Santrauka Išskirtinę teisminės valdžios vietą valstybės valdžios sistemoje apibūdina tai, jog teisminė valdžia įgyvendina teisingumo vykdymo valstybėje funkciją. Tai pagrindinė teisminės valdžios funkcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šios funkcijos negali įgyvendinti jokia kita valdžios institucija, išskyrus teismus. Minėta konstitucinė nuostata, numatanti ypatingą teisminės valdžios statusą, leidžia daryti išvadą, kad asmenims, norintiems tapti teisėjais, taip pat turi būti keliami itin aukšti reikalavimai. Tokie asmenys turi būti pavyzdžiu visuomenei, kad jų priimti sprendimai būtų gerbiami ir vykdomi. Todėl labai svarbu, kad teisėjai laikytųsi teisėjų elgesio principų tiesioginių pareigų atlikimo metu ir nesusijusio su tiesioginių pareigų atlikimu. Kiekvieno teisėjo, tuo pačiu ir visos teisinės sistemos, geras vardas ir procesinių sprendimų pripažinimas ir vykdymas tiesiogiai priklauso nuo teisėjų etikos suvokimo ir laikymosi. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas nors ir įtvirtina pagrindinius tesėjų elgesio principus, tačiau kelia abejonių dėl jo įgyvendinimo mechanizmo. Teisėjų elgesio etikos klausimus būtina aptarti dėl įvairių priežasčių: ginčų sprendimo būdai turėtų nuolat kelti pasitikėjimą; teisėjams suteikta valdžia yra glaudžiai susijusi tokiomis vertybėmis kaip teisingumas, teisybė ir laisvė, teisėjams taikomi elgesio standartai – šių vertybių padarinys ir būtina pasitikėjimo teisingumo vykdymu sąlyga. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / JUDICIAL ETHICS AND DISCIPLINARY AMENABILITY: PROBLEM AREAS Summary The exclusive location of the judicial authorities in the government system, describes the judicial power of justice function in the country. This is the main function of the judiciary, enshrined in the Constitution of the Republic of Lithuania. Any other authority other than the courts cannot implement these functions. According to that constitutional provision for the special status of the judiciary, can be concluded that persons who wish to become a judge, must also be made extremely high demands. Such persons must be the example of the public, that their decisions are respected and enforced. It is therefore very important that judges comply with the principles of conduct for judges at the time of the direct and unrelated to the direct duties. The judge, at the same time and all of the legal system, good name, and procedural decisions and execution directly depends on the perception of judicial ethics and compliance. The current Code of Judge Ethics of the Republic of Lithuania and any continuation of conduct lay down the basic principles, however, casts doubts on its implementation mechanism. The ethical conduct of judges of the issues will be discussed for various reasons: dispute resolution should be to raise the confidence, the judges granted power is closely related to values such as justice, truth and freedom, the judges applied the standards of conduct - these values as a necessary condition for... [to full text]

Civilinio proceso atnaujinimas yra išimtinė procesinė priemonė, padedanti užtikrinti žmogaus teisę į teismą. Jo tikslas yra pašalinti galimai neteisėtą teismo sprendimą, taip įvykdant teisingumą ir išvengiant tokio sprendimo pasekmių. Tačiau pažvelgus į LR Civilinio proceso kodeksą, matome, jog Lietuvoje nėra įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą, kuomet LR Konstitucinis Teismas pripažįsta teisės aktą, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą civilinėje byloje, prieštaraujančiu LR Konstitucijai. Suformuota LR teismų praktika draudžia proceso atnaujinimą civilinėse bylose šiuo pagrindu, kadangi būtų pažeistas teisinių santykių stabilumo bei teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumo principai. Tačiau priešingai nei civilinėse bylose, administracinėse bylose proceso atnaujinimas šiuo pagrindu yra leidžiamas. Panagrinėję užsienio valstybių teisinį reguliavimą, matome, jog apie pusė Europos valstybių leidžia proceso atnaujinimą šiuo pagrindu civilinėse bylose bylose, o baudžiamosiose bylose – beveik visos nagrinėtos valstybės. Žmogaus teisių užtikrinimo svarbą civilinėse bylose pabrėžia Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nors EŽTT laikosi nuomonės, jog proceso atnaujinimą riboja teisinio tikrumo principas, tačiau tam tikrais atvejais proceso atnaujinimas gali būti efektyviausia priemone atstatant teisingumą, kuris buvo paneigtas pažeidus žmogaus teises. Tuo tarpu LR Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, jog proceso atnaujinimas nagrinėjamu pagrindu yra... [toliau žr. visą tekstą] / Reopening of civil proceedings is an exclusive procedural measure, which helps to ensure a right to court. It‘s aim is to remove possibly unlawful court decision, thus delivering justice and avoiding consequences of such decision. Therefore, reopening of civil proceedings seeks to protect not only interests of private parties, but also public interest. However, if we look to Code of Civil procedure of the Republic of Lithuania, we can see a lack of possibility in Lithuania to reopen proceedings, when Constitutional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict with the Constitution of the Republic of Lithuania. Lithuanian case law does not allow reopening of proceedings in civil cases based on mentioned ground, because otherwise principles of stability of legal relations and certainty of rights and duties of subjects‘ legal relations would be breached. Contrary to civil cases, administrative cases may be reopened based on mantioned grounds. Moreover, administrative courts examine cases regarding damages, incurred due to unlawful actions of public administration bodies, and these cases may also be reopened based on mentioned ground, though they are civil cases. Therefore, administrative courts case law and general competence courts case law differs on the question regarding reopening of proceedings in civil cases, when Constituional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict... [to full text]

Šis magistrinis darbas tema „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas ir įstatymų leidyba“ yra skirtas išanalizuoti Konstitucinio Teismo įtaką įstatymų leidybai. Lietuvoje, kaip ir visose kitose demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, svarbu užtikrinti tinkamą konstitucinę kontrolę, kad būtų garantuotos pagrindinės žmonių teisės ir laisvės, svarbiausių visuomeninių santykių konstitucinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikoje konstitucinės kontrolę atlieka Konstitucinis Teismas. Lietuvoje institucinė valstybinės valdžios sąranga grindžiama valdžių padalijimo principu. Vadinasi kiekviena valdžios sistemos grandis atlieka tik jai patikėtas funkcijas. Šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse teisminė valdžia veikia kaip savarankiška valstybės valdžia, nepriklausomai nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Todėl magistrinio tema kelia klausimą: kaip ir ar iš viso gali Konstitucinis Teismas įtakoti įstatymų leidybą. Darbe stengiamasi atskleisti Konstitucinio Teismo funkcijas ir tikslus, jo kompetenciją, kompetencijos ribas, analizuojant atitinkamus Konstitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus (priimamus teisės aktus), bei nustatyti, ar egzistuoja tarpusavio priklausomybė, t. y. ar Konstitucinis Teismas daro įtaka įstatymų leidybai. Yra pateikiami statistiniai duomenys apie Konstitucinio Teismo priimtus nutarimus bei Seimo priimtas įstatymų pataisas. Pirmoji darbo dalis – įvadas. Antroje dalyje yra analizuojama Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / This master paper „Constitutional Court and Legislation in Lithuania“ is dedicated to analysis of Constitutional Court‘s participation in legislation procedure. In Lithuania as well as in other democratic countries it is important to ensure proper constitutional control in order to safeguard essential human rights and freedoms, constitutional regulation of the most important social relationship. In the Republic of Lithuania the constitutional control is perforemd by the Constitutional Court. In Lithuania the system of the institutional authority is based on the partition of powers. Every link of the authority system performs the functions which are assigned to it. In contemporary democratic states judicial authority acts as separate state authority independently from the legislative or the executive. Therefore this master paper raises a question how (if at all) the Constitutional Court influence the legislation. The Constitutional Court‘s functions, purposes, competence, its limits shall be seeked to be revealed herein while analysing relevant rulings of the Constitutional Court, actions of the Parliament of the Republic of Lithuania (legal acts adopted), interdependence shall be seeked to be identified, i.e. whether Constitutional Court influences the legislation. The statistical data on the rulings adopted by the Constitutional Court and the ammendments of the laws adopted by the Parliament o the Republic of Lithuania shall be provided. First part of the paper is... [to full text]

Magistriniame darbe, naudojant mokslinės literatūros, aprašomąjį analitinį, teisės aktų ir dokumentų analizės metodus, analizuojamas ES Laisvo darbo jėgos judėjimo principo įgyvendinimas, apibrėžiama laisvo darbo jėgos judėjimo sąvoka, jos taikymo sritis, išskiriami pagrindiniai trukdžiai laisvam asmenų judėjimui ir įsteigimo laisvės įgyvendinimui. Siekiant atsakyti į iškeltus uždavinius pirmoje darbo dalyje pristatomos Europos integracijos teorijos: neofunkcionalizmas, liberalusis ir realistinis tarpvyriausybiškumas, taip pat paaiškinamos viršvalstybiškumo ir tarpvyriausybiškumo sąvokos. Antroje darbo dalyje supažindinama su sąvokos “darbuotojas” taikymo sritimi, jos apibrėžimu ir apžvelgiama kaip laisvas darbo jėgos principas apibrėžtas Europos Sąjungos teisės aktuose. Šioje darbo dalyje taip pat plačiau pristatoma Bosmano byla, kuri panaikino visas kliūtis profesionalių sportininkų iš Europos Sąjungos narių valstybių judėjimui bei taip pakeitė profesionalų sportą. Trečioje darbo dalyje apžvelgiami Europos Teisingumo Teismo sprendimai bylose, kuriose buvo įvardinamos pagrindines laisvės veikimo sritį pažeidžiančios, diskriminuojamosios priemonės, neutralios priemonės, apskritai trukdančios patekti į rinką, pristatomos problemos, kylančios iš valstybių teisės skirtybių. Ketvirtoje darbo dalyje apžvelgiamos socialinės apsaugos nuostatos, jų taikymas ir veikimo sritys. Pristatomi pereinamieji laikotarpiai naujoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, jų taikymo sąlygos, taip... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis, using the scientific literature, descriptive analytical and document analysis methods analyses the implementation of the principle of free movement of workers in the EU, describes „free movement“ notion, its fields of action, excepts the most important disturbances for its implementation. Seeking to fulfill the set tasks, in the first part of the theoretical part are presented theories of European integration: neofunctionalism, liberal and realistic intergovernmental theories. In the second part is discribed „employee“ notion and its use, also is presented legislation of the EU, which controls the implementation of the principle of free movement of workers. In this part also is presented Bosman case. This case changed football transfer markets, because football players from the EU members are allowed play where they want without any limitation. In the third part are presented verdicts of the European Court of Justice which related with discrimination of workers from others members of the EU. In the fourth part are discribed social policy of the EU, its use and fields of action. In this part also are presented the National measures to new members of the EU, its fields of action and mechanism how contries can instal the National measures, its terms. Regulation of free movement of workers in the EU is very specific, because are important verdicts of the European Court of Justice, Treaty of Rome and other legislation of the EU.

Mokslinis darbas parengtas aktualia tema, kurios svarbą lemia analizuojamo objekto daugiareikšmiškumas. Pagrindinis lyginamojo darbo objektas yra Prancūzijos ir Lietuvos Respublikos parlamento ir konstitucinės justicijos institucijos santykis įstatymų leidybos aspektu. Kitaip tariant, visi kiti šio santykio aspektai šiame darbe yra antriniai. Pažymėtina, kad konstitucinė kontrolė atsirado būtent kaip įstatymų atitikties Konstitucijai kontrolė. Taigi konstitucinės justicijos santykis su įstatymų leidyba yra neabejotinas. Darbo pradžioje aptariama įstatymo samprata legicentrizmo ir konstitucionalizmo doktrinoje, Prancūzijos ir Lietuvos Respublikos parlamento įstatymų leidybos ypatumai. Antroje dalyje analizuojama konstitucinės justicijos formavimosi raida Prancūzijoje ir Lietuvoje, konstitucinės justicijos prigimties klausimai remiantis moksline doktrina. Trečioji darbo dalis skirta Prancūzijos Respublikos Konstitucinės Tarybos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vietos valdžios sistemoje nagrinėjimui. Ketvirtojoje dalyje analizuojami abiejų valstybių konstitucinės justicijos institucijų keletas dažniausiai priimamų sprendimų tipų bei jų įgyvendinimas parlamento įstatymų leidyboje. Be kita ko, aptariamos prevencinės ir paskesniosios kontrolės formos, jų privalumai ir trūkumai. Prancūzijoje Konstitucinė Taryba per 50 metų įgyvendino išimtinai prevencinę kontrolę, tačiau po 2008 m. Konstitucijos reformos buvo įtvirtinta ir paskesnioji kontrolės forma. Legicentrizmo erą... [toliau žr. visą tekstą] / The most important object is to compare the relation between the Parliament and institution of constitutional control in France and Lithuania. / Le principale objet de cette étude est le rappport entre le parlement et l‘institution de contrôle de constitutionnalité dans la legislation en France et en Lituanie. Il faut dire, que l‘ordre juridique en Lituanie et en France connait deux modes de production de la loi. Le régime légicentriste est celui dans lequel la loi est principalement le résultat du vote parlementaire. Le régime constitutionnaliste ajoute à l‘operation de vote le contrôle juridictionnel de constitutionnalité afin de verifier que la loi votée respecte la Constitution. Si le légicentrisme correspond à l‘état ou la volonté générale n‘est plus que le caprice du législateur, le constitutionnalisme caractérise un régime dans lequel le législateur doit respecter la Constitution pour exercer sa fonction normative. Autrement dit, quand les pays instaurent les institutions de contrôle de constitutionnalité la loi votée ne peut pas exprimer le volonté générale que dans le respect de la Constitution. Les représentants du peuple sont controlés au nom et sur le fondement de la Constitution par le juge constitutionnel. D‘ailleurs le contrôle de constitutionnalité est non de gener ou de retarder l‘exercice du pouvoir legislatif mais d‘assurer sa conformité à la Constitution. Il est vrai, que le texte constitutionnel est seulement la possibilité ou le potentiel. Le Cour constitutionnelle de la Lituanie et la Conseil constitutionnel de la France determinent dans la jurisprudence le vrai sens de l‘acte constitutionnel... [toliau žr. visą tekstą]

The thesis contain analysis of judgments of the European Court of Human Rights in cases related to conflicts caused by information disseminated in media. Analysis is presented by the main criteria used by the European Court of Human Rights while giving judgments in cases related to the restraints of the freedom od media.The contents of the freedom of media, as one of the parts of the freedom of expression protected by the European Convention of Human Rights, is specified on the basis of numerous examples of the judgments of the European Court of Human Rights.

Homoseksualumas – lytinė orientacija, kuri paprastai suprantama kaip priešinga heteroseksualumui, nes pasižymi lytiniu potraukiu tos pačios lyties atstovams, ir todėl visuomenėje dažnai pripažįstama nukrypimu nuo normos, o tai suponuoja šių asmenų diskriminaciją. Darbe analizuojamos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos tendencijos, susijusios su baudžiamosios atsakomybės už homoseksualius santykius panaikinimu, ginant šių asmenų teisę į privatumą. Atskleidžiama, kad Teismas pasisako prieš bet kokį baudžiamąjį persekiojimą, grindžiamą lytine orientacija, siekdamas, kad Europos Tarybos valstybėse būtų pripažįstamos ir saugomos homoseksualių asmenų teisės. Šiandien vis garsiau kalbama apie homoseksualių asmenų teisę į santuoką. Magistro baigiamajame darbe analizuojama EŽTT praktika, siekiant nustatyti, ar kartu gyvenančių homoseksualių asmenų santykiai patenka į šeimos gyvenimo apimtį. Be to, ar pagal Europos žmogaus teisių konvenciją valstybės turi pozityvią pareigą teisę į santuoką užtikrinti ne tik skirtingų lyčių poroms, t.y. neatsižvelgiant į lytinę orientaciją. Egzistuojantis registruotos partnerystės institutas yra alternatyvi forma įteisinti homoseksualius santykius, tad siekiama nustatyti, ar EŽTT įpareigoja valstybes suteikti minėtą galimybę tos pačios lyties poroms savo nacionalinėje teisėje. Homoseksualių asmenų teisė įsivaikinti yra viena iš kontraversiškiausių teisių, nes siejasi su vaiko teisėmis, jo geriausiais interesais. Tad magistro baigiamajame darbe yra... [toliau žr. visą tekstą] / Homosexuality – sexual orientation which is the opposite of heterosexuality because it is characterized as sexual desire for persons of the same sex. That is why a society often acknowledges it like a deviation from norms and this may sometimes result as an act of discrimination. The Master’s thesis analyses the tendency of the Jurisprudence of the European Court of Human Rights which is related to abolishing the criminalisation of private homosexual relations. It is important because of defending the right to privacy of homosexuals. The Court speaks against criminal prosecution on the ground of sexual orientation and finds that Member States of the Council of Europe should recognize and protect the rights of homosexual persons. Today the discussions about the right to the same-sex marriage are becoming louder and louder. The thesis attempts to ascertain whether the cohabitation of homosexuals falls in the ambit of a family life according to the European Court of Human Rights as well as whether the Member States of the European Convention on Human Rights have a positive obligation to ensure the right to marry for the same-sex couples. Furthermore, the institute of a registered partnership is an alternative form for legalizing homosexual relationships. Thus, it is necessary to identify whether the Court puts an obligation to the Member States to make that opportunity for the same-sex couples in the national legal systems. The right of adoption of homosexuals is a highly... [to full text]

1950 m. visuotinis aplinkos apsaugos poreikis dar nebuvo akivaizdus, todėl teisė į aplinką nebuvo paminėta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Dėl aplinkos taršos iškilo asmenų teisės į aplinką problema ir šios teisės gynimo būtinybė. Dėl šios priežasties galima teigti, kad Europos žmogaus Teisių Teismo praktikos vaidmuo aiškinant teises, įtrauktas į EŽTK, šiomis dienomis yra labai svarbus spendžiant aplinkos problemas žmogaus teisių kontekste. Teismas interpretuoja aplinkos teises kitų teisių, esančių EŽTK, pagrindu, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Kadangi tam tikra rimta žala aplinkai gali pažeisti ir asmenų teises, ypač teisę į privatumą ir būsto neliečiamumą, šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama EŽTK 8 straipsnio taikymo su aplinka susijusiose bylose problema. Magistriniame darbe siekiama išnagrinėti svarbiausius EŽTK 8 str. taikymo ginant pažeistas žmonių teises su aplinka susijusiose bylose ypatumus Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, ir šio straipsnio taikymą bei aiškinimą Lietuvos teismuose. Todėl yra analizuojami teismų sprendimai, susiję su aplinkos teisių pažeidimais, kylančiais dėl aplinkos būklės blogėjimo. Darbe nagrinėjamos Konvencijos 8 straipsnio taikymo sąlygos su aplinka susijusiose bylose. Jos yra dvi: ryšys tarp pažeidimo ir valstybės bei rimta tiesioginė žala, pasiekianti minimalų sunkumo lygį. Taip pat analizuojami šio straipsnio taikymo ypatumai. Pagrindiniai ypatumai yra susiję... [toliau žr. visą tekstą] / In the 1950s, the universal need for environmental protection was not yet apparent, therefore there was no mention of right to environment in the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. Due to pollution of natural environment, there arise an important problem of the human right to environment and the necessity of the protection of this right. For this reason it is possible to state that the role of the European Court of Human Rights practice and its interpretation of the rights, included in the ECHR, to respond environmental concerns within the context of human rights is especially relevant nowadays. Court interprets the environmental rights on the basis of other rights, which are included in the ECHR, including the right to private and family life. Since some serious damage to the environment may violate the rights of individuals and, in particular their right to privacy and the inviolability of home, in this master's final work a problem of the application of Article 8 ECHR in environment-related cases is examined. Master's Work seeks to examine the most important specificities of application of Article 8 of the ECHR in defending violated human rights in environment-related cases in the case law of the European Court of Human Rights and the application and interpretation of this Article in the courts of Lithuania. Therefore the judgments, related to interference in individual rights derived from environmental degradation, are analyzed. It examines... [to full text]

Sparčiai besivystančioje ekonomikoje neišvengiami tiek teigiami, tiek neigiami jos pokyčiai. Teigiamu aspektu laikytinas verslo ar verslo dalies perdavimas, kurio tikslas – įmonės veiklos didesnis našumas, efektyvumas bei, atsiradus sunkumams, siekis jį plėtoti toliau. Tokie pasikeitimai neabejotinai įtakoja darbuotojų padėtį perduodame versle arba įmonėje. Atsižvelgiant į tai, darbe analizuojamos dvi teisinės kategorijos – verslo ar verslo dalies perdavimo samprata ir darbuotojų teisių apsauga perdavimo atveju. Pabrėžtina, kad neišanalizavus perdavimo definicijos, nebūtų logiška kalbėti ir apie darbuotojų garantijas. Magistrinis darbas suskirstytas į keturias dalis. Pirmojoje bendrai aptariama darbuotojų teisių apsaugos samprata, antrojoje – Europos sąjungos reglamentavimas šia tema bei kriterijai ir aplinkybės, kuriais nustatomas verslo perdavimo faktas. Kadangi Lietuva yra ES valstybė narė, itin svarbios buvo 2001/23/EB direktyvos nuostatos, numatančios ne tik perdavimo definiciją, bet ir darbuotojų garantijas kaip antai, apsauga nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, automatinis darbo santykių perėjimas, t. y. teisės, kylančios iš individualių darbo sutarčių, ir tos teisės, kurios kyla iš kolektyvinių sutarčių – automatinis jų perėmimas, sutarčių galiojimas bent vienerius metus po perdavimo, darbuotojų informavimas bei jų atstovų konsultavimas. Paskutinėje dalyje pateikiami praktiniai darbuotojų perkėlimo aspektai Lietuvoje. Nagrinėjamos DK normos, reglamentuojančios... [toliau žr. visą tekstą] / Provisions relating to employment rights on the transfer of an undertaking are contained in Council Directive 2001/23/EC which is to be an invaluable instrument for the protection of workers in the event of the reorganization of an undertaking, ensuring peaceful and consensual restructuring. This act includes two main aspects – the conception of transfer of undertaking and workers‘ rights under it. However, during the transfer not only the transferor and the transferee but also the employees as a part of an undertaking have the interest in the outcome of the action. Therefore, master thesis comprises of four parts mainly dealing with the understanding of employees’ guarantees, the regulation of transfer, criterions and factors, determining the fact of transfer in European Union and Lithuania, workers’ individual expectations (e. g. protection against dismissal – the transfer of the undertaking, business or part of the undertaking or business can not in itself constitute grounds for dismissal by the transferor or the transferee, guaranteeing automatic transfer of the employment relationship etc.), collective privileges (obligation on the transferee to respect the terms of pre-existing agreement at least for one year, information and consultation of the representatives of the employees affected by the transfer, etc.). The Fourth part of the Thesis is important for practitioners. It concerns practical aspects of transferring of labour agreements and analyzes the provisions of... [to full text]

The theme of the Magister thesis – “Processual Acts of Court Using Electronic Space”. The main definitions – the court, the process of court, justice, processual act, processual documents, electronic space. Special points are analyzed in this thesis, which make influence on juridical regulation of the acts of court process, including the participants of court process of the court, using electronic space, the level of the implementation of the strategic documents and initiatives of EU on electronic space as well as various planning documents in Lithuania. The practice of court process of foreign countries using electronic space is analyzed in this thesis as well as analogous possibilities in Lithuania. Significant attention is payed to the importance of electronic space and the court process in everyday social life. The importance of harmonious development is proved, the statistical data of using information technologies (electronic space) as well as the reports of court acts are analyzed Bigger attention is shown for the implementation of civil process acts (less – for administrative or criminal ones) on the usage of electronic space. Thanks to this process people are enabled to fight for their injured rights. The benefit of the usage of electronic space is obvious. The world-wide practice of the implementation of the acts of processual court using electronic space witnesses not only the level of services but also the motives, thanks to which the possibility to make quite a... [to full text]