Šio darbo tikslas – ištirti užsienio studentų, atvykstančių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose (šiuo konkrečiu atveju – VPU), adaptacijos strategijas mūsų visuomenėje. Tyrimo metodologija Remdamiesi sociologų R. Grigo, J. Kuznecovienės, B. Peterso ir kitų tyrėjų idėjomis, priklausomai nuo vyraujančio įsitraukimo būdo ar būdų, išskyrėme keturias adaptacijos strategijas, nusakančias užsienio studentų susisaistymo su nauja visuomene – Lietuva – ypatumus: konformistinę strategiją, reprezentacinę, segregacinę ir navigacinę. Sutelkiant dėmesį į susisaistymą su Lietuvos visuomene neabejotina, jog šis susisaistymas galimas ir su atvykusių studentų kilmės šalimi. Tyrimo duomenys bus apibendrinti analizuojant keturių pagrindinių adaptacijos būdų – psichologinio (kaip jaučiasi gyvendami Lietuvoje), socialinio (bendravimas su lietuviais, kitais užsieniečiais), kultūrinio (santykis su Lietuvos kultūra, etninio tapatumo išlaikymas) ir ekonominio-profesinio (gyvenimo ir mokslo sąlygos) – raišką. Tyrimo hipotezės: 1. Tikėtina, kad studentai užsieniečiai Lietuvoje daugiausia susiduria su psichologinio ir socialinio-kultūrinio pobūdžio problemomis: kalbos barjeru, neigiamais stereotipais, nenoru su jais bendrauti ir pan. 2. Užsienio studentams lengviau bendrauti ir jie dažniau bendrauja su kitais studentais užsieniečiais ir savo tautiečiais, nei su vietiniais gyventojais. 3. Adaptavimasis svečioje visuomenėje didžiausių sunkumų kėlė musulmonų kraštų studentams, o mažiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Subject. Foreign students’ adaptation in Lithuanian society: sociological analysis (VPU – Vilnius teacher training university case) The objective of this work is to analyze the adaptation strategies of the foreign students studying in higher schools of Lithuania Methodology of analysis. Based on the ideas of such sociologists as R. Grigas, J. Kuznecoviene, B. Petersas and other 4 strategies of adaptation in Lithuanian society were distinguished: conformists’ strategy, representational, strategies of segregation and navigation. During the research the attention will be paid to the intercommunication between Lithuania and the native country of foreign students. The research data will be generalized with accordance to four ways of adaptation: psychological (how they feel living in Lithuania), sociological (communication with Lithuanians and other foreigners), cultural (adaptation to Lithuanian culture and ethnicity), economical-professional (conditions for live and study). Hypotheses: 1. It is possible that foreign students more often face psychological and psychological- cultural problems: language barrier, negative stereotypes, reluctance of communication. 2. Foreign students are more open and willing to interact with their natives and other foreign students than with locals. 3. The most complicated adaptation is for the students from Muslim countries; less difficult is for the Europeans. Thus the ways of adaptation are different, from conformist to navigation. 4. Due to lack... [to full text]

Darbe nagrinėtas adaptacijos ir standartizacijos korporatyvinėse svetainėse, kaip bendrovių tvarkymosi su kitos aplinkos keliama kultūrine įtaka fenomenas. Nors žodis korporatyvinė komunikacija paprastai naudojamas apibūdinti visą strateginiu lygiu įgyvendinama bendrovės komunikaciją, pastebėta, jog šia prasme tyrėjų neretai diskutuojama siauresniu rinkodaros adaptavimo arba standartizavimo, kultūriškai besiskiriančiose rinkose klausimu. Visgi interneto prasme, tiriant savo ir kitos kultūros veikiamų tarptautinių bendrovių komunikavimą virtualioje erdvėje dažnu atveju reikia kalbėti apie korporatyvinę komunikaciją tiesiogine šio žodžio prasme; juk išvystytose bendrovių svetainėse yra naudojama gausybė komunikacijos rūšių. Be to, tinkamai panaudojus internetinę svetainę įmanoma vienu metu pasiekti milžiniškas auditorijas visame pasaulyje, o tai atveria naujas galimybes korporatyvinio prekės ženklo komunikacijai, pardavimų didinimui, ryšių su klientais plėtojimui, elektroninei komercijai etc. Vis dėlto, kaip jomis bus pasinaudota didžiąja dalimi priklauso ir nuo tinkamo adaptacijos/standartizacijos klausimo svetainių komunikacijoje išsprendimo. Adaptacijos ir standartizacijos strategijų svetainėse naudojimą lemia kiekvienos žmonių gyvenamos aplinkos išskiriama kultūrinė įtaka. Šiuo atveju kultūra bendrovei svarbi, nes yra vienas pagrindinių vartotojų elgsenai poveikį darančių veiksnių; korporatyvinės interneto komunikacijos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo komunikavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The influence of culture on corporate internet communication is a very relevant topic in the 21 c. and thus often discussed by researchers in literature related and articles. That is where the relevancy of this topic arises as the latter specifics in this work are analyzed from exactly this perspective i.e. how in terms of adaptation and standardisation company deals with the cultural issues brought about by the presence of the influence of culture. It’s not without tuning up (adapting or standardising) its corporate that the company can take advantage of the numerous possibilities in nowadays information and internet age. However, the right balance between adaptation and standardization is difficult to find and can differ vastly depending on the business type and strategies. The subject of this work is adaptation and standardisation on the culturally influenced corporate website. Obviously the foundation of this subject is based on the idea that such cultural influence in terms of corporate websites does exist. The purpose of this work is to analyse the adaptation and standardisation on corporate websites as a way of them handling the cultural influence brought about by the strange environment thus disclosing the nature of the web adaptation to consumer. Taking into consideration the purpose of the work the goals of the work are as follows: 1. to analyse the main theories related to the topics of culture, corporate internet communication, adaptation and standardisation and... [to full text]

Šiuolaikinėje industrinėje visuomenėje, kai susiklostė sudėtingos ekonominės sąlygos, iš esmės pakito ir bendravisuomeninė šeimos samprata. Vaikas kasdien suvokia realią tikrovę ir pats joje dalyvauja perimdamas iš tėvų įvairias elgesio, veiklos, charakterio savybes. Pakitusiose socialinėse ekonominėse sąlygose, tam tikros grupės žmonių jaučiasi nesaugios, joms sunku prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo tempo, adaptuotis prie socialinių ekonominių ir politinių pokyčių. Ypatingai didelis nedarbo lygis išryškino šeimų, gaunančių mažas pajamas, socialines problemas.Tyrime dalyvavo 185 apklaustieji: 87 tėvai ir 18 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, iš Kauno miesto Dainavos mikrorajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurie stebėjo ir įvertino 80 vaikų elgesį. / In modern industrial society, with difficult economic conditions, the family concept has been substantially altered. A child on a daily basis understands the reality and takes part in it taking over the characteristics of parental behavior, actions and temper. Certain groups of people feel unsafe in changed socio-economic conditions. They are difficult to adapt to the pace of modern life, to the socio-economic and political changes. Extremely high unemployment highlighted social problems of the families with low income The study involved 185 respondents: 87 parents and 18 preschool teachers from the preschools of Kaunas Dainava district; who monitored and evaluated the behavior of 80 children.

Šio darbo tikslas - išanalizuoti ES valstybių imigrantų adaptacijos reiškinį, didžiausią dėmesį skiriant moterų imigrančių padėčiai ir patiriamoms problemoms. Pirmoje darbo dalyje apžvelgta migracijos reiškinio ir imigrantų adaptacijos samprata. Aptartas migracijos reiškinys, imigrantų adaptacijos sąvokos. Kalbama apie moteris migracijos ir imigrantų adaptacijos procesų kontekste. Antroje šio darbo dalyje aptariama migracijos proceso tendencija ir imigrantų adaptacija ES valstybėse (Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Graikijoje). Trumpai apžvelgti emigraciniai procesai Lietuvoje, aptartos bendros migracijos proceso tendencijos ir imigrantų adaptacijos programos ES valstybėse. Pateikta multikultūralizmo ir imigrantų adaptacijos Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Graikijoje ir Airijoje lyginamoji analizė. Trečioje darbo dalyje kalbama apie moterų emigrančių padėtį ES valstybėse, aptartos adaptacijos problemos. Ketvirtoje ir penktoje dalyje aptarta tyrimo metodologija, bei pateikti tyrimo rezultatai. Atlikta emigrančių iš Lietuvos, emigracijos motyvų ir adaptacijos tyrimo analizė. Tyrimui atlikti pasirinktos moterys iš Lietuvos, gyvenančios JK, Vokietijoje, Airijoje ir Graikijoje. Anketinė apklausa atlikta 2008 m. kovo – balandžio mėnesiais internetu, respondenčių ieškant per LR ambasadas, lietuvių bendruomenes ar tarpininkes moteris, gyvenančias vienoje iš aukščiau minimų ES valstybių. Apklaustos 109 iš Lietuvos emigravusios moterys. Tyrimo metu nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Objective of these theses is to analyse the phenomenon of the EU member states emigrants adaptation by paying much attention to the status of women emigrants and the problems they face. The first part of theses submits the review of concepts of emigration phenomenon and adaptation of emigrants. It speaks about women in the context of emigration and process of emigrants adaptation. The second part of theses contains the discussion of emigration process tendency and adaptation of emigrants in the EU member states (Germany, the United Kingdom, Ireland and Greece). It reviews emigration processes in Lithuania and discusses general tendencies of emigration process as well as programs of emigrants adaptation in the EU member states in short. It submits the comparative analysis of multiculturalism and adaptation of emigrants in the United Kingdom, Germany, Greece and Ireland. The third part of theses reveals the status of women emigrants in the EU member states and discusses their adaptation problems. The fourth and the fifth parts of theses review methodology of study and submit results of the study. They present the analysis of emigrants from Lithuania emigration motives and adaptation study. Women from Lithuania currently residing in the UK, Germany, Ireland and Greece took part in the study. Interviews of respondents were carried out in March – April 2008 via Internet, respondents were found via the embassies of the Republic of Lithuania, Lithuanian communities or women... [to full text]

Krūties vėžys jau daugelį metų yra dažniausia moterų onkologinė liga bei opiausia ir aktualiausia jų sveikatos problema. Problemos aktualumą lemia vis didėjantys susirgimo mastai bei nepaliaujamas sergamumo krūties vėžiu augimas. Atlikus darbą bus išsiaiškinta su kokiais adaptacijos poreikiais susiduria sergančios moterys 1- 4 parą po operacijos (ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu) ir išvykusios į namus (vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu). Išsiaiškinus adaptacijos poreikius, būtų galima greičiau bei efektyviau padėti pacientėms susidoroti su iškilusiomis adaptacijos problemomis. Darbo tikslas - įvertinti ir palyginti moterų, sergančių krūties vėžiu, adaptacijos poreikius ankstyvuoju ir vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Šiam tikslui pasiekti buvo naudojami 3 uždaviniai: 1. Palyginti moterų, sergančių krūties vėžiu fizinės adaptacijos poreikius ankstyvuoju bei vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu remiantis C. Roy adaptacijos modeliu. 2. Palyginti moterų, sergančių krūties vėžiu vaidmens poreikius ankstyvuoju bei vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu remiantis C. Roy adaptacijos modeliu. 3. Palyginti moterų, sergančių krūties vėžiu tarpusavio ryšio poreikius ankstyvuoju bei vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu remiantis C. Roy adaptacijos modeliu. 4. Palyginti moterų, sergančių krūties vėžiu asmens tapatumo poreikius ankstyvuoju bei vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu remiantis C. Roy adaptacijos modeliu. Tyrimo objektas - 25 – 55 metų amžiaus pacientės, sergančios I – II... [toliau žr. visą tekstą] / A breast cancer is the most common malignant disease of women and the most serious and relevant problem of their health. The actuality of this problem depends on the extent of this disease and continuous growth of the incidence of breast cancer. Following the work will clarify what are the adaptation needs for women after 1 – 4 day from surgery (early postoperative period), and during the period of backing home (the late postoperative period). Clarifying the adaptation needs leads the faster and more efficient way to help patients cope with adaptation problems. The objective of the work is to assess and compare the adaptation needs in the early and late postoperative period of the women with breast cancer. To accomplish the object of work was used three tasks: 1. Compare physiological adaptation needs in the early and late postoperative period based on C. Roy adaptation model for women with breast cancer. 2. Compare the self-concept function of early and late postoperative period based on C. Roy adaptation model for women with breast cancer. 3. Compare the needs of interrelation in the early and late postoperative period based on C. Roy adaptation model for women with breast cancer. 4. Compare personal interdependence needs in early and late postoperative period based on C. Roy adaptation model for women with breast cancer. The object of investigation - 25 - 55 year-old patients, suffering from I - II-stage breast cancer, which has been operated and treated at the LSMU KK... [to full text]

Darbo aktualumas ir problema. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme yra numatyta, kad Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Studijuoti užsienyje nėra lengva: su sunkumais susiduriama ne tik akademiniame, bet ir dvasiniame lygmenyje. K. Singhas (1993) išskiria pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama bestudijuojant užsienyje: emocinės – vienišumas, namų ilgesys, mitybos sutrikimai, pergyvenimas dėl rūpesčių namuose; akademinės – bendravimas užsienio kalba, aukštesnis studijų lygis, nesusipratimai tarp dėstytojų ir studentų; prisiderinimas – tai priklauso nuo socialinės klasės (aukštesnio socialinio lygmens studentai adaptuojasi lengviau negu vidutinio), universiteto lygio (lengviau studijuoti provincijos universitetuose), studijų trukmės, amžiaus ir asmeninių savybių. Visi šie faktai rodo, jog užsieniečiai studentai kenčia labiau negu vietiniai, kadangi jie dažniau patiria papildomus stresus, tokius kaip komunikacijos barjeras, kultūrinė dezorganizacija: senos ir naujos kultūros vertybių susidūrimas, šeimos paramos stoka. Kuo didesnis skirtumas tarp kultūrų, tuo sunkiau individui akultūruotis naujoje aplinkoje, tuo jis ilgesnį laiką jausis ,,iškritęs“ iš bendruomenės. Akultūrizacijos procesas individualus, todėl vykstant svetur turėtų būti iš anksto pasiruošiama, kaip sušvelninti šią būseną. Darbo naujumas. Akademinio jaunimo dalyvavimas tarptautiniuose mainuose ir adaptacija svetimoje šalyje buvo gvildenta įvairiuose lietuvių moksliniuose darbuose... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance and problem of the present paper: Educational Law of Republic of Lithuania supposes the right of Lithuanian citizens to study abroad. Studying abroad is not an easy task: students have difficulties not only in academic field but psychologically as well. K.Singh (1993) pointed out main problems that people have while studying abroad: emotional – loneliness, missing home, eating disorders, worries for what is going at home; academic – communication in foreign language, higher level of studies, misunderstandings between professors and students; readjustment that depends on social class (students coming from higher social level adopt themselves easier than those from average level), university level (it’s easier to study at regional institutions), time-span of studies, personal age and characteristics. Facts reveal that students from abroad suffer more than natives as they often experience additional stress like communication barrier, cultural disorganization: conflict between old and new cultural values, lack of family support. The more different cultural environment is the harder is acculturation process for individuals. Individuals feel out of community for a longer time then. Acculturation is an individual process so before moving abroad one has to be prepared how to ease the condition. Innovation of the present paper: Participation in international exchange of students and their adaptation in foreign countries was analyzed in various scientific works but mainly... [to full text]

The aim of the study is to carry out a comparative causative analysis of population systems in the territory of Lithuania in the 1st–12th century AD. For this purpose, a unique GIS GDB of archaeological sites and find spots of Iron Age in Lithuania was compiled making advantage of the possibilities offered by GIS technologies. The comprehensive analysis of chronological development of territory population (by cultural groups localized in the territory of Lithuania) systems was carried out distinguishing their progression, change, stability and regression stages. The results obtained by detailed cartographic analysis allowed supplementing the data obtained by other researchers who have investigated the structural homogeneity of cultural areas and distinguished their kernel areas, peripheries, unpopulated tribal and intertribal territories, and peripheral areas of mixed cultural possession. Much attention was paid to the boundaries of cultural areas and their changes. The territorial unevenness of the spread of innovations is pointed out and their seed-beds and centres of old tradition distinguished. The regional differences of population and ethnogenetic processes in the territory of Lithuania were evaluated in close correlation with the natural environment as a determining factor of paramount importance. A concept of natural environment and integrity of cultural divisions (ethnogeocoenoses) is presented and used as an ideological and theoretical basis for further structural... [to full text] / Disertacijos tikslas – atlikti I–XII a. Lietuvos teritorijos apgyvenimo sistemų palyginamąją priežastinę analizę. Tyrimui sukurta unikali Lietuvos geležies amžiaus archeologinių vietų ir radimviečių GIS GDB, kurios pagrindu, panaudojant GIS technologijas, atlikta išsami skirtingų I–XII a. Lietuvos teritorijoje lokalizuotų kultūrinių regionų teritorijos apgyvenimo sistemų chronologinės raidos analizė (skiriant jų plėtros, kaitos, stabilumo bei regresijos laikotarpius). Detalios kartografinės analizės rezultatas – papildyti ir patikslinti iki šiol kitų tyrinėtojų atlikti tyrimai, vertinant kultūrinių regionų struktūrinį nevienalytiškumą, išskiriant juose branduolius, periferiją, tarpgentines ir vidujgentines neapgyventas teritorijas bei mišrios kultūrinės priklausomybės periferines teritorijas. Daug dėmesio skirta kultūrinių regionų riboms, jų kaitai. Atkreiptas dėmesys į inovacijų plitimo teritorinį netolygumą, išskiriant jų židinius bei konservatyviuosius senųjų tradicijų centrus. Lietuvos teritorijos apgyvenimo ir etnogenezės procesų raidos regioniniai skirtumai vertinti neatsiejant jų nuo gamtinės aplinkos – kaip itin svarbaus jų raidą determinuojančio faktoriaus, įtakos vertinimo. Tuo pagrindu parengta gamtinės aplinkos ir kultūrinių darinių integralumo (etnogeocenozių) koncepcija, šiame darbe tapusi teoriniu pagrindu atliekant tolimesnę teritorijos apgyvenimo sistemų struktūrinę analizę. Aptariant bendruomenių adaptaciją nevienalytėje gamtinėje aplinkoje, išryškinti Rytų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos tikslas – atlikti I–XII a. Lietuvos teritorijos apgyvenimo sistemų palyginamąją priežastinę analizę. Tyrimui sukurta unikali Lietuvos geležies amžiaus archeologinių vietų ir radimviečių GIS GDB, kurios pagrindu, panaudojant GIS technologijas, atlikta išsami skirtingų I–XII a. Lietuvos teritorijoje lokalizuotų kultūrinių regionų teritorijos apgyvenimo sistemų chronologinės raidos analizė (skiriant jų plėtros, kaitos, stabilumo bei regresijos laikotarpius). Detalios kartografinės analizės rezultatas – papildyti ir patikslinti iki šiol kitų tyrinėtojų atlikti tyrimai, vertinant kultūrinių regionų struktūrinį nevienalytiškumą, išskiriant juose branduolius, periferiją, tarpgentines ir vidujgentines neapgyventas teritorijas bei mišrios kultūrinės priklausomybės periferines teritorijas. Daug dėmesio skirta kultūrinių regionų riboms, jų kaitai. Atkreiptas dėmesys į inovacijų plitimo teritorinį netolygumą, išskiriant jų židinius bei konservatyviuosius senųjų tradicijų centrus. Lietuvos teritorijos apgyvenimo ir etnogenezės procesų raidos regioniniai skirtumai vertinti neatsiejant jų nuo gamtinės aplinkos – kaip itin svarbaus jų raidą determinuojančio faktoriaus, įtakos vertinimo. Tuo pagrindu parengta gamtinės aplinkos ir kultūrinių darinių integralumo (etnogeocenozių) koncepcija, šiame darbe tapusi teoriniu pagrindu atliekant tolimesnę teritorijos apgyvenimo sistemų struktūrinę analizę. Aptariant bendruomenių adaptaciją nevienalytėje gamtinėje aplinkoje, išryškinti Rytų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to carry out a comparative causative analysis of population systems in the territory of Lithuania in the 1st–12th century AD. For this purpose, a unique GIS GDB of archaeological sites and find spots of Iron Age in Lithuania was compiled making advantage of the possibilities offered by GIS technologies. The comprehensive analysis of chronological development of territory population (by cultural groups localized in the territory of Lithuania) systems was carried out distinguishing their progression, change, stability and regression stages. The results obtained by detailed cartographic analysis allowed supplementing the data obtained by other researchers who have investigated the structural homogeneity of cultural areas and distinguished their kernel areas, peripheries, unpopulated tribal and intertribal territories, and peripheral areas of mixed cultural possession. Much attention was paid to the boundaries of cultural areas and their changes. The territorial unevenness of the spread of innovations is pointed out and their seed-beds and centres of old tradition distinguished. The regional differences of population and ethnogenetic processes in the territory of Lithuania were evaluated in close correlation with the natural environment as a determining factor of paramount importance. A concept of natural environment and integrity of cultural divisions (ethnogeocoenoses) is presented and used as an ideological and theoretical basis for further structural... [to full text]