The aim of this master thesis is to discuss cultural attractiveness in the selected cities of Dublin and Vilnius. As the term cultural attractiveness is used in various aspects in different ways, it becomes necessary to define it for the extents of this thesis. To define culture in the city there were criterions of common basic values – tolerance, openness and diversity – described, according to the creative class theory raised by Richard Florida in “The rise of the creative class”. The list of criterions was expanded from the results of discussions held in the course of European Spatial Planning and between Professor Jan – Evert Nilsson and the authors of the thesis. In the main body of the thesis the effect of each criterion in the selected case studies is analyzed. The authors find out that the importance of each criterion can differ according to the case. However, each criterion’s result does not necessary mean lesser cultural attractiveness. The thesis highlight that cultural attractiveness is defined by the combination of the discussed elements/criterions.

The Vilnius city is located in southeast parts Lithuania, absolutely near to border with Belarus. Now in Vilnius lives 554281 inhabitants (2005 department of statistics). Present territory of 402 km ². The founder of Vilnius is Gediminas. For the first time Vilnius mention 1323 in letters of Gediminas. In XX century to the government of Vilnius varied twenty times, till 1990 on March, 11 Vilnius again became independency capital of Lithuania. Depth of the ground Vilnius makes two different rocks terrane: the granite crystal base and covering of an obsidional rock. The major minerals are gravel, a boulder, sand, clay, peat. Climate of Vilnius is more continental than western Lithuania. Hydrographic the system in city makes: the river Neris, Vilnele, Riese, Verzuva and others, and also lakes Gulbinas, Balsis, Giluzis, Salote and others. In circuit Vilnius there are 3 different types of ground: podsolic, marsh, turfy. Vilnius is the biggest city in Lithuania. It develops as the scientific and cultural center. Growth of economy stimulates foreign investments. In Vilnius the strong potential of sciences is based. In Vilnius is very active cultural life. Popular are mass holidays of city, action on the different areas and in parks. Vilnius is the most popular object of tourists. Such objects as: castle Gediminas, TV the tower, old city involve many tourists. Vision of Vilnius: most modern city in east and in the central Europe, the center of a science, culture and a world policy.

Texte remanié de: Th. 3e cycle--Hist.--Paris--EHESS, 1991. / Bibliogr. p. 470-480. Index.

Šio darbo tikslas – pasyviosios lichenoindikacijos metodu įvertinti oro kokybę pasirinktame Vilniaus miesto transekte. Buvo ištirta 20 Vilniaus miesto transekto barelių, kurių plotas 1 km2. Epifitinių kerpių bendrijos buvo tiriamos ant 156 apskaitos medžių, stengiantis išlaikyti kuo tikslesnį vyraujančių medžių rūšių santykį, kaip ir 2001 metais atlikto tyrimo metu. Kiekviename kvadrate buvo tiriama iki 10 medžių. 2010 m. aptiktas toks pat (31) kerpių rūšių skaičius, kaip ir 2001 m., tačiau jis skyrėsi rūšių sudėtimi; sumažėjo jautresnių oro taršai kerpių. Epifitinių kerpių rūšių skaičius transekto kvadratuose reikšmingai skiriasi priklausomai nuo substrato savybių - ant skurdžia mineralinėmis medžiagomis pasižyminčia žieve medžių aptikta mažiau rūšių, nei ant turtinga mineralinėmis medžiagomis žieve pasižyminčių medžių rūšių. Atlikta analizė parodė ryšį tarp kerpių rūšių skaičiaus ir rajono. Nustatyta epifitinių kerpių rūšių skaičiaus sąsaja tarp atskiro atmosferinės taršos agento - SO2 koncentracijos. Taip pat nustatyta kad dominuoja nitrofilinės rūšys. Mažiausia PI reikšmė nustatyta Antakalnyje. Didžiausia PI reikšmė nustatyta miesto centre. Įvertinus visų 20 transekto kvadratuose esančią užteršimo būklę pasyviosios lichenoindikacijos metodu paaiškėjo, kad: silpnesnio užterštumo zona nebuvo nustatyta nei vienam kvadratui; didžioji tirtų kvadratų dalis priskiriama stipresnio užterštumo zonai, o likusieji miesto periferinėje zonoje esantys kvadratai priskiriami vidutinio... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to evaluate air quality of Vilnius city chosen area, by using passive lichenoindication method. 20 (1 km2 area each) squares were investigated. Epyphytic lichens communities were studied on the 156 trees, trying to hold on the same trees species that were in the 2001 made research. In the each square it was studied about 10 trees. In 2010 m. was discovered the same lichens species number (31) as in 2001, but the species set was different by species composition: lichens species, that are sensitive to the air pollution was found less than in the 2001. Epyphytic lichens species number is different on the poor and rich in mineral substance trees: on the poor bark – less lichens species were found and on the rich one – more species were found. The analysis showed that there is a link between lichens species number and Vilnius districs. Also a link between lichens species number and SO2 koncentration was discovered, nitrofylic species also are dominant in the squares. The least PI meaning was identified in Antakalnis. The biggest PI value was in the Vilnius city center. Using lichenoindication methog it was determined that: weak pollution zone wasn‘t identified in Vilnius area squars, the most of the squares were on stronger pollution zone and the rest (in the edges of the city) squares are belong to average pollution zone.

Darbo tikslas - išanalizuoti į Vilniaus miestą atvykstančių turistų srautus pagal šalis ir pateikti jų apibendrinimą. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti uždaviniai: - nustatyti iš kokių šalių daugiausiai atvyksta turistų į Vilniaus miestą; - išanalizuoti pagrindinius turistų iš užsienio šalių, iš kurių daugiausiai atvykstama į Vilniaus miestą, rodiklius prieš jiems atvykstant ir jų lankymosi sostinėje metu; - išsiaiškinti ar buvimo trukmė Vilniaus mieste ir išlaidų dydis priklauso nuo turistų atvykimo tikslų; - pagal atliktą tyrimo duomenų analizę, pateikti turistų pagal šalis, iš kurių atvyko, buvimo Vilniuje metu apibendrinimą. Tyrimo metu buvo apklausiami turistai iš užsienio šalių, atvykę į Vilniaus miestą. Buvo suformuota aštuonių asmenų grupė, kuri vasaros sezono metu keturiais etapais po septynias dienas skirtingose Vilniaus miesto gatvėse apklausė turistus iš užsienio šalių. Pagal atliktą turistų apklausą buvo nustatyta, iš kokių šalių daugiausiai atvyksta turistų į Vilniaus miestą. Taip pat buvo išsiaiškinta kokia transporto priemone daugiausiai naudojasi turistai atvykdami į Vilniaus miestą. Darbe pateikiami užsienio turistų informacijos ieškojimo būdai prieš atvykstant į sostinę. Išanalizavus tyrimo duomenis buvo nustatyta kiek turistai iš užsienio šalių praleidžia Vilniaus mieste ir kuo jie domisi lankydamiesi sostinėje. Darbe pateikta turistų išlaidų analizė jų lankymosi Vilniaus mieste metu. Atlikus tyrimą atsakyta į klausimą ar turistų išlaidų dydis ir... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this job is to make research of tourists according to the country arrrived in Vilnius city and to give a generalization. There was made four tasks to reach this goal: - to establish the countries from whiches the tourists mainly are comming to Vilnius city; - to analyze the main index of tourists according to the countries, from whiches mainly are comming to Vilnius city, before arriving and during the visit in capital of Lithuania; - to clear up the dependence between visit time in Vilnius and expenditure from goals tourists arrived in Vilnius city; - taking it into consideration of made research analize, to establish the generalization of tourists according to the countries during visit in Vilnius city. During the research were questionnaired tourists from foreign countries arrived in Vilnius city. To make such questioning there was united the group of eight persons, which in summer time in four stages, continueted seven days, in different places of Vilnius city, questionnaired tourists of foreign countries. Taking it into consideration was established from which countries tourists mainly are comming to Vilnius city. There was cleared up transport tourists are using to come to Vilnius city. In this job of master are given the ways of information tourists are looking before arriving to capital of Lithuania. Taking it into consideration was established how many time tourists are spending in Vilnius city and what they are interesting during the visit. In... [to full text]

The research subject covers expression of Contextualism ideas and contextuality attributes in the planning of Vilnius city from 1790 to 1990. The main objective of the present paper is to define the expression attributes of the contextuality aspect in the development areas of Vilnius city from 1790 to 1990 as well as to identify the preservation and elaboration methods thereof. To achieve the objective of the research, the following tasks shall be carried out: analysis of the conception of urban, sociocultural and conceptual Contextualism and attributes of contextuality; definition of urban contextuality expression in the areas of Vilnius city developed from 1790 to 1990; identification of the change of urban contextuality attributes in soviet residential districts of Vilnius in the 21st century; highlighting of ways for stimulating sociocultural and conceptual contextuality in further modernisation of the soviet residential districts of Vilnius. The paper consists of an introduction, three sections, conclusions, a list of the references used and a list of author’s publications on the subject of the dissertation. The conception of Contextualism in the architectural theory, the definitions of models of urban, sociocultural, conceptual Contextualism and the attributes of contextuality are analysed in the first chapter. The display of the features of contextuality in the surrounding areas designed in 19–20th century are studied in the second chapter. The third chapter is... [to full text] / Disertacinio darbo tyrimo objektas – tai kontekstualizmo idėjų ir kontekstualumo požymių raiška 1790–1990 m. Vilniaus miesto planavimo koncepcijose ir suformuotose miesto dalyse. Darbo tikslas – nustatyti Vilniaus miesto dalių, suformuotų 1790–1990 m., kontekstualumo požymius, jų išsaugojimo bei plėtojimo XXI a. būdus. Darbo tikslui pasiekti darbe sprendžiami šie uždaviniai: išnagrinėti urbanistinio, sociokultūrinio ir konceptualiojo kontekstualizmo samprata ir kontekstualumo požymius; nustatyti urbanistinio kontekstualumo požymių raiška Vilniaus miesto dalyse, suformuotose 1790–1990 m.; nustatyti urbanistinio kontekstualumo požymiu kaita Vilniaus sovietmečio gyvenamuosiuose rajonuose XXI a.; identifikuoti sociokultūrinio kontekstualumo katalizatorių taikymo galimybes modernizuojant Vilniaus sovietmečio gyvenamuosius rajonus. Disertacija sudaro įvadas, trys skyriai, skyrių apibendrinimai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Pirmajame skyriuje aptariama kontekstualizmo samprata ir apibrėžiami urbanistinio, sociokultūrinio ir konceptualiojo kontekstualizmo modeliai, kontekstualumo požymiai. Antrajame skyriuje nagrinėjama urbanistinio kontekstualumo požymių raiška XIX–XX a. suformuotose Vilniaus dalyse. Trečiajame skyriuje tiriama sovietmečio gyvenamųjų rajonų urbanistinių ir architektūrinių pokyčių po 1990 m. problema, analizuojamos sociokultūrinio ir konceptualiojo kontekstualumo modeliu pritaikymo galimybės.

Darbo tikslas – nustatyti sunkiųjų metalų Vilniaus miesto aikštynų grunte pasiskirstymo ypatumus. Šiame darbe buvo naudoti 2007 metais surinktų ir ištirtų 52 Vilniaus miesto stadionų ir sporto aikščių grunto geocheminiai duomenys, nustatyti optinės atominės emisinės spektrometrinės analizės metodu Geologijos ir geografijos instituto spektrinių tyrimų laboratorijoje sekantiems cheminiams elementams: Ag, B, Ba, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V ir Zn. Darbe atliktas Vilniaus miesto stadionų ir sporto aikščių geohigieninis ir ekogeocheminis vertinimas. Nustatinėta cheminių elementų foninių kiekių priklausomybė nuo grunto granuliometrinės sudėties ir grunto tipo pagal Vilniaus miesto kvartero geologinio žemėlapio duomenis. Taip pat buvo nustatinėjami tyrimo objektų būdingieji taršos bruožai. Darbo metu nustatyta, kad tirtų Vilniaus miesto stadionų ir sporto aikščių gruntas užterštas Zn, Pb, Cu, Ag ir Sn. Pirmieji trys cheminiai elementai sietini su autotransporto tarša, o kiti du priskirtini su buitinių atliekų keliama tarša. Cr, V, Mn ir B kiekiai priklauso nuo grunto mineralinės sudėties ir nėra sietini su technogenine tarša. Nustatyti Mo, Ba, Ni ir Co kiekiai nekelia didelio pavojaus gyvajai aplinkai ir žmonėms. Pagal optinės atominės emisinės spektrofotometrinės analizės duomenis didžiausią pavojų aplinkai kelia Pb, Zn, Sn ir Ag tarša, kuri viršija DLK penkiose tirtose vietose. Tuo tarpu pagal rentgeno fluorescencinės analizės rezultatus Pb ir Zn neviršija DLK. Nustatinėjant... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of investigation was to determine distribution peculiarities of heavy metals in stadiums of Vilnius City. The 52 samples from the uppermost part (~10 cm depth) of soil were taken in year 2007. Ag, B, Ba, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V ir Zn contents were determined by optical atomic emission spectrophotometry. In addition, Cu, Pb and Zn were analyzed by XRF. The analyses were carried out at Institute of Geology & Geography. Two background level sets of the determined chemical elements were calculated for soils classified according grain-size analysis and geological data extracted from the Quaternary geological map of Vilnius. The obtained results revealed that Zn, Pb, Cu, Ag and Sn contaminate soils of some stadiums. The contamination of soils by Zn, Pb and Cu could be related to chemical pollution from motor vehicles. A domestic waste pollution may have influenced elevated quantities of Ag and Sn. The rest elements (Cr, V, Mn and B) are rather controlled by the mineral composition of soils. The contamination of soils by Mo, Ba, Ni and Co is not significant and risk to the environment and the people is minimal. The major threat to the environment arises from Pb, Zn, Sn and Ag contamination. The maximum allowable concentration (MAC) of the latter elements is exceeded in the five surveyed areas. However, the values of Pb, Zn and Cu determined by XRF are below MAC. Analytical uncertainties between the analytical methods used may be responsible for the latter fact. No... [to full text]

Magistriniame darbe trumpai apžvelgta amatų raida Vilniuje iki XIX amžiaus pabaigos, nagrinėtas amatininko statuso ir sąvokos kitimas Vilniuje lenkmečiu, sovietmečiu ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiais. Magistrinio darbo tikslas - amatų įpaveldinimo Vilniuje galimybių studija. XX amžiaus pradžioje lietuviams amatai buvo aktualu, kaip tautinio identiteto išraiška. Vyravo kaimo kultūros elementai, kurie turėjo atsispindėti nacionalinėje lietuvių pramonėje. Amatininku tapo lietuvis, kuris gamina tautinį, etninių bruožų turintį produktą. Vilniuje, 1920 – 1939 metais, lenkų okupacijos laikotarpiu amatininkas pratęsė miestietišką amato tradiciją. Vilniaus miesto amatai išlaiko kosmopolitiškumą ir daugiakultūriškumą, būdingą seniesiems Vilniaus amatams. Sovietinė sistema perėmė nepriklausomos Lietuvos laikotarpio požiūrį į amatą, kaip į kaimo kultūros tradiciją, tačiau dėmesį skyrė ne tautiškumo, o liaudiškumo propagavimui. Liaudies menas tapo parodiniu, ekspoziciniu ir reprezentaciniu reiškiniu. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu atsiradusi rinkos ekonomika nulėmė, kad etnografiniai amato bruožai palaipsniui prarandami, o juos keičia kosmopolitinis, ryškus ir individualus produktas. Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programa nepilnai įpaveldina senuosius Vilniaus amatus. Būtinas istorinio pagrindimo vertinimo kriterijus, kurį parengtų kompetentingų mokslinių įstaigų darbuotojai ir reglamentuotas, Lietuvos respublikos įstatymu, amatininko statusas, atskiriantis... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s work overlooks and analyses the development of handicrafts in Vilnius city till the end of the 19th century, craftsmen’s position and concept during the times of Polish and Soviet influence and independency period. Aim of the work – the study of the inheritance possibilities of handicrafts in Vilnius. At the beginning of 20th century crafts were relevant to Lithuanians as it was the term of the national identity. The prevailing elements should have been from the country culture, as it reflected in national Lithuanian industries. Men who were considered as a craftsmen were Lithuanian, who produced products having ethnical features. During the period of polish occupation (year 1920 – 1939) craftsmen were the only ones who extended the urban craft traditions. The crafts of Vilnius still have its cosmopolitism and are multicultural, what is very characteristic to the old Vilnius crafts. Soviet system intercepted the Lithuanian attitudes to the handicraft, as to the tradition of country culture, but the attention was paid not to the national features, but to the folk. The folk-art became parody, expositional and representative thing. During the period of independency, economics determined, that ethnographical features of craft are shifting, they are being replaced by cosmopolite, individual and vivid products. The program of fairs, smart crafts and ethnographical business do not reflect the old crafts of Vilnius properly enough. It is necessary to base and evaluate... [to full text]

There was conducted a research of European hare spread in Northern Vilnius region, while chosen 5 static areas for research (Verkiu park, Karolinishkiu forest, Vanagines forest, Sheshkines Ozo woodland and Kalnu park), during cold seasons in 2003-2004. The relative spread of European hare was rated quantifiable looking at the animals’ traces in the snow. Steps were counted in the ranges of 100 meters in various kinds of timberlands (firs, bushes, leafy forest, mixed forest, pines). There was noted that European hare lives in various static areas. The highest quantity of hare steps were found in Verkiu and Vanagines forests (0,52 step per 100 meters), lowest – Karolinishkiu park (0,24 step per 100 meters). European hare steps spread by the kind of timberland was the following: highest – bushes 28,7%, lowest – firs 6,1%. Looking for the European hare steps in Northern town areas, the steps nearest to the city centre were found in Sheshkine catchmen area (800 meters from Gedimino street). It is noted, that European hare is meaningful in the aesthetical kind of view and looking at it as a hare sort, it is advisable to preserve it in Vilnius town timberlands as well as open areas.

W swojej pracy magisterskiej "Obraz miasta we współczesnej polskiej poezji Wileńszczyzny" analizowałam wileńską współczesną poezję z lat 1985 - 2006. Celem pracy była analiza tych wierszy, w których pojawia się obraz miasta. Po przeglądzie i interpretacjach utworów wyłonił się obraz miast. Ponieważ różni pisarze różnych epok dość często odwoływali się do tego motywu, więc i moje refleksje też nie odbiegają od tradycji. Analizowane utwory są porównywane przede wszystkim z poezją regionalistów ( 1918 - 1939r.), gdyż właśnie wtedy pojawia się tendencja opisywać Wilno. Podobnie i współcześni poeci największą uwagą obdarzają rodzinne miasto. Lubią opisywać architekturę Wilna, dzielnice oraz uliczki miasta, częste są odwoływania do osoby i twórczości A. Mickiewicza. Prawie we wszystkich wierszach oni apoteozują swe miasto. Innym przestrzeniom geograficznym współcześni wileńscy poeci poświęcili niewiele utworów. To są często refleksje podróżnicze lub obrazowania tych miejsc, które znowuż w jakiś sposób wiążą się ze znanymi ludźmi, na przykład, A. Mickiewiczem lub Cz. Miłoszem. / Savo magistriniame darbe Miesto vaizdas šiuolaikinėje Vilniaus krašto lenkų poezijoje analizavau 1985 – 2006 m. Vilniaus krašto lenkų poeziją. Šio darbo tikslas išanalizuoti eilėraščius, kuriuose poetai aprašo miestus. Atlikusi kūrinių analizę, sudariau aprašomų miestų bendrą vaizdą. Kadangi kitų epochų rašytojai gana dažnai aprašinėjo miestus, tai mano samprotavimai taip pat yra susiję su tradicija. Tiriami kūriniai dažnai yra lyginami su Vilniaus krašto regionalistų poezija (1918 – 1939 m.), nes būtent tada vyravo tendencija vaizduoti Vilnių. Panašiai ir šių laikų poetai savo darbuose daugiausia dėmesio skiria gimtajam miestui. Jų kūryboje aprašoma Vilniaus sakralinė architektūra, miesto rajonai ir gatvės, dažni yra A. Mickevičiaus asmenybės ir jo darbų ataudai. Beveik visose Vilniaus krašto poetų eilėse atsispindi meilė Vilniui, jie apoteozuoja šį miestą. Kitiems miestams rašytojai skiria nedaug dėmesio. Tai yra dažniausiai kelionių įspūdžiai arba tų vietų vaizdavimas, kurios yra susijusios su žymiais žmonėmis, pavyzdžiui, A. Mickevičiumi arba Č. Milošu. / In my master's thesis The image of the city in Modern Polish poetry of the Vilnius region I have analysed the Polish poetry of the Vilnius region 1985-2006. The purpose of this work was the analysis of poems in which poets describe cities. After the analysis of works I have created the general image of described cities. As writers of other epoch quite enough described cities, therefore my reasonings are connected with tradition too. Considered works are often compared to poetry of “regionalists” of the Vilnius region(1918-1939) because the tendency to describe Vilnius then prevailed. Similarly modern poets give greater attention in their works to native city too. In their writings the sacral architecture of Vilnius, the city streets and areas are described, echoes of the works and person of Mickiewicz are often audible. Almost in all verses the poets of the Vilnius region express love to Vilnius, the apotheosis to city is audible. Writers give other cities not enough attention. These are mostly the impressions of travel or the descriptions of places connected with the well-known people, as A.Mickiewicz or Сz. Milosz.