Darbe nagrinėjama alkoholio vartojimo problemų turinčių asmenų gyvenimo kokybės kitimas atsižvelgiant į tai, kokius gydimo metodus jie pasirenka šiai problemai spręsti. Didžiausias dėmesys skiriamas AA grupių įtakai gyvenimo kokybei ir jos kitimui. Ši problematika Lietuvoje mažai tyrinėta, tačiau dėl alkoholio vartojimo masto Lietuvoje ir pasaulyje yra pakankamai aktuali. Darbe buvo iškeltas tikslas ištirti AA grupių įtaką alkoholio vartojimo problemų turinčių asmenų gyvenimo kokybės kitimui. Darbo tikslui pasiekti analizuota alkoholio vartojimo problemų turinčių asmenų lankiusių ir nelankiusių anoniminių alkoholikų grupes gyvenimo kokybė, jos kitimas ir vertybių bei gydymo metodo įtaka jai. Manoma, kad alkoholio vartojimo problemų turinčių asmenų, lankiusių anoniminių alkoholikų grupes, gyvenimo kokybė pagerėjo labiau, palyginus su tais kurie tų grupių nelankė arba buvo viena-du kartus ir daugiau nelankė. Darbo tikslui pasiekti naudota PSO gyvenimo kokybės klausimynas (WHOQOL-BREF; angl. The World Health Organization Quality of Life – Bref, 1996), gyvenimo vertybių įvertinimas pagal Goštautą A, Javtoką Z, Žagminą K. (2001) ir gydymo metodo įvertinimas sudarytas pačios darbo autorės. Tyrime dalyvavo aliejų lyčių, nuo 18 iki 69 m. amžiaus, įvairios šeiminės, užimtumo, profesinės padėties ir išsilavinimo, šiuo metu besigydantys lankydami AA grupę, Minesotos programą ir medikamentiniu gydymusi, asmenys. Tyrimas parodė, kad asmenų, nepriklausomai nuo lyties, kurie turi problemų... [toliau žr. visą tekstą] / This Paper deals with changing quality of life of the people with alcohol problems, depending on what treatment methods they choose to tackle this problem. The main focus is made on the impact of AA groups to quality of life and the changes thereof. This problem has been little researched in Lithuania; however, due to the consumed alcohol level in Lithuania and world widely this issue is sufficiently relevant. The objective of the Paper is to examine the impact of AA groups to the change of the quality of life of people who have alcohol-consuming problems. For the purpose of the Objective the quality of life and of the people with alcohol-consuming problems who attended AA groups and who not attended AA groups and the change of their quality of life were analysed, as well as the values and the impact of treatment methods on it were explored. It is estimated that the quality of life of the people with alcohol-consuming problems, who attended alcoholics anonymous groups, improved more in comparison with those who did not attend these groups or those visited them once or twice and did not attend them constantly. In order to reveal the Objective of the Paper, the WHO Quality of Life Questionnaire (WHOQOL-BREF; in Eng. The World Health Organization Quality of Life – Bref, 1996), the evaluation of the life values according to Goštautas A, Javtokas Z, Žagminas K. (2001) and the evaluation of treatment method, composed by the author herself, were used. The research included persons... [to full text]

Senėjimas – daugiafaktorinis procesas. Pamažu silpnėja vyresnio amžiaus žmonių apykaitos procesai, organizmas eikvoja daug mažiau energijos, ne tokie produktyvūs kai kurie hormonai, kraujyje padidėja cholesterolio kiekis, sulėtėja įvairių virškinimo liaukų sekrecija, atsiranda kitų organizmo fiziologinių ir biocheminių procesų lėtėjimo požymių. Vyresniame amžiuje būdingi tiek fiziologiniai, tiek biocheminiai procesai yra dėsningi, o mitybai čia tenka svarbiausias vaidmuo. Todėl buvo atliktas mitybos ypatumų ir sveikatos nusiskundimų tyrimas, paremtas vyresnio amžiaus (56 – 74m.) žmonių, gyvenančių Klaipėdos mieste apklausa, kurios rezultatai pateikiami šiame darbe. Darbo tikslas – ištirti Klaipėdos miesto vyresnio amžiaus (56 – 74 metų) žmonių mitybos ypatumus ir sveikatos nusiskundimus bei duoti pasiūlymus jų korekcijai. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti vyresnio amžiaus vyrų ir moterų sveikatą: a) išanalizuoti vyrų ir moterų subjektyvų savo sveikatos vertinimą ir nusiskundimus; b) įvertinti vyresnio amžiaus žmonių mitybos vertingumą ir sveikatos būklę; c) nustatyti rūkymo, alkoholio vartojimo ir mitybos įpročius bei jų įtaką sveikatai; 2. Nustatyti vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės ryšį; 3. Pateikti rekomendacijas vyresnio amžiaus žmonių mitybos ir sveikatos gerinimui. Tyrimo metodika. Tiriamasis objektas – vyresnio amžiaus (56 – 74 metų) Klaipėdos miesto gyventojai, priklausantys pensininkų klubams, tremtinių sąjungai, liaudiškam šokių... [toliau žr. visą tekstą] / Senescence – polysemantic process. Slow to fail metabolism, organism waste less energy, some of hormones became not such productive, in blood increased amount of cholesterol, slowup secretion of various digestive glands, upstarted organism deceleration symptoms of physiological and biochemistical processes. In elderly age physiological and biochemistical processes are regular, but the main job dependence for the nutrition. So was accomplished test of the nutrition peculiarities and complaints of health, sustained of questioning by elderly people ( 56-74 old years), which are living in Klaipeda city and get results from questioning is submiting in this graduation dissertation. Aim of the study: to find out the nutrition peculiarities of elderly people (56-74 old years) and their complaints of health in Klaipeda city and give suggestions of their correction. Tasks of the study: 1. To find out the health of elderly men and women: a) to traverse men‘s and women‘s subjective evaluation and complaints of their health; b) to evaluate elderly people nutriont of food and state of health; c) to ascertain wonts of smoking, using alcohol, habits of nutrition and their influence on the health; 2. To ascertain physical activity and state of health relation of elderly people; 3. To give recommendations for betterment nutrition and health of the elderly people. Methods. The object of my investigation – the elderly people ( 56-74 old years ) of Klaipeda city, wich depends... [to full text]

Nagrinėjant darnaus vystymosi problemas, iki šiol buvo akcentuojamas gamybos poveikis aplinkai ir žmogui. Ir tik pastaruoju metu atkreiptas dėmesys, kad nuo vartojimo būdo ir jo pasirinkimo priklauso aplinkos būklė. Šiame darbe atlikome Lietuvos gyventojų pajamų ir vartojimo apimties bei struktūros pokyčių analizę 1996 – 2006 metais, įvertinome šių pokyčių galimą poveikį aplinkai bei galimybes pasiekti ES šalių senbuvių lygį. Darbui buvo naudojami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Statistikos agentūros EUROSTAT duomenys. Apibendrinus tyrimų rezultatus nustatyta, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas pradėjo itin sparčiai augti nuo 2001 metų ir pastaraisiais metais auga beveik po 10 %., o gyventojų pajamos ir išlaidos pradėjo sparčiau augti tik nuo 2004 metų ir pastarųjų metų prieaugis siekia beveik 20 %. Per visą analizuojamą laikotarpį BVP padidėjo 2,7 karto, o disponuojamos pajamos ir vartojimo išlaidos - apie 2 kartus. Namų ūkių vidutinių vartojimo išlaidų santykis 1996 - 2006 metais tarp turtingiausių ir skurdžiausių namų ūkių beveik nekito ir skirtumas sudarė 8,7 - 8,9 karto ir yra žymiai didesnis nei ES šalyse senbuvėse (5-6 kartai). Lietuvos namų ūkių vartojimo išlaidų makro struktūroje vienam namų ūkio nariui per mėnesį nuo 1996 iki 2006 metų 4 kartus padidėjo išlaidos turizmui (25,40 Lt). Mažiausiai išaugo maistui ir gėrimams 1,1 karto (27,80 Lt). Tuo tarpu išlaidos transportui padidėjo 3,7 karto (49,10 Lt), būstui ir jo... [toliau žr. visą tekstą] / Ussualy analising sustainable development and environment problems the major focus is put on human and environmental impact of production. Recently more attention is paid to sustainable consumption and the environmental impact of consumption patterns. In this work changes of inhabitant’s income and expenditure dynamics and structure during 1996-2006 years in Lithuania is analyse. Possible impact of these changes to environment and Lithuanian possibility to reach the level of EU old members was estimated. For this analysis we used Lithuanian statistical department and European statistical agencies EUROSTAT data. Analysis shows that Lithuanian GDP was growing very fast from 2001 years and recently GDP was growth reached 10 % annually. Inhabitant incomes and expenditures have started growing just from 2004 years and incremented by 20 %. During the period under analysis GDP increase 2,7 times, but incomes and consumption expenditures – about 2 times. In 1996-2006 years household expenditures difference between rich and poor household inhabitant was stable and fluctuated about 8,7-8,9 times. While this indicator was 5-6 times in EU old members. Lithuanian household consumption expenditure per inhabitant per month for tourism increase 4 times (25,40 Lt) between 1996 and 2006 years. The minimum expenditures were for food and drink - 1,1 times (27,80 Lt), the expenditure for transport increase 3,7 times (49,10 Lt) and expenditure for accommodation 2 times (36,70 Lt). By the most... [to full text]

Sustainable production and consumption, as well as decoupling environmental impact from economy growth are one of the main goals for countries with transition economies. Lithuania, as other Central and Eastern Europe (CEE) countries experienced changes in political, social and economic life in relative short time after the collapse of Soviet Union. Because of an essentially reduced production, use of natural resources and environmental pollution decreased respectively. However, present pronounced growth of transition countries and demand for better quality of life could lead to the increase in material and energy consumption. Such increase would have two implications: firstly, increasing pressure on the environment and health in enlarged EU and could outweigh achievements in Western Europe, and secondly, such increase could impede to reach foreseen objectives to decouple resource consumption from economic growth. The aim of the research was to analyze the main trends of production and consumption and their environmental impact in Lithuania and to assess eco-efficiency of production and consumption and its main determinants. Research on eco-efficiency and the course of decoupling of environmental impact from economy growth in Lithuania is relatively rare and is mostly based on energy issues or covers only one sector. In this study, the eco-efficiency of production and consumption in Lithuania is analyzed jointly for the first time. For the better interpretation of ongoing... [to full text] / Darnios gamybos ir vartojimo siekimas, o tuo pačiu ir poveikio aplinkai atsiejimas nuo ekonomikos, yra vienas pagrindinių darnaus vystymosi tikslų pereinamosios ekonomikos šalims. Lietuva, kaip ir kitos posovietinės šalys, po Sovietų Sąjungos griūties paveldėjo imlų ištekliams ir neefektyvų ūkį. Ūkio restruktūrizavimas lėmė transformacinį ūkio nuosmukį ir jį sekusį išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo sumažėjimą. Tačiau dabartinis spartus pereinamosios ekonomikos šalių, kurių dauguma jau tapo ES narėmis, augimas ir geresnės gyvenimo kokybės siekimas gali lemti didesnes medžiagų ir energijos sąnaudas, o tai savo ruožtu sąlygotų didėjantį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai išsiplėtusioje Europos Sąjungoje ir atsvertų kai kuriuos ES šalių senbuvių pasiekimus bei trukdytų pasiekti numatytus išteklių naudojimo atsiejimo nuo ekonomikos augimo tikslus. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos gamybos, vartojimo ir jų poveikio aplinkai kitimo tendencijas, ekologinio veiksmingumo pokyčius ir nustatyti jį lemiančius veiksnius. Ekologinio veiksmingumo bei poveikio aplinkai atsiejimo nuo ekonomikos augimo tyrimai Lietuvos mastu palyginti mažai vykdyti ir dažnai apsiriboja tik energetinių išteklių naudojimo veiksmingumo analize arba skirti tik atskiriems sektoriams. Darbe pateikiama dvigubo atsiejimo koncepcija, numatanti būtinybę atsieti gamtos išteklių naudojimą nuo ekonomikos augimo ir aplinkos teršimą nuo gamtos išteklių naudojimo bei sudaranti galimybes detaliau įvertinti... [toliau žr. visą tekstą]

Darnios gamybos ir vartojimo siekimas, o tuo pačiu ir poveikio aplinkai atsiejimas nuo ekonomikos, yra vienas pagrindinių darnaus vystymosi tikslų pereinamosios ekonomikos šalims. Lietuva, kaip ir kitos posovietinės šalys, po Sovietų Sąjungos griūties paveldėjo imlų ištekliams ir neefektyvų ūkį. Ūkio restruktūrizavimas lėmė transformacinį ūkio nuosmukį ir jį sekusį išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo sumažėjimą. Tačiau dabartinis spartus pereinamosios ekonomikos šalių, kurių dauguma jau tapo ES narėmis, augimas ir geresnės gyvenimo kokybės siekimas gali lemti didesnes medžiagų ir energijos sąnaudas bei poveikį žmonių sveikatai, o tai savo ruožtu sąlygotų didėjantį poveikį aplinkai išsiplėtusioje Europos Sąjungoje ir atsvertų kai kuriuos ES šalių senbuvių pasiekimus bei trukdytų pasiekti numatytus išteklių naudojimo atsiejimo nuo ekonomikos augimo tikslus. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos gamybos, vartojimo ir jų poveikio aplinkai kitimo tendencijas, ekologinio veiksmingumo pokyčius ir nustatyti jį lemiančius veiksnius. Ekologinio veiksmingumo bei poveikio aplinkai atsiejimo nuo ekonomikos augimo tyrimai Lietuvos mastu palyginti mažai vykdyti ir dažnai apsiriboja tik energetinių išteklių naudojimo veiksmingumo analize arba skirti tik atskiriems sektoriams. Darbe pateikiama dvigubo atsiejimo koncepcija, numatanti būtinybę atsieti gamtos išteklių naudojimą nuo ekonomikos augimo ir aplinkos teršimą nuo gamtos išteklių naudojimo bei sudaranti galimybes detaliau įvertinti... [toliau žr. visą tekstą] / Sustainable production and consumption, as well as decoupling environmental impact from economy growth are one of the main goals for countries with transition economies. Lithuania, as other Central and Eastern Europe (CEE) countries experienced changes in political, social and economic life in relative short time after the collapse of Soviet Union. Because of an essentially reduced production, use of natural resources and environmental pollution decreased respectively. However, present pronounced growth of transition countries and demand for better quality of life could lead to the increase in material and energy consumption. Such increase would have two implications: firstly, increasing pressure on the environment in enlarged EU and could outweigh achievements in Western Europe, and secondly, such increase could impede to reach foreseen objectives to decouple resource consumption from economic growth. The aim of the research was to analyze the main trends of production and consumption and their environmental impact in Lithuania and to assess eco-efficiency of production and consumption and its main determinants. Research on eco-efficiency and the course of decoupling of environmental impact from economy growth in Lithuania is relatively rare and is mostly based on energy issues or covers only one sector. In this study, the eco-efficiency of production and consumption in Lithuania is analyzed jointly for the first time. For the better interpretation of ongoing... [to full text]

Tyrimo tikslas buvo nustatyti jaunų vairuotojų alkoholio vartojimo, patiriamos įtampos, pablogėjusios nuotaikos ir polinkio rizikingai vairuoti sąsajas. Tyrime dalyvavo 202 Lietuvoje gyvenantys jauni vairuotojai nuo 18 iki 29 metų amžiaus (82 vyrai ir 120 moterų). Tiriamieji pildė vairuotojų elgesio klausimyną (DBQ) polinkiui į rizikingą vairavimą nustatyti, pablogėjusi nuotaika buvo matuojama Zungo depresijos skale (SDS), o patiriama įtampa - subjektyviai suvokto streso skale (PSS), taip pat pateikti socialiniai - demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad polinkis rizikingai vairuoti siejamas su jaunų vairuotojų lyties skirtumais. Vyrai atlieka daugiau tyčinių vairavimo pažeidimų nei moterys, o moterys atlieka daugiau klaidų vairuodamos, tačiau lyties skirtumai nedaro įtakos patekimų į autoavarijas dažnumui. Kuo dažniau jauni vairuotojai vartoja alkoholį, tuo daugiau jie atlieka tyčinių vairavimo pažeidimų ir tuo dažniau patenka į autoavarijas, tačiau jie nedaro daugiau klaidų vairuodami. Jauni vairuotojai, kurie pasižymi didesne pablogėjusia nuotaika, daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu jauni vairuotojai, pasižymintis pablogėjusia nuotaika, atlieka panašų kiekį tyčinių vairavimo pažeidimų bei autoavarijų kaip ir tie, kurių nuotaika yra geresnė. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnė jaunų vairuotojų patiriama įtampa, tuo jie daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu didesnė patiriama įtampa nepaveikia jaunų vairuotojų atlikti daugiau tyčinių vairavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The research has been targeted to define the correlations between young drivers alcohol use, bad mood, sustained tension and risky driving. The research involved 202 young Lithuanian drivers from 18 till 29 years (82 men, 120 women). Participants had to fill in a questionnaire made up of Drivers Behavior Questionnaire (DBQ) to evaluate risky driving, Zung Self-rating depression scale (SDS) to evaluate bad mood, Perceived Stress Scale (PSS) to evaluate sustained tension and social-demographics questions. The research results showed existing association between risky driving and gender. Men more often than women make driving violations purposely. Driving mistakes are more common for women than for men. Crash involvement has not been associated with gender. The increase of young drivers alcohol use also increases the results of driving violations and involvement in crashes. However, increased alcohol use is not associated with bigger amount of driving mistakes. The greater degree of young drivers bad mood result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of bad mood does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. The greater degree of young drivers sustained tension result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of sustained tension does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. And finally, alcohol use and sustained tension have significant influence on young drivers risky driving, whereas... [to full text]

Darbe buvo siekiama nustatyti paauglių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo sąsajas su šeimos, bendraamžių ir asmeniniais veiksniais. Tyrime dalyvavo 290 dviejų Vilniaus ir keturių Telšių vidurinių bei pagrindinių mokyklų (16 – 18 metų amžiaus) mokinių. Tyrime naudota anketa, kurią sudaro klausimai apie alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo dažnumą, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo rizikingumui įvertinti naudojama Knight, Sherritt ir kt. (2002) parengta Crafft skalė. Paauglių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo šeimos, bendraamžių ir asmeniniai veiksniai matuojami klausimynu sudarytu, remiantis Hawkins, Catalano (1992) metodikos “Bendruomenės, kurios rūpinasi, jaunimo klausimynas” (angl. Communities That Care Youth Survey) šeimos, bendraamžių ir asmenine skalėmis. Pagal tyrimo rezultatus, paauglių alkoholio nevartojimo arba reto vartojimo galimybę didino mažiau išreikštas aštrių pojūčių siekimas, mažiau išreikštas psichoaktyvias medžiagas vartojančių draugų veiksnys, mažiau išreikštos palankios nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą, iš šeimos veiksnių – mažiau išreikštos tėvų palankios nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Kitų nei alkoholis ir tabakas medžiagų nebandymo galimybę didino mažiau išreikštas aštrių pojūčių siekimas, mažiau išreikštas psichoaktyvias medžiagas vartojančių draugų veiksnys, mažiau išreikštos palankios nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir labiau išreikštas psichoaktyvių medžiagų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess adolescent substance use association with individual, peer, family factor. The subjects of the study were 290 adolescent (age 16-18) from two schools in Vilnius and four schools in Telšiai. Study questionnaire contains questions about alcohol and other substance use frequency. For evaluation of risks of alcohol and other substance use Knight, Sherritt et al. (2002) prepared Crafft scale was used. Adolescent addictive substance use family, peer and individual factors are measured by questionnaire based on Hawkins, Catalan (1992) questionnaire - Communities That Care Youth Survey family, peer and individual scales. According to the results of the research, adolescents no or low alcohol use possibility was increased by lower expression of sensation seeking, by lower expression of friends’ use of drugs factor, by lower expression of favourable attitudes towards drug use, from family factors - lower expression of favourable parental attitudes favourable towards drug use. Possibility of not trying other then alcohol and tobacco substances was increased by lower expression of sensation seeking, by lower expression of friends’ use of drugs factor, by lower expression of favourable attitudes towards drug use and higher expression of perceived risks of drug use, also by female sex. Non risky alcohol and other substance use possibility was increased by lower expression of sensation seeking, by lower expression of friends’ use of drugs factor, by lower... [to full text]

Viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų yra vaikų ir jaunimo sveikata. Šiandien dominuojantys neigiami socialiniai, elgsenos ir aplinkos veiksniai žaloja jauno žmogaus sveikatą, ilgainiui sukeldami neigiamas pasekmes – somatinius ar psichinius sveikatos sutrikimus. Pastaraisiais metais Lietuvoje atlikti moksleivių, jaunimo elgesio ir gyvenimo būdo tyrimai parodė didelį psichosomatinių negalavimų ir sveikatos sutrikimų paplitimą. Tyrimų duomenys taip pat rodo ir tendenciją, kad didėjant amžiui, jaunuoliai savo sveikatą vertina prasčiau. Tyrimo tikslas: palyginti vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių ir jaunimo sveikatos savivertę, psichosomatinių negalavimų ir vaistų vartojimo paplitimą ir įvertinti sveikatą sąlygojančius veiksnius. Užsibrėžtam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Palyginti vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių ir jaunimo savo sveikatos įvertinimą. 2. Palyginti psichosomatinių negalavimų ir vaistų vartojimo paplitimą tarp vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių ir jaunimo. 3. Įvertinti vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių ir jaunimo sveikatą įtakojančius veiksnius. Atsitiktinės atrankos būdu, naudojant anoniminę anketą, buvo apklausta 220 respondentų iš įvairių Lietuvos regionų, iš kurių 88 moksleiviai (23 vaikinai ir 65 merginos) ir 132 jaunimo atstovai (51 vaikinas ir 81 mergina). Moksleivių amžius 14 – 17 metų, o jaunimo atstovų 18 – 24 metai. Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių (53,4... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most topical society‘s health problems is the health of youth and children. Negative social, behavioural and environmental factors dominating today cripple the health of a young person generating eventually negative consequences – somatic and psychological health disorders. Researches of schoolchildren and youth behaviour and lifestyle performed in Lithuania in these latter years revealed a wide spread of psychosomatic complaints and health disorders. Also research data indicates the tendency that with age young people estimate their health worse. The aim of the research: compare self-health evaluation of senior schoolchildren and youth as well as the spread of psychosomatic complaints and usage of medicine, evaluate factors affecting health. Tasks set to achieve the aim of the research: 1. Compare self-health evaluation of senior schoolchildren and youth. 2. Compare the spread of psychosomatic complaints and usage of medicine among senior schoolchildren and youth. 3. Evaluate factors affecting health of senior schoolchildren and youth. Using random selection and anonymous questionnaire 220 respondents from various regions of Lithuania were surveyed. 88 of them are schoolchildren (23 boys and 65 girls) and 132 are representatives of youth (51 boys and 81 girls). Schoolchildren are 14 – 17 years of age, youth – 18 to 24. The research showed that most senior schoolchildren (53,4%) and youth (46,2%) think their health is good (p>0,05). 19,3% of schoolchildren and 15... [to full text]

Darbo objektas: Ryšys tarp laisvalaikiu besimankštinančių asmenų kūno masę keičiančių maisto papildų vartojimo, mankštinimosi motyvacijos ir nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo. Tyrimo problema: Yra atlikta daug tyrimų, kurie analizuoja maisto papildų paplitimą tarp paauglių ir studentų, tačiau trūksta tyrimų su laisvalaikiu besimankštinančiais sporto ar sveikatingumo centruose suaugusiais. Nėra atlikta tyrimų, kurie ieškotų ryšių tarp laisvalaikiu besimankštinančių suaugusiųjų maisto papildų vartojimo, motyvacinių mechanizmų ir nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo lyties ir amžiaus aspektu. Tikslas: Nustatyti ryšį tarp mankštinimosi motyvacijos, nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo bei kūno masę keičiančių maisto papildų vartojimo dažnio sveikatingumo centruose besimankštinančių imtyje. Uždaviniai: 1. Nustatyti mankštinimosi motyvaciją, nerimą dėl socialinio išvaizdos priėmimo bei maisto papildų vartojimo dažnį lyties ir amžiaus grupėse tarp sveikatingumo centruose besimankštinančių asmenų. 2. Nustatyti ryšį tarp mankštinimosi motyvacijos, nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo bei maisto papildų vartojimo lyties ir amžiaus grupėse tarp sveikatingumo centruose besimankštinančių asmenų. 3. Nustatyti, kurie kintamieji reikšmingai prognozuoja kūno masę keičiančių maisto papildų vartojimą lyties ir amžiaus aspektais. Hipotezės: 1. Išorinė motyvacija yra susijusi su dažnesniu kūno masę keičiančių papildų vartojimu. 2. Didesnis nerimas dėl socialinio... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the study: relation between exercise motivation of people who exercise in the wellness centers, social physic anxiety and the use of supplements that change body. Research problem: There are many researches on the use of dietary supplement in the teenagers and students groups; however, few of them are carried out in the adults groups, which exercising in their free time in sports or health centres. Also, there are no researches on analysis of relation between the use of supplements of the adults who exercise at their leisure, exercise motivation and social physique anxiety. Aim: To assess relationship between exercise motivations, social physique anxiety and frequency use of supplements that change body weight of people who exercise in the wellness centers. Objectives: 1. To assess exercise motivation, social physique anxiety and frequency use of supplements in the gender and age groups of people who exercise at their leisure. 2. To assess relation between exercise motivations, social physique anxiety and frequency use of supplements in the gender and age groups of people who exercise at their leisure. 3. To assess factors that most significantly forecast the use of dietary supplements from the age and gender aspects. Hypotheses: 1. External motivation increases use of dietary supplements that change body weight. 2. High social physique anxiety level is related to higher use of dietary supplements. Conclusions: 1. Most evident was intrinsic and... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti sergančiųjų 2 tipo diabetu su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajas su emocine įtampa ir psichotropinių medžiagų vartojimu. Tyrime iš viso dalyvavo 149 asmenys, sergantys 2 tipo diabetu (57 vyrai ir 92 moterys). 56 tiriamieji buvo iš diabeto klubų (37 – Marijampolės „Diabetikas ABC“ ir 28 – Jonavos „Ramunė“). Taip gavus prof. A. Goštauto leidimą, buvo naudoti 84 tiriamųjų duomenys, paimti iš archyvinių duomenų, surinktų iniciatyvinių tyrimų, atliktų 2009 m. KMU Endorinologijos klinikoje Diabetologijos skyriuje besigydančiais ligoniais sergančiais 2 tipo diabetu, metu. Tiriamieji užpildė Pasaulio sveikatos organizacijos su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK-100). Tyrimo rezultatai parodė, sergantys 2 tipo diabetu vyrai ir moterys, patiriantys daugiau emocinės įtampos, savo su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertina prasčiau, nei patiriantys mažiau emocinės įtampos. Prastesni savo su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimai pastebėti ir rūkančių vyrų bei alkoholį vartojančių moterų grupėse. Tuo tarpu rūkančių moterų ir alkoholį vartojančių vyrų grupėse su sveikata susijusios gyvenimo kokybės įvertinimai yra geresni. Taip pat sergantys 2 tipo diabetu vyrai ir moterys, kurie rūko, patiria daugiau emocinės įtampos, nei tie, kurie nerūko ir atvirkščiai. Sergančių 2 tipo diabetu vyrų ir moterų, vartojančių ir nevartojančių alkoholio, tarp patiriamos emocinės įtampos statistiškai patikimų skirtumų nerasta. Sergančių 2... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relations between health-related quality of life, emotional tension and psychotropic substances consumption in people with type 2 diabetes. The subjects of the study were 149 people with type 2 diabetes (57 men and 92 women), 56 subjects were from diabetes clubs (37 from Marijampolė club „Diabetikas ABC“ and 28 from Jonava club „Ramunė“). Also after receiving permission from prof. A. Goštautas, 84 archival cases, which taken from KMU Endokrinology clinic Department of Diabetology‘s patiens with type 2 diabetes, was used in this study. The subjects completed World Health Organization Quality of Life Questionnaire (WHOQoL-100). The results of the study showed that men and women with type 2 diabetes who reported more emotional tension rated their health-related quality of life poorer than those who reported less emotional tension. Though smoking men and alcohol consuming women rated their health-related quality of life poorer, smoking women and alcohol consuming men rated their health-related quality of life higher. Also smoking men and women with type 2 diabetes reported more emotional tension than non-smokers and vice versa. There were found no relations between emotional tension and alcohol consumption in both men and woman. Men with type 2 diabetes rated their health-related quality of life higher compared with women. Also more men than women were smokers and alcohol consumers. There were found no differences between men and women... [to full text]