Aukštasis mokslas yra labai svarbus visuomenei, nes ugdo jos pilietiškumą, didina valstybės ekonominę galią, mažina socialinę atskirtį. Šis išsilavinimas aktualus kiekvienam asmeniui, nes leidžia dirbti kvalifikuotą, mėgstamą darbą, sukuria geresnio uždarbio galimybes, geresnę padėtį visuomenėje. Dabarties Lietuvoje veikia 22 universitetai. 7 jų - nevalstybiniai. Nuo 1995 m. nuolatos auga studentų skaičius - kiekvienais metais vis daugiau žmonių siekia universitetinio išsilavinimo. Darbdaviai beveik besąlygiškai reikalauja aukštojo mokslo diplomo. Kintanti realybė suponavo prieštaravimą: žmogus turėdamas universiteto diplomą ir dirbdamas protinį darbą, beveik visais atvejais gauna mažesnį atlyginimą, nei asmuo dirbdamas fizinį darbą. Problemos esmė - ar aukštasis universitetinis išsilavinimas asmeniui reikalingas, kad jis taptų aukštos kvalifikacijos, plačių kompetencijų, atitinkamais gebėjimais disponuojančiu specialistu ar mokomasis tik dėl diplomo, nesvarbu kokiame universitete ir kokia specialybė. Galbūt Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad aukštojo universitetinio išsilavinimo siekimas Lietuvoje tapo mada. Darbo tikslas - atskleisti jaunimo požiūrį į aukštąjį universitetinį mokslą kaip į vertybę. Iškeltos dvi hipotezės. Pirmoji, aukštasis universitetinis mokslas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prarado savo statusą ir tapo mados reikalu. Antroji, aukštasis universitetinis mokslas reikšmingas jaunimui siekiantiems kokybiškesnio ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education is very important for society, because it educates public spirit, increase economic power of nation, dismish social disjuncture. This education is important for everyone, because it lets to have qualification, favourite work, create possibility of better earnings, better position in the society. Nowadays in the Lithuania are 22 universities. 7 of it – independent. Since 1995 year invariably growing numbers of students – every year much more people try to get academic education. Employers almost absolutely require higher education. Changeable reality supponed contradiction - people have certificate of university and work mental job get less money then people, who work physical job. Problem essence - whether higher academic education is necessary for people, that he would become qualified specialist, person with wide ability, specialist with appropriate faculty or study only for diplom no matter in which university and what speciality it is . Maybe there is the situation that higer academic education aim become like fashion. My task purpose is to reveal young people attitude at higher academic education like to worth. There is two hypothesis. First, higher academic education after Lithuania independence reconstruction lost its statute and became fashion matter. Second, higher academic education is important for young people, who seek quality and full- fledged life. There was quantitative analysis. Respondents – schoolchildren of older classes. Number – 19... [to full text]

Following the models of the research management theory, modern science approach and priorities of international initiatives and documents concerning higher education the dissertation discusses research management in European universities. The novelty of such analysis is expressed through developed theoretical model for university research management merging elements of the change management theory models, characteristics of modern science and priorities of international initiatives and documents. The model is validated by the method of cases study performed in six European countries – Belgium (Flemish region), Czech Republic, Denmark, the Netherlands, Finland and Germany – and illustrating their practices of university research management. Following the research findings the extended version of the model is provided. The latter defines the cycle of research management in universities. Such a model may be applied as an instrument to set institutional priorities in research management and to define alternatives for their implementation. Discussing applicability of the model in Lithuania the conclusion is made that it may contribute to effective reorganisation of research management in local universities and increase their competitiveness and international visibility. / Disertacijoje, remiantis pokyčių vadybos teorijos modeliais, šiuolaikine mokslo samprata bei tarptautinėmis iniciatyvomis ir dokumentais, įtakojančiais aukštąjį mokslą, nagrinėjamas mokslinių tyrimų valdymas Europos universitetuose. Šios analizės naujumas pasireiškia apjungiant pokyčių vadybos teorijos modelių elementus, šiuolaikinės mokslo sampratos bruožus ir tarptautinių iniciatyvų bei dokumentų prioritetus į teorinį modelį, skirtą mokslinių tyrimų valdymui. Šis modelis yra tikrinamas pasitelkiant atvejų analizės metodą, apimantį šešių valstybių – Belgijos (Flandrijos regiono), Čekijos, Danijos, Olandijos, Suomijos ir Vokietijos – universitetų mokslinių tyrimų valdymo praktikas. Atsižvelgiant į jas, yra pateikiama išplėstinė modelio versija, nubrėžianti universitetinių mokslinių tyrimų universitete valdymo ciklą. Toks modelis gali būti taikomas kaip instrumentas siekiant apibrėžti mokslinių tyrimų valdymo prioritetus bei numatant alternatyvas jų įgyvendinimui. Diskutuojant šio modelio pritaikomumą Lietuvoje, daroma išvada, kad jo taikymas šalies aukštojo mokslo institucijose galėtų prisidėti prie efektyvaus mokslinių tyrimų valdymo reorganizavimo bei universitetų konkurencingumo ir tarptautinio matomumo.

Pedagogų rengimo klausimai darosi kaskart svarbesni, nes be pasirengusių gerai dirbti mokytojų neįmanomas sėkmingas ugdymo procesas nuolat besikeičiančiomis šiuolaikinio socialinio gyvenimo sąlygomis. Darbe nagrinėjami veiksniai, motyvuojantys Kūno kultūros studijų programos pasirinkimą. Motyvacija yra pamatas – renkantis kokią nors veiklą. Būtent motyvacija suteikia galimybes siekti užsibrėžto tikslo ar norimų rezultatų. Motyvuotai renkantis studijų programą studijų turinys tampa asmenybės gyvenimo dalimi, noras tapti geru specialistu yra svarbiausia priežastis ir todėl itin svarbus tampa mokymosi motyvacijos stiprinimas. Tyrimo objektas: studijų programos pasirinkimą motyvuojantys veiksniai. Tyrimo tikslas: ištirti pagrindinius veiksnius, motyvuojančius studentus kūno kultūros studijų programos pasirinkimui. Tyrimo metodika: teorinėje darbo dalyje buvo atlikta mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, anketinė I-IV kurso studentų apklausa, atlikto tyrimo rezultatų analizė ir apibendrinimas. Anketos klausimai orientuoti į šias pagrindines sritis: vidinius ir išorinius veiksnius, motyvuojančius kūno kultūros studijų programos pasirinkimą; veiksnius skatinančius tęsti studijas minėtoje studijų programoje; tolimesnio mokymosi ir profesinės veiklos tęstinumo galimybes, baigus bakalauro studijas; demografinius tyrimo dalyvių duomenis. Studijų programos pasirinkimą įtakoja tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Tyrime buvo atskleistos motyvacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Teacher training issues are getting more and more important every time, because without well-prepared teachers it is impossible to offer successful education under constantly changing contemporary social life conditions. The paper examines the factors motivating physical education program choice. Motivation is the foundation in selecting one or another activity. Namely motivation provides opportunities to achieve the goal or desired outcome. If study program is selected having a motive, contents of the curriculum becomes a part of personal life, the desire to become a good professional is the most important reason, therefore reinforcement of motivation for learning becomes extremely important. Subject of the study: factors, motivating choice of curriculum program. Aim of the study: to explore the underlying factors that motivate students to study physical education program. Methods of the study: in the theoretical part of the work the scientific literature and other sources of information analysis, questioning survey of I-IV year students, analysis of its results and summarizing was carried out. Interview questions focused on the following key areas: internal and external factors that motivate the choice of physical education program; factors encouraging to continue studies in that program of study; further education and professional business continuity capabilities after bachelor's degree; demographic data of the study participants. Study program selection is influenced... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti aukštųjų mokyklų autonomijos sampratą, formas ir turinį, įvertinti galiojantį Lietuvos aukštųjų mokyklų autonomijos teisinį reguliavimą ir šiuolaikines aukštojo mokslo reformas, atskleisti Lietuvos aukštųjų mokyklų autonomijos įgyvendinimo praktines problemas. Pirmasis baigiamojo darbo skyrius yra labiau teorinio pobūdžio, skirtas aukštųjų mokyklų ir jų autonomijos sampratos, jos sudėtinių elementų teisinio reguliavimo analizei, tokio teisinio reguliavimo problematikos identifikavimui, doktrinos ir teisinio reguliavimo sankirtos taškų aukštųjų mokyklų autonomijos srityje išskyrimui. Pirmajame skyriuje atliekamas tyrimas yra struktūriškai skirstomas atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktuose ir Konstitucinio Teismo praktikoje dažniausiai skiriamas pagrindines ir aktualiausias, konstitucinės doktrinos požiūriu labiausiai problemiškas aukštųjų mokyklų autonomijos įgyvendinimo sritis (studentų skaičiaus nustatymas, studijų kainos nustatymas, studijų programų turinio formavimas; per aukštųjų mokyklų tarybų veiklą vykdoma aukštųjų mokyklų autonomijos įgyvendinimo visuomeninė priežiūra bei kontrolė, aukštųjų mokyklų tarybų formavimo tvarka, įgaliojimų apimtis, veiklos reglamentas; disponavimo aukštosios mokykloms priklausančiu ir joms patikėtu turtu tvarka). Pirmajame baigiamojo darbo skyriuje atlikta teorinė analizė yra svarbi kaip pagrindas antrajame baigiamojo darbo skyriuje atliktam praktiniam tyrimui, kurio metu analizuojama, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / The author of the final paper seeks to reveal the concept of higher schools autonomy, its forms and content, to evaluate the applicable regulation on Lithuanian higher schools autonomy and modern reforms of higher education, to reveal the practical problems of Lithuanian higher schools autonomy implementation. The first chapter of the final paper is a little bit more into a theoretical tone and devoted towards the analysis of the legal regulation of higher schools autonomy concept, it’s forming elements, towards the identification of the problems of such regulation, doctrine and legal regulation intersection point’s exclusion in the sphere of higher schools autonomy. The research, laid down in the first chapter, is structurally constructed concerning the main, most actual and at the same time most problematical referred to the constitutional doctrine spheres of higher schools autonomy implementation, that are pointed out in the legal acts of Lithuanian republic and Constitutional Court’s practice. These fields are: setting of student quantities and studies price, formation of studies programs’ contents; through the activities of higher schools councils exercised higher schools autonomy implementation’s public supervision and control, higher schools councils formation order, council’s authorities’ scope, the regulation of councils activities; the order of disposal of higher schools property, that belongs to schools on the right of ownership or trust). Analysis, fulfilled in... [to full text]

The object of this research is the performance of physical education of students at Kaunas University of Technology. The scientific problem is how, preparing specialists for the work activities in a technological university, to modify the performance of the physical education so that the inborn and acquired physical fitness of the students would develop possibly optimally. This encouraged to study the desires of students in the field of the physical education as well as look for a new physical culture subject model. The hypothesis of the research was based on the assumption that the programme of the subject of the physical culture in the course of the research will more influence the change of the physical fitness of students. The aim of the research is to study the influence of the change of the content of the physical culture subject at the KUT on the physical fitness of students. The following goals were raised seeking the aim of the work: 1. to analyze the evaluation of knowledge and skills of movement of the students of the KUT 2. to analyze the attitude of the students of the KUT towards the discipline of the physical culture 3. to determine the level of the physical fitness of the students of the KUT 4. to evaluate the influence of the physical education programme on the change of the physical fitness of the students of the KUT. The results of the research showed that the knowledge of the students of faculties of KUT HMF and DTF in many issues related... [to full text]