ES leido privatiems subjektams teisminėmis gynybos priemonėmis, tiek tiesiogiai ETT, tiek netiesiogiai per preliminaraus nutarimo procedūrą, ginti savo teises, kurias jiems suteikia EB teisė, todėl jie, kai tik to prireikia, neturėtų vengti pasinaudoti šia privilegija. Dėl šios priežasties, šio magistro darbo tikslas yra padėti asmenims geriau suvokti preliminarių nutarimų procedūros esmę ir atkreipti jų dėmesį į tai, jog jie, būdami bylos šalimis EB Sutarties 234 str. pagalba gali daryti įtaką nacionalinio teismo sprendimui, kadangi prašymas dėl preliminaraus nutarimo pateikimo – tai ne tik būdas užtikrinti vienodą EB teisės aiškinimą ir taikymą valstybėse narėse, bet kartu tai ir netiesioginė galimybė privatiems subjektams patekti į ETT, siekiant apginti savo pažeistas teises. Taigi, šiame darbe trumpai apibūdinus pačią preliminarių nutarimų procedūrą, didžiausias dėmesys skiriamas vienai iš svarbiausių šios procedūros funkcijų – asmens teisių apsaugai. Siekiant geriau atskleisti preliminaraus nutarimo reikšmę privačių subjektų interesų užtikrinimo srityje, darbe pateikiamos reikšmingos naujausios ETT bylos bei duomenys apie valstybių narių praktiką taikant EB Sutarties 234 str. Preliminarių nutarimų procedūros palyginimas su kitomis EB Sutartyje įtvirtintomis teisminėmis gynybos priemonėmis leis suprasti, kodėl preliminarūs nutarimai yra laikomi viena iš galimybių, o neretai ir vienintele asmenims apginti savo pažeistas teises. Nacionaliniai teismai per preliminarių... [toliau žr. visą tekstą] / European Union allow private persons, by means of judicial protection measures, to defend their rights, which they derive from EC law, directly before the European Court of Justice (i.e. ECJ) as well as indirectly through the preliminary reference procedure; therefore, these persons should take advantage of such privilege, whenever they need that. Accordingly, one of the main objectives of this master thesis is to help individuals to perceive in a better way a core nature of the preliminary rulings procedure and call their attention to the fact, that they, being parties at particular case, pending before a national court, have a possibility through the Art. 234 of EC Treaty to influence the decision of the national judge. This is because, the preliminary reference is not any longer only a mean of ensuring uniform interpretation and application of EC law throughout the Member States, but also it is an indirect opportunity for private persons to access the European courts for protecting their rights. Thus, after shortly describing the main points of the preliminary reference mechanism, the greatest attention in this thesis is paid to one of the most important functions of this procedure – protection of the rights of persons. In order to reveal more clearly a significance of the preliminary ruling in the context of securing the interests of private persons, this thesis contains important up to date ECJ cases and data about the practice of the Member States, while applying Art. 2... [to full text]

Darbe, pasitelkiant sisteminį analizės, lyginamąjį, lingvistinį, sisteminį teisės aiškinimo metodus, analizuojamos LAT nutartys (priimtos nuo 2003 m. iki dabar), siekiant atskleisti pagrindinius darbdavio materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, taikymo problemas, kylančias teismams taikant minėtą atsakomybę. Darbą sudaro trys dalys, kuriose remiantis LAT nutartimis siekiama atskleisti skirtingus darbdavio materialinės atsakomybės taikymo aspektus. Pirmojoje dalyje aptariama darbdavio materialinės atsakomybės samprata ir sąlygos, atsižvelgiant į LAT suformuluotas kiekvienos iš šių sąlygų aiškinimo taisykles. Antrojoje dalyje aptariami pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbdavio materialinę atsakomybę už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, LAT nutartis sisteminant pagal tai, kokį įstatymą teismas taikė ar turėjo taikyti. Trečiojoje dalyje gilinamasi į kompensacijų nukentėjusiems darbuotojams rūšis, mokėjimo tvarką, apžvelgiami atskiri atvejai, kai materialinės atsakomybės santykyje keičiasi skolininkas bei kai įsijungia savanoriškas draudimas, kiekvieną iš šių klausimų iliustruojant LAT nutartimis. Darbe buvo siekiama labiau praktiniu aspektu ištirti materialinės (darbdavio) atsakomybės instituto taikymą. / In the paper through the systematic analysis method, the comparative method, the linguistic method, the systematic method of interpretation of law the decisions of the Lithuanian Supreme Court (taken from 2003 to present) are being analyzed, to disclose the problems arising to courts in applying the responsibility for employer's liability for damage to the employee's disability or other damage to health or the victim's death. The work consists of three parts, in which on the basis of decisions of the Supreme Court of Lithuania the different aspects of the application of the employer's liability are intended to disclose. The first part discusses the concept and the conditions of employer‘s liability in the light of the rules of interpretation of theses conditions, formulated in the decisions of the Lithuanian Supreme Court. The second part covers the main legal acts, regulating employer‘s liability for material damage caused to the employee's disability or other damage to health or the victim's death, by systematizing the Lithuanian Supreme Court decisions according to the law the court had applied, or had to apply. The third part is following up the problems with the compensations for the injured workers, payment procedures, the individual cases when the debtor is changing and when the voluntary insurance is being involved in a material liability relation, illustrating each of these questions with the decisions of Lithuanian Supreme Court. The aim of the work was to... [to full text]

The doctrine formed by the Constitutional Court of Lithuanian Republic has opened new aspects of jurisdiction directly not approved neither by the Constitutional Court, nor by the Constitution, nor by the law on the Constitutional Court. Therefore in this final candidate work is widely analyzed what powers the Constitutional Court has, checking conformity of legal certificates to the Constitution.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Nuo šios dienos prasidėjo naujas svarbus Lietuvos teisės raidos, taikymo bei aiškinimo etapas. Europos Sąjungos teisės principai, šaltiniai bei pagrindinės nuostatos tapo mūsų nacionalinės teisės sistemos dalimi. Baigiamojo darbo tema – „Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvos Respublikos teismuose“. Darbo tikslas - išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo praktiką Europos Sąjungos teisės taikymo kontekste, įvertinti teismų veiklą iki įstojimo į Europos Sąjungą dienos ir po įstojimo, akcentuoti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria teismai taikydami Europos Sąjungos teisę, taip pat palyginti šių teismų praktiką. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, dvi dalys, kurių kiekviena suskirstyta į skyrius ir poskyrius, tyrimo pagrindu suformuluotos išvados, darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei panaudotos literatūros sąrašas. Pirmojoje dalyje autorė nagrinėja Europos Sąjungos teisės taikymą nacionaliniuose teismuose lemiančias sąlygas. Šių sąlygų analizė leidžia teigti, jog tam, kad Europos Sąjungos teisė būtų taikoma tinkamai, nacionalinis teismas, visų pirma, turi pripažinti specifinį Europos Sąjungos teisės pobūdį. Antra, valstybės narės teismas, taikydamas nacionalinės teisės normas, turi atsižvelgti į Europos Sąjungos viršenybės principą, t. y. esant prieštaravimui tarp nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania became a full right member of European Union on May 1-st 2004. From that day a new relevant stage of Lithuanian law development, application and interpretation has begun. Principles, sources and main regulations of European Union became a part of our national legal system. The thesis of Master work is „The Application of European Union Law by Lithuanian National Courts“. Aim of the work is to explore practice of Lithuanian Supreme Court and Supreme Administrative Court of Lithuania in the light of European Union law application, to verify courts’ work before and after the accession, to emphasize main mistakes, which courts make while applying the European Union law, also to compare the practice of those Courts. Master work consists of preface, two body parts, each of these have its sections and subsections, conclusions are formulated on base of analysis, work summary is written in Lithuanian and English languages and list of literature, that was used. In the first part an author approaches the conditions determining the application of European Union law by Lithuanian national Courts. The analysis of these conditions enables us to tell, that in order to apply European Union law in correct manner, firstly, Lithuanian national Court has to acknowledge specific nature of European Union law. Secondly, while applying norms of national court, the court of member state has to take the supremacy principle of European Union law into consideration, which means that if there is... [to full text]

Magistro darbe analizuojamos itin dažnai kylančių individualių darbo ginčų nagrinėjimo teorinės ir praktinės problemos. Remiantis teisės aktais ir daugelio autorių nuomonėmis pateikiama individualių darbo ginčų samprata, šių ginčų charakteristika, jų nagrinėjimo procesiniai ir procedūriniais ypatumai. Tiriamos ir analizuojamos individualių darbo ginčų kylimo priežastys. Tiriamos individualius darbo ginčus nagrinėjančių institucijų – darbo ginčų komisijos, teismo funkcijos, ginčų nagrinėjimo procesas, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarka. Analizuojamos teismuose nagrinėjamų darbo ginčų kategorijos ir jų nagrinėjimo ypatumai. Teorinės nuostatos pagrįstos teismų praktikos pavyzdžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimais klausimais, kylančiais nagrinėjant individualius darbo ginčus. Atlikta Lietuvos Respublikos pirmos instancijos teismuose nagrinėtų individualių darbo ginčų statistinė analizė, aprašytos išanalizuotos bylos. Apžvelgtos individualių darbo ginčų nagrinėjimo turinio reglamentavimo perspektyvos ir praktinio šių ginčų sprendimo tobulinimo kryptys. / In the Master’s thesis theoretical and practical problems of individual labour disputes arising very often are analysed. The concept of individual labour disputes based on legal acts and personal opinions of many various authors is introduced, as well as the characteristics of such disputes and procedural peculiarities of their analysis. The reasons for individual labour disputes arising are investigated and analysed. The research on the functions of the institutions – Labour Disputes Commissions and courts – dealing with individual labour disputes is presented, as well as the research of procedures of labour disputes examination and the course of making decisions and appeals. There are also analysed the categories of labour disputes, being considered in the courts, and the characteristics of their consideration. Theoretical attitudes are illustrated by the examples of case law and the issues of the Supreme Court Senate of the Republic of Lithuania, which usually arise in the course of settling individual labour disputes. A statistical analysis of individual labour disputes being considered in the Courts of first instance of the Republic of Lithuania was carried out and the description of the cases having been analysed was introduced. The perspectives of regulating the contents of individual labour disputes consideration, as well as the elaboration tendencies of practical decisions of such disputes were reviewed.

Šiame magistriniame darbe analizuojama, kaip individualios peticijos teisė įgyvendinama kreipiantis į pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos – tarptautinius individualias peticijas nagrinėjančius organus: JT Žmogaus teisių komitetą, įsteigtą pagal 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir individualias peticijas nagrinėjantį remiantis 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyviu protokolu dėl peticijos teisės, JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetą, įsteigtą pagal 1965 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, bei JT Komitetą prieš kankinimus, įsteigtą pagal 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį žmogaus orumą elgesį ir baudimą už jį ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, įsteigtą pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Europos Taryboje individualios peticijos teisė buvo įtvirtinta anksčiausiai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra viena pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių institucijų, tad jo praktikai skiriamas ypatingas dėmesys. Magistriniame darbe plačiai nagrinėjami reikalavimai, keliami individualioms peticijoms, remiantis aukščiau minėtomis tarptautinėmis sutartimis. Palyginus individualių peticijų priimtinumo kriterijus, galima teigti, kad jie iš esmės sutampa, kreipiantis tiek į JT komitetus, tiek į ET Europos... [toliau žr. visą tekstą] / This work subscribes how right to individual petition is implemented in two main and most effective international organizations – United Nations and Council of Europe – and their international institutions which may consider individual petitions: the Human Rights Committee established according to 1966 International Covenant on Civil and Political Rights, the Committee on the Elimination of Racial Discrimination established according to 1965 Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination, the Committee Against Torture established according to 1984 Convention against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment and European Court of Human Rights established according to 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Right to individual petition was first acclaimed by Council of Europe in 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. European Court of Human Rights is one of the main and most effective institution considering individual petitions. Its case-law is really important and deserves much attention in this work too. Requirements for the individual petitions according to the above mentioned conventions are broadly explained in this work. It is possible to say that requirements for the individual petitions to UN treaty bodies and to the European Court of Human Rights are similar or almost the same, only a few differences can be named: ratione temporis requirement... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas laisvo prekių judėjimo rūšis – paralelinis importas ir visos su juo kylančios problemos Europos Sąjungoje. Šis prekių judėjimo rinkos viduje būdas yra ypatingas tuo, kad jis yra itin mažai reglamentuotas Europos Bendrijos institucijų išleistais teisės aktais. Pagrindinis šaltinis darbe nagrinėjamai temai aptarti yra Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuri taip yra nevienareikšmė ir pasikeitusi per daugelį metų nuo pirmos bylos, susijusios su paralelinio importo teisinio reglamentavimo problematika. Kadangi ginčai Teisingumo Teisme susiję su paraleliniu importu per pastaruosius 40 metų dažniausiai kyla dėl to, kad egzistuoja intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimo problema, pirmoje dalyje nagrinėjamos teorijos, turinčios įtakos intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimui, bei aptariamos paralelinio importo problemos, susijusios su atskiromis prekių rūšimis. Pažymima tai, kad medikamentų paralelinio importo reglamentavimas yra išskirtinis, kadangi šioms prekės reikalinga ypatinga valdžios institucijų priežiūra, todėl atsiranda papildoma problema – paralelinių importuotojų importuojamų medikamentų licencijavimo skirtumai atskirose valstybėse narėse. Antroje dalyje nagrinėjamos pagrindinės teisinio reglamentavimo problemos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimu. Pažymima, kad atskirų teisės aktų, ypač EB Sutarties ir Prekių ženklų direktyvos nuostatos palieka daug laisvės jų interpretavimui, kurį atlieka Teisingumo Teismas. Tačiau ne... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis is devoted to special type of free movement of goods – parallel import and all problems related to it. It is special because of lack of regulation under European Community law. The implication is that the main objective of thesis is jurisprudence of European Court of Justice, which decisions are subject to regular changes. The great number of disputes that have arisen in the Common Market over past forty years point to a lack if certainty as to how intellectual property owners’ rights are exhausted through use. Considering this the first part of thesis is dedicated to analysis of different doctrines of exhaustion and problems related to different types of goods movement. Further the chapter concerns the parallel import if medicaments – goods that are special because of particular attention from national authorities of member states that is through licensing system. Concentrating to particularities of exhaustion of intellectual property rights, the second chapter explains the grounds for legal start for parallel import. It should be noted that articles of EC Treaty and the Trade marks directive leaves in confusion because of lack of certainty how particular clauses needs to be explained. Further the chapter considers useful theories of intellectual property law, such as common origin doctrine, that the courts might have developed as a basis for evaluating all instances of parallel importation. In this chapter the problem with different level of protection of... [to full text]

Darbuotojų materialinės atsakomybės normos darbo teisiniuose santykiuose turi didelę teorinę ir praktinę reikšmę. Šiame darbe pateikti Kauno miesto apylinkės teismo 2000-2006 metais išnagrinėtų bylų dėl darbuotojų materialinės atsakomybės pagal darbo teisę apibendrinimai. Darbe apibūdinama darbuotojų materialinės atsakomybės samprata, darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys, analizuojamos 2000 – 2006 metais Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtos bylos dėl darbuotojų materialinės atsakomybės, pateikiama šių bylų statistika ir išsami analizė pagal sąlygas materialinei atsakomybei atsirasti, analizuojamos darbdavių, darbuotojų ir teismo, nagrinėjančio darbo ginčus dėl darbuotojų materialinės atsakomybės pagal darbo teisę, daromos klaidos. Darbo pabaigoje pateiktose išvadose atskleidžiamos praktinės bylų nagrinėjime pastebėtos problemos, pateikiami galimi jų sprendimo būdai. / The norms of the material liability of the employees in the legal relations of work have a significant theoretical and practical meaning. This work presents the summaries of the cases investigated by Kaunas City District Court in 2000-2006 regarding the employees’ material liability under labour law. The work describes the concept of the material liability of the employees, the sorts of the employees’ material liability, analyses the cases investigated by Kaunas City District Court in 2000-2006 regarding the employees’ material liability, presents the statistics of these cases and a thorough analysis on the basis of the conditions that cause material liability, analyses the mistakes done by the employers, employees and the court that examines the labour disputes regarding the employees’ material liability under labour law. In the end of the work there are presented the conclusions, which reveal the practical problems noticed in the investigation of cases, and there are presented the possible methods, how to solve them.

Temos problematika. LR Administracinių bylų teisenos įstatyme yra pateiktas sąrašas subjektų, pagal kurių kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais ir esant tam tikroms sąlygoms teismas imasi nagrinėti administracinę bylą dėl viešojo intereso pažeidimo, taip pat kurie gali kreipti į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso pažeidimo . Tarp šių subjektų minimos ir įstaigos bei organizacijos. Bendruomenių centrų teisinio statuso ir veiklos nereglamentuoja joks specialus įstatymas, todėl, vykdydami savo veiklą ir siekdami savo tikslų, kuriais iš esmės siekiama tenkinti bendruosius bendruomenės narių interesus, kurie, tikėtina, tam tikrais atvejais gali sutapti su viešuoju interesu, bendruomenių centrai susiduria su klausimu – ar gali bendruomenės centras kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo, o jei taip, tai kokiais atvejais jam tokia teisė suteikiama. Temos aktualumas. „Šiandien daugumoje Europos šalių į santykį tarp piliečio ir valstybės nebėra žiūrima kaip į siekį išsaugoti valstybės valdžią. Priešingai, dėmesio centre ... atsiduria piliečio teisių apsauga nuo galimo valstybės piktnaudžiavimo“ . Pastaraisiais metais itin jaučiamas visuomenės aktyvumas ginant savo teises ir interesus. Kuriamos įvairios organizacijos, judėjimai, iniciatyvinės grupės, siekiama dalyvauti visuomenei aktualių sprendimų priėmimo procese, kontroliuoti viešojo administravimo institucijų ir pareigūnų priimamų sprendimų dėl aktualių visuomenei ar jos grupėms... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between the citizen and the state in most European states is no longer understood in terms of preservation of states power, but focused on the protection of citizen rights again abuse by the state. In these latter years efforts of society to protect its rights and interests are very appreciable: various non-governmental organizations, activity groups are formed to strive to participate in enactment of decisions in public sector by administrative authorities, to have an opportunity to test the legality and transparency of these decisions and administrative procedures, to appeal the decision and so on. More and more attention is given not only to protection of private person against abuse by administrative authorities, but to protection of public interest – rights and freedoms that are essentially significant, necessary and valuable to the society. Establishment of community organizations or community centers is here a new process, just recently started in Lithuania, but nowadays getting intense – more and more community organizations are formed as in urban, so in the rural territories. There is no one act to regulate basic principles in formatting community organizations as well as carrying on its activities, legal personality, rights and responsibilities and other essential questions, so there comes some obscurities, ambiguities and concepts complexities about community organizations and community. Recognizing community as people, living in certain... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamos valstybės kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže lemiamos teorinės ir praktinės problemos tiriant tarptautinio komercinio arbitražo, arbitražo šalių bei valstybės kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže sampratas. Taip pat analizuojamas galimas įpareigojimų sukūrimas, arbitražinio susitarimo nesudariusioms šalims, valstybės imuniteto tarptautiniame komerciniame arbitraže klausimai bei kiti arbitražo proceso, kuomet viena ginčo šalių - valstybė - ypatumai. Be to, paskutinėje šio magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojama Lietuvos Respublikos, kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže, patirtis. / Firstly, in this master thesis the concepts of international commercial arbitration, parties of the arbitration and a state as a party to a dispute in international commercial arbitration are analysed. The analysis of the concept of international commercial arbitration shows that in author’s opinion the concept of international commercial arbitration determined in the Law of Commercial Arbitration of the Republic of Lithuania should be revised. Also the conclusion should be done that the problem of the content of the ‘state’ concept is existing in both – practical and theoretical levels. As the practice regarding this question is not well-established, after the analysis of the existing theories the application of the mixed theory of the concept of the ‘state’ is suggested. Moreover in this master thesis the possibility to bind the non-signatories to arbitration agreement and questions of the immunity of a state in international commercial arbitration are analysed. Those institutes are raising a number of practical problems as on the one hand the threat to bind the non-signatory of the arbitration agreement arises and on another hand the possibility that the award of the arbitral tribunal will not be recognized and/or enforced exists. It is suggested to solve both problems by including special terms into the agreement by which the arbitration agreement is concluded with a state – i. e. it is suggested for the parties clearly to indicate in the agreement the persons that shall... [to full text]