Žinios apie veiksnius, kurie įtakoja rūšies gausumą ir pasiskirstymą yra pagrindinis ekologinių tyrimų tikslas (Sztatecsny et al. 2004). Šio magistro darbo pagrindinis tikslas - įvertinti, kurie biotiniai ir abiotiniai veiksniai Lietuvos tritonų išlikimui ir veisimuisi yra svarbiausi. Kadangi literatūros šaltiniai teigia, kad T. cristatus ir T. vulgaris poreikiai panašūs, iškyla klausimas, kodėl viena rūšis sugeba išgyventi, o kita nyksta? Darbo metu atlikti tyrimai nustatinėjant aplinkos veiksnius, reikalingus abiems tritonų rūšims veistis, bando atsakyti į šį klausimą. Duomenys surinkti Pietvakarių Lietuvoje ir netoli pasienio esančiose Lenkijos teritorijose. Tyrimai vykdyti 2005 liepą (21 vandens telkinys) ir 2006 liepą (74 vandens telkiniai, įskaitant tuos pačius 21 tirtus ankstesnę vasarą). Vandens telkiniai įvertinti pagal jų pagrindinius struktūrinius ir buveinės veiksnius, naudojant standartizuotą anketą. Kadangi 2006 metais Lietuvoje buvo sausra, pirmiausia buvo palyginti 2005 ir 2006 tirti telkiniai ir nustatyta, kad sausra neturi įtakos tritonų lervų gausumui tuose telkiniuose, kurie neišdžiuvo. Toliau buvo nustatyta, kad abiejų tritonų rūšių aptinkamumui įtakos turi vandens telkinio paviršiaus užšešėlinimo procentas - paprastąjam tritonui optimaliausia, kai šešėlis dengia 25 – 50% vandens telkinio paviršiaus, o skiauterėtąjam – 50%. Taip pat nustatyta, kad paprastajam tritonui svarbiausi buveinės veiksniai yra vandens spalva, plūduriuojančios ir po vandeniu... [toliau žr. visą tekstą] / The knowledge about factors, which influence the abundance and distribution of species are the main goal of ecological explorations (Sztatecsny et al. 2004). The main goal of this master thesis was to evaluate which biotic and abiotic factors are the most important for the survival and reproduction of Lithuanian newts. Inasmuch it is claimed, that the needs of T. cristatus and T. vulgaris are similar the question raises: why one species is able to survive and the other one is declining? Research carried out during this work is trying to answer this question. The data were collected in Southwestern Lithuania and adjacent Polish areas. The research was carried out in July 2005 (21 pond) and July 2006 (74 ponds including the same 21 from the previous summer). Ponds were evaluated according to their main structural and habitat factors using standartised evaluation form. Firstly the ponds evaluated during summer 2005 and summer 2006 were compared since there was a drought in Lithuania in the summer 2006. It was ascertained, that the drought did not have any influence for the abundance newts‘s larvae in the ponds, that did not dry out. Furthermore it was found out that the shadow percentage on the pond‘s surface had an influence for the occurence of both species. Optimal shadow percentage was 25 – 50 % for T. vulgaris and 50% for T. cristatus. Moreover, it was ascertained that the most important habitat factors for T. vulgaris are: water colour, amount of the floating, submerged... [to full text]

Aplinkos problemos glaudžiai susijusios su sveikatos problemomis, todėl apie aplinkos problemų sprendimą galima kalbėti kaip apie sveikatos sutrikimų prevenciją. Kadangi aplinkos problemos yra sukeltos žmonių elgesio ir jų sprendimui reikia žmonių elgesio pasikeitimo, psichologija, kaip mokslas apie elgesį, vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant aplinkos problemas. Šiame darbe analizuojamas aplinką saugantis elgesys ir jį įtakojantys požiūrio veiksniai, remiantis socialiniu altruistiniu Vertybių-Įsitikinimų-Normų modeliu (Stern et al., 1999) bei Fishbein ir Ajzen (1975) Pagrįstų veiksmų teorija. Išskiriami kognityvinis, emocinis ir intencinis požiūrio komponentai. Į Vertybių-Įsitikinimų-Normų modelį įtraukti kintamieji (ekologinė pasaulėžiūra, aplinkos problemų pasekmių suvokimas, atsakomybės už aplinkos problemas prisiskyrimas ir asmeninės normos) atspindi tik kognityvinį požiūrio į aplinkos problemas komponentą, todėl pasirinktas modelis papildytas kitų tyrėjų išskirtais kintamaisiais, tokiais kaip emocinis įsitraukimas į aplinkos problemas (Maloney et al., 1975) ir susirūpinimas aplinka (Schultz, 2000), atspindinčiais emocinį požiūrio komponentą, bei požiūris į aplinką saugantį elgesį (Maloney et al., 1975), apimančiu intencinį požiūrio komponentą. Pirmiausia, atliktame tyrime aprašomas ir analizuojamas 157 Vilniaus Universiteto studentų aplinką saugantis elgesys ir jį įtakojantys požiūrio veiksniai. Tyrimas rodo, kad studentai yra įsitraukę į aplinką saugantį elgesį, palaiko... [toliau žr. visą tekstą] / Environmental problems are closely linked to health problems, so the promotion of environmental protection could be understood as the prevention of health problems. Environmental problems are caused by human behaviour and the sollution of these problems requires human behaviour change. Psychology, as a science of human behaviour, plays important role in environmental problems solving. This work is analysis of conservation behaviour and attitudinal factors influencing conservation behaviour in the conceptual framework of socio-altruistic Value-Belief-Norm model (Stern et al., 1999) and applying the Theory of Reasoned Action (Fishbein, Ajzen, 1975). According to the classical tripartite conceptualization, attitudes consist of cognitive, affective and conative dimensions. The Value-Belief-Norm model represents only cognitive component of attitude, so the model was extended including affective and conative components of attitude. First of all, this study describes and analizes conservation behaviour and attitudinal factors influencing conservation behaviour of 157 students of Vilnius University. The study shows that students are engaged in conservation behaviour and are fairly emotional about environmental issues. The CFA analysis supports the three-factor structure of environmental concern. Biospheric, egoistic and altruistic concerns can be distiguished. The study shows that egoistic concern for environment is predominant in Lithuania, so environmental concern in Lithuania... [to full text]

Vyrauja nuomonė, kad dauguma neišsivysčiusių šalių driekiasi ties pusiauju. Šių šalių ekonomika yra silpna, vyrauja skurdas, nedarbas, išsilavinimo stoka, korupcija, ligos ir epidemijos. Kaip taisyklė, tai dažniausiai liečia šalis esančias atogražų juostoje. Teigiama, kad tokių šalių neišsivystymo priežastis yra klimatas. Teigiama, kad aplinka turi pagrindinį vaidmenį žmogaus prigimčiai. O nuo žmogaus prigimties priklauso jo siekiai, norai vystyti ir kurti geresnes pragyvenimo sąlygas savo šalyje. Neišvengiamai visi žmonės įtakojami temperatūros, drėgmės, vėjo, saulės šviesos. Šie klimatiniai veiksniai savaime suprantama gali paveikti ir pačią kultūrą. Asmenybės su skirtingomis kultūros pamatais turi skirtingus įgūdžius, žinias ir patirtį. Šie skirtumai įtakoja šalies darnumą, išsivystymo lygį ir socialinę pažangą šalyje. Darbo tikslas- išsiaiškinti šalių ilgalaikio ekonominio augimo pagrindą ir išsivystymo lygio skirtumų priežastis. Pirmoje darbo dalyje „ŠALIŲ IŠSIVYSTYMO LYGIO KLIMATINĖS IR KULTŪRINĖS PRIEŽASTYS“ aptariama šalies issivystymo lygiui įtakojančius veiksnius. Analizuojama įvairių autorių nuomonės bei diskusijos, kas gali įtakoti šalies vystymąsi. Antroje darbo dalyje „PUSIAUJO ŠALIŲ IŠSIVYSTYMO LYGIO ANALIZĖ“ aptariami atlikti įvairių autorių tyrimai, nusakantys atogrąžų ir vidutinio klimato šalių išsivystymo lygio priežastis ir pasekmes, analizuojami įvairūs rodikliai. Trečioje darbo dalyje „ŠALIŲ ILGALAIKIO EKONOMINIO AUGIMO IR IŠSIVYSTYMO LYGIO SKIRTUMŲ... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays it is supposed that the majority of undeveloped countries lie at the equator. These countries’ economy is weak, prevailing poverty, unemployment, lack of education, corruption, disease and epidemics. As a rule, it usually concerns the country in the tropical zone. It is maintained that the underdevelopment reason of these countries is the climate. The environment has a key role in human nature. Of human nature belong their aspirations, the desire to develop and create better living conditions in their country. Inevitably, all the people are affected by temperature, humidity, wind, solar light. These climatic factors may affect the self-explanatory and the same culture. Personalities with different cultural framework have different skills, knowledge and experience. These differences affect the sustainability of the country, the level of development and social progress in the country. Object of the study – countries’ long-term economic growth. Aim of the study – to clarify the basis for long-term economic growth and causes of different development. The first section of the study contains theoretical research of the factors affecting the level of countries development. Various opinions and discussions of different authors analysed, what may affect the country's development. The second section of the study presents various researches of different authors, describing the level development, the causes and consequences of the tropical and temperate countries. Analysed a... [to full text]

Materialinę atsakomybę už žalą aplinkai būtų galima apibrėžti kaip vieną iš teisinės atsakomybės rūšių, taikomą žalos aplinkai ar atskiriems gamtos komponentams atveju, kai fiziniai ir juridiniai asmenys padarę žalos aplinkai, ar sukėlę tokios žalos grėsmę, turi ją atlyginti. Tuo tarpu materialinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą principai – tai yra suformuluotos teisės doktrinos ar teismų praktikos arba įtvirtintos atitinkamose teisės normose pagrindinės nuostatos, kurios išreiškia materialinės atsakomybės už žalą aplinkai esmę. Principas “teršėjas moka” reiškia, kad visa atsakomybė, taip pat ir materialinė, už taršą arba naudojant gamtos išteklius padarytą žalą aplinkai tenka teršėjams arba naudotojams, t.y. visus ekonominius ir socialinius nuostolius, atsiradusius dėl teršimo bei išteklių naudojimo, privalo padengti patys teršėjai (vartotojai). Žalos prevencijos bei atsargumo principai nustato kiekvieno asmens pareigą elgtis atsargiai ir imtis visų įmanomų priemonių, kad žala neatsirastų. O atsakomybės tik esant kaltei principo esmė yra ta, kad atsakomybė yra taikoma tik už kaltą asmens veiką. Be to, kiekvienu materialinės atsakomybės už žalą aplinkai atveju yra taikomas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia, kad asmuo, padaręs žalą aplinkai turi visiškai atlyginti nuostolius, t.y. grąžinti aplinką į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu žala nebūtų padaryta. Ir paskutinis šiame darbe analizuojamas žalos šaltinio principas reiškia, kad žala aplinkai... [toliau žr. visą tekstą] / Pecuniary liability for damage to the environment could be described as one of the types of legal liability which is applied in case of harm to the environment and separate natural components, when natural and legal persons, having done damage to the environment or caused the danger of such damage, have to compensate it. Meanwhile, the principles of pecuniary liability for damage to the environment are stated legal doctrines or judicial practices or the main provisions fixed in some certain legal norms embodying the essence of pecuniary liability for damage to the environment. The principle “polluter pays” means that all the liability, including pecuniary liability, for pollution or damage inflicted when using natural resources devolves to polluters or consumers, i.e. all the economic and social losses, arising from pollution and use of resources, have to be reimbursed by polluters (consumers) themselves. The principles of prevention against damage and of carefulness establish everybody’s duty to behave carefully and take all necessary measures to prevent damage. The essence of the principle of liability only in case of guilt means that liability is applied only for person’s guilty activities. Moreover, in every case of pecuniary liability for damage to the environment the principle of full reimbursement of damage is applied, which means that a person having caused damage to the environment has to compensate losses fully, i.e. to return the environment into such a state as it... [to full text]

Aplinkos ministerijos kompetencijos ribų nustatymas teisės aktuose nėra lengva užduotis. Tai kelia problemų Aplinkos ministerijai įgyvendinant savo, kaip pagrindinės vykdomosios valdžios institucijos valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemoje, vaidmenį. Aplinkos ministerijos kompetencija gali būti analizuojama keliais lygmenimis. Nagrinėjant Aplinkos ministerijos kompetenciją pirmuoju – vertikaliuoju – lygmeniu, Aplinkos ministerijos kompetencija gali būti tyrinėjama ją lyginant su kitų valstybinių institucijų, taip pat įgyvendinančių valstybinį aplinkos apsaugos valdymą, kompetencija bei į Aplinkos ministerijos kompetenciją žvelgiant kaip į jos, kaip valstybinės institucijos, struktūroje, išskaidytą visumą, įskaitant ir Aplinkos ministerijai pavaldžias institucijas. Taip pat Aplinkos ministerijos kompetencija gali būti analizuojama ir vertikaliuoju lygmeniu – išskaidant Aplinkos ministerijos kompetenciją atsižvelgiant į tai, kaip ji panaudojama kiekvieno iš Aplinkos ministerijos funkcijų ir tikslų įgyvendinimo procese. Šiuo atveju Aplinkos ministerijos kompetencija didesne dalimi analizuojama vertikaliuoju lygmeniu, tačiau atsižvelgiama ir į horizontalųjį lygmenį. Aplinkos ministerijos veiklos praktika analizuojama kaip procesas, kurio metu įgyvendinama Aplinkos ministerijos kompetencija. Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad Aplinkos ministerijos, kaip valstybinės institucijos, sistemą sudaro daugybė vienetų – ne tik departamentų, bet ir jai pavaldžių institucijų... [toliau žr. visą tekstą] / It seems difficult to define competence of Ministry of Environment. Ambiguity when defining the idea of competence in legal base brings many questions into the process of implementation of environmental protection, where Ministry of Environment is the main managing Government authority of the Republic of Lithuania. Idea of competence of Ministry of Environment can be researched in two main levels. The first one is where idea of competence is analysed vertically, it means in proportion with other authorities of the Republic of Lithuania, in proportion with other institutions, also proceeding in process of environmental protection and in wiew of system of Ministry of Environment, including subordinate institutions of Ministry of Environment. Idea of competence also can be researched horizontally, resolving it into competence which is used during process of each Ministry‘s of Environment function and goal implementation. Idea of competence is being analysed more in first – vertical level, but horizontal level is also considered. Practice of Mnistry of Environment is also analysed as a process, whereas the competence of Ministry of Environment is implemented during this process. It is more importantly that the system of Ministry of Environment as a whole consists of many parts – not only departaments, but subordinate institutions also. That is where the problem of allocation of its competence is glaring. On purpose to solve these problems, the competence in system of Ministry of... [to full text]

Šiame darbe analizuojama mokymo(-si) aplinkos samprata, mokymo(-si) aplinkų tipai ir jų charakteristikos. Visi mes gyvename tam tikroje aplinkoje, nuo kurios priklauso mūsų saugumas, elgesys. Mokymas(-si) – tai procesas, kai patyrimas transformuojamas į žinias, įgūdžius, poreikius, vertybes ir įsitikinimus. Mokymo(-si) aplinka klasėje, tai vietą, kurioje vyksta klasės narių bendravimas ir bendradarbiavimas. Mokymo(-si) aplinka kuriama per mokytojus, tėvus ir vaikus. Besimokantįjį įtakoja kelių tipų mokymo(-si) aplinkos tipai tai: fizinė mokymo(-si) aplinka, socialinė mokymo(-si) aplinka, psichologinė mokymo(-si) aplinka, intelektualinė mokymo(-si) aplinka, administracinė mokymo(-si) aplinka. Fizinė aplinka – tai visa mokymo(-si) klasės aplinka. Socialinė mokymo(-si) aplinka - besimokančiųjų tarpusavio santykiai. Psichologinė mokymo(-si) aplinka - ryšiai bei santykiai tarp mokytojų ir mokinių. Intelektualinė mokymo(-si) aplinka – užduočių atlikimas ir kūrimas kiekvieno dalyvio vaidmuo. Administracinė mokymo(-si) aplinka – mokiniai yra supažindinamas su mokymo(-si) tikslais ir turiniu. Atlikus teorinė analizę ir empirinį tyrimą šio darbo metu galima formuluoti išvadą, jog mokytojai ilgai dirba su pradinėmis klasėmis ir turi žinių, bet dar nevisi moka arba žino, kaip sukurti tinkamą mokymo(-si) aplinką. Mokytojams geriausia sekasi kurti socialinę, fizinę mokymo(-si) aplinkas. / This work examines the concept of environmental education, types of teaching and learning environment and their characteristics. We all live in the environment where our security and behavior plays a huge role. Teaching is the process by which experience is transformed into knowledge, skills, needs, values and beliefs. Classroom teaching or learning environment is the place where members of the class communicate and cooperate with each other. Teaching and learning environment is made through teachers, parents and children. Learner is affected by several types of training environment. These types are: physical training environment, the social teaching environment, the psychological training environment, the intellectual training environment and the administrative training environment. Physical environment is the whole training environment in the class. Social training environment is the relationship among learners. Psychological training environment is communication and the relationship between teachers and pupils. Intellectual training environment is when each participant creates and performs their tasks. Administrative training environment is when students are introduced with the aim and content of training. Following the theoretical analysis and empirical study of this work, we can formulate the conclusion that teachers work long enough at elementary classes and have the knowledge how to work, but still, not everyone is able or knows how to create the proper teaching and... [to full text]

Intensyvus aplinkos teršimas bei gamtos išteklių naudojimas sukėlęs ekologinės krizės grėsmę pasaulyje lėmė, jog aplinkos apsauga tapo svarbia kiekvienos valstybės politikos dalimi. Kiekviena šalis privalo imtis tam tikrų priemonių, kad užtikrintų tinkamą žmogaus ir gamtos sąveiką. Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, viena iš tokių priemonių yra aplinkos apsaugos institucijų išduodami leidimai. Šiame darbe aptartas tokių leidimų pobūdis, jų išdavimo tvarka, funkcionavimo ypatumai, bei efektyvumas. Remiantis teisės aktais reglamentuojančiais aplinkosauginę kontrolę Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėta aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų funkcionavimo tvarka. Siekiant išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų praktinius apsektus buvo remtasi statistiniais aplinkos apsaugos institucijų veiklos duomenimis. Šių duomenų pagalba buvo išanalizuotos leidimų skaičiaus kitimo tendencijos, vykdomų patikrinimų veiksmingumo bei su ekonominiu sistemos efektyvumu susiję aspektai. Be to, siekiant įvertinti aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų sistemos efektyvumą buvo atlikta anketinė ekspertų apklausa, kurioje dalyvavo specialistai dirbantys aplinkos apsaugos institucijose, išduodančiose aplinkosauginius leidimus bei vykdančiose kontrolę dėl leidimuose nustatytų sąlygų laikymosi. Jie pareiškė savo nuomonę apie dabar šalyje veikiančią leidimų sistemą bei pasiūlymus kaip būtų galima išvengti tam tikrų... [toliau žr. visą tekstą] / Intensive environmental pollution and consumption of natural resources caused the danger of ecological crisis, which was an important reason why environmental protection became an essential part in politics of each country. Every nation must take certain measures to ensure appropriate interaction between humans and environment. In Republic of Lithuania, as in many other countries, one of these measures is the permits issued by environmental institutions. In this paper it is discussed the nature, the order of issuing, features of functioning and efficiency of such permits. The analysis of an order of permits issued by environmental institutions was made on basis of Lithuanian environmental control legislation. The practical aspects of environmental permitting system were analyzed on basis of statistical performance data of environmental institutions. By invoking this data the analysis of trends in the number of permits, effectiveness of the inspection and economical aspects was made. Furthermore, the expert survey was made to assess the efficiency of environmental permitting system. The participants of this survey were the specialists who are working in the environmental institutions which are issuing the permits as well as performing the control. They expressed their views on the permitting system which is now applied in our country. As well they made suggestions about what could be done to avoid some certain problems concerning environmental permitting.

Darbe nagrinėjama Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos politika, jos vystymosi raida nuo pirmosios ES aplinkos programos priėmimo iki darnaus vystymosi principų įgyvendinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos politikos formavimui, panaudojant įvairių ES fondų, programų, kitų finansinių instrumentų paramą galutiniams aplinkos apsaugos tikslams pasiekti. Lietuvos aplinkos apsaugos politikos vystymui nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio didelė įtaką turėjo vykdoma ES aplinkos apsaugos politika. Lietuva, derėdamasi dėl narystės ES, prisiėmė įsipareigojimus suderinti savo teisyną su ES aplinkos apsaugos teisine baze. ES teisės normų perkėlimas pareikalavo papildomų asignavimų į daugumą aplinkos apsaugos sričių: vandens, oro apsaugos, atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo ir kt. Priešderybiniu ir derybų laikotarpiu Lietuva sėkmingai pasinaudojo ES finansine PHARE, SAPARD ir ISPA fondų parama aplinkos apsaugos politikos vystymui. Tapus ES nare, atsirado galimybės aplinkos apsaugos politiką įgyvendinti naudojant Struktūrinių, Sanglaudos fondų ir LIFE programos, skirtos išimtinai gamtos apsaugai, finansine parama. / The work deals with the environmental policy of the European Union and Lithuania, its development from the adoption of the first EU environmental programme to the application of the principles of sustainable development. The major focus is on the formation of the environmental policy using the support of various EU funds, programmes and other financial instruments to achieve the final environmental objectives. The development of the environmental policy in Lithuania has been largely influenced by the EU environmental policy being implemented since the last decade. In its negotiations over the EU membership, Lithuania undertook to harmonize its acquis with the EU environmental protection framework legislation. The transposition demanded additional appropriations to the majority of the environmental areas: protection of water and air, waste management, preservation of biological diversity and landscape, etc. Pre-negotiation and negotiation period saw the successful use of the PHARE, SAPARD and ISPA financial support by Lithuania for the development of the environmental policy. The EU membership offered the possibilities to enlarge the environmental policy using the financial support of the Structural and Cohesion Funds and LIFE programme designed exceptionally for the protection of nature. The work analyses the particularities of EU supporting and uptake and explains, through the expert contribution, the principle problems and impediments predetermining a rather unfavourable... [to full text]

Aplinkos apsauga - tai teisinių, technologinių, techninių, biologinių ir kitų priemonių sistema, padedanti derinti gamtos išteklių naudojimą su aplinkos išsaugojimu. Magistro baigiamajame darbe analizuojamas aplinkos apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje, ES nuostatų derinimas su Lietuvos aplinkos apsauga, nagrinėjama aplinkos apsaugos teisinė sistema ir įstaigos, kurios įgyvendina ir modeliuoja aplinkosaugos politiką. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti aplinkos apsaugos formavimo galimybes; 2. išanalizuoti aplinkos apsaugos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, jų funkcijas; 3. apžvelgti aplinkosaugos finansavimo principus; 4. apžvelgti ES įtaką Lietuvos aplinkos apsaugos politikai; 5. ištirti visuomenės požiūrį į aplinkosaugą. Darbo struktūrą sudaro keturios dalys: pirmoje - apibūdinama aplinkos vadyba ir politika, apžvelgiama aplinkos apsaugos raida Lietuvoje, aplinkosaugos finansavimo principai; antroje - išanalizuotas aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, apžvelgti teisės aktai, veiksmų programos, politikos principai, nuostatos bei kiti aplinkos apsaugą reglamentuojantys dokumentai, bei įgyvendinančios institucijos; trečioje – apžvelgiamas aplinkos apsaugos politikos vertinimas; ketvirtoje - atliktas tyrimas, kuriame išanalizuotas žmonių požiūris į aplinkos apsaugą, pateikiamos pagrindinės charakteristikos, imtis ir rezultatai. Remtasi moksline literatūra, publikuojamais straipsniais, dokumentais... [toliau žr. visą tekstą] / Environment protection is a system of legal, technological, technical, biological, and other means and it helps to combine the use of natural recources with the environment protection. The M.A. paper is focused on the formation and implementation of the environment protection politics in Lithuania, the adjust of the European Union regulation with the Lithuanian environment protection. Also environment protection system and institutions, which implement and regulate the environment protection policy, are analused in the paper. The goals of the paper : 1. To view the possibilities of environment protection; 2. to analyse the institutions which form and implement the environment protection policy and to view their functions; 3. to view sponsorship principles of the environment protection; 4. to view the influence of the European Union upon Lithuanian environment protection policy; 5. to analise the attitude of the society towards the environment protection. The structure of the paper consists of four parts: in the first part the environment management and policy are defined, the development of environment protection in Lithuania and the sponsorship principles of the environment protection are viewed; in the second part of the paper the implementation of the environment protection in the European Uninon and Lithuania is analysed, some law acts, programmes of action, the principles and regulation of policy, and other documents and institutions which regulate the environment... [to full text]

Dėl gyventojų senėjimo proceso vis daugiau kalbama apie socialinių paslaugų plėtojimą vyresnio amžiaus asmenims. Nors šiuo metu politikos prioritetas yra bendruomeninių socialinių paslaugų vystymas, vis dėlto auga vyresnio amžiaus gyventojų dalis, kurie naudojasi ilgalaikės socialinės globos paslaugomis stacionariose globos institucijose. Socialinės globos paslaugų gerinimas yra vienas iš Europos Komisijos nurodomų prioritetų. Vis dėlto nėra atliktų tyrimų rezultatų, kurie nušviestų apie teikiamų socialinės globos paslaugų kokybę. Lietuvoje yra patvirtinti globos standartai, apimantys paslaugų skyrimą, asmens grovės ir poreikių užtikrinimą, aplinkos ir būsto pritaikymą ir pan. Šie standartai yra gana platūs ir apima nemažai vertinimo krypčių. Darbe buvo pasirinkta vertinti vieną iš tų krypčių – globos namų gyvenimo sąlygas. Darbo tikslas yra ištirti senelių globos įstaigų gyvenimo sąlygas ir jų gerinimo kryptis. Šiam tikslui pasiekti buvo analizuojamos globos namų gyventojų veiklumo skatinimo prielaidos, analizuojami senėjimo procesai, svarbūs pasirenkant gyvenimo sąlygų gerinimo kryptis. Taip pat buvo analizuojamos globos namų aplinkos kokybės bei aplinkos išteklių gerinimo kryptys. Galiausiai buvo tiriami globos įstaigos gyventojų, jų artimųjų bei darbuotojų vertinimai apie gyvenimo sąlygas globos namuose ir jų gerinimo kryptis. Atliktas kiekybinis tyrimas, pasirinktas anketinės apklausos metodas. Globos namų gyventojų imtis buvo sudaryta naudojant tikslinę netikimybinę... [toliau žr. visą tekstą] / Due to aging population it is more and more spoken about development of social services for elderly people. Development of community social services is the priority of Lithuanian politics. However, the amount of elderly people who use institutionalized social services is still growing. Improvement of social care services is one of the priorities indicated by European Commission. However, there are no research results that would show what the quality of given social services is. Ministry of Social Security and Labour has confirmed the social care standards. These standards include appointment of services, meeting person‘s needs, etc. The standards are pretty extensive and include many ways of evaluation of social care services. It was chosen to evaluate the living conditions in elderly homes. The purpose of this master dissertation is to evaluate the ways of improvement of living conditions in elderly homes. To reach this purpose the preconditions of elderly home residents‘ activity stimulation were analysed, as well as aging processes that are important choosing the ways of improvement of living conditions. Also the ways of improvement the qualities of habitation and resources in the surroundings were analysed. Finally, the evaluation of living conditions of the residents, their family members and the personnel were explored. The quantitative research was accomplished. There was chosen the questionnaires method for this survey. The objective respondent sample was implemented... [to full text]