Visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Žmonės vis labiau supranta, jog visa socialinė gerovė bei progresas priklauso nuo aplinkos būklės. Lietuva taip pat eina subalansuotos plėtros keliu: aplinkosauginių normų pagrindai įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje, detalizuojami Lietuvos įstatymuose. Kadangi Lietuvoje pagrindinis politinės arenos dalyvis yra politinės partijos, tai labai svarbu žinoti kokią aplinkosauginę politiką jos siūlo. Partijos rinkiminėse programose deklaruoja savo politiką, kurioje išdėsto siekius, tikslus ir kaip jie bus realizuojami. Šiose programose partijos turi galimybę išdėstyti savo poziciją aplinkos apsaugos srityje. Trečiame skyriuje nagrinėjamos 2008 metų rinkimuose į Seimą patekusių partijų programos, bei jų įtaka formuojant penkioliktąją Vyriausybės veiklos programą. Pateiktose rinkiminėse programose partijų siūloma aplinkos apsaugos politika yra labai skirtinga. Partijos patekusios į Seimą turi galimybę įgyvendinti siūlomą politiką, kadangi konstitucinė prigimtis lemia jai ypatingą vaidmenį valstybės valdžios institucijų sistemoje. Seimo pagrindinė funkcija yra įstatymų leidyba, o Seimo nariai turi jiems suteiktą įstatymų iniciatyvos teisę. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti politinių partijų rinkiminėse programose siūlomą aplinkosauginę politiką, kiek iškelti aplinkosaugos tikslai atitinka Lietuvoje aktualias problemas ir kiek dėmesio skiriama globalioms aplinkos problemoms. Išanalizavus politinių partijų pozicijas... [toliau žr. visą tekstą] / Every new day people try to pay more attention on environment issues. They understand that welfare of the people and related progress depends on environmental conditions. This concerns Lithuania as well. The fundamentals of environment control norms are consolidated in the constitution of the republic of Lithuania and elaborated in laws of Lithuania. For the reason that the key point in this area refers to Lithuanian political parties, it is important to know, which environmental politics they do offer. In election programs, particular parties declare their politics, where members present different objectives and purposes, and steps of realizations. Within these programs, political parties have opportunities to provide member positions in the area of environmental protection. In Chapter 3, the party programs, which were elected in 2008, are analyzed along with their impact forming the fifteenth government activity program. The proposed environmental protection policy of all presented parties is very different. According to the constitution of the republic of Lithuania, elected to the Seimas political parties have an opportunity to implement their own proposed policy. The major role of the Seimas is law making. The Seimas members have appropriate rights to initiate a certain law, respectively. The main objective of the project is to analyze proposed environmental protection policies of all presented parties within election programs, investigate whether given environmental... [to full text]

Tyrimų tikslas – ištirti diferencijuotą ir kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį skirtingų genotipų sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) fiziologinei reakcijai bei nustatyti šių veiksnių tarpusavio sąveikos įtaką fiziologiniams rodikliams. Tyrimų uždaviniai: Nustatyti skirtingos substrato drėgmės ir UV-B spinduliuotės diferencijuotą ir kompleksinį poveikį įvairių genotipų sėjamajam žirniui: 1.Esant dabartiniams klimato veiksnių parametrams. 2.Padidėjusios anglies dioksido koncentracijos sąlygomis. 3.Pakilusios temperatūros sąlygomis. 4.Prognozuojamų klimato veiksnių parametrų sąlygomis (padidėjus CO2 koncentracijai ir temperatūrai). / The aim of research – to investigate the differential and complex effect of environmental factors on the physiological responses of different genotypes of sowing pea (Pisum sativum L.) and to evaluate the impact of factor interaction among factors on physiological indices. The tasks of research: To identify the differentiated and integrated effect of different substrate moisture and UV-B radiation on different genotypes of sowing pea: 1.Under the current parameters of climatic factors; 2.Under the increased CO2 concentrations; 3.Under increased temperature; 4.Under predicted climatic factors conditions (increased CO2 concentration and temperature).

Darbo tikslas - aptarti akustinės taršos problemas ir ištirti triukšmo sulaikančių užtvarų saugos zonose aplinką psichologinio ir garso energijos ¬¬ sklaidos požiūriu. Akustinė aplinka triukšmą sulaikančių užtvarų saugos zonose apibūdinančios garso lauko amplitudinės dažninės charakteristikos kinta dėl garso bangų difrakcijos. Jos laipsni apibudinanti Fresnelio skaičių lemią užtvaros geometrinių dydžių ir atstumo iki šaltinio bei stebėjimo taškų santykis. Tyrimų rezultatų analizė rodo jog dėl garso bangų difrakcijos akustinio šešėlio zonoje 7-15 m nuotolyje nuo triukšmo sulaikančios užtvaros garso lygis sumažėja atitinkamai 11-9 dBA, o nuo želdinių 8-5 dBA. Dėl atstumo padidėjimo garso lygis už 7-15 m nuo triukšmą sulaikančių sienelių sumažėja 6-8 dBA ,o už želdinių 6-9 dBA. Dėl garso bangų difrakcijos už akustinio šešėlio zonos ribų 50 m nuotolyje nuo sienelės garso lygis sumažėja 5 dBA, o nuo kelio iškasos sumažėja 3 dBA, tuo tarpu dėl atstumo padidėjimo garso lygis sumažėja 14-15 dBA . Taip pat nustatyta, jog kokybės vertinimo požiūriu ir prieš ir už triukšmą sulaikančių užtvarų aplinka palankiai nepriskirtina, nes ženkliai viršijamas kokybės vertinimo indeksas 22-10>5 dBA. Pastebima neženkli akustinės aplinkos pagerėjimo tendencija už akustinio šešėlio ribų. Taigi galima teigti, kad aplinkosauginis triukšmą sulaikančių užtvarų efektyvumas didžiausias, kai jos įrengiamos atstume ne toliau kaip trigubas sienelės aukštis iki apsaugomo objekto. / Purpose of this workwas to research the acoustic climate in the safety zones of lightweight noise barriers from energy’s dissipation and psychological point of view. Acousticenvironment behind the noise barriers is usually described by amplitude frequency characteristic of sound fields at different distances which are caused mainly due to diffraction of sound waves. Diffraction effects are characterized by the Fresnel’s number, calculation of which includes the shape of the barrier, its dimensions, position of noise source and the listening point. Research results showed that diffraction effects were most significant up to 30 m radius from the noise barrier in its acousticshadow zone. Sound pressure level ∆L_pAat 10-15 m distance from noise barrier reduced 9…11 dBA while behind plantings ∆L_pAwas 5…8 dBA. Effect of increasing distance decreased the sound pressure level ∆L_pA6…8 dBA for noise barriers and 6…9 dBA for plantings respectively. At the non-acoustic shadow zone (50 maway from noise barrier) diffraction level was reduced by some 4…5 dBA and more noticeably from the excavation. At the distance of 10 meters from the edge of the excavation the reduction of 7 dBA in sound pressure level was found, and the decrement because of increased distance for noise barrier was 15 dBA and excavation 11 dBA respectively. It was also ascertained that acoustic environment in the shadow zones of noise barrier is not attributed to favourable. Calculated quality assessment index (QAI) was... [to full text]

Nuolat besikeičiančios aplinkos sąlygos lemia naujų tyrimų poreikį. Nemažai žinių apie Lietuvos vilkus yra pasenusios ir nebeatitinka dabartinės būklės. Moksliniam vilko populiacijos valdymo pagrindimui Lietuvoje reikia atnaujinti kai kuriuos duomenis bei atlikti papildomus tyrimus. Dalis šių darbų yra būtini, planuojant populiacijos valdymą ir apsaugą. Tikslas ir uždaviniai. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos vilkų populiacijai daro aplinkos veiksniai, bei pateikti duomenis, reikalingus vilkų populiacijos valdymo planavimui. Tyrimo tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1. išsiaiškinti Lietuvos vilkų populiacijos kokybę pagal bioindikatorius; 2. iširti vilkų grynarūšiškumą; 3. įvertinti abiotinių, biotinių bei antropogeninių veiksnių įtaką vilkų pasiskirstymui pagal gausą biotopuose; 4. išaiškinti svarbesnius veiksnius, lemiančius vilkų teritorijos pasirinkimą. Naujumas ir originalumas. Pirmą kartą Lietuvoje įvertintas populiacijos grynumas pagal morfologinius požymius ir pagal juos nustatyti pavieniai vilko ir šuns hibridai. Pagal vilkų sumedžiojimo vietas, pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijų pagalba išnagrinėti įvairūs abiotiniai, biotiniai ir antropogeniai veiksniai, galintys įtakoti vilkų biotopinį pasiskirstymą šalyje. Pasiūlyta, bendrą (skiriamą visai šaliai) sumedžiojimo limitą skirstyti regionais, priklausomai nuo vilkų daromos žalos, bei leisti trumpalaikę medžioklę žalos padarymo vietovėje ne medžioklės sezono laikotarpiu. Mokslinė ir... [toliau žr. visą tekstą] / A considerable amount of the data on wolves in Lithuania is out of date and is not representative of the current situation. To ensure that management of the wolf population in Lithuania is underpinned by a scientific methodology, some data needs to be updated and additional research conducted. This is a prerequisite to planning the management of the population and its protection. The objective and tasks. The objective of this work is to discover what influence environment factors have on the population of wolves of Lithuania and to present the data necessary for planning the management of the wolf population. To achieve this objective, the following tasks shall be tackled: To discover the true condition of the wolf population in Lithuania according to bio-indicators; To examine the purity of the species; To evaluate the influence of abiotic and biotic factors, as well as anthropogenic factors, on the distribution of wolves in terms of abundance in the biotopes; To discover additional important factors that influence the selection of wolf territories. Novelty and originality. An evaluation of the purity of the wolf population based on morphological features was conducted and single crosses between wolf and dog were detected for the first time in Lithuania. In areas of wolf hunting, different abiotic, biotic and anthropogenic factors that may influence the biotopic distribution of wolves were analysed with a help of GIS technologies for the first time in Lithuania. A... [to full text]

Nuolat besikeičiančios aplinkos sąlygos lemia naujų tyrimų poreikį. Nemažai žinių apie Lietuvos vilkus yra pasenusios ir nebeatitinka dabartinės būklės. Moksliniam vilko populiacijos valdymo pagrindimui Lietuvoje reikia atnaujinti kai kuriuos duomenis bei atlikti papildomus tyrimus. Dalis šių darbų yra būtini, planuojant populiacijos valdymą ir apsaugą. Tikslas ir uždaviniai. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos vilkų populiacijai daro aplinkos veiksniai, bei pateikti duomenis, reikalingus vilkų populiacijos valdymo planavimui. Tyrimo tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1. išsiaiškinti Lietuvos vilkų populiacijos kokybę pagal bioindikatorius; 2. iširti vilkų grynarūšiškumą; 3. įvertinti abiotinių, biotinių bei antropogeninių veiksnių įtaką vilkų pasiskirstymui pagal gausą biotopuose; 4. išaiškinti svarbesnius veiksnius, lemiančius vilkų teritorijos pasirinkimą. Naujumas ir originalumas. Pirmą kartą Lietuvoje įvertintas populiacijos grynumas pagal morfologinius požymius ir pagal juos nustatyti pavieniai vilko ir šuns hibridai. Pagal vilkų sumedžiojimo vietas, pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijų pagalba išnagrinėti įvairūs abiotiniai, biotiniai ir antropogeniai veiksniai, galintys įtakoti vilkų biotopinį pasiskirstymą šalyje. Pasiūlyta, bendrą (skiriamą visai šaliai) sumedžiojimo limitą skirstyti regionais, priklausomai nuo vilkų daromos žalos, bei leisti trumpalaikę medžioklę žalos padarymo vietovėje ne medžioklės sezono laikotarpiu. Mokslinė ir... [toliau žr. visą tekstą] / A considerable amount of the data on wolves in Lithuania is out of date and is not representative of the current situation. To ensure that management of the wolf population in Lithuania is underpinned by a scientific methodology, some data needs to be updated and additional research conducted. This is a prerequisite to planning the management of the population and its protection. The objective and tasks. The objective of this work is to discover what influence environment factors have on the population of wolves of Lithuania and to present the data necessary for planning the management of the wolf population. To achieve this objective, the following tasks shall be tackled: To discover the true condition of the wolf population in Lithuania according to bio-indicators; To examine the purity of the species; To evaluate the influence of abiotic and biotic factors, as well as anthropogenic factors, on the distribution of wolves in terms of abundance in the biotopes; To discover additional important factors that influence the selection of wolf territories. Novelty and originality. An evaluation of the purity of the wolf population based on morphological features was conducted and single crosses between wolf and dog were detected for the first time in Lithuania. In areas of wolf hunting, different abiotic, biotic and anthropogenic factors that may influence the biotopic distribution of wolves were analysed with a help of GIS technologies for the first time in Lithuania. A... [to full text]

Baigiamojo darbo tema – aplinkos tinkamumo gyventi Lietuvos miestuose vertinimas. Darbo tikslas - identifikavus aplinkos tinkamumą gyventi miestuose lemiančius veiksnius, sudaryti Aplinkos tinkamumo gyventi miestuose indeksą ir patikrinti jo tinkamumą remiantis Lietuvos miestų pavyzdžiu. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami teoriniai aplinkos tinkamumo gyventi aspektai. Antrojoje dalyje pateikiama lyginamoji penkių Lietuvos didžiųjų miestų statistinė analizė ir aplinkos tinkamumo gyventi miestuose vertinimo metodologija, sukuriamas ir apskaičiuojamas miestų vertinimo indeksas. Paskutinėje darbo dalyje atliekama gautų rezultatų analizė, pateikiamos rekomendacijos atlikto tyrimo tobulinimui ir pritaikymui praktikoje, vertinamas savivaldybių biudžeto išlaidų aplinkos tinkamumo gyventi gerinimui panaudojimo efektyvumas. Analizuojant didžiuosius miestus pagal atskiras aplinkos tinkamumo gyventi dimensijas paaiškėjo, kad socialinė aplinka geriausia Kaune, ekonominė - Vilniuje, aplinka ir infrastruktūra - Panevėžyje, o kultūrinė aplinka - Šiauliuose. Bendras aplinkos tinkamumas gyventi geriausiai įvertintas Vilniuje. / The topic of the paper - evaluation of livability of environment in Lithuanian cities. The main goal of the paper is to create the Index of livability of environment in the cities after the identification of the main livability of environment factors and to check suitability of this index for Lithuanian case. The first part analyzes theoretical aspects of livability of environment. The second part presents the comparative statistical analysis of five largest Lithuanian cities and methodology of evaluation of livability of environment in cities. The last part of the paper performs the analysis of results, recommends how to improve and adopt the study in practice, evaluates the efficiency of use of municipal budget funds in order to improve livability of environment in municipality. The analysis of Lithuanian largest cities according to the dimensions of environment has showed that the best social environment is in Kaunas, the best economical environment - in Vilnius, the best environment and infrastructure - in Panevėžys, the best cultural environment - in Šiauliai. All in all the best livability of environment is in Vilnius.

The main goal of study was to determine the influence of surrounding environmental factors and physical activity for the schoolchildren health, who study in the 9-10 classes. Three tasks were raised in the study: To evaluate the main disorders of children health, studying in the 9-10th classes. To determine the relationships of behavioral factors to the school-children health. To evaluate the relationships of physical activity to the pupils health. The methods and object. Totally 202 children (104 boys and 98 girls) who study in 9-10 classes, were interviewed. The methods applied in this study: 1. Questionnaire. 2. Analysis of data applying the MS Excel program. After performing the research the following conclusions were carried out: 1. After performing the research it becomes evident, that the health of pupils is far from good. Exactly half of them have various disorders of health (47%); mostly disorders of posture and vision predommating. 7% of all interviewed children suffer with chronic diseases, mostly there were cases of chronic bronchitis. 58% of all pupils were ill with various diseases during the course of the last year. The most common illness was influenza. 2. In the study pupils behavioral factors are very much prevalenced: permanently smoking every fifth, occasionally smoking every second, so often used alcohol drinks – every sixth, occasionally two third of schoolchildren, but relationships between behavioral factors and health not being evaluated. 3. Middle... [to full text]

In this dissertation, the object of research is the advanced generative learning objects (AGLOs), models and processes related to them. The objective of the research is to develop and to investigate the methods that enable to formalize the designing of advanced generative learning objects and using them in teaching/learning of informatics effectively. Scientific novelty: 1. AGLOs expand the informatics learning variability aspects (pedagogical, social, technological, and content). Based on those insights, it is possible to adapt and apply software engineering and computer science methods in the e-learning domain. 2. To our best knowledge, feature-based modelling in the informatics learning domain has been performed systematically for the first time. Such an approach evaluates the domain variability, aggregates and verifies the created models. 3. Formalization of the models at two levels (feature-based and executable specification) provides pre-conditions for automated tools design. 4. From the viewpoint of automatic educational content creation, AGLO extends the concept of reusability in e-learning. The specialized learning environments with integrated AGLO implement the visual transformation of a real task into its physical process, thus providing a high level of motivation and effective learning. / Darbe tiriami informatikos (programavimo) mokymuisi skirti išplėstiniai generatyviniai mokymosi objektai (IGMO) ir su jais susiję informaciniai specifikavimo/atvaizdavimo, transformavimo modeliai ir procesai. Darbo tikslas yra pateikti ir ištirti metodiką, įgalinančią formalizuoti išplėstinių generatyvinių mokymosi objektų kūrimą ir efektyvų jų naudojimą mokant informatikos (programavimo). Darbo mokslinis naujumas: 1. IGMO išplečia informatikos mokymosi sritį naujais aspektais (pedagoginiais, socialiniais, technologiniais, turinio), aprašomais terminu mokymosi variantiškumas. Tai įgalino pagrįstai adaptuoti ir naujai pritaikyti programų inžinerijos ir kompiuterijos principus ir metodus e.mokymosi sričiai. 2. Požymiais grįstas sisteminis informatikos (programavimo) mokymosi srities modeliavimas, mūsų žiniomis, atliktas pirmą kartą. Jis įvertina mokymosi variantiškumą ir agreguoja bei verifikuoja įvairialypius modelius. Tai sudaro prielaidas sistemingam IGMO kūrimui. 3. Modelių formalizavimas dviejuose lygmenyse (požymių modelių ir vykdomųjų specifikacijų) sudaro sąlygas automatizuotiems įrankiams kurti. 4. IGMO išplečia pakartotinio panaudojimo koncepciją e.mokymesi turinio automatinio kūrimo požiūriu. Sukurtos specializuotos heterogeninės mokymosi aplinkos, į kurias integruoti IGMO, įgyvendina realaus uždavinio vizualinę transformaciją į fizinį procesą bei užtikrina aukštą mokinių motyvaciją ir efektyvų mokymąsi.

Darbe tiriami informatikos (programavimo) mokymuisi skirti išplėstiniai generatyviniai mokymosi objektai (IGMO) ir su jais susiję informaciniai specifikavimo/atvaizdavimo, transformavimo modeliai ir procesai. Darbo tikslas yra pateikti ir ištirti metodiką, įgalinančią formalizuoti išplėstinių generatyvinių mokymosi objektų kūrimą ir efektyvų jų naudojimą mokant informatikos (programavimo). Darbo mokslinis naujumas: 1. IGMO išplečia informatikos mokymosi sritį naujais aspektais (pedagoginiais, socialiniais, technologiniais, turinio), aprašomais terminu mokymosi variantiškumas. Tai įgalino pagrįstai adaptuoti ir naujai pritaikyti programų inžinerijos ir kompiuterijos principus ir metodus e.mokymosi sričiai. 2. Požymiais grįstas sisteminis informatikos (programavimo) mokymosi srities modeliavimas, mūsų žiniomis, atliktas pirmą kartą. Jis įvertina mokymosi variantiškumą ir agreguoja bei verifikuoja įvairialypius modelius. Tai sudaro prielaidas sistemingam IGMO kūrimui. 3. Modelių formalizavimas dviejuose lygmenyse (požymių modelių ir vykdomųjų specifikacijų) sudaro sąlygas automatizuotiems įrankiams kurti. 4. IGMO išplečia pakartotinio panaudojimo koncepciją e.mokymesi turinio automatinio kūrimo požiūriu. Sukurtos specializuotos heterogeninės mokymosi aplinkos, į kurias integruoti IGMO, įgyvendina realaus uždavinio vizualinę transformaciją į fizinį procesą bei užtikrina aukštą mokinių motyvaciją ir efektyvų mokymąsi. / In this dissertation, the object of research is the advanced generative learning objects (AGLOs), models and processes related to them. The objective of the research is to develop and to investigate the methods that enable to formalize the designing of advanced generative learning objects and using them in teaching/learning of informatics effectively. Scientific novelty: 1. AGLOs expand the informatics learning variability aspects (pedagogical, social, technological, and content). Based on those insights, it is possible to adapt and apply software engineering and computer science methods in the e-learning domain. 2. To our best knowledge, feature-based modelling in the informatics learning domain has been performed systematically for the first time. Such an approach evaluates the domain variability, aggregates and verifies the created models. 3. Formalization of the models at two levels (feature-based and executable specification) provides pre-conditions for automated tools design. 4. From the viewpoint of automatic educational content creation, AGLO extends the concept of reusability in e-learning. The specialized learning environments with integrated AGLO implement the visual transformation of a real task into its physical process, thus providing a high level of motivation and effective learning.

The aim of the research was to investigate the solid-state lighting parameters with natural lighting sources in horticulture effect on nutritional quality of baby leaf lettuce. The tasks of the research: 1. To investigate the effects of solid-state lighting on different leaf lettuce varieties nutritional quality in phytotron chambers. 2. To evaluate the impact on combination of blue and green light-emitting diodes with high-pressure sodium lamps lighting, at the stage of technological maturity, on the different varieties of lettuce internal quality in different growing seasons in greenhouses. 3. To evaluate the effect of supplemental 638-LED lighting, supplemental with natural and high pressure sodium lamps in greenhouse on the nutritional quality of lettuce in different growing seasons. 4. To investigate the effect of supplemental 638-LED lighting on the nutritional quality of lettuce lasting effect. / Tyrimų tikslas. Ištirti kietakūnio apšvietimo parametrų ir jo derinių su įprastiniais daržininkystėje šviesos šaltiniais efektus salotų maistinės kokybės valdymui. Tyrimų uždaviniai: 1. Fitotrono kamerose ištirti kietakūnio apšvietimo spektro efektus skirtingų veislių lapinių salotų maistinei kokybei 2. Gamybiniuose šiltnamiuose įvertinti kombinuoto mėlynų, žalių šviesos diodų su aukšto slėgio natrio lempomis apšvietimo, taikomo technologinės brandos tarpsnyje, poveikį skirtingų veislių salotų vidinei kokybei skirtingais auginimo sezonais. 3. Įvertinti trumpalaikį didelio srauto tankio raudonos LED (638 nm) šviesos, papildomos natūraliam ir aukšto slėgio natrio lempų apšvietimui šiltnamyje, poveikį salotų maistinei kokybei skirtingais auginimo sezonais. 4. Ištirti trumpalaikio papildomo raudonų 638 nm LED apšvietimo poveikio salotų maistinei kokybei išliekamąjį efektą.