Darbo tikslas – išanalizuoti dvidešimtmečių alkoholio vartojimo aspektus. Dvidešimtmečiai vyrai dažniausiai vartoja alų (82,9 proc.) ir degtinę (77,1 proc.), moterys dažniausiai vartoja vyną (73,7 proc.), alkoholinius kokteilius (65,8 proc.) ir šampaną (64,6 proc.). Kartu su draugais alkoholinius gėrimus vartoja 94,3 proc. vyrų, 87,1 proc. moterų. Noras atsipalaiduoti alkoholį vartoti skatina 74,3 proc. vyrų ir 73,7 proc. moterų. Dažniausiai vyrai alkoholį vartoja kartą per savaitę (42,9 proc.), bendraujant su draugais (48,6 proc.), bei dažniau išleidžia daugiau pinigų alkoholiui(22,9 proc.). Moterys dažniausiai alkoholį vartoja kartą per mėnesį (43,8 proc.), švenčių metu (65,4 proc.) ir išleidžia mažiau pinigų alkoholiui (83,3 proc.). Dažniausiai vyrai (40 proc.) ir moterys (39,2 proc.) teigia, kad pagrindinė problema susijusi su alkoholio vartojimu yra sugadinti daiktai ar drabužiai. Taip pat 32,5 proc. moterų nurodo sveikatos pablogėjimą. Vieniši respondentai dažniausiai alkoholį vartoja namuose (72,8 proc.), su draugais (91,5 proc.), kurie labiausiai ir skatina juos vartoti alkoholį (24,1 proc.). Vieniši respondentai labiau įsitikinę (42,9 proc.), kad jiems reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų. 13,4 proc. vienišų respondentų jaučia gėdą dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių. 31,3 proc. vienišų respondentų alkoholį vartoja dažniau – kartą per savaitę. Su partneriais gyvenantys respondentai dažniau alkoholį vartoja švenčių metu (67 proc.), jie labiau įsitikinę (83... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to analyze the aspects of alcohol consumption among 20-yearold humans. The men in their twenties usually consumes beer (82.9 %) and vodka (77.1 %), while women tend to consume wine (73.7 %), alcoholic cocktails (65.8 %) and champagne (64.6 %). Together with friends the alcohol consumes 94.3 % of men and 87.1 % of women. The wish to relax promotes the use of alcohol in 74.3 % of men and 73.7 % of women. The men consume the alcohol mostly once a week (42.9 %) while communicating with friends (48.6 %), and often spend more money on alcohol (22.9 %) than women. Women usually consume alcohol once a month (43.8 %), on holidays (65.4 %) and spend less money on alcohol (83.3 %) than man. The large part of the men (40 %) and women (39.2 %) argue that the main reason associated with alcohol consumption are damaged items or clothing. Aggravation of health conditions may become the reason for alcohol consumtion in 32.5 % of women. Single respondents most frequently consumed the alcohol at home (72.8 %), with friends (91.5 %), who causes the main motivation for alcohol consumption (24.1 %). The large part of single respondents (42.9 %) are confident that they should reduce the amount of alcohol. 13.4 % of single respondents feel shame for alcohol consumption habits. 31.3 % of single respondents have the alcohol more frequently (once a week). Respondents living with partners have more alcohol during the holidays (67 %) and they are more confident (83 %) that they... [to full text]

Šiuolaikinės visuomenės plėtra neįmanoma be darnaus vystymosi. Darnus vystymasis, orientuotas į vystymąsi be augimo ir aplinkos tausojimą ateities kartoms, tampa kertine visuomenės vystymosi ašimi, todėl darnaus vartojimo tendencijų ir perspektyvų analizė yra aktuali, atsižvelgiant į tai, kad ekonominės, ekologinės ir socialinės problemos ateityje tik dar labiau aštrės, o jų efektyvus sprendimas bus neveiksmingas, jeigu nebus įgyvendinami veiksmai, pagrįsti darnaus vartojimo koncepcija. Šis darbas susideda iš dviejų dalių, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo ir priedų. Darbą sudaro teorinė ir tiriamoji dalys. Teorinėje dalyje yra atskleidžiamas poreikis darniam vartojimui šiuolaikinėmis sąlygomis, nagrinėjama darnaus vystymosi koncepcija, analizuojami darnaus vartojimo tendencijas atspindintys rodikliai, atskleidžiamos darnaus vartojimo perspektyvos teoriniu aspektu. Tiriamojoje dalyje atliekama darnaus vartojimo rodiklių analizė Lietuvos tendencijų kitimo kontekste ir Europos Sąjungoje. Remiantis mokslinių, statistinių duomenų ir palyginamosiomis analizėmis, parengtas darnaus vartojimo rodiklių modelis, atspindintis darnaus vartojimo strategijos įgyvendinimą Lietuvoje. Taip pat pateikti pasiūlymai darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo didinimo sprendimai, kurie realiai gali būti pritaikyti praktiktiniame darnaus vystymosi strategijos įgyvendinime. / Development of modern society is not possible without cohesive development. Cohesive development focused on the development without growing and environmental protection for future generations becomes the cornestone for the social development and therefore the analysis of cohesive consumption tendencies and perspectives is rather topical, considering the fact that economic, ecologic and social problems in the future would only become sharper and their effective solution would not be efficient without the realisation of actions based on the conception of cohesive consumption. This paper comprises two chapters, conclusions, recommendations, list of references and appendices. The paper consists of theoretical and exploratory chapters. In the theoretical chapter, the need for cohesive consumption under modern conditions is revealed, the conception of cohesive development is discussed, indicators reflecting the tendencies of cohesive consumption are analysed, perspectives of cohesive consumption from theoretical aspect are revealed. In the exploratory chapter, the analysis of cohesive consumption indicators is performed in the context of tendency alteration in Lithuania and the European Union. Referring to scientific, statistical data and comparative analyses, the model of cohesive consumption indicators was prepared reflecting the implementation of cohesive consumption strategy in Lithuania. In addition to that, solutions related to increase in the implementation of cohesive... [to full text]

Pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas – tai neabejotinas gerų sveikos mitybos įpročių pagrindas. Vaisiai ir daržovės ypač svarbūs jaunam organizmui, nes jų pakankamas vartojimas vaikystėje susijęs su sumažejusia rizika sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, tam tikromis vėžio formomis ir kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis tiek jaunystėje, tiek vyresniame amžoiuje. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikai, vartojantys mažiau vaisių ir daržovių, yra linkę turėti viršsvorį ar net būti nutukę, o vaikystėje susiformavę tinkami šių produktų vartojimo įpročiai dažniausiai išlieka ir suaugus. Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pradinių klasių mokinių daržovių ir vaisių vartojimo ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. įvertinti pradinių klasių mokinių daržovių ir vaisių vartojimą ir jo atitikimą sveikos mitybos rekomendacijoms; 2. nustatyti veiksnius, galinčius daryti įtaką mokinių vaisių ir daržovių vartojimui; 3. įvertinti mokinių nuomonę ir žinias apie daržovių ir vaisių vartojimą bei sveiką mitybą. Atsitiktinės atrankos būdu tyrimui buvo atrinktos 72 Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokyklos. Buvo išdalinta 3750 apklausos anktetų, gauta 2402 teisingai užpildytos anketos. Atsako dažnis – 64,1% . Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) statistinę programinę įrangą (13.0 for Windows versija) ir Epi Info (Version 5.1) kompiuterinę programą. Išanalizavus atlikto tyrimo duomenis... [toliau žr. visą tekstą] / Adequate consumption of fruits and vegetables is the undisputed evidence of healthy nutrition skills. These foods are extremely important for the children because of their ability to protect against cancers and cardiovascular diseases and the consumption of these foods during childhood is associated with decreased risk of stroke and cancer. It is scientificly proven that higher fruit and vegetable intake was associated with a lower risk of overweight or even obese and healthy eating habits formed by consumption of fruits and vegetables tend to persist into adulthood. The objective of this research – to evaluate and assess the pecularities of the fruits and vegetables consumption among primary classes of Lithuanian schools. The tasks of the paper – assessment of the fruits and vegetables consumption and concordance with healthy nutrition recommendations among primary school pupils, evaluation the circumstances affecting fruits and vegetables consumption among primary school pupils, assessment of the knowledge and opinion of primary school children about fruits and vegetables consumption healthy eating. In this randomized study 72 general education schools of the Republic of Lithuania were selected. 3750 questionnaires were distributed, 2402 correctly filled questionnaires received. The response rate – 64,1%. The statistical data was processed with the help of SPSS 13.0 (Statistical Package for Social Sciences) and Epi Info (Version 5.1). As the reserch data shows, it is... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti paauglių bendravimo įgūdžių, lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir alkoholio vartojimo sąsajas. Tyrime dalyvavo 248 (11- 12 klasių) mokiniai. Iš jų 110 vaikinų ir 138 merginos. 134 tyrime dalyvavusių paauglių (iš jų 39 vaikinai ir 75 merginos) alkoholio vartojimas įvardijamas kaip rizikingas ir 114 (iš jų 71 vaikinas ir 63 merginos) paauglių kaip nerizikingas. Paauglių bendravimo įgūdžiai vertinami Tromso socialinio intelekto skale (TSIS) (angl. Tromso Social Intelligence Scale), kurią parengė Silvera, Martinussen, Dahl, 2001. Lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes vertinami S. C. Martino ir kt. (2006) sudaryta alkoholio lūkesčių skale (angl. Alcohol Outcome Expectancies Scale). Rizikingam alkoholio vartojimui įvertinti naudojama Crafft skalė (Knight ir kt., 2002). Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikinų, kurie alkoholį vartoja rizikingai, teigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes ir merginų, kurios alkoholį vartoja rizikingai, teigiami ir neigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes labiau išreikšti, nei nerizikingai alkoholį vartojančių paauglių. Rizikingai alkoholį vartojantys vaikinai turi geresnius bendravimo įgūdžius, nei nerizikingai vartojantys vaikinai. Nerizikingai ir rizikingai alkoholį vartojančių merginų bendravimo įgūdžiuose skirtumų nenustatyta. Taipogi nustatyta vaikinų ir merginų grupėse teigiamas ryšys tarp teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir socialinės informacijos apdorojimo, bei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to define the relationships between social skills, alcohol outcome expectancies and alcohol use among adolescents. The participants of this study were 248 (110 boys and 138 girls) high school students. 134 participants (39 boys and 75 girls of them) were in a risk of alcohol use and 114 participants (71 boys and 63 girls of them) weren’t in a risk of alcohol use. The social skills of adolescents were examinated by Tromso Social Intelligence Scale (TSIS) (made by Silvera, Martinussen, Dahl, 2001). Alcohol outcome expectancies were examinated by Alcohol Outcome Expectancies Scale (made by S. C. Martino et al., 2006). The risk of the alcohol use were examinated by CRAFFT scale (made by Knight et al., 2002). The rezults of the study showed that positive alcohol outcome expectancies of boys, who were in a risk of alcohol use, and positive and negative alcohol outcome expectancies of girls, who were in a risk of alcohol use, were more significant in such alcohol use group of weren‘t risk. The boys who are in a risk of alcohol use have better social skills, than the boys who aren‘t in a risk of alcohol. Differences between the girls who are or not in a risk of alcohol use don‘t exist. The study also showed that positive relation exist between positive alcohol outcome expectancies and social information processing and between negative alcohol outcome expectancies and social awareness.

Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už... [toliau žr. visą tekstą] / The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it... [to full text]

The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it... [to full text] / Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už... [toliau žr. visą tekstą]

Bakalauro darbe iš gautų anketinių duomenų ištirtos Skuodo apylinkių – Vižančių, Kervių, Šarkės, Luknių – šnektos sociolingvistiniu aspektu. Svarbiausios analizuotos sritys yra kalbos vartojimas, požiūris į kalbos vartojimą, tautinė ir tarminė savimonė. Iš įrašų, transkribuotų rišlių šnektų tekstų aprašytos fonetinės ypatybės, būdingos šnektoms. Apklausti ir įrašyti 28 skirtingų kartų pateikėjai: jaunesniosios, vidurinės, vyresniosios. Tyrimas parodė, kad tarminė kalba vyrauja bendraujant šeimoje, su pažįstamais, kaimynais, gyvūnais, galvojant, skaičiuojant. Kalbėjimas žiniasklaidoje, rašto kalba kaip tinkamesnė suvokiama lietuvių bendrinė kalba. Dainuoti derami abu kalbėjimo variantai. / The Bachelor's paper examines the sub-dialects of Skuodas District - Vižančiai, Kerviai, Šarkė, Luknės - in sociolinguistic perspective based on the obtained questionnaire data. The main analysed areas are the use of language, approach to the language use, and ethnic and dialectal self-consciousness. We have described the phonetic features characteristic of the sub-dialects from the records and transcribed cohesive texts of the sub-dialects. 28 informants of different generations: younger, middle, senior were interviewed and recorded. The research showed that the dialectal language prevailed in communication with family, friends, neighbours, animals, as well as when thinking, counting. The Lithuanian standard language is perceived as more appropriate for speaking in the media and for the written language. Both speech versions are proper for singing.

Neracionalus vaistų vartojimas yra viena svarbiausių problemų pasaulyje. PSO duomenimis, maždaug pusė visų pacientų medikamentus vartoja netinkamai ir nesilaiko gydytojo nurodymų. Ypač didelė problema yra netinkamas vaistų vartojimas namuose tiek pagal gydytojo paskyrimą, tiek savarankiškai. Iki šiol Lietuvoje dar nebuvo atliktas tyrimas, kokius vaistus žmonės turi savo namų vaistinėlėse ir ar tinkamai juos vartoja. Nežinoma, kokios yra racionaliai ar neracionaliai vaistus vartojančių Lietuvos žmonių savybės. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti galimus rizikos veiksnius, lemiančius neracionalų ambulatorinių vaistų vartojimą. Buvo atrinkti ir namuose apklausti 36 pacientai, kuriems KMUK buvo paskirtas antibiotikų kursas namuose. Su gautais duomenimis buvo atlikta aprašomoji ir lyginamoji statistinė analizė pagal Pirsono chi kvadrato kriterijų (statistiškai patikimu rezultatu laikoma reikšmė, kai chi kvadratas > 4, p < 0,05). Namų vaistinėlėse pacientai turėjo daugiau receptinių vaistų nei nereceptinių. Daugiausiai turima receptinių širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų. Savigydai dažniausiai naudojami nereceptiniai virškinimo sistemą ir metabolizmą veikiantys vaistai ir analgetikai. Nustatyta, kad 31 proc. pacientų paskirtuosius antimikrobinius vaistus vartojo nedrausmingai. Vartojimo drausmingumas gydymo atveju buvo geresnis nei profilaktikos atveju. Jei vaistus reikia vartoti ilgai, 48 proc. pacientų teigė esantys nedrausmingi. Taigi, trumpalaikės terapijos... [toliau žr. visą tekstą] / Irrational drug use is one of the biggest problems in the world. According to WHO, about half of all the patients don‘t use their medicine properly and fail to adhere to prescribed therapy. Irrational drug treatment at home (including use of prescribed medicines and self-medication) is a great problem. There have been no researches made in Lithuania up till now about what kind of drugs people have at home and if they use them properly. There was no information about characteristics of people who use drugs rationally or irrationally. So, the purpose of this research was to identify possible risk factors, which determine irrational drug treatment at home. There were chosen 36 patients who had got antimicrobial therapy at home after treatment or for prophylaxis in Clinics of Kaunas University of Medicine. Those patients had been questioned at home. Data were analyzed statistically (descriptive and comparative statistic analysis by parameter of Pearson’s chi square (statistically significant result was when chi square > 4, p < 0, 05)). At home people had more prescribed drugs than over the counter ones (mostly drugs acting on cardiovascular system). For self-medication the most popular are over the counter drugs acting on alimentary tract and metabolism and analgesics. It was determined that 31 percent of patients fail to adhere to prescribed antimicrobial therapy. Patients’ adherence was higher for treatment than for prophylaxis. 48 percent of the patients who used medicine for... [to full text]

Pagrindinė mikrobų atsparumo antibiotikams priežastis – neteisingas ir gausus jų vartojimas. Siekiant išsiaiškinti problemiškiausias antibiotikų vartojimo sritis, kur būtini sprendimai, šiame darbe kompleksiškai ištirtas antibiotikų vartojimas įvairiose gyventojų grupėse, ambulatorinėje ir stacionarinėje (slaugos ligoninėse) grandyse. Rezultatai parodė, jog Lietuvos gyventojams būdingas klaidingas supratimas apie antibiotikus, kadangi stinga informacijos apie šiuos vaistus, įsigalėjusios tradicijos patiems gydytis vaistais, taip pat įpročiai remtis buvusia patirtimi, kai gydytojas skyrė antibiotikų. Kadangi ambulatorinė grandis aptarnauja didžiausią populiacijos dalį, joje ir antibiotikų vartojama daugiausia, tuo pačiu jų gausiai neteisingai skiriama nebakterinės kilmės infekcijoms gydyti, kai remiamasi vien klinikiniais požymiais. Vienos iš dažniausių infekcijų – ūminio faringito / tonzilito gydymas būtų veiksmingesnis, jei optimizuojant antibiotikų skyrimą būtų atliekami greitieji A grupės beta hemolizinio streptokoko testai. Slaugos ligoninėse suvartojama antibiotikų nedaug, bet tai nėra kontroliuojama. Todėl itin svarbu gyventojų požiūrio formavimas, medikų mokymas, diagnostikos priemonių diegimas, antibiotikų pardavimo kontrolė, gydymo rekomendacijų ir antibakterinių vaistų skyrimo taisyklių tvirtinimas. Visa tai skatintų teisingą antibiotikų vartojimą. / Antimicrobial resistance is mainly caused by inappropriate and abundant use of antibiotics. To enlighten the most relevant problematic areas in antibiotic use, where the decisions should be made, the different levels were analysed in this study: the self-medication with antibiotics of the population, ambulatory and also hospital antibiotic use. The results showed that wrong perception about antibiotics is characteristic to Lithuanian population, as there is lack of privity, while traditions of self-medication and also habits to apply the previous experience, when doctor prescribed antibiotics, are entrenched. As the ambulatory care covers the most of the population, the most antibiotics are consumed in this level. However often they are prescribed irrationally for non-bacterial infections just on the basis of clinical symptoms. The antibiotic prescribing for one of the most frequent infection acute pharyngitis / tonsillitis might be improved by implementation of rapid antigen detection tests. The extent of antibiotic consumption in nursing hospitals is low, but it is uncontrolled. Therefore the development of correct population approach, education of health care professionals, implementation of diagnostic tools, antibiotic sales‘ control, guidelines for diagnostics and treatment, approvement of antibiotic prescribing procedures – all those items would promote rational antibiotic use.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota tabako gaminių ženklinimo politika, jos pokyčių svarba ir įtaka tabako vartojimo paplitimo mažinimui. Pirmoje dalyje išskiriama tabako daroma žala sveikatai ir aptariama PSO strategija „Sveikata visiems XXI a.“, Tabako kontrolės pagrindų konvencija bei Tabako gaminių direktyva. Antroje dalyje nagrinėjama tabako gaminių kontrolės ir įgyvendinimo politika Lietuvoje. Šioje dalyje pabrėžiama tabako kontrolės politikos sistema, išskiriant svarbiausias vyriausybės programas ir įstatymus, kontrabandos prevencijos ir akcizų didinimo svarbą šalies ekonomikai bei sveikatos sektoriui. Trečioje dalyje kalbama apie tabako gaminių ženklinimo svarbą, aptariami ženklinimo būdai Lietuvoje ir kitose šalyse, išsakoma gamintojų pozicija. Ketvirtoje dalyje pateikiama kokybinio tyrimo metodika, analizė ir apibendrinimas. Darbas užbaigiamas pateikiant išvadas ir rekomendacijas, kaip būtų galima tobulinti tabako gaminių ženklinimo politiką Lietuvoje. / Master's thesis analyzed tobacco labeling policy, the importance of it’s changes and the impact of reducing the prevalence of tobacco use. The first part identifies the tobaccorelated harm to health and discusses the WHO strategy "Health for all XXIst century ", Framework Convention on Tobacco Control and Tobacco Products Directive. The second part analyzed tobacco control policy implementation in Lithuania. It highlights tobacco control policy framework, highlighting the most important government programs and laws, smuggling prevention and excise increase importance for the national economy and the health sector. The third part presents importance of the labeling of tobacco products, discusses methods of labeling in Lithuania and other countries, conveys producers’ position. The fourth part is based on analysis and generalization. The thesis is completed by the findings and recommendations on how to improve the labeling of tobacco policy in Lithuania.