The top legal scientists of that time are I. Nekrošius, V. Nekrašas, J. Moreinas, A. Dambrauskas, A. Sarpalius, G. Dambrauskienė, K. Keina, S. Černiauskas, V. Tiažkijus and J. Maculevičius. The result of the legal scientists’ activities is the Labour Code of... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti korupcijos prevenciją ir kontrolę reglamentuojančius teisės aktus Lietuvoje ir nustatyti tobulintinas kovos su korupcija sritis siekiant užkirsti kelią korupcijai bei sumažinti jos mastus. Iškeltam tikslui pasiekti darbe pirmiausia nagrinėjama korupcijos samprata pagal Lietuvos ir užsienio teisės aktus, teisės doktriną, identifikuojamos esminės korupcijos atsiradimo priežastys ir sąlygos siekiant įvertinti, ar egzistuojanti korupcijos prevencijos ir kontrolės sistema Lietuvoje yra pajėgi šias priežastis ir sąlygas eliminuoti bei sumažinti jų įtaką korupcijos paplitimui. Korupcijos prevencijos ir kontrolės teisinio reglamentavimo analizė darbe apima svarbiausius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus. Daug dėmesio skiriama Lietuvoje egzistuojančių korupcijos prevencijos priemonių teisinio reglamentavimo analizei, išskiriamos pagrindinės korupcijos prevenciją ir kontrolę reglamentuojančių teisės aktų tobulintinos sritys. Antikorupcinės politikos Lietuvoje vertinimui darbe remiamasi daugeliu korupcijos reiškinį nagrinėjančių tarptautinių organizacijų ir kitų institucijų tyrimo rezultatais: Transparency International, Freedom house, Pasaulio banko, Global Integrity, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir kt. atliktais sociologiniais tyrimais. Palyginimui yra apžvelgiama ir kitų užsienio šalių antikorupcinė politika, išskiriami svarbiausi šių šalių kovos su korupcija sėkmės bruožai. Darbe pateiktos išvados ir pasiūlymai yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this essay is the analysis of legislation on corruption prevention and control in Lithuania, find the areas, where the anticorruption actions need to be improved in order to prevent corruption and reduce its scale. Firstly to achieve the aim the concept of corruption must be analyzed according to Lithuanian and foreign laws, legal doctrine, identify the key causes and conditions of corruption in order to assess whether the present corruption prevention and control system in Lithuania is able to eliminate these causes and reduce the spread of corruption. The analysis of the corruption prevention and control of the legal regulation includes the review of the key national and international law acts. Much attention is paid to explore the existing law in Lithuania on corruption control and the main corruption prevention legislation areas to amend are also distinguished here. The assessment of anticorruption Policy in Lithuania is based on many international organizations and other institutions such as Transparency International, Freedom house, World Bank, Global Integrity, the Lithuanian Free Market Institute study results and carried out sociological researches on the corruption phenomenon. For a comparison foreign anticorruption legal systems are overviewed and the most important success features to combat corruption in these countries identified. The findings and suggestions of this essay are seen to be important for the future anticorruption policy... [to full text]

Teisės sistema suprantama kaip teisės struktūra – teisės moksle išskirtų atskirų elementų visuma. Šio magistrinio darbo tikslas – parodyti, kad į teisės sistemą gali būti žvelgiama ne tik kaip į atskirų struktūrinių elementų visumą, bet ir kaip į organizaciją. Pažymėtina, kad organizacija – tai ne tik jos elementų vidinė tvarka, bet ir tų elementų tarpusavio santykiai, kurie užtikrina bendrą sistemos funkcionavimą. Pagrindinis darbo teisės sistemos funkcionavimo efektyvumo rodiklis – šios sistemos organizuotumo lygis, kuris yra veiksmingo teisės normų veikimo rezultatas. Kad būtų įgyvendinamos pagrindinės teisės funkcijos ir teisėkūra būtų efektyvi, svarbu suvokti teisės sistemą apskritai. Praktinė teisės normų sisteminimo reikšmė yra ta, kad turi būti sudarytos sąlygos patogiau naudotis teisės normų visuma. Pirmojoje magistro darbo dalyje teisės sistema nagrinėta struktūriniu požiūriu: aptarta teisės sistemos vidinė sandara, pradedant smulkiausiu struktūriniu elementu – teisės norma, plačiau nagrinėjant jos vidinę sandarą, ir baigiant stambiausiuoju – teisės šaka. Taip pat aptartas teisės socialinis veiksmingumas kaip teisės normų organizavimo rezultatas. Antrojoje dalyje atskleista darbo teisės, kaip vienos iš bendros teisės sistemos grandžių, sistema. Čia detalizuota darbo teisės samprata ir struktūra, taip atskleidžiant darbo teisės sistemos veikimą ir ją sudarančių elementų pagrindines funkcijas. Trečiojoje magistro darbo dalyje į darbo teisės organizaciją pažvelgta... [toliau žr. visą tekstą] / As a rule in the jurisprudence the system of law is regarded as a structure of law. But the problem is, that the traditional approach to the system of law as to the structure makes some doubts regarding the existence of the inside relations between the elements constituting the system, which ensure the proper functioning of the law as a single whole, as every single element there is regarded as an independent regulator of social relations. Researching the system of labour law as the organisation, a new concept of regulating direction is used. Regulating direction is regarded as a minimal element of the system of law. Regarding the organization of the system of law it is efficiency is one of the most important factors. Efficiency is not and ought not to serve as a ultimate criterion of legitimacy, but as a matter of fact plays very important role determining whether a set of rules may be called law. Labour law has long been chaotic, having no clear inner system and causing plenty of problems to the parties of legal relation. Codifying the labour law was a lawfully perfect decision systemizing it and making handy for a user. The practical problem of engaging foreigners was identified in the last part of the study which is mainly caused by inappropriate organisation of the legal rules of the labour law.

Šis darbas analizuoja Lietuvos bankų teisės šaltinius, atskirai išskiria ir aptaria kiekvieno iš jų svarbą Lietuvos bankų teisės reglamentavimui. Trumpai apžvelgiama bankų teisės samprata, bankų teisės sistema, teisės šaltinio sąvoka. Atskirai aptariama bankų teisės normų sisteminimo reikšmė. Darbe nagrinėjami Lietuvos bankų teisės kaip atskiros teisės šakos bei bankų teisės aktų, reglamentuojančių bankų teisinius santykius, ypatumai. Analizuojant bendrus teisės šaltinius atitinkamai parodoma jų vieta bankų teisės šaltinių sistemoje, nes teisingas bankų teisės šaltinių įvertinimas, jų vietos nustatymas teisės šaltinių hierarchijoje leidžia teisingai pritaikyti bankų teisės normas praktikoje. Darbe nagrinėjami ne tik banko teisės šaltiniai, teisinio reglamentavimo problematika, tačiau atskleidžiama ir pačio bankų teisės instituto, teisės šaltinio specifika, trumpai aptariama bankų teisės samprata, jos formavimosi prielaidos. Siekiant plačiau atskleisti bankų teisės sistemų įvairovę, trumpai apžvelgiama užsienio valstybių bankų teisė, jos reglamentavimas bei sisteminimo problemos ir tendencijos. / Peculiarities of banking law of the Republic of Lithuania as a separate branch of law as well as peculiarities of banking law acts regulating legal relations of banks are analyzed in the paper. By analyzing general sources of branches of law, their position in the system of banking law sources is indicated, for righteous assessment of sources of banking law, institution of their position in hierarchical system of law sources enables to put into practise the rules of banking law. Not only sources of banking law and topics of legal regulation are analyzed but also institution of banking law itself and particularity of a law source is inducted, as well as conception of banking law and premises of its formation are briefly discussed in the paper. In order to induct variety of systems of banking law more widely, banking law of foreign countries, its regulation as well as problems and tendencies of systematization are briefly reviewed. While reviewing the system of banking law sources, every banking law source is separately analyzed in the paper as a separate banking law act: the Constitution of the Republic of Lithuania, ratified international treaties, laws, post-law legal acts and additional – facultative – banking law sources – doctrine, customs, principles, and court practice. Their arrangement in hierarchical system of law sources is discussed by determining position and significance of each of them in the system of law sources. Changes of law sources in the context of... [to full text]

SUMMARY The key words in this final master degree work “Connection, Purpose and Place of Punishment Enforcement and Criminal Law” are the branch of punishment enforcement law, the branch of criminal law, legal system, punishment, connection of punishment enforcement law and criminal law in legal system. Punishment enforcement law and criminal law make some kind of the aggregate in legal system which regulates all questions connected with investigation of criminal act and realization of the imposed punishment. It is noted that the branch of punishment enforcement law and the branch of criminal law are independent branches of the law in the legal system. They are different by their indications, subject and specific principles but they can’t function isolated from each other and are close related. The branches of punishment enforcement law and criminal law form common state’s legal basis of crime control.

In the paper Legal Liability from the Point of View of Normativist and Democratic Law Concepts concept of liability is briefly described. Social liability and its kinds are analysed. Legal liability is distinguished like a separate kind from the social liability, featuring a unique obligatory legal definition sign. Its application is assured by the state. Kinds of legal liability analysed: positive and tortious (negative) legal liability. Basis for occurrence of legal liability are described. Dependence of the legal liability upon the legal system of a state is described in the paper. In the non-democratic states, where the laws become a tool for the rulers to give law to the masses, other kinds of social liability, e.g. moral liability, contradict with the legal liability. All kinds of the social liability, except the legal liability, feature no forced measures applicable upon the violator. It is stressed that the non-democratic legal systems fail to accept the positive legal liability. Unsuccessful efforts of the Soviet law theoreticians to introduce the concept of positive legal liability into the law science are mentioned. Tortious legal liability is a sequel and guarantee of the positive liability. Therefore it is the secondary and the positive liability is the primary (main) form of the legal liability. It becomes especially vivid in the democratic society, when its right ceases being repressive and implementation of the positive law is first of all assured by the... [to full text]