BVP dalis, tenkanti žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei, pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo. Žemės išteklių ir gamtinės aplinkos kokybė sukuria palankias sąlygas didinti žemės ūkio našumą (kuris tebelieka nedidelis) ir plėtoti netradicinę žemės ūkio veiklą – ekologinę žemdirbystę, taip pat alternatyvių rūšių veiklą, tokią kaip kaimo turizmas. Žemės ūkio sektoriaus potencialą riboja mažas vidutinis ūkio dydis (vertinant pagal žemės plotą, gyvulių skaičių ar kita), todėl sektorių būtina skubiai stambinti. Teigiama tai, kad kaimo vietovėse palyginti gerai išplėtotas konsultacijų tinklas. Parengtos profesinio mokymo programos žemės ūkio veiklos efektyvumui didinti ir ekonominės kaimo veiklos rūšims įvairinti. Kaimo bendruomenės sparčiai vystosi ir keičiasi. Verslininkų iniciatyvos ir kūrybingumas kaimo vietovėse struktūrinių pokyčių procesą gali paspartinti. Lietuvos maisto pramonė yra pajėgi surasti nišų Europos bendrojoje rinkoje (pirmiausia mėsos ir pieno sektoriuose). Tačiau šį procesą nulems tai, kiek perdirbimo įmonių sugebės įvykdyti ES veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus. Nemažai pieno perdirbimo įmonių jau yra įdiegusios ES standartus, o dauguma mėsos perdirbimo įmonių – dar ne. Dauguma Lietuvos miškų (71 %) priklauso valstybei. Privačiame sektoriuje (29 %) vyrauja smulkūs savininkai, ir tai trukdo intensyviai plėtoti miškininkystės sektorių. Žuvininkystės sektoriui būdingas pajėgumų perviršis. Lietuvos žvejybos laivynas per didelis, ypač atsižvelgiant į... [toliau žr. visą tekstą] / The share of GDP accounted for by agriculture, forestry and fisheries has been steadily declining over the past decade. The high quality of land resources and the natural environment creates favourable conditions for increasing agricultural productivity (which is still low) and pursuing non-traditional agricultural activities such as eco-farming and alternative business activities such as rural tourism. The agricultural sector’s potential is limited by the small average farm size (measured according to land area or the number of animals or the farm, etc). There is therefore an urgent need for sectoral consolidation More positively, the consulting network in rural areas is relatively well-developed. Vocational training programmes have been developed to improve the efficiency of agricultural activities and to help diversify the rural economy into alternative economic activities. Rural communities are generally evolving and changing rapidly. Entrepreneurial initiative and creativity in rural areas at local level has the potential to accelerate the process of structural change. The Lithuanian food industry has been successful in establishing market niches in the EU Common Market (particularly in the meat and dairy sectors). However, consolidating on these strengths will depend in large part on the number of processing companies able to meet EU veterinary and sanitary requirements. While a number of large dairy companies already meet EU standards, most companies in the meat... [to full text]

Darbo tikslas : Išanalizuoti AB „Vilkijos ūkis“ naudojamas žvėrelių auginimo technologijas, ekonominius veiklos rezultatus ir įvertinti ūkio plėtros galimybes bei rizikos veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti brangiakailės žvėrininkystės būklę Lietuvoje ir pasaulyje; 2. apžvelgti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką brangiakailius žvėrelius auginančių ūkių produkcijai (auginimo technologijos, ligos, bandos formavimas); 3. išanalizuoti ir įvertinti žvėrininkystės ūkio ekonominę padėtį ir galimybes kailių rinkoje. Tyrimo metodai ir sąlygos. Lapių ir audinių auginimo technologijų ir kailių rinką įtakojančių veiksnių teoriniams tyrimams buvo analizuota, apibendrinta, sisteminta ir lyginta mokslinė literatūra. Tyrimams buvo naudojami AB „Vilkijos ūkis“ 2004 – 2007 m. ūkinės veiklos duomenys. Praktinė tyrimo dalis yra paruošta naudojant pirminės ir antrinės informacijos sisteminimo, apibendrinimo bei matematinius statistinius duomenų apdorojimo metodus. Duomenų analizei naudoti duomenų grupavimo, apibendrinančių rodiklių sudarymo metodai. Buvo skaičiuojama dinamikos eilutės vidutiniai rodikliai, vidurkiniai lygiai, absoliutiniai dinamikos eilutės pokyčiai, pokyčio tempai. Taip pat taikėme grafinės analizės metodą. Statistiniai rodikliai apskaičiuoti naudojant skaičiuoklę Excel. Tyrimo rezultatai : 1. Visi Lietuvoje brangiakaile žvėrininkyste užsiimantys ūkiai produkciją realizuoja vienodomis sąlygomis – užsienio aukcionuose. Skirtingų rūšių kailių paklausa ir kaina... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives: Analyze fur bearing animals breeding technologies, results of economic activity in „Vilkijos ūkis“, assess the posibilities of farm development and risk factors. Tasks: 1. Analyze the condition of fur animal husbandry all over the world and in Lithuania; 2. Overlook main factors influencing the production of fur breeding farms (breeding technologies, diseases, herd formation); 3. Analyze and assess the economic situation of fur breeding farms and opportunities in fur market. Material and methods. Scientific literature was analyzed, structured and compared for theoretical research of factors influencing breeding technologies and fur market of foxes and minks. Economical activity data of „Vilkijos ūkis“ (2004 - 2007) was used in this research. Practical part of the research is prepared using mathematical statistical data processing methods of primary and secondary information systematization and generalization. Data batching, resumptive rates formation methods were used for data analysis. There was used calculation of dynamics line average indexes, average levels, absolute alterations of dinamics lines, alteration rates. Results of the work: 1. All fur breeding animal farms in Lithuania sell their production in equal conditions – foreign auctions. Demand and price of different fur kinds is very hesitative, because fur market is dictated by heavily forecasted factor – fashion trends; 2. Amounts of farm production are stable – though general number of fur... [to full text]

Nuo 2004 metų Lietuvos užsienio prekybos deficitas nuolat augo ir 2007 metais siekė beveik 18 milijardų litų. Norint sumažinti tokį didlelį užsienio prekybos deficitą, būtina intensyvinti eksportą. Darbo tikslas: išsiaiškinti pašarų, pašarų papildų ir premiksų rinkos tendencijas Lietuvoje ir UAB „Biofabrikas“ eksporto apimtis bei struktūrą. Išanalizavus užsienio klientų poreikius pateikti pasiūlymus eksporto plėtrai. Tyrimo objektas - kombinuotųjų pašarų, pašarų papildų ir premiksų gamintojo UAB „Biofabrikas“ eksporto apimtys ir struktūra. Pagrindiniai darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti UAB „Biofabrikas“ eksporto kitimą 2004-2007 m.m. ir jo priežastis; 2. Išanalizuoti UAB „Biofabrikas“ eksporto struktūrą 2007m. ; 3. Apklausos būdu išsiaiškinti UAB „Biofabrikas“ užsienio klientų poreikius, kurie leistų planuoti ateities eksporto struktūrą bei apimtis; 4. Pateikti UAB „Biofabrikas“ rekomendacijas, kokiais būdais galima išlaikyti ir padidinti eksporto į Latviją, Rusiją ir Baltarusiją apimtis bei pelningumą. Pagrindin����s išvados ir pasiūlymai: 1. UAB „Biofabrikas“ 2004-2006 m.m. eksporto apimtys augo, o 2007 m. sumažėjo dėl sumažėjusio kombinuotųjų pašarų eksporto į Rusiją. 2. 2007 m. UAB „Biofabrikas“ daugiausiai eksportavo kombinuotųjų pašarų, o premiksai ir pašarų papildai nesudarė ketvirtadalio eksportuotos produkcijos. 3. Daugelis UAB „Biofabrikas“ užsienio klientų pageidauja papildomo serviso bei greitesnio produkcijos pristatymo. Ateityje planuoja iš UAB... [toliau žr. visą tekstą] / Since 2004 deficiency of foreign trade of Lithuania has constantly increased and it has reached nearly 18 milliard Litas in 2007. In order to reduce such big deficiency of foreign trade it is necessary to intensify export. The aim of this work is: to ascertain market tendencies of forage, feed additives and premixes in Lithuania, as well as to explore the structure and export extent of Joint Stock Company “Biofabrikas”. Moreover, after analyzing the requirements of foreign clients, it was decided to propose suggestions for the development of export. The object of the research is- export extent and structure of Joint Stock Company “Biofabrikas”, which is a manufacturer of combinative forage, feed additives and premixes. The main tasks are: 1. To analyze export movement and its reasons of Joint Stock Company “Biofabrikas” in 2004-2007; 2. To analyze export structure of Joint Stock Company “Biofabrikas” in 2007; 3. Using the method of polling to find out the requirements of foreign clients, which could help to plan the prospective export structure and movements; 4. To present guideline to Joint Stock Company “Biofabrikas”, to introduce patterns how to maintain and increase extent and profitability of export to Latvia, Russia and Belarus. Basic findings and suggestions: 1. In 2004-2006 export extent of Joint Stock Company “Biofabrikas” was increasing, whereas in 2007 it reduced due to diminished export of combinative forage to Russia. 2. In 2007 Joint Stock Company... [to full text]

Darbo užduotis: 1. Išanalizuoti literatūrą nagrinėjama darbo tema. 2. Įvertinti tešmens paruošimo melžimui įtaka pieno srautui ir somatinių ląstelių skaičiui; 3. Nustatyti pieno srauto įtaka somatinių ląstelių skaičiui. Duomenys tyrimams rinkti melžiant karves tendemo tipo melžimo aikštelėje ir stovėjimo vietoje į pieno liniją. Kontrolinių melžimų metu buvo fiksuojami šie rodikliai: karves stovėjimas melžimo aikštelėje iki tešmens ruošimo pradžios laikas (min), tešmens ruošimo melžimui laikas (min), melžimo trukmė (min), pieno kiekis (kg). Iš ALPRO sistemos registruojamų melžimo duomenų, buvo naudojama: vidutinė pieno tekėjimo srovė (kg/min.), pieno srovės pikas (kg/min.). Tyrimuose buvo naudojama programinė įranga : (Exsel, Word) ir SPSS-statistinis paketas. Išvados: 1.Ruošiant tešmenį melžimui ilgiau kaip 0,20 min., iš karvės primelžiame daugiausiai pieno ir buvo nustatytas didžiausias vidutinis pieno srautas, bei pieno srauto pikas. 2. Tarp pieno kiekio ir melžimo trukmės buvo nustatyti statistiškai patikimi koreliacijos koeficientai (P<0,001). 3. Melžiant karves tendemo tipo aikštelėje tarp vidutinio pieno srauto ir pieno kiekio bei melžimo trukmės nustatyta statistiškai patikima koreliacija. (P<0,001). 4. Tešmens ruošimo laikas neįtakoja somatinių ląstelių skaičiaus piene. 5. Besikeičiantis pieno srauto pikas somatinių ląstelių skaičiui piene įtakos neturėjo. 6. Ilgiau stovint karvėms melžimo aikštelėje iki tešmens ruošimo pradžios, pieno srauto pikas ir vidutinis pieno... [toliau žr. visą tekstą] / Task of work: 1. To analyze the theme of work, analyzed by literature; 2. To assess the impact of udder preparation on milk flow and somatic cells count; 3. To determine the impact of milk flow on somatic cells count. The data for researches were amassed while milking cows in tandem milking parlour and in standing place to milk line. During controlling milking there were been fixed these rates: the time of cow’s standing in milking parlour until the beginning of udder preparation (min), the time of udder preparation for milking (min), duration of milking (min), milk quantity (kg). From milking data, registered by ALPRO system, there was used: an average milk flow (kg/min), milk flow peak (kg/min). Software used in these studies: (Excel, Word) and SPSS-statistical package. Conclusions: 1. When preparing udder for milking longer than 0,20 min, we get maximum quantity of milk, and an average milk flow and milk flow peak was determined as the highest. 2. Statistically reliable correlation coefficients were determined between milking duration and milk quantity (P<0,001). 3. When milking cows in tandem milking parlour, it was determined statistically reliable correlation between an average milk flow and milk quantity and milking duration (P<0,001). 4. The time of udder preparation has no influence on somatic cells count in milk. 5. Changing milk flow peak had no influence on somatic cells count in milk. 6. When cows stand longer in milking parlour till the beginning of udder... [to full text]

Mūsų tyrimų duomenimis analizuotoje fermoje yra pakankamai aukštas išmilžis, kuris už 2007 metus sudarė 6234 kg per laktaciją. Karvių bandoje per mažą procentą sudaro pimaveršės (11,3%). Vyresnės karvės bandoje pasiskirsto beveik vienodai : antraveršės – 24,7 %, trečiaveršės- 39,1 % ir ketvirtos laktacijos- 24,7 %. Karvių sergamumas slaptuoju mastitu priklauso nuo produktyvumo. Mūsų tyrimai rodo, karvės, kurių produkcija per laktaciją buvo 3000 kg pieno - iki 200 tūkst./ml somatinių ląstelių turėjo 20,93 %, 3001 – 5000 kg – 55,8 % ir virš 5001 kg – 23,26 % karvių. Antroje bandomoje grupėje, karvių somatinių ląstelių skaičius buvo 201 – 400 tūkst./ml pirmaveršių buvo 20,0 %, 3001 – 5000 kg- 43,3% ir virš 5001 kg – 36,6 %. Trečioje bandomojoje grupėje ( 24 karvės) 401 tūkst./ml SLS turėjo 25 %, 3001 – 5000 kg – 16,7% ir virš 5001 kg – 58,3 %. Tyrimai rodo, kad didėjant karvių produktyvumui jos dažniau serga slaptuoju mastitu. Tuo mūsų tyrimų duomenys sutampa su J. Rudejevienės (2007), E Aniulio (2007), Sederevičiaus (2004) tyrimų duomenimis. Analizuojant pažeistus karvių tešmens ketvirčius pastebėjome, kad vienas ketvirtis buvo pažeistas pas 40,0 %, du ketvirčiai - 30 %, trys ketvirčiai - 16,7 % ir visi ketvirčiai 13,3 %. Šio tyrimo duomenys nevisiškai sutampa su J. Klimaitės (2005) duomenimis. Manome, kad pažeistų ketvirčių skaičius priklauso nuo karvių laikymo būdo, sanitarinių ir kitų priežasčių. Pieno sanitarinė būklė priklauso nuo tvarto higienos, spenių paruošimo melžimui... [toliau žr. visą tekstą] / According to the data of our studies, there is quite high milk yield in analyzed farm. This milk yield composed 6234 kg per lactation during 2007. In the herd of cows there is a small percent of first-calf cows (11,3%). Older cows are spread in the herd almost equally: second- calf cows – 24,7 %, third-calf cows- 39,1 %, and cows of fourth lactation- 24,7 %. Cows’ morbidity with subclinical mastitis depends on productivity. Our study shows that cows whose production during lactation was 3000 kg- till 200 thousands/ml of somatic cells had 20,93 %, 3001 – 5000 kg – 55,8 % and over 5001 kg – 23,26 % of cows. In the second experimental group the somatic cells count 201 – 400 thousands/ml had 20,0 % of first-calf cows, 3001 – 5000 kg- 43,3% and over 5001 kg – 36,6 %. In the third experimental group ( 24 cows) 401 thousands/ml of SCC (somatic cells count) had 25 %, 3001 – 5000 kg – 16,7% and over 5001 kg – 58,3 %. Studies show that during the rise of productivity of cows they more often suffer from subclinical mastitis. According to this aspect our studies data are compatible with research data of J. Rudejevienė (2007), E Aniulis (2007), Sederevičius (2004). While analysing damaged udder quarters we noticed that one quarter was damaged at 40,0 %, two quarters - 30 %, three quarters - 16,7 % and all four quarters- 13,3 %. The data of this study are only partially compatible with data of J. Klimaitė (2005). It is clear that the number of damaged quarters depends on the way of cows’... [to full text]

Tikslas - išanalizuoti maisto produktuose aptiktus sunkiuosius metalus ir radionuklidus, bei palyginti šiuos duomenis su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais; atlikti sunkiųjų metalų bei radionuklidų monitoringo (1998-2006 m). tyrimų rezultatų statistinę analizę; gautus rezultatus palyginti su sunkiųjų metalų ir radionuklidų reglamentuotomis normomis. Darbo metu atlikta sunkiųjų metalų bei radionuklidų patekimo į organizmą, įtakos žmogaus sveikatai literatūros duomenų analizė. Aptartas sunkiųjų metalų bei radionuklidų teisinis reglamentavimas LR bei ES, aptarti literatūroje rasti sunkiųjų metalų ir radionuklidų monitoringo duomenys. Informacija ir tyrimų medžiaga (nepageidaujamų likučių, jų tarpe sunkiųjų metalų ir radionuklidų kiekio duomenys) gauti iš Nacionalinės veterinarijos laboratorijos ir atlikta jų statisitinė analizė SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1995-2007). Tyrimų duomenų analizės metu nustatyta, kad didžiausi švino kiekiai rasti 1998 metais (tyrimai vykdyti 1998-2004). Kai kuriuose mėginiuose (paukštienoje, žuvyje) ��vino norma viršyta 2 – 5 kartus. Daugiausia švino aptikta pieno mėginiuose 1998 m. Iš 13 tirtų mėginių 11 mėginių švino norma viršyta netgi 10 kartų (0,11 – 0,2 mg/kg) kai norma 0,02 mg/kg. 1998 m. taip pat daug švino rasta žvėrienoje, visuose tirtuose 39 mėginiuose viršyta norma, tačiau dešimtyje jo rasta ypač daug - 0,51 – 2,5 mg/kg, kai norma yra 0,1. Didesni nei leistina norma švino kiekiai (1998-2004 metais) nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose is to analyze the heavy metals and radionuclides encountered in food products, and to compare this data with the legal acts of the Republic of Lithuania and the European Union; to do the statistical analysis of monitoring results (1998-2006) of heavy metals and radionuclides; and to compare the results to the regulated norms of the heavy metals and radionuclides. There was done the analysis of the literature’s data on the mode, how heavy metals and radionuclides get into the organism and affect the human health. The legal regulation of the heavy metals and radionuclides in the LR and EU was discussed together with the monitoring data found in the literature on the heavy metals and radionuclides. The information and research material (data on the amount of undesirable remains, including heavy metals and radionuclides) were received from the National Laboratory of Veterinary. Their statistical analysis was done with the help of SPSS statistical package (SPSS Inc, 1995-2007). According to the data analysis, the biggest amounts of lead were found in 1998 (researches were done in 1998-2004). In some samples (fowl, fish) the lead’s norm was exceeded from 2 to 5 times. The biggest amount of lead was encountered in milk samples in 1998. Among 13 analyzed samples, 11 had the lead’s norm exceeded 10 times (0,11 – 0,2 mg/kg) when the norm is 0,02 mg/kg. In 1998 a lot of lead was found in game; the norm was exceeded in all 39 samples, but in ten of them there was extremely... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamos aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų rengimo dinamika ir problemos. Gyvulininkystės specialistų poreikį lemia didėjantys kokybės reikalavimai gyvulininkystės produkcijai, būtinumas diegti naujas pažangias technologijas bei investicijų į gyvulininkystės plėtrą augimas. Lietuvos veterinarijos akademija, rengianti aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistus, sėkmingai komplektuoja studentų kontingentą. Mūsų atlikta LVA studentų statistinė analizė parodė, kad 2003-2007 metais priėmimas į Akademiją padidėjo 20,6%. Tačiau tyrimas atskleidė ir gyvulininkystės specialistų rengimo neigiamas tendencijas: santykinai didelis procentas studentų nutraukia studijas, pastaruoju metu sumažėjo skaičius jaunuolių norinčių studijuoti gyvulininkystės technologijos studijų programą. Studentų, nutraukusių studijas, apklausos rezultatai leidžia teigti, kad pagrindinėmis studijų nutraukimo priežastimis yra per menkos studentų asmeninės pastangos, sunki materialinė padėtis, sveikatos ir šeimyninės problemos. Studijų nutraukimą iš dalies sąlygoja nepakankama specialybės pasirinkimo motyvacija. / This study was conducted to analyze dynamics and problems of training high-qualified animal husbandry specialists. The demand of animal husbandry specialists determines increasing quality requirements of animal production, necessity to inculcate the new innovative technologies and growing investments in stock-breeding development as well. Lithuanian Veterinary Academy training the high-qualified animal husbandry specialists successfully complements contingent of the students. This study of statistical analysis of Lithuanian Veterinary Academy students showed that during the year started at 2003 until 2007 admission into Academy increased 20.6 %. Nevertheless, our investigation inducted the negative tendencies of training animal husbandry specialists as well: comparative high percent of the students discontinue the studies, recently the number of young people who choose Animal Husbandry Technology study programme decreased. Examination results of students who discontinued their studies allow maintaining, that the main reason of discontinuing the studies are insignificant personal endeavour, difficult circumstances, problems in family or personal health. Discontinuing of the studies partially determine insufficient motivation of specialty choice.

Pieninė galvijininkystė ir toliau išlieka pirmaujančia gyvulininkystės produkcijos gamybos kryptimi, o didėjantys reikalavimai šalies ir užsienio rinkose reikalauja gyvulių produktyvumo ir genetinio potencialo didinimo bei produkcijos kokybės gerinimo. Lietuvos ūkininkų pienininkystės ūkiai yra truputį mažesni nei vidutiniai. Pastaraisiais metais jų skaičius padidėjo, jie stambėjo, o jų veiklos rezultatai gerėjo, nes didėjo pieno kaina, primilžis iš karvės ir valstybės parama. Darbe aprašomos kai kurios galvijų veislės: holšteinai, Švedų žalieji, Danų žalieji, airšyrai, anglerai, švicai, Lietuvos žalieji ir Lietuvos juodmargiai. Taip pat kai kurios bulių linijos, kurių palikuonės yra auginamos mano aprašytuose ūkiuose. Šiame magistriniame darbe analizavau penkių vidutinio stambumo ir stambių Šiaulių rajono pienininkystės ūkių (Vitoldo Norkaus, birutės Plenaitienės, Loretos Gabšienės, Antano Mikaičio, Ligitos Mockienės) reprodukcijos ir produktyvumo duomenis: bandų genealoginė analizė, karvių veislių, linijų aprašymas, karvių sėklinimo ypatumai, atskirų linijų bulių panaudojimo dažnis, sėklinimo rezultatai, ūkių produktyvumo ekonominė analizė. Išanalizavusi šiuos duomenis, įvertinau teigiamus ar neigiamus aspektus, pateikiau siūlymus, kaip spręsti ūkyje esančias problemas suplanavau ir pateikiau ūkininkams sėklinimo planus. / Milk breeding is still the main and advanced tendency in whole breeding production. Because of modern aspect, specifications are used to grow in local and abroad market. This situation demands for more productivity , bigger genetic potential and better quality in production. Lithuanias farmers own dairying farms which are mostly smaller than normal. For the last few years the number of such farms has grown up a bit and the farms which already existed became larger. Because of this progress, situation gives better result – milk price came up, to get more yield is accessible, also helps the State support. In this paper are mentioned such cattle kinds as Hosteins, Swedish Reds, Danish Reds, Airshires, Anglers, Shwics, Lithuanian Reds and Lithuanian Black and Whites. Also are discussed few bull lines, which are cultivated in the farms which i already mentioned. In this graduate paper work i am analysing five normal and large size farms in Siauliai area. Those are farms are owned by farmers: Vitoldas Norkus, Birute Plenaitiene, Loreta Gabsiene, Antanas Mikaitis, Ligita Mockiene. I compared reproduction and production facts such as: herds genealogy schemes, herds line, kinds of cows, semination peculiarity and results, different lines of bulls popuarity, economic condition of each farm productivity. I have examined all these facts, pointed positive and negative aspects as well i made some suggestions how the problems in farms could be solved and made some proposition because... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo ištirti ir įvertinti Lietuvos juodmargių galvijų melžimo savybes, išanalizuoti produktyvumo priklausomybę nuo melžimo savybių. Įvertinus skirtingų tešmens ketvirčių produktyvumą, nustatyta, kad 0,53 kg daugiau pieno primelžta iš užpakalinių ketvirčių nei iš priekinių. Melžimo trukmė iš skirtingų ketvirčių buvo nuo 4,81 min.(priekinis kairys) iki 5,18 min (užpakalinis kairys).Priekiniai ketvirčiai vidutiniškai 0,35 min. išsimelžė greičiau nei užpakaliniai ketvirčiai. Melžimo greitis skirtinguose ketvirčiuose buvo panašus. Melžimo greitis 0,03 kg/min. Didesnis buvo užpakalinių ketvirčių lyginant su priekiniais. Išnagrinėjus skirtingų laktacijos karvių melžimo savybes, nustatyta, kad ilgiausia melžimo trukmė buvo III ir vyresnių laktacijos karvių. Ji buvo 0,09 min. ilgesnė nei visų laktacijos karvių. Mažiausia melžimo trukmė buvo II laktacijos karvių. Ji buvo 0,11 min trumpesnė nei vidutinė visų laktacijos karvių. 0,07 kg/min didesnis melžimo greitis nustatytas II laktacijos karvių lyginant su visų laktacijų karvių vidurkiu. I bei III ir vyresnių laktacijos karvių melžimo greitis 0,02 kg/min mažesnis lyginant su visų laktacijos karvių melžimo greičio vidurkiu. Suskirsčius karves pagal melžimo balus nustatyta, kad didesnis pieno kiekis gautas iš tų karvių kurių melžimo balai aukščiausi. Daugiausia pieno primelžta iš tų karvių, kurių melžimo balas 4. Šių karvių primelžtas pieno kiekis 1,34 kg didesnis nei vidutinis visų karvių pieno kiekis. Lyginant su visų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: was to examine and assess the milking qualities of Lithuanian black and white diary cattle, also to analyze the dependence of productivity upon milking qualities. The work was performed in Lithuanian Academy of Veterinary, during Master studies 2006-2008. During the analysis, data of controlled cows’ productivity was analyzed according to accounting information of cattle breeding. Data was statistically analyzed using calculator EXCEL and “R” statistic package. Arithmetical average of features (M), their biases (Se) and characteristics of dispersion – average square deviations (Sd) and variation coefficients (Cv) were calculated. During the analysis we evaluated 28 Lithuanian black and white cows. The Results of Survey: Taking into account the different productivity of each quarter of the udder, it was measured, that from the back parts of udder was milked 0.53 kg more milk than from the front parts. The milking time from different quarters was from 4.81 minutes (front left) to 5.18 minutes (back left). Front quarters were milked 0.35 minutes faster than the back ones. The milking speed in different quarters was almost the same 0.03 kg/min. The speed was higher in the back quarters in comparison with the front ones. After examining the milking qualities of different lactation cows, it was established that the longest milking duration had cows of lactation III and older. It was 0.09 minutes longer than average milking duration of all cows. Lactation II cows had... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti probiotikų, gautų iš pieno rūgšties bakterijų kamieno Pediococcus acidilactici MA 18 5 M, prebiotikų fruktooligosacharidų ir nekrakmolinius polisacharidus skaldančių fermentų įtaką žiurkių ir viščiukų broilerių virškinimo procesams, viščiukų broilerių produktyvumui ir mėsos juslinėms savybėms. Darbo metu atlikti moksliniai eksperimentai siekiant palyginti skirtingų vienkamerinių gyvūnų – žiurkių ir viščiukų broilerių virškinimo procesų kitimą šeriant ir lesinant juos probiotikų, prebiotikų, NKP skaldančių fermentų ir jų kombinacijų priedais. Šiame darbe atlikti išsamūs moksliniai tyrimai, kurių metu pagal vienodas bandymų schemas vykdyti eksperimentai su laboratoriniais gyvūnais (žiurkėmis) ir viščiukais broileriais. Vykdyti palyginamieji tyrimai, kurie gali būti naudojami kaip modelis tiriant naujus pašarų priedus. Pirmą kartą ištirta probiotikų, prebiotikų ir NKP skaldančių fermentų įtaka žiurkių ir viščiukų broilerių aklosios žarnos chimuso bakterinių fermentų, apsprendžiančių kancerogeninių metabolitų susidarymą, aktyvumams ir viščiukų broilerių mėsos juslinėms savybėms. Be to, nustatyta šių zootechninių pašarų priedų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir jų fiziologinei būklei. / The aim of the present study is to determine the effect of probiotics lactic acid bacteria, produced from strain Pediococcus acidilactici MA 18 5 M, prebiotics fructooligosaccharides and non-starch polysaccharides (NSP) hydrolyzing enzymes on digestive processes of rats and broiler chickens, productivity and sensory attributes of the meat of broiler chickens. Three studies to determine the digestive processes of two different species of monogastric animals such as rats and broiler chickens fed diets supplemented with probiotics, prebiotics and non-starch polysaccharides (NSP) hydrolyzing enzymes were performed. The studies with laboratory animals (rats) and broiler chickens were performed according to the same experimental scheme. The comparable studies, which can be used as model for analysis of new zootechnical feed additives, were performed for the first time. The effect of probiotics, prebiotics and NSP hydrolyzing enzymes on activity of caecal chymus bacterial enzymes, which might play a role in activation of procarcinogens in large intestine of rats and broiler chickens were determined for the first time. Due to production of health, safe and high quality poultry products, the effects of these zootechnical feed additives on sensory attributes of the meat of broiler chickens were determined for the first time.