The subject of this Paper is „The right to life regulation under the European Convention on Human Rights“. The right to life is the most basic human right. It is guaranteed under many international conventions and it is protected by constitutions of all states of the world. The right to life is the first right guaranteed in the European Convention of Human Rights. Scope of this right has changed during the years. It was strongly influenced by the decisions of the European Court of Human Rights.

In this work author pursuing to compare Estonian, Latvian and Lithuanian institutions of the constitutional justice, bring out similarities and differences. To take notice of place of these institutions in states government system, method of formation, judge status, jurisdiction of institutions, process basic features, and determined judgments legal force. Of every democratic countries law systems fundament is constitution, so it is very important to guarantee the supremacy of law. Undoubtedly institutions of constitutional justice takes up one of the important place in assurance of constitutional conformity in state. author analyses institutions which implement constitutional control in most related neighbor countries: Lithuania, Latvia and Estonia. In Lithuania and Latvia to fulfill this function there are established special institutions – Constitutional courts, meanwhile in Estonia this function is dedicated to supreme instance of common court system – Supreme Court, and if to make clear, one of constituent part of this court – Constitutional Review Chamber. Also, the fundamental models of constitutional justice and it's variety, and the history of constitutional justice institutions in Baltic states were discussed in brief in this work. Author analyses, why these institutions are considered to be a part of common court system. Basing on descriptive, comparative and analysis method were investigated the order of these institution formation, legal status of judges, the... [to full text]

The summary provided hereunder gives short overview of final thesis. The summary outlines the subject matter, aim and goals of the thesis. In addition it shortly describes the content and main aspects of this final work. The subject matter of this thesis is – individual constitutional complaint as an effective domestic remedy under Article 13 of the Convention for Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (hereinafter – the European Convention on Human Rights). The thesis is aimed at the evaluation of the individual constitutional complaint as an effective domestic remedy. This final work deals with the meaning, aim and scope of Article 13 of the European Convention on Human Rights; the nature of the remedies required under Article 13; the similarities and differences of the institution of constitutional complaint, which exists in Poland, the Czech Republic and Hungary, this analysis is being made with special regard to the rules on standing of individuals (the complainants, admissibility criteria, etc.) and the legal effect of the Constitutional Court’s final decision; the optimal model of the individual constitutional complaint suitable for Lithuania is being analyzed. The thesis stresses that there is no single answer, whether the constitutional complaint can be considered an effective domestic remedy under article 13 of the European Convention on Human Rights. The thesis states that so far the European Court of Human Rights analyzed the effectiveness of the... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kaip viena iš valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, teismas, iš bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų išsiskiria savo ypatinga paskirtimi – užtikrina Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, konstitucinį teisėtumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konstitucinis Teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai. Teisės šaltinių hierarchijoje įstatymai išsiskiria savo norminiu pobūdžiu, ypatinga priėmimo tvarka, teisine galia, juose įtvirtintomis teisės normomis siekiama reguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į įstatymų reguliavimo srities apimtį, kuri yra labai plati, į tai, kad būtent įstatymais turi būti reguliuojami reikšmingiausi visuomeniniai santykiai, taip pat į tai, kad remiantis įstatymais priimami poįstatyminiai aktai, labai svarbu, kad įstatymai neprieštarautų konstituciniam reguliavimui, kad nepažeistų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o juos užtikrintų, todėl Konstitucinio Teismo vaidmuo tikrinant šių tiesės aktų konstitucingumą yra labai reikšmingas. Konstitucinis Teismas pripažindamas įstatymus prieštaraujančiais Konstitucijai taip pašalina juos iš teisės sistemos. Tik Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją. Teismo aiškinimas saisto visas teisės aktus leidžiančias bei teisę taikančias institucijas, taip pat ir Seimą. Šiame darbe tiriama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitutional Court of the Republic of Lithuania can be distinguished from the general competence and special courts for its particular purpose, i.e. it ensures the precedence of the Constitution within the legal system and the constitutional legitimacy. Following the Constitution of the Republic of Lithuania, the Constitutional Court resolves whether laws and other legal acts passed by the Seimas do not contravene the Constitution. Within the hierarchy of the sources of law, the laws stand out for the regulatory character, particular procedure of their adoption, legal effect. Considering the scope of the regulatory framework of the laws, which is really encompassing, or the fact that namely the laws should regulate the most relevant social relations and, furthermore, acknowledging the fact that the subordinate legislation is adopted following the laws, it is highly important that the laws do not contravene the constitutional regulation, do not infringe personal rights and lawful interests, but, on the contrary, ensures them. Consequently, during the verification of the constitutionality of the given legislation the Constitutional Court shall bear the role of great significance. Upon the recognition of the laws as inconsistent with the Constitution, the Constitutional Court also eliminates them from the legal system. Only the Constitutional Court is granted constitutional authorizations to give an official interpretation of the Constitution. Such judicial interpretation... [to full text]

Šiame darbe autorė aptaria pridėtinės vertės mokesčio ištakas, šio netiesioginio mokesčio harmonizavimo priežastis ir svarbą, nagrinėja ir apibendrina Europos Teisingumo Teismo praktiką atskirais pridėtinės vertės mokesčio aspektais – apmokestinamųjų sandorių sąvokos, apmokestinamųjų asmenų, apmokestinamojo momento, apmokestinamosios vertės, atskaitos. Taip pat siekiama atskleisti, ar į Europos Teisingumo Teismo bylas pridėtinės vertės mokesčio klausimais yra atsižvelgiama, nagrinėjant mokestinius ginčus Lietuvoje. Tyrimas remiasi Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pridėtinės vertės mokesčio srityje analize, teisės aktais, reglamentuojančiais šio mokesčio taikymą, Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, periodine literatūra, kurioje nagrinėjami su šio darbo tema susiję klausimai. Darbe aptariami pridėtinės vertės mokesčio derinimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių tikslai ir reikšmė, Europos Teisingumo Teismo išaiškinimai pridėtinės vertės mokesčio aspektais. Taip pat aptariamas Europos Teisingumo Teismo vaidmuo, jo sprendimų pridėtinės vertės mokesčio klausimais reikšmė teisės aktų raidai ir mokestinių ginčų nagrinėjimui Lietuvoje. Daug dėmesio skiriama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, nagrinėjant su pridėtinės vertės mokesčio taikymu susijusias mokestines bylas. Siekiama atskleisti, kokią įtaką Europos Teisingumo Teismo praktika pridėtinės vertės mokesčio srityje turi Lietuvos vyriausiajam... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, the author discusses the origins of value added tax, the harmonization of this indirect tax reasons and importance, analyze and summarize the European Court of Justice practice on these value added tax aspects - the concept of taxable transactions, the taxable persons, the taxable moment, the taxable value, the deduction. It also aims to disclose or to the European Court of Justice cases of value added tax issues are taken into account in the consideration of tax disputes in Lithuania. The study is based on the European Court of Justice and the Lithuanian Supreme Administrative Court practice, the value added tax analysis, the law on this tax, the Lithuanian and foreign authors, periodical literature, which dealt with the labor issues. The paper discusses the value added tax harmonization between the European Union member states, the objectives and importance of the European Court of Justice's interpretation of value added tax aspects. It also discusses the European Court of Justice's role, its decisions on the value added tax influence in legislation development and tax litigation in Lithuania. Much attention is paid to the Lithuanian Supreme Administrative Court practice, considering the value added tax on related tax matters. The aim is to reveal the impact of the European Court of Justice law of value added tax in Lithuania to the High Administrative Court, the State Tax Inspectorate of the Ministry of Finance of the Republic of... [to full text]

Santrauka Lietuvoje darbdavio materialinės atsakomybės institutas detaliau buvo reglamentuotas, tik priėmus naująjį Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, iki tol galiojusiame 1972 m. Darbo įstatymų kodekse buvo reglamentuota tik darbininkų ir tarnautojų materialinė atsakomybė. Naujai priimtame kodekse nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, pagrindiniai materialinės atsakomybės taikymo principai, įvestas visiškai naujas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos, kylančios iš darbo teisinių santykių, atlyginimas bei numatytas negautų pajamų atlyginimas. Tačiau tiek šio instituto naujumas, tiek mokslinės analizės, tiek teismų praktikos trūkumas bei nuolat vykusi darbdavio materialinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų kaita įtakojo tai, kad praktikoje yra susiduriama su tam tikromis šį institutą reglamentuojančių teisės aktų spragomis, taip pat išryškėja ir daugiau analizuojamo instituto problematinių aspektų. Darbe, analizuojant teorinę medžiagą, teisės aktus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Kauno miesto apylinkės teismo praktiką, siekiama atskleisti darbdavio materialinės atsakomybės instituto problemas, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų sužalojimo, gyvybės atėmimo ar susirgimo profesinėmis ligomis atvejams, apžvelgiamos šio instituto taikymo teismų praktikoje ypatybės. Siekiant šio tikslo, darbo autorė pateikia teorines darbdavio materialinės atsakomybės problemas, analizuoja žalos atlyginimo sistemos teisės aktų suderinamumą, taip pat darbdavio materialinę... [toliau žr. visą tekstą] / Summary General Conclusions of Cases Investigated in Kaunas City District Courts in 2000-2006 regarding Employees’ Material Liability for Damages Incurred by Employees as a Result of Injury, Health Alterations of any Kind or Death In Lithuania employer‘s material responsibility issue regulated in details was only after acceptance of a new labour code of Lithuanian Republic. In previous Labour law code acceptable till 1972 just employee and worker‘s material responsibility was regulated. In a new code conditions of material responsibility were assigned, main material responsibility application principles, a totally new defence manner of disturbed rights was introduced - of indigence damage, appearing from legal labour relationship, salary and also remuneration of intended income. But the same as the novelty of this code, as well as scientific analysis, the shortage of court practice and constant change of law acts regulating material responsibility influenced vacancy of the law acts regulating this issue, also analysing more problematic aspects of the issue appear. At work when analysing theoretical material, law acts, Lithuania Supreme Court and Kaunas town vicinity court practice, in pursuance to reveal issue‘s problems of employer‘s material responsibility, paying much attention to the cases of employee’s injuries, death or getting professional illnesses, the characteristics of this issue application in practice are looked through. Reaching the aim, the author of the paper... [to full text]

Šiame darbe atskleidžiama konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo samprata ir kilmė, analizuojama konstitucinio lygiateisiškumo principo doktrina, suformuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstituciniams principams tenka pagrindinis vaidmuo konstitucinio reguliavimo procese. Konstituciniai principai organizuoja į darnią visumą visas Konstitucijos nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos analizė leidžia teigti, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas yra vienas universaliausių ir dažniausiai taikomų teisės aktų atitikties Konstitucijai tikrinimo matų. Konstitucinis Teismas, tirdamas teisės aktų konstitucingumą, suformavo plačią ir išsamią lygiateisiškumo principo doktriną. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas yra pamatinis šiuolaikinės demokratinės visuomenės principas. Lygiateisiškumo principas formuluojamas ne tik Konstitucijos 29 straipsnyje, reikšmingi šio principo aspektai įtvirtinti ir Konstitucijos 33, 38, 50, 55, 78, 82, 119 straipsnių nuostatose. Konstitucinio Teismo nutarimuose atskleista, kad tai formalios teisinės lygybės principas, šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Lygiateisiškumo principo turi būti laikomasi ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsienio piliečių bei asmenų be pilietybės atžvilgiu, šis principas taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Asmenų lygiateisiškumo principas... [toliau žr. visą tekstą] / The study discusses origins and concepts of the constitutional principle of the persons equality, furthermore, it analyzes doctrine of persons equality in jurisprudence of Constitutional Court of the Republic of Lithuania. Constitutional principles take leading role in process of constitutional regulation. The analyzis of the jurisprudence of Constitutional Court allows to state that the constitutional principle of the persons equality is one of the most applicable measures for the correspondence between law acts and the Constitution. While construing Article 29 of the Constitution, the Constitutional Court has formed an extensive and thorough doctrine of the principle of the persons equality. The Constitutional Court has noted that this is a principle of the formal legal equality. The constitutional principle of the persons equality must be followed while passing laws, applying them and administering justice. This principle is applied not only in the aspect of citizens of the Republic of Lithuania, but also of citizens of foreign states and persons without citizenship, this principle is applicable not only to natural but also to legal persons. The study points out that in the Article 29 of Constitution the feature list, which specifies when the privilege rendering is not allowed and when the rights can not be limited, is not comprehensive, furthermore, this discrimination is impossible for other features, which are not foreseen in the Constitution, too. The constitutional... [to full text]

Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]

The dissertation explores the principle of proportionality as an instrument deriving from the notion of "democratic society" and applied by the European Court of Human Rights (ECtHR) in order to establish whether national institutions succeeded in striking a fair balance between the conflicting Convention rights or between competing individual and public interests. In the first chapter, after presenting the origins of the principle, the development of a three-tiered proportionality test and its dissemination, the main parameters relevant for the analysis of this principle are identified and the main issues of academic discussion concerning the application of proportionality by the ECtHR are revealed. The second chapter explores the evolution of the application of the proportionality principle in the case law of ECtHR and reveals the main features of proportionality test as applied in the early practice of Convention institutions. The third chapter deals with the interaction of the principles of proportionality and subsidiarity, in particular examining the impact of margin of appreciation doctrine upon the proportionality assessment conducted by the ECtHR and analysing the contents and interplay of the factors determining the width of the margin of appreciation. The forth chapter explores both commonalities and peculiarities of the application of proportionality principle in the context of different Convention rights and exposes the main criteria relevant to the balancing... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama proporcingumo principo, kaip iš demokratinės visuomenės idėjos kylančio instrumento, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pasitelkiamo siekiant nustatyti, ar nacionalinės institucijos išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp konkuruojančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencijos) ginamų teisių ar tarp Konvencijos teisių ir viešų interesų, sampratos ir taikymo praktikos problematika. Pirmoje disertacijos dalyje, aptarus proporcingumo principo kilmę, trinario proporcingumo tyrimo modelio susiformavimą ir sklaidą, apsibrėžiami svarbiausi proporcingumo tyrimui reikšmingi parametrai ir atskleidžiama EŽTT taikomo proporcingumo principo sampratos problematika mokslinėje literatūroje. Antroje dalyje nagrinėjama proporcingumo principo taikymo EŽTT praktikoje raida ir plėtra, identifikuojami pagrindiniai ankstyvojoje Komisijos ir Teismo praktikoje taikyto proporcingumo testo bruožai. Trečioje dalyje tiriama proporcingumo principo sąveika su subsidiarumo principu, atskleidžiamas vertinimo laisvės doktrinos poveikis EŽTT atliekamam proporcingumo vertinimui, tiriami vertinimo laisvės apimtį lemiantys kriterijai ir jų sąveika. Ketvirtoje dalyje analizuojama proporcingumo principo taikymo praktika skirtingų Konvencijos ginamų teisių kontekste, atskleidžiant tiek bendruosius principo taikymo bruožus, tiek ir Teismo taikomos priežiūros intensyvumo nulemtus proporcingumo testo ypatumus. Paskutinėje dalyje EŽTT taikomas balansavimu grindžiamas... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame magistro darbe yra plėtojama tai, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (ETT) kaip institucija, veikianti Europos Sąjungos viešojo administravimo sistemoje, atlieka Bendrijų konstitucinio teismo funkcijas kaip aukščiausiasis konstitucijos aiškintojas ir turi pareigą, esant normų kolizijai, apibrėžti konstitucinio pagrindo, reikalingo dalyvaujant Europos integracijos procese, turinį, apimtį ir ribas. Darbe yra siekiama parodyti, kad ETT, vykdydamas viešojo administravimo reguliavimo funkciją, savo praktikoje priimamais sprendimais neleidžia valstybių narių, kaip ES administracinių vienetų, nacionaliniams teismams jų nagrinėjamose bylose priimti sprendimus, išeinančius už ES teisės ribų, tai yra priimtus, vadovaujantis netinkamai išaiškinta teisės norma arba nuostata, prieštaraujančia Europos Bendrijos teisei. Darbe taip pat yra siekiama parodyti, kad ETT kaip EB institucija, įkurta Europos Bendrijos teisės vienodinimui ir darniam taikymui užtikrinti, negalėjo sėkmingai funkcionuoti, neatsižvelgiant į istorinės EB raidos metu atsiradusius naujus poreikius. ETT sėkmingai vykdydamas savo funkcijas įtakojo tokios Bendrijos teisinės sistemos, kokią mes turime dabar – vieningos, harmoningos, nepriklausomos -, suformavimą, įgyvendindamas EB sutarties 220 straipsnyje nustatytą Bendrijos teisės sergėtojo vaidmenį, jis ir toliau aktyviai dalyvauja šios teisės tobulinimo procese. ETT jam suteiktos apibrėžtos jurisdikcijos ribose vykdydamas jam priskirtas funkcijas prašymų priimti... [to full text] / The present Master degree thesis develops the concept that the Court of Justice of the European Communities (ECJ), as an institution functioning within the system of the European public administration, performs the functions of a Community Constitutional Court acting as the supreme constitutional interpreter and, in the event of a collision of norms, is vested with the responsibility to determine the content, scope and limits of the constitutional basis that is necessary for the participation in the process of European integration. The work aims to show that in the performance of the function of regulating public administration, the ECJ by means of its judgements prevents the national courts of Member States – as administrative entities of the EU – to take such decisions in the cases before them that could exceed the boundaries of the EU law, i.e. would be taken on the basis of a wrongly interpreted legal norm or a provision that contradicts the Community law. It is also attempted to demonstrate in the work that the ECJ, as an institution of the European Communities founded with the aim to unify the Community law and ensure consistency in its application, could not function effectively without taking regard of the new demands that emerged in the course of the historical development of the European Communities. By successfully performing its functions and implementing the role of the ‘supervisor’ of Community law attributed to him by Article 220 of the Treaty of the European... [to full text]