Research object – the management of private forest. Research aim – to determine the type of decision-making and factors, affecting the decision–making in private forest estate. Objectives: 1. To determine the conception of private forest management and sustainable development, to describe the process of private forestry and to traverse the theory of decision–making. 2. To examine and traverse the management of private forestry in Lithuania. 3. To describe the characteristic’s of private forest owner and his private forest estate, the decisions of private forest owners’. 4. To prepare a model of decision–making in private forestry in order to support sustainable development of the country. Research methods – scientific literature analysis and synthesis, questionnaire, induction and deduction, dispersive analysis, comparative analysis, methods of logical thinking, graphic modeling, and other methods. While studying Lithuanian and other countries authors’ scientific works, periodical literature about management of decision-making, there are examine, traverse and describe the type and factors affecting of decision-making in private forest estate.

Magistro darbe analizuojami socialinio kapitalo elementai ir jų raiška Lietuvos kredito unijose. Tinklai, pasitikėjimas ir normos, kaip ir tinklų veikėjų dalyvavimas yra neatsiejama kasdieninės Lietuvos kredito unijų veiklos dalis, tačiau šie elementai ir jų įtaka kredito unijoms nebuvo analizuota socialinio kapitalo plotmėje. Lietuvos kredito unijos savo veiklą pradėjo 1994-1995 metais, tačiau jų rinkos dalis bankiniame sektoriuje yra labai menka ir sudaro 0,97% aktyvų rinkos. Vienok, Lietuvos kredito unijų tinklas yra antras pagal dydį šalyje, jungiantis 67 kredito unijas ir 104 nutolusias kasas bei vienijantis beveik 95000 narių. Tokiu būdu yra svarbu analizuoti socialinio kapitalo teikiamas naudas, kuriomis gali pasinaudoti kredito unijos ir jų nariai tam, kad galėtų didinti tinklo eksploataciją ir narystę. Darbo tikslas – išsiaiškinti pagrindinius socialinio kapitalo elementus Lietuvos kredito unijose ir kaip socialinio kapitalo raiška gali prisidėti prie darnaus kredito unijų vystymosi bei palyginti dabartinę socialinio kapitalo raišką su išvystytų šalių kredito unijų judėjimais Airijoje, Lenkijoje ir Italijoje. Tyrimo hipotezė - Lietuvos kredito unijose socialinio kapitalo raiška yra silpnesnė nei Vakarų Europos šalių kredito unijų tinkluose. Tam, kad patvirtinti ar paneigti hipotezę, nuo 2009 m. kovo iki 2009 gegužės buvo atliekama Lietuvos kredito unijų vadovų ir Lietuvos centrinės kredito unijos vadovybės apklausa bei interviu. Pagrindiniai empirinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The master graduation paper analyses social capital elements and their expression within Lithuanian credit unions. Networks, trust and norms as well as participation are ultimate parts of everyday Lithuanian credit unions' corporate life however it has never been analysed in terms of social capital and its impact to activities of credit unions. Credit unions in Lithuanian started their operations in 1994-1995, however the share in Lithuania banking sector is very low 0,97% of the banking industry assets market. However in terms of network outlets credit unions are the second largest financial network in Lithuania having 67 credit unions, 104 branches and nearly 95000 members. Therefore it is vital to analyse the benefits of social capital it may provide to credit unions and their members and to further increase the network usage and membership. The purpose of the graduation paper is to find out what are key elements of social capital in Lithuania credit unions and how social capital may influence sustainable development of credit unions in Lithuania and to compare its current expression with the developed credit unions' movements in Ireland, Poland and Italy. The hypothesis of the research: the social capital expression in Lithuanian credit unions is weaker than in European credit unions networks. In order to approve or reject the hypothesis, empirical research was carried out from March, 2009 till May 2009 with the management of Lithuanian credit unions that are members of... [to full text]

Tyrimo objektas - Lietuvos kaimiškosios savivaldybės. Tyrimo dalykas – kaimiškų savivaldybių socialinis - ekonominis vystymasis. Darbo tikslas – suformuoti periferinių regionų struktūrinių pokyčių valdymo principus. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti vietovių vystymosi specifiką ir periferiškumo problemas teoriniu aspektu. 2. Parengti periferiškumo vertinimo metodiką pritaikant ją praktiškai. 3. Ištirti Lietuvos struktūrinius pokyčius ir jų valdymo specifiką. 4. Parengti periferinių savivaldybių struktūrinių pokyčių valdymo modelį. Tyrimo metodai: lyginamosios analizės, loginės analizės ir sintezės, duomenų sisteminimo ir statistinių duomenų analizės, palyginamosios analizės, grafinio vaizdavimo ir modeliavimo metodai, taip pat kiekybinių rodiklių analizei taikomas koreliacijos metodas. Lietuvos savivaldybių pasiskirstymas pagal periferiškumo lygį pateiktas naudojant GIS kompiuterinę programą. / Research object - rural municipalities of Lithuania. Research subject - social – economical development of rural municipalities. Research aim - to compose the possibilities for peripheral areas structural changes management. Objectives: 1. To analyze specific of areas development and periphery in the theoretical aspects. 2. To compose methodic of peripherality evaluation and adapt it in practice. 3. To analyze specific of Lithuanian structural changes and their management. 4. To compose a structural changes management model of peripheral municipalities. Research methods: comparative, logical analysis and synthesis, analysis of both: data systematizing and statistical data, graphical depiction and modeling, correlation.

Darbe yra analizuojama Lietuvos demografinė situacija ir kokią įtaką tai daro darnaus vystymosi politikos įgyvendinimui šalyje. Autorius prieina prie išvados, kad yra daug įvairių priežasčių, kodėl Lietuvoje įsivyravo nepalanki demografinė padėtis. Tačiau darnaus vystymosi požiūriu, spręsti problemą ar bent minimizuoti jos neigiamas pasekmes valstybei turi tapti svarbiausiu prioritetu. Šiuo požiūriu valstybė turi prisiimti visą atsakomybę dėl situacijos gerinimo ir vengti dėl padėties kaltinti visuomenės elgesį, kuris neatitinka darnaus vystymosi reikalavimų. Tokia pozicija negali duoti teigiamų rezultatų ir negali būti neveiklumo pateisinimas. Pripažindamas valstybės pagrindinį vaidmenį įgyvendinant darnaus vystymosi koncepcijos reikalavimus, autorius pastebi, kad tradicinis, teisinis-administracinis viešosios valdžios organizavimo modelis sukelia kliūčių sudaro labai daug kliūčių priimant adekvačius strateginius sprendimus ir juos įgyvendinant. Todėl siūloma įvesti keletą naujų viešojo valdymo procedūrų, kurios leistų tas kliūtis įveikti; tuo pačiu vengti keisti institucinę struktūrą, nes tokios reformos yra politiškai sudėtingos ir nepraktiškos. Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos Visuomenės sveikatos skyriaus analizė paremia teiginius, kad dabartinės politinės priemonės nesudaro prielaidų įveikti demografinį iššūkį. / The paper is analyzing the demographical situation in Lithuania and what does it mean to the implementation of the sustainable development policies in the country. The author reaches the conclusion that there is a variety of reasons why the demographic situation in the country is complicated and hard to manage. Yet, solving the problem or at least minimizing the negative consequences of the ongoing depopulation is an absolute priority from the perspectives of sustainable development. In this respect the state must take all the responsibility for the situation as blaming the society for not behaving in a sustainable way is no excuse for inaction, neither is such a stance productive. In recognizing the central role of the state in the paradigm of sustainable development the author suggests that the traditional legal-administrative system of public governance acts as an impediment to reach adequate strategic decisions and later implement them. It is therefore suggested to introduce a different set of procedures to remedy the situation; however the institutional structure should be left intact, because such reforms are politically complicated and impractical. The analysis of the chapter of Public health of the Lithuanian National strategy for sustainable development supports the claims that current policies do not meet the countries demographical challenge.

Darnus vystymasis tai vystymasis, kurio metu yra tarpusavyje derinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai, siekiant patenkinti dabarties kartos poreikius, tuo pačiu nepabloginant gyvenimo sąlygų ateities kartoms. ES struktūrinių fondų programų poveikio vertinimas laikomas svarbia sudėtine sprendimų priėmimo proceso dalimi bei naudojamas ES finansuojamoms programoms ir jų valdymui tobulinti, struktūrinės pagalbos veiksmingumui didinti. Šiame magistriniame baigiamajame darbe yra vykdomas paskesnysis (ex-post) vertinimas, kuris apima lėšų naudojimo, paramos veiksmingumo, jos poveikio įvertinimą ir pateikia išvadas dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos. Darbo tikslas – įvertinti, 2004-2006 metų ES struktūrinės paramos poveikį darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimui Lietuvoje. Magistro baigiamasis darbas sudarytas iš keturių dalių: Pirmoje dalyje apibrėžiama darnaus vystymosi politikos formavimo istorinė raida, pradedant pagrindinio darnaus vystymosi dokumento „Darbotvarkė 21“ formavimo apžvaga, baigiant Lietuvos Nacionaline Darnaus Vystymosi strategija. Antroje – nagrinėjamas darnaus vystymosi aprėptis, ES struktūrinės paramos Lietuvos strateginiame dokumente, 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente. Trečioje - įvertintas Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento darnaus vystymosi horizontaliojo prioriteto įgyvendinimas. Ketvirtoje – įvertos darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo prielaidas įgyvendinant 2007 – 2013 m. ES... [toliau žr. visą tekstą] / Sustainable development is a development Sustainable development implies economic growth together with the protection of environmental quality, each reinforcing the other and in the same time is a development that meets the needs of the present without compromising the ability of future generations to meet their own needs. Assessment of EU structural funds impacts is considering as important constituent part for decision-making process and is used for to improve management and efficiency of EU structural programmes. In the present final master thesis is implementing ex-post assessment which includes assessment of financial efficiency, support efficiency and its impact assessment including provision conclusions concerning economical and coherent policies. The aim of the theses – assess impact of EU structural support to implementation sustainable development of period 2004-2006. The final master theses consist of fourth parts: In the first part define sustainable development policy development history, starting from the main sustainable development document “Agenda 21” and finishing with Lithuanian National Sustainable development strategy. In the second part the content of sustainable development in Single Programming Document (SPD) 2004–2006 is assessed. In the third part is assessed an implementation of sustainable development during 2004–2006 programming period. In the fourth is provided conclusions for preparation to implement sustainable development during 2007 – 2013... [to full text]

Tūkstantmečio vystymosi tikslai tai viso pasaulio valstybių indėlis, sprendžiant visuotines problemas ir užtikrinant kiekvienos šalies gyventojų gyvenimo sąlygas atsižvelgiant į aplinkos tausojimą bei darnaus vystymosi užtikrinimą. Šio darbo tikslas ir yra išanalizuoti bei įvertinti aplinkosauginių Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą Lietuvoje 1990-2008 metų laikotarpius. Siekiant įvertinti gyventojų nuostatas bei požiūrį Tūkstantmečio vystymosi tikslų atžvilgiu, buvo atliekama gyventojų apklausa, sudaryto klausimyno pagalba. Kiekvienos valstybės padėtį, įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus nusako numatytų rodiklių įgyvendinimo lygis. Lietuvoje, siekiant užtikrinti darnią aplinkos apsaugą yra stebimi šie rodikliai: miškingos ir saugomų teritorijų dalis, biologinės įvairovės ir rūšių, kurioms gresia išnykimas išsaugojimas, anglies dioksido dujų ir ozono pirmtakų emisija bei bendras vandens išteklių suvartojimas šalyje. Atskaitos taškas, nuo kada stebimas rodiklių kitimas yra 1990 metai, o numatyti tikslai turi būti pasiekti, pagal Tūkstantmečio deklaraciją, iki 2015 metų. Vykdant gyventojų apklausą buvo nustatyta, jog didžioji dauguma, 74 % apklaustųjų, nėra girdėję apie Tūkstantmečio vystymosi tikslus. 26 % respondentų, kurie žino, apie šiuos pasaulinius tikslus yra įgiję universitetinį išsilavinimą (67 %). Atliekant rangavimą, gyventojų nuomone svarbiausi Tūkstantmečio vystymosi tikslai yra skurdo ir bado panaikinimas pasaulyje, vaikų mirtingumo mažinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Millennium development goals – all world countries input in solving universal problems and assuring living conditions for every country‘s citizens, also considering environment and sustainable development aspects. The aim of this work is to analyse and evaluate the implementation of environmental Millennium development goals in Lithuania during 1990-2008. In order to evaluate people attitudes in regard to Millennium development goals, population survey was conducted, with the help of questionnaire. Implementation level of foreseen indicators indicates every country’s progress in implementing Millennium development goals. In Lithuania, pursuing to assure sustainable environment protection, such indicators are observed: parts of forested and protected territories, protection of biological diversity and species, which are at risk of extinction, emission of carbon dioxide and ozone prosecutors and general water consumption in the country. Year 1990 is a starting point. According to Millennium declaration, the intended aims must be reached up to 2015. Survey reveals that the majority – 74 % of respondents have not heard about Millennium development goals. 26 % of respondents, who are aware of those global aims, hold a university degree (67 %). In citizens’ opinion, most important Millennium development goals are elimination of poverty and hunger in the world, reducing of children’s death-rate and assurance of friendly environment. These aims were named as very important by... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos kelių ir geležinkelių transporto vystymosi tendencijas, įvertinti jų atitikimą darnaus vystymosi principams bei ištirti transporto naudojimo visuomenės įpročius. Vykdant išsikeltus darbo uždavinius buvo renkami, grupuojami, ir analizuojami statistiniai duomenys susiję su transporto sektoriaus darniu vystymusi ir apimantys šio sektoriaus aplinkosauginius, ekonominius bei socialinius aspektus. Duomenys analizuojami programiniais paketais Microsoft Excel ir Statistica 10. Atlikta koreliacinė analizė tarp skirtingų rodiklių siekiant išsiaiškinti jų tarpusavio ryšio stiprumą ir patikimumą. Taip pat buvo atlikta visuomenės apklausa internetinėje prieigoje www.manoapklausa.lt . Apklausa buvo atlikta du kartus – 2010 matų rudenį ir 2011 metų pavasarį – siekiant išanalizuoti visuomenės nuomonės pasikeitimus, susijusius su metų laiko, ekonominės situacijos ir kitų veiksnių pakitimais. Apklausų duomenys buvo analizuojami programiniu paketu SPSS, nustatomas ryšys tarp skirtingų rodiklių grupių. Analizuojamas laikotarpis apima 1995 – 2010 metus. Per šį laikotarpį Lietuvos transporto sektorius labai vystėsi. Ryškiausias augimas buvo kelių transporto sektoriuje. Kelių transporto priemonių skaičius per analizuojamą laikotarpį padidėjo 2,2 karto. Kuro sunaudojimas transporto sektoriuje per analizuojamą laikotarpį išaugo 50 proc. Kuro suvartojimas transporto sektoriuje labai sumažėjo po Rusijos krizės 2001 metais ir dabartinės ekonominės krizės metu. Vis... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of research – to analyze the Lithuanian road ant rail transport development trends, assess their compliance with the principles of sustainable development and to investigate the use of public transport habits. By research were collected, grouped and analyzed statistical data related to transport sector sustainable development and covering the sector‘s environmental, economic ad social aspects. The data were analyzed by software packages Microsoft Excel and Statistica 10. Were transacted correlation analysis between the different indicators to identify the relationship strength and reliability. It was also made an public online poll. The poll was made two times – in autumn 2010 and spring 2011 – in order to analyze the changes in public opinion related to seasons, the economic situation changes and other factors. The data of polls were analyzed using SPSS software package, defines the relationship between different indicators. Analyzed period covers the 1995 – 2010 year. During this period, the Lithuania transport sector is highly developed. The largest increase was in the road sector. Road vehicles during the analysis period increased 2,2-fold. Fuel consumption in the transport sector during the analyzed period increased 50 percent. Fuel consumption in the transport sector decreased significantly after the Russian economic crisis of 1999 and the current economic crisis. Road transport has a growing share of goods and passenger turnover. Passenger turnover by road... [to full text]

Darnaus vystymosi švietimo prielaidos BPD 2.4 priemonės projektuose. Raktiniai žodžiai: darnus vystymasis, darnaus vystymosi švietimas, BPD 2.4 priemonė, mokymasis visą gyvenimą. Darnaus vystymosi siekis – užtikrinti tinkamą asmens gyvenimo kokybę, siekti visuomenės gerovės ir saugumo, išmintingai derinant ekonomikos, socialinės raidos bei aplinkos apsaugos uždavinius. Išsilavinimas yra vienas svarbiausių faktorių, nuo kurio priklauso žmogaus ir visuomenės pasirengimas ir motyvacija spręsti daugialypes darnaus vystymosi problemas. Švietimui, visuomenės informavimui, įvairių sričių specialistų kvalifikacijos tobulinimui čia tenka ypatingas vaidmuo. Kadangi visuomenės darnaus vystymosi koncepcija yra dinamiška, jos įgyvendinimo modeliai yra nuolat plėtojami priklausomai nuo įgytų žinių ir patirties: darnus vystymasis yra nuolatinio mokymosi vyksmas. Todėl visos veiklos, prisidedančios prie mokymosi visą gyvenimą kokybės gerinimo, sykiu kuria prielaidas darnaus vystymosi nuostatoms įgyvendinti. Magistro baigiamasis darbas susideda iš keturių dalių dalių: Pirmoje dalyje apibrėžiamas švietimo vaidmuo įvairaus lygmens darnaus vystymosi strateginiuose dokumentuose. Antroje - nagrinėjamos mokymosi visą gyvenimą strateginės nuostatos, atskleidžiamos jų sąsajas su Lietuvos švietimo prioritetais. Trečioje - nurodomi tyrimo metodai ir suformuluojami tyrimo kriterijai. Ketvirtoje – pateikiami BPD 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektų paraiškų analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Prerequisites for sustainable development of education in the projects of SPD 2.4 facility. Key words: Sustainable Development, Education for Sustainable, SPD 2.4 Facility, Lifelong Learning. The goal of sustainable development is ensuring the proper quality of individual life, seeking for public safety and welfare by wisely coordinating economic, societal development and environmental tasks. Education is one of the key factors determining the preparation and motivation of individual and society on solving the multifaceted problems of sustainable development. Education, public notification, and qualification improvement of specialists in various fields here plays a special role. As the concept of sustainable development of society is dynamic, its models of implementation are being continuously advanced depending upon the level of gained knowledge and experience: sustainable development is a process of continuous learning. Therefore every activity contributing to the quality improvement of lifelong learning likewise generates prerequisites for implementation of sustainable development provisions. The Master Final Thesis consists of four parts: The first part contains a description of education in strategic documents of sustainable development of different levels. The second part contains the analysis of strategic provisions of lifelong learning and their links with Lithuanian educational priorities. Methods of research and research criteria are specified in the third part... [to full text]

Baigiamajame darbe buvo nagrinėjama darnaus vystymosi ir gyvenimo kokybės sąvokų bei jų vertinimui naudojamų rodiklių, tyrimų metodų įvairovė. Remiantis atliktų apklausų bei taikyto ekspertinio metodo rezultatais buvo sukurtas bendras mažų miestelių gyvenamosios aplinkos tyrimams tinkantis prioritetinis vertinimo modelis. Naudojantis daugiakriterinio metodo SAW rezultatais ArcGIS programos aplinkoje buvo pavaizduotas gyvenimo kokybės bei gyvenamosios aplinkos lygis tiriamo miestelio skirtingose dalyse (toks vaizdavimas atskleidžia problemiškiausias miestelio puses bei parodo, į kokius rodiklius reikia atkreipti didžiausią dėmesį). Pateikiami galimi sprendimo būdai gyvenimo kokybės pagerinimui. Darbą sudaro analitinė ir grafinė dalys. Analitinę dalį sudaro 76 psl. be priedų, 39 paveikslai, 9 lentelės, 5 priedai, 51 panaudotas literatūros ir informacinis šaltinis. Grafinę dalį sudaro 3 brėžiniai: Kaltinėnų miestelio esamos būklės brėžinys M 1:5000, Kaltinėnų miestelio gyvenamosios aplinkos įvertinimo brėžinys (Esama būklė) M 1:5000, Kaltinėnų miestelio gyvenamosios aplinkos įvertinimo brėžinys (Sprendiniai) M 1:5000. / Sustainable development and living quality concepts, research methods and indicators used for their assessment is being analyzed by this thesis. On the basis of conducted surveys and expert method results a priority assessment model suitable for small town residential environment research was developed. While using the multicriterial SAW method results the quality of living and residential environment level was graphically shown in ArcGIS (this drawing provides data about the most problematic parts of the towns and shows which indicators should be given the most attention). The possible solutions for life quality improvement are given. The analytical part consists of 76 pages without annexes, 39 pictures, 9 tables, 5 annexes and 51 literature sources were used. The graphical part consists of 3 plans: The plan of the present situation of Kaltinenai M 1:5000, The plan of the residential environment assessment of Kaltinenai (Present situation) M 1:5000, The plan of the residential environment assessment of Kaltinenai (Solutions) M 1:5000.

Darbo temos aktualumą lemia tai,kad neformalusis darnaus vystymosi švietimas vieno rajono savivaldybės lygmeniu dar mažai tyrinėtas. Kadangi pokyčiai visose gyvenimo srityse reikalauja atitinkamų išsilavinimo pkyčių, švietimo sistemos institucijos turi siekti naujos tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo kokybės.Darbo tikslas – išanalizuoti neformalų ugdymą Mažeikių rajono švietimo institucijose darnaus vystymosi kontekste. Nagrinėjama tema nėra kol kas teoriškai pakankamai pagrįsta: nėra tinkamos tyrimo metodikos, kuri leistų nustatyti neformaliojo ugdymo kokybę ir jo tiekėjų kompetenciją. Darbe bandoma pagrįsti neformaliojo ugdymo uždavinius, stiprybes ir galimybes ekonominio sunkmečio sąlygomis. Galiausiai išryškinamos silpniausios neformaliojo ugdymo sritys ir pabrėžiama, kad daug dalykų būtina pakeisti tam, kad netolimoje ateityje neformalusis švietimas taptų pripažinta visos švietimo sistemos sritimi. / The relevance of the work is determined by the fact that non-formal and proportional development of education has not been explored enough on the level of municipality of only one district. Since the changes in all spheres require variations of appropriate background, education institutions must aspire after new training of both formal and non-formal quality. The goal of the work is to investigate the process of informal education and to reveal the factors that determine its quality and expansion. Unfortunately, the analyzed theme is not motivated enough in the abstract: there are not any appropriate methodology of providing the research that enable to estimate the quality of informal training and the competence of its providers as well. Moreover, according to the circumstances of this economical crisis, the problems, positive sides and potentialities of non-formal training are attempted to validate in brief in this research. Finally, the weak areas of non-formal training are clearly defined and it is emphasized that plenty of things should be changed in purpose to admit that informal education must become an established part of all education system in the nearest future.