Darbe nagrinėjama Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos politika, jos vystymosi raida nuo pirmosios ES aplinkos programos priėmimo iki darnaus vystymosi principų įgyvendinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos politikos formavimui, panaudojant įvairių ES fondų, programų, kitų finansinių instrumentų paramą galutiniams aplinkos apsaugos tikslams pasiekti. Lietuvos aplinkos apsaugos politikos vystymui nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio didelė įtaką turėjo vykdoma ES aplinkos apsaugos politika. Lietuva, derėdamasi dėl narystės ES, prisiėmė įsipareigojimus suderinti savo teisyną su ES aplinkos apsaugos teisine baze. ES teisės normų perkėlimas pareikalavo papildomų asignavimų į daugumą aplinkos apsaugos sričių: vandens, oro apsaugos, atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo ir kt. Priešderybiniu ir derybų laikotarpiu Lietuva sėkmingai pasinaudojo ES finansine PHARE, SAPARD ir ISPA fondų parama aplinkos apsaugos politikos vystymui. Tapus ES nare, atsirado galimybės aplinkos apsaugos politiką įgyvendinti naudojant Struktūrinių, Sanglaudos fondų ir LIFE programos, skirtos išimtinai gamtos apsaugai, finansine parama. / The work deals with the environmental policy of the European Union and Lithuania, its development from the adoption of the first EU environmental programme to the application of the principles of sustainable development. The major focus is on the formation of the environmental policy using the support of various EU funds, programmes and other financial instruments to achieve the final environmental objectives. The development of the environmental policy in Lithuania has been largely influenced by the EU environmental policy being implemented since the last decade. In its negotiations over the EU membership, Lithuania undertook to harmonize its acquis with the EU environmental protection framework legislation. The transposition demanded additional appropriations to the majority of the environmental areas: protection of water and air, waste management, preservation of biological diversity and landscape, etc. Pre-negotiation and negotiation period saw the successful use of the PHARE, SAPARD and ISPA financial support by Lithuania for the development of the environmental policy. The EU membership offered the possibilities to enlarge the environmental policy using the financial support of the Structural and Cohesion Funds and LIFE programme designed exceptionally for the protection of nature. The work analyses the particularities of EU supporting and uptake and explains, through the expert contribution, the principle problems and impediments predetermining a rather unfavourable... [to full text]

Didėjant žmonių poreikiams, didėja ir išteklių naudojimas. Todėl yra labai svarbu išteklius naudoti kuo efektyviau. O kadangi mineraliniai ištekliai yra neatsinaujinantys ištekliai, tai jų efektyvus naudojimas yra ypač svarbus. Šio darbo tikslas ir buvo atlikti Lietuvos mineralinių išteklių naudojimo pokyčių analizę darnaus vystymosi požiūriu. Mineraliniai ištekliai bendroje išteklių struktūroje sudarė 32 %. Lietuvoje yra eksploatuojamos 5 mineralinių išteklių rūšys: smėlis bei žvyras, klintis, dolomitas ir molis. Smėlis bei žvyras sudaro pagrindinę eksploatuojamų išteklių dalį - 75, dolomitas – 14 %, klintis – 8 %, molis – 3 %. Visų mineralinių išteklių bendrą balansą sudar����� gavyba 95 %, importas – 5 %, eksportas – 4 %. Mineralinių išteklių bendras bei vietinis sunaudojimas nuo 1996 m. iki 2006 m. kito netolygiai. Didžiausias jų sunaudojimo augimas buvo nuo 2001 m. iki 2006 m., jis išaugo 2 kartais. Mineralinių išteklių ekologinis efektyvumas (EE) 1996 – 2006 m. buvo nepastovus. Tam turėjo įtakos 1999 m. Rusijos ekonominė krizė, kuri iškraipė 1998 – 2002 m. EE duomenis. Tačiau 2006 m. ekologinis efektyvumas buvo net 46 % didesnis lyginant su 1996 m. Didžiausią įtaką vietiniam mineralinių išteklių sunaudojimui turėjo pastatytų naujų namų skaičius. Tiesioginių užsienio investicijų statybų sektoriui, bendro BVP įtaka mineralinių išteklių naudojimui buvo mažesnė. Mažiausiai šių išteklių vietinį sunaudojimą veikė naudingo ploto tenkančio vienam gyventojui veiksnys bei... [toliau žr. visą tekstą] / Physical growth of society increases the consumption of materials. Therefore nowadays the material eco-efficiency became very important. Since the construction minerals are one of the non-renewable resources thus their eco-efficiency is the most important. The aim of this work was to evaluate the eco-efficiency of construction minerals by sustainability approach. It is estimated that the construction minerals make 32 % of all resources. In Lithuania there are five kinds of construction minerals that are exploited: limestone, dolomite, clay, gravel and sand. Sand and gravel form a major part of all exploitable resources (75 %), while dolomite only 14 %, limestone – 8 %, and clay – 3 %. The extraction of all construction minerals is estimated to be 95 %, import – 5%, and export – 4% of total construction mineral input. In this work it was determined that during the analysed period, from 1996 to 2006, the direct construction materials input and consumption fluctuated. The biggest consumption’s growth – twofold incease – was during the period of 2001-2006. It was determined that the eco-efficiency of construction minerals also underwent fluctuation during 1996-2006. It was influenced by the economical crisis in Russia in 1999ies. However, the change of eco-efficiency got a tendency of slight increase, and in 2006 the eco-efficiency was higher by 46 % than in 1996. It can be concluded that construction sector, especially new buildings, has the highest impact on the consumption of... [to full text]

Šio darbo tikslas – įvertinti įmonės UAB“Plastic Formo“ aplinkos apsaugos veiklą darnaus vystymosi požiūriu. Šiame darbe atliekamas įmonės aplinkosauginės veiklos įvertinimas. Tyrimo metu buvo atlikta įmonės darbuotojų apklausa, standartizuoto klausimyno pagalba. Buvo sudaryti ekožemėlapiai ir nustatyti aplinkos apsaugos aspektai bei įvertintas jų reikšmingumas. Sudaryti ekožemėlapiai padėjo analizuoti aplinkos apsaugos veiksmingumą šioje įmonėje. Ekožemėlapiai padėjo sudaryti patirties bei problemų aplinkos apsaugos srityje sąrašą, atlikti aplinkos apsaugos analizę ir auditą įmonėje, padėjo darbuotojams įsijungti į aplinkos apsaugos valdymo procesą ir jame dalyvauti. Ateityje ekožemėlapiai padės stebėti ir dokumentais įrodyti teigiamus pokyčius įmonėje aplinkos apsaugos srityje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonės aplinkosauginė veikla darnaus vystymosi požiūriu neatitinka darniosios pramonės plėtros programos tikslų. Įmonė turėtų didinti konkurencingumą; racionaliai naudoti energiją ir gamtinius išteklius; mažinti neigiamą gamybos, gaminių ir paslaugų poveikį aplinkai; gerinti darbo sąlygas ir kurti naujas darbo vietas. Atlikta UAB“Plastic Formo“ įmonės darbuotojų apklausa atskleidė, kad 25% darbuotojų aplinkosauginę įmonės būklę vertina kaip blogą ir labai blogą, o 35% - kaip gerą ir labai gerą. Anketos duomenų analizė parodė, kad darbuotojai įžvelgia dideles atliekų tvarkymo, oro taršos ir su kvapais susijusias problemas. Įmonės veikla gali tapti darnia ir... [toliau žr. visą tekstą] / This job - analysis the performance of the joint stock company "Plastic Formo" from the point of sustainable development. This investigation allows as analyzing company environmental management from the point of sustainable development. Joint stock Company "Plastic Formo" is established in Kaunas town industrial district. This company is manufacturing goods from polypropylene/polyethylene and other products from fiberglass. The investigation of the joint stock company "Plastic Formo" environmental management goes through eco-mappings. Eco-mapping is a creative tool that helps small companies to implement environmental management this visual and practical tool helps managers and employees to analyze and manage the environmental performance of small companies and craft industries. The purpose of Eco-mapping is to provide small companies and organizations with a free, visual, simple and practical tool to analyze and manage their environmental behavior. It involves making a map of an organization's site, for example, a shop floor, a workshop, an office, a community centre to create an understanding of an organization's current environmental situation. Eco-mapping serves as the basis for a wider environmental management system. Tool of eco-mapping help me to make an inventory of environmental practices and problems; to document and track environmental improvements; to conduct an on-site environmental review and audit; to allow employee involvement and participation; to catalogue... [to full text]

Negalima teigti, kad nužudymą padarę asmenys ir jų nusikaltimas nesulauktų tyrėjų dėmesio. Atvirkščiai, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje šia problema užsiiminėjo daugelis labiausiai žinomų kriminologų, buvo atliekami platūs tyrimai, buvo parašyta daug darbų, taip pat ir padariusių didelį poveikį visai kriminologijos mokslo raidai. Mūsų tyrimas pirmą kartą vykdė sisteminę nužudymo veiksnių, apibūdintų pagrindinėse kriminologinėse teorijose ir išaiškintų vykdant tyrimus kitose šalyse, tyrimą Lietuvoje. Disertacijoje pirmą kartą atlikta sisteminė nužudymų teorijų ir tyrimo rezultatų apžvalga ir sisteminimas, ištirtas jų pasireiškimas Lietuvos sąlygomis. Disertacijos indėlis į bendrąjį kriminologijos mokslo vystymąsi siejamas su asmenų, padariusių nužudymus, raidos retrospektyvos tyrimu bei jų asmenybės raidos ir ypatumais įvairiais vystymosi etapais išaiškinimu. Disertaciniame darbe išnagrinėta žudikų gyvenimo retrospektyva, įvertintas jų gyvenimo kelias, išskiriami esminiai jų gyvenimo kelio faktoriai, turintys įtakos galimam nužudymų padarymui, retrospektyvinio tyrimo metu gautų duomenų pagrindu sukurta asmenų, padariusiųjų nužudymus (žudikų), tipologija. Tipologijos pagrindu gali būti kuriamos smurtinio nusikalstamo elgesio prevencijos programos. Tyrimo rezultatai gali būti panaudoti tolesniems šios srities tyrimams kitų nusikaltėlių atžvilgiu, taip pat organizuojant asmenų, padariusių nužudymus ir nuteistų, resocializaciją. / One could not state that persons who committed murders and their crimes have been left aside without any regard of investigators. On the contrary, both in Lithuania and in the world this problem has been analyzed by a number of well-known criminologists, wide studies have been performed, many works written, including those with a great impact on the development of the criminology. Within this research, murder factors described in the major criminological theories and cleared in studies of other countries are systematically analyzed in Lithuania for the first time. The systematic review of murder theories and research results was performed in the dissertation for the first time; also their exhibition under Lithuanian conditions was examined. The contribution of the dissertation into the general development of the criminology is referable to a murderer, the analysis of the development retrospective and the exposition of their personal development and peculiarities in different stages of the development. The dissertation analyzes the life retrospective of murderers, also assesses their lives, and distinguishes key factors of their lives leading to a likely murder. The murderer typology was created on the grounds of the data of the retrospective study. This typology may be employed in creating the prevention programme of violent criminal behaviour. The study results can be used in further researches of this field in respect of other criminals, also in the resocialization of... [to full text]

Tyrimo objektas. Šilutės rajono Usėnų seniūnijos kaimo bendruomeninės organizacijos. Darbo tikslas. Įvertinus Šilutės rajono Usėnų seniūnijos kaimo bendruomenių vystymo(-si) būklę, parengti kaimo bendruomenių vystymą(-si) skatinančių priemonių planą. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti teorinę kaimo bendruomenių vystymosi dėsningumų analizę. 2. Nustatyti Šilutės rajono Usėnų seniūnijos kaimo bendruomenių gyvavimo ciklo stadijas. 3. Ištirti Šilutės rajono Usėnų seniūnijos gyventojų požiūrį į kaimo bendruomenių veiklą 4. Parengti priemonių planą Šilutės rajono Usėnų seniūnijos kaimo bendruomeninių organizacijų vystymui(-si) skatinti. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, interviu. Tyrimo laikotarpis nuo 2008 metų rugsėjo iki 2009 metų balandžio mėnesio. Tyrimo rezultatai: Teorinėje darbo dalyje pateikti lietuvių ir užsienio mokslininkų teorinių požiūrių bendruomeninių organizacijų vystymosi srityje analizės rezultatai, nustatyti dėsningumai ir problemos. Nustatyti bendruomeninių organizacijų kiekvienos gyvavimo ciklo stadijos reikšmingiausi aspektai. Antroje darbo dalyje pateikti bendruomeninių organizacijų gyvavimo ciklo stadijų kriterijai, metodiniai aspektai ir empyrinio tyrimo rezultatai. Nustatyta Šilutės rajono Usėnų seniūnijos bendruomeninių organizacijų vystymosi būklė, atitinkanti atskiras gyvavimo ciklo stadijas, aptartos bendruomeninių organizacijų vystymosi kliūtys. Projektinėje darbo dalyje įvardintos bendruomenių pasiskirstymo atskirose... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the research: To project measures stimulating (self-)development of rural communities after the state of (self-)development of rural communities of Usėnai, Šilutė district has been assessed. Tasks of the research: 1. To perform a theoretic analysis of consistent patterns of the development of rural communities. 2. To establish the phases of life cycle of rural communities of Usėnai, Šilutė district. 3. To analyse the attitude of residents of Usėnai, Šilutė district towards the activities of local rural communities. 4. To produce a plan of measures to encourage future development of rural communal organizations in Usėnai, Šilutė district. Methods of the research. Analysis of scientific literature, questionnaire, interview, methods of mathematical statistics. Results of the research: The theoretical part of the work presents consistent patterns and problems of development of communal organizations described by different Lithuanian and foreign authors. Phases of life cycle and scientific actuality of the research are also discussed here. The second part of the work presents and analyses the results of the research and determines the state of communal organizations of Usėnai,. Šilutė district according to separate phases of life cycle. The project part of the work states the reasons of distribution of communities at separate phases of life cycle and designs the plan of measures to encourage the development of the communities. The results of the research, the plan of... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe atliekamas Pabaltijo šalių darnaus vystymosi įvertinimas. Teorinėje dalyje teoriniu aspektu apžvelgta darnaus vystymosi samprata, koncepcijos raida, įvertinta darnaus vystymosi vieta Pabaltijo šalyse, supažindinta su Europos Sąjungos bei Pabaltijo šalių regionine politika bei apžvelgta Lietuvos ir užsienio autorių sukurti darnaus vystymosi sisteminimo modeliai. Pabaltijo šalių darniam vystymuisi įvertinti atrinkta rodikliai, pateikta jų apžvalga bei supažindinta su šių rodiklių įvertinimo metodais. Analitinėje-tiriamojoje baigiamojo darbo dalyje atliktas Pabaltijo šalių pažangos darnaus vystymosi srityje įvertinimas, analizuojant ekonominius, socialinius bei aplinkos rodiklius, naudojant tarpusavio priklausomybės ryšio glaudumo tyrimą, darnaus vystymosi barometro bei kompaso metodus. Darbo pabaigoje atliktas gautų rezultatų, taikant skirtingus metodus Pabaltijo šalių pažangai, darnaus vystymosi srityje, įvertinimas: iš nagrinėtų Pabaltijo šalių, geriausia padėtis darnumo atžvilgiu yra Estijos, o blogiausia – Lietuvos. Analizės metu buvo nustatyta, jog gauti rezultatai neatspindi tikrosios Pabaltijo šalių darnaus vystymosi situacijos, o darnaus vystymosi barometro bei kompaso metodus, norint taikyti praktikoje, dar reikia tobulinti. / Baltic countries sustainable development was evaluated by this bachelor's final work. At the theoretical part the theoretical meaning of sustainable development is overviewed, evolution of conception, the place of sustainable development in Baltic countries was evaluated, introduced with the European Union and the Baltic countries regional policy and systematization models of sustainable development created by Lithuanian and foreign authors are overviewed. Sustainable development of Baltic countries is evaluated by selected indicators, provided an overview and introduced with the characteristics of indicators selected. At the analytical-exploratory part of this final work the progress of the sustainable development at the Baltic countries was evaluated, analyzing economical, social and enviromental indicators, using the examination of the dependency links between each other, sustainable development barometer and compass methods. Baltic countries progress at the sustainable development was evaluated at the end of the work using different methods evaluating progress at the sustainable development sphere: reviewing examined Baltic countries and the best situation according the sustainability aspect is in Estonia, but the worst situation is in Lithuania. Through the analysis it was found that the results obtained do not reflect the true sustainable development situation at the Baltic countries, the barometer and compass of the sustainable development needs to be improved to be... [to full text]

Darbo tikslas – atlikti Lietuvos autotransporto sektoriaus rodiklių analizę darnaus aplinkos būklės, ekonominio ir socialinio vystymosi aspektais 2000–2011 m. Vykdant išsikeltus darbo uždavinius buvo renkami, grupuojami, ir analizuojami statistiniai duomenys susiję su transporto sektoriaus darniu vystymusi ir apimantys šio sektoriaus aplinkosauginius, ekonominius bei socialinius aspektus. Analizuojamas laikotarpis apima 2000 – 2010 metus. Per šį laikotarpį Lietuvos transporto sektorius labai vystėsi.. Kelių transporto priemonių skaičius 2000 – 2006 padidėjo 40 %. Vėliau šis augimas nebuvo toks ryškus. Kuro sunaudojimas transporto sektoriuje per analizuojamą laikotarpį išaugo 50 proc. Kuro suvartojimas transporto sektoriuje sumažėjo dabartinės ekonominės krizės metu. Vis didesnę dalį krovinių ir keleivių apyvartos užima kelių transportas. Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais iki 2008 metų padidėjo 22 %. Transporto sektoriaus sukuriama BVP dalis 2000 – 2008 metų periodu augo 25 %. Darbuotojų skaičius transporto sektoriuje per 2000 – 2010 metų laikotarpį sumažėjo 16 %, tai rodo, kad net ir maža dalis dirbančiųjų transporto sektoriuje sukuria gan didelę dalį bendrojo Lietuvoje sukuriamo BVP. Bendras kelių tinklas išaugo 10 %. Lietuvoje gyventojų mirtingumas dėl transporto įvykių sumažėjo 54 %. Krovinių vežimas visomis transporto rūšimis iki 2008 metų augo, vėliau pastebimas sumažėjimas dėl finansų krizės. Ir tik nuo 2009 metų pastebimas pervežamų krovinių skaičiaus... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose - to carry out motor Lithuania sector analysis of indicators of sustainable environmental, economic and social aspects of development in 2000-2011. The performance targets set for itself were collected, grouped and analyzed statistical data related to the transport sector and the sustainable development of the sector covering the environmental, economic and social aspects. The analysis covers the period 2000 - 2010 years. During this period the Lithuanian transport sector is very developed .. Road vehicles 2000 - 2006 increased by 40%. Later, the increase was less pronounced. Fuel consumption in the transport sector during the analysis period increased by 50 percent. Fuel consumption in the transport sector dropped in the current economic crisis. An increasing share of freight and passenger turnover of road transport occupies. Passengers carried by public buses by the year 2008 increased by 22%. Transport sector in the GDP of 2000 - 2008 season increased by 25%. Number of employees in the transport sector during 2000 - 2010 the period decreased by 16%, suggesting that even a small proportion of workers in the transport sector creates a relatively large part of total GDP generated in Lithuania. The total road network grew by 10%. Lithuania mortality rate of traffic accidents decreased by 54%. Freight transport by all modes of transport by the year 2008 to grow at appreciable reduction of the financial crisis. It is only since the year 2009 appreciable increase... [to full text]

Norint įvertinti esamą šalių situaciją, lyginti praėjusius laikotarpius ir įvardinti ateities prognozes, darnų vystymąsi reikia formalizuoti, t.y. jį reikia išreikšti kiekybinių ir kokybinių rodiklių kompleksu – darnaus vystymosi indeksais. Vienas iš paprastesnių įvertinimo būdų yra sudėtinis darnumo indeksas. Šio darbo tikslas ir yra įvertinti Lietuvos ir kitų ES šalių darnaus vystymosi pokyčius 2004 - 2010 m., naudojant sudėtinį indeksą. Norint pasiekti šį tikslą buvo išanalizuoti pagrindiniai ekonomikos, socialinio vystymosi ir aplinkos rodiklių pokyčiai ES15, Baltijos šalyse bei Lenkijoje ir Čekijoje. Pastarosios šalys buvo pasirinktos, nes visos į ES įstojo 2004 m. ir jų praeitis buvo panaši, o jų vystytmasis lyginamas su ES senbuvėmis šalimis. Sudėtiniui indeksui apskaičiuoti buvo naudota OECD metodika „Handbook on constructing composite indicators methodology and user guide“ (2008). Taip pat buvo apskaičiuoti subindeksai ir bendras darnumo indeksas. Išanalizavus duomemis paaiškėjo, kad naujų ES narių dauguma rodiklių, pvz., BVP, eksportas, energijos ir medžiagų intensyvumas, kūdikių mirtingumas, skurdas ir kt., pagerėjo analizuotu laikotarpiu. Taip pat nustatyta, kad ekonomikos subindeksas geriausias yra ES15, o aplinkos – Lietuvoje ir Latvijoje. Tuo tarpu sudėtinis darnumo indeksas 2004 ir 2010 m didžiausias buvo ES15 ir siekė 55,6 ir 57,9 balus atitinkamai. 2004 m mažiausias darnumo indeksas buvo Lenkijoje - 39,05 balai, o 2010 m – Latvijoje 45,7. Lietuvos darnumo... [toliau žr. visą tekstą] / Wanting to evaluate present country situation, compare past and predict forecast, harmonious progress needs to be formalized (it needs to be expressed as quantitative and qualitative index integrate – harmonious growth progress). One of the simplest evaluation methods is harmonious integrate index, which shows country harmony. This job object is to evaluate Lithuania‘s and other EU country harmonious growth alteration of year 2004-2010, applying integrate index. To achieve this goal main growth and environmental index changes of ES15 have been analyzed in Baltic States, Poland and Czech Republic. These countries were selected because they all joined EU in 2004 and their past was similar and results are compared with countries that have been longer in EU. ‘Handbook on constructing composite indicators methodology and user guide’ (2008) were used OECD methodology to calculate integrate index. Sub-indexes and total coherence indexes were also calculated. After analyzing information of countries, which recently joined EU, it has become clear that their indexes like GDP, export, energy and material intensity, children death, poverty etc. have become better after they joined EU. Also, it was estimated that economy sub-index ES15 is the best and environment – in Lithuania and Latvia. Meanwhile, integrate harmony index ES15 became biggest in 2004 and 2010 and accordingly reached 55, 6 and 57, 9 points. Smallest harmony index was in Latvia – only 39, 09 in 2004 and 45, 7 in 2010... [to full text]

Šis rašto darbas - tai ES diskusijų ir mokslinių šaltinių apibendrinimas apie tinkamiausią galios balansą tarp Briuselio ir šalių narių migracijos reguliavimo aspektu. Autorius teigia, kad fundamentalias vertybines diskusijas nacionalinių valstybių politikoje provokuojantis migracijos procesas negali būti mechaniškai (niveliuojant esamus didžiulius skirtumus tarp valstybių) perduotas ES kompetencijai be didelių nuostolių Europos šalims ir gyventojams. Anot autoriaus, ES neturi tapti Jungtinėmis Europos valstijomis, t.y. nauja supervalstybe, bet turi stiprinti savo “nišas”: pagalbos trečiosioms šalims politiką, žmogaus teisių apsaugą, tyrimų ir universalios migracijos statistikos kaupimą. Iki šiol Migracijos ir Vystymosi (pagalbos) bei Naujosios kaimynystės politikos bendrumas yra nepakankamai išnaudojamas ES lygmeniu. Migracija vis dar susieta su saugumu ir sienų kontrole, tačiau Europos atsiribojimas nuo likusio pasaulio tik skatina nestabilumą ir didiną nelegalią migraciją. / This paper examines EU's migration policy development. The paper presents a short review of literature and current discussions about the appropriate balance of powers between EU institutions and member states in migration issues. The paper argues that mechanical shift of the responsibility from national to supranational agencies, will not provide satisfactory solutions to the challenges related to migration issues both within the EU area and the world in general. Migration is changing our understanding of regional integration processes, challenging the idea of a united states of Europe. It is almost impossible to regulate migration, especially by hard measures such as border control. Instead concentration upon migration limitations, mass deportations, "border-walls", active migrant detention and assimilation, EU has to examine other possible alternatives of police measures to provide better and more effective aid directed towards the reasons for migration. Migration issues must to a larger degree be incrementally transferred from security issues and connected to the development and neighbourhood policy agenda as well as Lisbon strategy objectives (problems of competitiveness, demographical tensions etc.). Especially when it comes to the developing world EU should increase their effort on poverty reduction, brain drain and facilitate political stability and circular migration. The neo-liberal dominance on political and economical policies, lead to a perception of the world... [to full text]

Lietuva, pastaraisiais metais pasižymėjo aukštu ekonominio augimo lygiu bei atskirų sričių vystymųsi. Augant ekonomikai didėja visuomeniniai poreikiai, gamybos apimtys, auga vartojimas. Natūralu, kad tokiomis sąlygomis iškyla grėsmė aplinkai, t.y. kad spartus ekonominis vystymasis bus pasiektas aplinkos sąskaita. Pagrindinis šio darbo tikslas – remiantis teoriniais ekonominio augimo bei darnaus vystymosi pagrindais, išanalizuoti ir įvertinti pastarųjų metų Lietuvos ekonominį augimą darnaus vystymosi kontekste. / Lithuania, as well as other two Baltic states, could be characterized by a high level of economic growth and development in various fields in previous years. Naturally, threats to environment emerge under such conditions, i. e. the intense economic development is pursued at the expense of the environment. The main goal of the paper is analyse and evaluate the tendencies and perspectives on economic growth in Lithuania of the recent years, based on the theoretical principles of economic growth and sustainable development.