Bakalauro baigiamojo darbo tikslas – ištirti Pakruojo miesto įtaką Kruojos upės vandens kokybei. Darbe analizuojama mokslinė literatūra, paviršinio vandens apsaugos klausimais. Aprašytas hidrocheminis upių įvertinimas. Pateiktos žinios apie Kruojos upės būklę. Išanalizuoti Kruojos upės tyrimų duomenys. Aprašyti vandens kokybės cheminių parametrų kiekybinės analizės tyrimo metodai. Atliktas Kruojos upės centrinės dalies, lietaus nuotekų sutekančių į upę ir išvalytų buitinių nuotekų, išleidžiamų į Mūšą, Kruojos upės žiotyse, tyrimas. Paimtuose vandens mėginiuose ištirta: skendinčių medžiagų koncentracija, vandens temperatūra, aktyvi vandens reakcija (pH), ištirpusio deguonies kiekis, ištirpusių medžiagų kiekis, elektrinis laidis, nitritų, nitratų ir chloridų koncentracijos. Ištirtuose vandens mėginiuose daugelių atveju vanduo neužterštas, išskyrus nitritų, nitratų koncentracijas, kurios viršija didžiausią leistiną koncentraciją centrinės miesto dalies vandenyje. Lietaus nuotekų vandenyje tik nitratų koncentracija viršija DLK, o išvalytame buitinių nuotekų vandenyje – nitritai viršija didžiausią leistiną koncentracija. Siekiant pagerinti Kruojos upės vandens kokybę, darbe siūloma lietaus vandenį nuvesti į požeminius tinklus ir išvalytą nuo teršalų išleisti į atvirą Kruojos upę, įrengti paviršinių nuotekų biologinius valymo tvenkinius, užtikrinti normalų transporto eismą miesto teritorijoje esant stipriam lietui ar pavasario polaidžiams. / Environmental and professional safety bachelor subject is relevant, because water pollution is one of the most cause of concern for environmental issues. The river water is the main object of Lithuania, which connects the internal waters of the Lithuanian population is an important part of the water cycle. In order to maintain a good ecological status of river water, it is necessary to protect and conserve the rivers from pollution by harmful substances that impair the chemical and microbiological quality of river water. Therefore analysis of one of the Lithuanian city of influence - urban of Pakruojis influence of pollution in the river. One of the reasons for the contamination is precipitation, rain water, which blows directly into the river. To avoid this pollution there is need to rain water to get underground networks, and purified from contaminants released into the open river of Kruoja, installation of surface water biological treatment ponds on the river, to ensure normal traffic within the city by the strong rain. Purpose of the research. Influence of Pakruojis urban river of Kruoja pollution. Research methodology. In this work the scientific literature, surface water protection. Described hydrochemical assessment of rivers. Provided knowledge about the state of the river of Kruoja. Analyze river of Kruoja surveys. Describe the chemical water quality parameters for the quantitative analysis methods waste management regulatory documents. Final results of the reseach... [to full text]

Caddisflies (Insecta, Trichoptera) is one of the most important group of benthic components in temperate freshwater ecosystems. They are sensitive to changes of physical and chemical parameters in water bodies, so often used to assess the ecological status of the water body. The main objective of this work was to investigate the caddisfly fauna, diversity, species distribution and rarity in Lithuania, to evaluate the influence of environmental factors on the distribution and abundance of caddisflies in different habitats of Lithuanian rivers. The results obtained supplement the knowledge of the fauna, diversity and distribution of caddisflies and other benthic invertebrate animals of Lithuanian rivers. The determined patterns of caddisfly distribution and abundance are important in optimizing biodiversity conservation measures. The results are important for improvement of methods for biotic assessment of ecological status of Lithuanian rivers. For the first time 22 new species of caddisfly were discovered and the checklist of Lithuanian caddisfly was updated. The relation between Lithuanian caddisfly distribution and abundance was determined. Seasonal flight periods for caddisfly adults and the factors influenting the flight dynamics were estimated. The environmental factors influencing the distribution and abundance of caddisfly taxa (families, genera, species) in Lithuanian rivers were detected. The significance of caddisflies in the communities of benthic invertebrates of... [to full text] / Apsiuvos (Insecta, Trichoptera) yra vienas svarbiausių vidutinio klimato gėlavandenių ekosistemų bentoso komponentų. Būdamos jautrios vandens telkinių fizinių ir cheminių parametrų pokyčiams, dažnai naudojamos vandens telkinių ekologinės būklės bioindikacijai. Gauti darbo rezultatai papildo žinias apie apsiuvų ir kitų bentoso bestuburių fauną, įvairovę, paplitimą ir gausumą Lietuvos upėse. Nustatyti apsiuvų paplitimo ir gausumo dėsningumai yra svarbūs optimizuojant bioįvairovės apsaugos priemones. Darbo rezultatai svarbūs tobulinant Lietuvos upių ekologinės būklės biotinio vertinimo metodus. Pirmą kartą buvo rastos 22 naujos apsiuvų rūšys ir atnaujintas Lietuvos apsiuvų faunos sąrašas. Nustatyta priklausomybė tarp Lietuvos apsiuvų paplitimo ir gausumo. Nustatyti apsiuvų suaugėlių sezoninio skraidymo tipai ir veiksniai kurie turi įtakos skraidymo dinamikai. Išaiškinti aplinkos veiksniai, kurie daro įtaką apsiuvų taksonų (šeimų, genčių, rūšių) paplitimui ir gausumui Lietuvos upėse. Įvertinta apsiuvų reikšmė skirtingų Lietuvos upių bentoso bestuburių bendrijų sudėtyje. Patikslintos apsiuvų taksonų bioindikacinės ypatybės Lietuvos sąlygomis ir pateiktos tekančių vandenų ekologinės būklės vertinimo rekomendacijos.

Apsiuvos (Insecta, Trichoptera) yra vienas svarbiausių vidutinio klimato gėlavandenių ekosistemų bentoso komponentų. Būdamos jautrios vandens telkinių fizinių ir cheminių parametrų pokyčiams, dažnai naudojamos vandens telkinių ekologinės būklės bioindikacijai. Gauti darbo rezultatai papildo žinias apie apsiuvų ir kitų bentoso bestuburių fauną, įvairovę, paplitimą ir gausumą Lietuvos upėse. Nustatyti apsiuvų paplitimo ir gausumo dėsningumai yra svarbūs optimizuojant bioįvairovės apsaugos priemones. Darbo rezultatai svarbūs tobulinant Lietuvos upių ekologinės būklės biotinio vertinimo metodus. Pirmą kartą buvo rastos 22 naujos apsiuvų rūšys ir atnaujintas Lietuvos apsiuvų faunos sąrašas. Nustatyta priklausomybė tarp Lietuvos apsiuvų paplitimo ir gausumo. Nustatyti apsiuvų suaugėlių sezoninio skraidymo tipai ir veiksniai kurie turi įtakos skraidymo dinamikai. Išaiškinti aplinkos veiksniai, kurie daro įtaką apsiuvų taksonų (šeimų, genčių, rūšių) paplitimui ir gausumui Lietuvos upėse. Įvertinta apsiuvų reikšmė skirtingų Lietuvos upių bentoso bestuburių bendrijų sudėtyje. Patikslintos apsiuvų taksonų bioindikacinės ypatybės Lietuvos sąlygomis ir pateiktos tekančių vandenų ekologinės būklės vertinimo rekomendacijos. / Caddisflies (Insecta, Trichoptera) is one of the most important group of benthic components in temperate freshwater ecosystems. They are sensitive to changes of physical and chemical parameters in water bodies, so often used to assess the ecological status of the water body. The main objective of this work was to investigate the caddisfly fauna, diversity, species distribution and rarity in Lithuania, to evaluate the influence of environmental factors on the distribution and abundance of caddisflies in different habitats of Lithuanian rivers. The results obtained supplement the knowledge of the fauna, diversity and distribution of caddisflies and other benthic invertebrate animals of Lithuanian rivers. The determined patterns of caddisfly distribution and abundance are important in optimizing biodiversity conservation measures. The results are important for improvement of methods for biotic assessment of ecological status of Lithuanian rivers. For the first time 22 new species of caddisfly were discovered and the checklist of Lithuanian caddisfly was updated. The relation between Lithuanian caddisfly distribution and abundance was determined. Seasonal flight periods for caddisfly adults and the factors influenting the flight dynamics were estimated. The environmental factors influencing the distribution and abundance of caddisfly taxa (families, genera, species) in Lithuanian rivers were detected. The significance of caddisflies in the communities of benthic invertebrates of... [to full text]

Šiame darbe aptariama šiaurės vakarų Lietuvoje, Plungės rajono savivaldybėje, esančio Babrungo upės baseino reguliuotose upėse vykstantys natūralizacijos procesai. Reguliuotose Babrungo ir Dirnupio upės pakrantės šlaituose ir apsaugos juostose aptikta 871 vienetai sumedėjusios augalijos. Tyrimais nustatyta, kad augalija dažniausiai ir tankiausiai auga šlaito viduriniojoje dalyje. Dirnupio upės tyrinėtame 1,8 km ruože sumedėjusios augalijos plotis kairiajame šlaite Lap = 2,11 ± 0,14 m, dešiniajame šlaite Lap = 1,71 ± 0,23 m. Babrungo upės tyrinėtame 2,2 km ruože apskaičiuotas kairiajame šlaite Lap = 1,86 ± 0,44 m, o dešiniajame šlaite Lap = 1,47 ± 0,27 m. Atlikus dispersinę analizę galima teigti, kad apaugusių sumedėjusia augalija šlaitų pločių vidurkiai, esant 95 % patikimumui, esminiai nesiskiria. Babrungo ir Dirnupio upės ruožų pakrančių apsaugos juostų pločiai miškuose ir pievose atitinka, o ariamoje žemėje neatitinka aplinkosauginių reikalavimų. Ariamose žemėse visi matuoti upės pakrantės apsaugos juostos pločiai buvo ≤5,0 m. / This article is about naturalization processes that take place in the regulated rivers of Babrungas river-basin in the northwestern Lithuania, Plungė district municipality. There are 871 units of woody vegetation in the riverside slopes and protective zones of the regulated Babrungas and Dirnupis rivers. Researchers have shown that usually the vegetation is the densest in the middle part of the slope. The width of woody vegetation on the left slope of 1.8 km strip of the Dirnupis river Lap = 2.11 ± 0.14 m, on the right slope Lap = 1.71 ± 0.23 m. On the left slope of 2.2 km strip of the Babrungas river Lap = 1.86 ± 0.44 m, and on the right slope Lap = 1.47 ± 0.27 m. The dispersive analysis allows to claim that given 95% of reliability, width averages of woody vegetation on the slopes do not differ. The widths of protective coast zones of Babrungas and Dirnupis rivers are the same in the woods and meadows, but in arable land they do not meet the environmental requirements. All widths of protective coast zones of arable land were ≥ 5.0 m.

Šlapių žemių sausinimo įtaka nuotėkiui Lietuvoje vertinama nevienareikšmiškai. Darbe analizuojama Mūšos upės ties Ustukiais hidrologinės charakteristikos ir žemių sausinimo šioje baseino dalyje įtaka upės nuotėkiui. Darbui atlikti panaudoti 1960 – 2006 metų paros nuotėkio, metinio kritulių kiekio, vidutinės paros oro temperatūros duomenys ir nusausintų plotų apimtys. Sudarytas kritulių įtakos debitui grafikas, kuris parodo, kad šie rodikliai glaudžiai susiję. Nagrinėjami du laikotarpiai 1960-1981 metai iki patvenkiant Mūšos upę, ir 1983-2006 metai po Dvariukų tvenkinio įrengimo. Naudojant DHRAM programinę įrangą, išskirtos ir analizuotos 33 debito charakteristikos. Naudojant Mano–Kendalio testą nustatyti 33-jų hidrologinių charakteristikų kaitos trendai. Tyrimas parodė, kad žemių sausinimas didelės įtakos Mūšos upės nuotėkio pokyčiams nepadarė. Sausinimo poveikis pasireiškia maksimalių debitų sumažėjimu ir paros debitų pokyčiais. / Wet soil drainage on the runoff Lithuania controversial. The paper analyzes the beating of the river at Ustukiai hydrological characteristics and soil drainage in the basin of the river runoff influence. Used to carry out the 1960 - 2006 years of daily runoff, rainfall, average daily air temperature data and the volume of drained areas. Made in rainfall affect the flow graph, which shows that these indicators are closely related. Study of two periods of 1960-1981 years before damming Mūša river, and the 1983-2006 year Dvariukų pond construction. Using DHRAM software identified and analyzed the 33 characteristics of flow. Using Mann-Kendall test to determine their 33-hydrological characteristics of the change in trend. The study showed that the draining of lands affected by high river runoff beating did not change. The drainage effect of maximal decrease in discharges and daily discharges change.

Šiame darbe nagrinėjamas 3 km ilgio Nemuno vandens kelio ruožas Šilutės rajone ir tiriami įvairūs upės vagos reguliavimo variantai. Pasirinktas Nemuno ruožas Šilutės rajone ties Leitės žiotimis pasižymi sudėtingomis sąlygomis vaginių procesų atžvilgiu. Tai tipiškas, be įprastinių, daugybės antropogeninių veiksnių formuojamas ruožas. Kita vertus, tai labai svarbus ruožas landšafto – gamtosaugos, rekreacijos, kultūros, ekonomikos ir kitais požiūriais, todėl šios Nemuno atkarpos tyrimai turi neabejotiną mokslinę svarbą ir praktinę naudą. Pagrindinis šio darbo tikslas- išanalizuoti ir įvertinti Nemuno vagos priežiūros ir reguliavimo galimybes saugomose teritorijose. Tam buvo panaudoti skaitmeniniai Nemuno dugno reljefo ir dvimačiai hidrodinamikos modeliai. Ruožo modeliavimas buvo atliekamas programomis ArcView ir Danijos Hidraulikos institute (DHI) sukurtu hidrodinamikos modeliavimo programų paketu MIKE 21 HD. Hidrodinamikos modelis suderintas pagal nagrinėjamo ruožo projektinius vandens lygius ir debitus. Analizuojama vagos reguliavimo įtaka upės pralaidumui (debitams) įvairiomis hidrologinėmis sąlygomis. Buvo išnagrinėti įvairūs nagrinėjamo upės ruožo vagos reguliavimo variantai: vagos krantų ištiesinimas ir laivakelio pagilinus nuo 1,5 iki 2,5 m garantinio gylio. Analizuojant modeliavimo rezultatus įvertintos Nemuno vagos priežiūros ir reguliavimo galimybės atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. / In this work researching 3 km length the Nemunas river waterway in Šilutės district and searching various variants of the riverbed. This Nemunas river waterway in Šilutės district beside the Leitė river mouth has complicated situation of the river bed process. This is typical, without odd, the strip formed with many anthropogenic factors. In other way, this is very essential strip of landscape – ecology, recreation, cultural, economical and in other aspects, wherefore this research of channel section of the Nemunas river has undoubted scientific and practical substantiality. The main purpose of this paper is to analyse and evaluate the possibilities to maintain and regulate the Nemunas river bed in the protected areas. The digital models of the relief of the Nemunas bed and the two-dimensional models of hydrodynamics have been used for this purpose. Modelling of the section has been made by using the application ArcView and the software package for hydrodynamics modelling developed by the Danish Hydraulic Institute (DHI), i.e. MIKE 21 HD. The model of hydrodynamics is matched for the designed water levels and yields of the section under examination. The influence of levelling the shores of the bed in the section under examination, deepening the channel from 1.5 up to 2.5 m of the depth guaranteed and has been analyzed. While analysing the results of modelling, the possibilities of maintenance and regulation of the Nemunas river bed have been evaluated, taking into... [to full text]

Aurimas Bieliauskas, Nemuno vagos reguliavimas būnomis: magistro tezės/ mokslinis vadovas doc. Arvydas Šikšnys. Darbo apimtis: 50 psl., 1 lentelė, 21 paveikslas, 7 priedai. Šiame darbe nagrinėjamas 3 km ilgio Nemuno vandens kelio ruožas ties Leitės žiotimis ir tiriami įvairūs upės vagos reguliavimo variantai. Skaitmeniniuose hidrodinamikos modeliuose buvo tiriamas vagos reguliavimo poveikis upės hidrauliniam režimui esant įvairioms hidrologinėms sąlygoms. Išnagrinėtas vagos reguliavimas būnomis, kurių pagrindinė paskirtis - sumažinti vandens tėkmės greičius prie kranto linijos ir apsaugoti upės krantus nuo vandens erozijos, o laivakelio zonoje - padidinti tėkmės greičius ir sumažinti čia nusėdančių nešmenų kiekius. Pasirinktas Nemuno ruožas ties Leitės žiotimis pasižymi sudėtingomis vaginių procesų sąlygomis. Tai be įprastinių, daugybės antropogeninių veiksnių formuojamas ruožas. Kita vertus, tai labai svarbus ruožas kraštovaizdžio – gamtosaugos, rekreacijos, kultūros, ekonomikos ir kitais požiūriais. Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Nemuno vagos reguliavimo būnomis įvairiais variantais poveikį upės hidrauliniam-hidrologiniam režimui. Modeliavimui buvo panaudota programa MIKE 21, buvo išanalizuoti 3 skirtingi vagos reguliavimo variantai, nustatyta būnų įtaka upės hidraulinėms charakteristikoms, apskaičiuoti darbų kiekiai. / Aurimas Bieliauskas. The riverbed regulation with spurs of the river Nemunas: master theses/ scientific guide doc. Arvydas Šikšnys. The amount of work: 50 pages, 1 tables, 21 pictures, 5 supplements. In this work is analyzed the modeling of riverbed of the Nemunas 3 km length the Nemunas beside the mouth of the Leitė river mouth. In the numerical hydrodynamic models there were searching effects of the river bed regulation of the river hydraulic regime in various conditions. In the analytical part there is analyzed the process of the riverbed regulation which the main purpose there is the reduction of the water velocity near banks and conservation of the banks from the water erosion. Another purpose there is the regulation of the water velocity in the waterway zone and reduction in the silt there. This is typical, without odd, the strip formed with many anthropogenic factors. In other way, this is very essential strip of landscape – ecology, recreation, cultural, economical and in other aspects, wherefore this research of channel section of the Nemunas river has undoubted scientific and practical substantiality. The aim of this work is to analyzing and estimation of the waterway regulation in numerous aspects and influence on the river hydraulic- hydrologic regime. The modeling had been made with program MIKE 21 and had analyzed free different variants of the river bed. While doing analysis there was found the influence of the river hydraulic characteristics and there was... [to full text]

Magistro studijų baigiamajame darbe projektuojamas scenos menų centras Kaune, senamiesčio prieigose, Neries upės pakrantėje. Darbe surinkta ir išanalizuota medžiaga, susijusi su teatrų, scenos menų centrų ir kompleksų projektavimo ypatumais, jų koncepcijomis ir įgyvendinimo rezultatais. Atlikta vietos sąlygų analizė, sukurti konceptualiai skirtingi eskiziniai projekto variantai, parengtas scenos menų centro projektas. Projektuojamas objektas dominuoja krantinės išklotinėje, tampa akcentu žyminčiu miesto centro pradžią. Pagrindinė pastato scena sudaro branduolį, kuris sujungia įprastinį prabangaus, iškilmingo teatro modelį su eksperimentinio, besikeičiančio teatro tipu, leisdamas kurti ryšius tarp atlikėjų ir žiūrovų visomis kryptimis. Pakrantėje suprojektuota viešoji erdvė - didelė atvira platforma - amfiteatras. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, analitinė dalis, projektinė dalis, bendrosios išvados. Pateikiami du maketai ir grafinė medžiaga planšetuose. / The final project of master studies is the design of performing arts centre on the bank of river Neris, close to old-town of Kaunas. Specific features and concepts of performing arts centers design and their realization is being analyzed. After site analysis conceptually different variations are created and the final project of performing arts centre is designed. Designed object is a landmark on the bank of the river and marks the entrance to the city centre. The main stage volume works as a core and combines the model of classical exclusive theater with experimental theater allowing to create different connections between audience and performers. A public space - big platform amphitheater is designed on the bank of the river. The final work consists of preface, analytic part, project part, conclusion. Two scaled models of the building and graphic material are also presented.

In this study the relationships among the land use and soil types in the entire river basin as well as in the buffer strip on the one hand, and the Lithuanian river water quality physico-chemical parameters on the other hand have been identified. The spatially based Factor analysis has been tested on river hydrochemical data from 108 sites for the period of 1999-2004. The Factor analysis enabled the identification of the main natural and anthropogenic processes (factors) determining water quality during each season of a year. As a result, monitoring stations were grouped into clusters each representing a group of stations mostly affected by a relevant factor. In addition, the suitability of world-wide used diatom-based water status assessment methods to apply under Lithuanian conditions has been assessed. The results of established water quality determining factors and the tested multivariate statistical procedures can be applied in practice when the reasons for water quality impairments are to be investigated or river monitoring network is to be optimized. The results reveal that Wastewater factor is prominent in small rivers downstream larger towns; Agro-geological factor – in northern Lithuania‘s rivers of heavy carbonated soils and intensive agriculture lands as well as in south-eastern Lithuania‘s rivers of more acidic soils; Hardly degradable organics factor – in northern and middle Lithuania‘s rivers of heavy-textured and fertile agricultural soils. The... [to full text] / Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje labai aktualu tinkamai įvertinti vandens telkinių būklę (ypač pagal biologinius kokybės elementus), nustatyti vandens telkinių būklės problemas, jas lemiančius veiksnius bei imtis adekvačių būklės gerinimo priemonių, nes to reikalauja 2000 m. įsigaliojusi ES Bendroji vandens politikos direktyva – pagrindinis vandens sritį reguliuojantis teisinis dokumentas. Šio darbo tikslas - nustatyti žemėnaudos, dirvožemių ir upių vandens fizikinių, cheminių ir biologinių parametrų sąveikos dėsningumus vertinant vandens būklę. Įgyvendinant šį tikslą buvo siekiama sistemiškai įvertinti įvairių veiksnių poveikį Lietuvos upių vandens būklei ir nustatyti jų teritorinius dėsningumus bei įvertinti upių vandens būklės pagal titnagdumblius vertinimo metodų tinkamumą Lietuvos sąlygomis. Šiam tikslui pasiekti naudoti Lietuvos upių valstybinio monitoringo, dirvožemio ir žemės dangos duomenys pasitelkiant faktorinę analizę bei atitinkamus vienmatės statistikos metodus. Rezultatai parodė, kad upių būklę lemiančias priežastis galima patikimai pažinti, kartu vertinant hidrocheminius ir baseinų fizinių charakteristikų, dirvožemių ir žemėnaudos duomenis, jų kompleksiškai tarpusavio ryšių analizei pasitelkus tinkamus daugiamatės ir vienmatės statistikos metodus. Tokia analizė leidžia pažinti ne tik atskirus vandens ekosistemos komponentus, bet ir jų visumą kaip vieną sąveikaujančią sistemą ir priimti kokybiškesnius vandens kokybės valdymo... [toliau žr. visą tekstą]

In master thesis researches to appreciate the agrarian strain to basin of river Tatula in the North karst region area of Lithuania. Object of the work: The basin of river Tatula, which is in the North karst region area of Lithuania. Aim of work: 1. gather up the water samples of river Tatula in autumn and spring; 2. to do ourselves the water quality researches of river Tatula; 3. to collect farmers in basin of river Tatula by questionnaires method; 4. to sum up the results and to dimension pollution’s sizes and sources; Methods of the work: The river samples were taken in 2003, 2004 autumn and 2004, 2005 spring. Water samples were taken up to the river, middle of the river and down to the river. Then water samples were transported to a laboratory, where would be setted: pH of the water, permanganate oxidation, BDS, ammonium azote concentration, phosphate phosphorus. Also were collected farmers who were farming in basin of Tatula by questionnaires method. Work out results of the waters quality shows that agrarian work effect partially influence pollution basin of river Tatula. When were done water‘s researches of river Tatula were setted ammonium azote concentration exceeded DLK and river water's quality was bad, compare with the other assay parameters water‘s quality is unbroken DLK. Keywords: The North karst region area of Lithuania, the basin of river, the agrarian strain, BDS7, pH, ammonium azote.