Because of the public and environmental interaction's ascensional problems it encouraged to develop environment policy and evolve different shapes since the year dot up till today. Obviously, the policy's development is not the finite process. The main subjects are introducing at work by encouraging to implement environment policy in Lithuania. The Law environmental formulation is the most analysing in Lithuania. Environment policy development is under review since restoring Lithuania's Independence since 1918-1940. Also since 1940 when Lithuania became Soviet Union. Since 1990 after Lithuania restored political Independence there were analysing environmental policy development. Especially juristics and institutional changes in environmental of policy. The policy development was more under consideration after Lithuania joined with most of the international deed of liberty requirements realization and by integrating to the European Union. There is a special department for financial implement in environment policy for implementation of discussion. Especially developing European Union's financial source of consequence. In pursuance to anticipate the environment policy tendencies and perspectives of development there are European Union’s directives’ (for which were negotiated requirements periods for realization) analysis in details, Long-Term Development Strategy of the State and National Strategy for Sustainable Development for the reaching the goals. Environment policy's... [to full text]

Žalieji pirkimai – tai tokie pirkimai, kurie integruoja aplinkosauginius reikalavimus į viešojo pirkimo sąlygas, siekdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Žalieji pirkimai yra nauja sfera viešojo administravimo studijose. Nors koncepcija teoriškai yra pagrįsta ir analizuota, tačiau praktiniai jos įgyvendinimo aspektai literatūroje nėra plačiai analizuoti, kadangi Lietuvoje žaliųjų pirkimų tiesioginis reglamentavimas pradėtas 2007 m. antroje pusėje. Darbo tikslas yra išanalizuoti žaliųjų pirkimų politikos įgyvendinimą teisinio reglamentavimo, instituciniu, finansiniu aspektu, išskiriant įgyvendinimą įtvirtinančius instrumentus. Darbas sudarytas iš penkių dalių, kurios pagal analizės objektą suskirstytos į smulkesnius skyrelius. Pirmajame skyriuje aptariamas viešosios politikos ciklas, kurio vienas iš etapų yra įgyvendinimas, aprašomi galimi įgyvendinimo mechanizmai ir instrumentai, kuriais remiasi žaliųjų pirkimų politikos įgyvendinimas. Antrajame skyriuje analizuojama ES reguliacinė politika, kurią pasitelkiama įgyvendinant žaliuosius pirkimus, bei Komisijos vaidmuo įgyvendinimo etape; teisinė bazė – ES direktyvos, jų perkėlimas į LR įstatymus, svarbiausios ES ir Lietuvos strategijos, programos, skirtos žaliųjų pirkimų įgyvendinimui. Trečiajame skyriuje nagrinėjamos Lietuvos institucijos, dalyvaujančios įgyvendinimo procese ir nevyriausybinių organizacijų veikla. Kadangi žaliųjų pirkimų įgyvendinimas yra lėšų reikalaujanti sritis, apžvelgiami įgyvendinimo finansiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Green procurement is a way of public procurement, which integrates environmental considerations in public procurement process, seeking to reduce negative influence on environment. The relevancy of this paper is determined by novelty of green procurement policy in public administration studies. Even the concept is theoretically grounded but practical aspects of implementation are not strongly analysed, because reglamentation in Lithuania was started in second part of 2007. The subject of this paper focuses on analysis of green procurement policy reglamentation, institutional, financial aspects, and exclusion instruments of implementation. The paper is composed of the five main parts which are divided into smaller sections depending on the analyzing subject. The system of public policy cycle, which includes implementation stage and instruments of implementation, which are used in green procurement policy are analysed in the first part. EU regulation policy and Commission role in implementation of green procurements are analysed in the second part. This part of paper reveals policy reglamentation in EU directives and transfer of it to Lithuanian legislation. The most important are EU and Lithuanians strategies, programs, which implement green procurements. Lithuanian institutions and NGO are analysed in the third part of paper. This part focuses on financial instruments, because green procuremement is financal resources required policy... [to full text]

Magistro baigiamojo darbas, nagrinėjanti ekologinės teisės įgyvendinimo Lietuvoje socialinį veiksmingumą, yra aktuali, nes ekologinės teisės nuostatos, nors ir pakankamai išsamiai bei kryptingai reglamentuojančios aplinkos apsaugos teisę, dažnai esti mažai veiksmingos. Ekologinės teisės veiksmingumą analizuojant per Nord Stream dujotiekio projekto įgyvendinimo ekologinius aspektus, atskleidžiama daugiausia aplinkos apsaugos reglamentavimo krypčių ir principų. Taip pat pabrėžtina, kad Nord Stream dujotiekio tiesimo problema šiandien yra viena svarbiausių Baltijos jūros regiono valstybių ne tik ekologinių, bet ir politinių, socialinių, ekonominių problemų. Darbo objektas: išanalizuoti ir įvertinti ekologinės teisės normų socialinį veiksmingumą. Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti ekologinės teisės įgyvendinimo Lietuvoje, kaip tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės subjekto, socialinį veiksmingumą. Siekiant išsikelto tikslo, pagrindiniai uždaviniai: įvertinti tarptautinės aplinkos apsaugos politikos veiksmingumą sprendžiant pasaulines aplinkosaugos problemas, išanalizuoti Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos teisės aktų kryptis ir veiksmingumą, įvertinti Nord Stream projekto suderinamumą su tarptautinėmis, Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos aplinkos apsaugos teisės normomis, išanalizuoti Lietuvos veiksmus Nord Stream dujotiekio projekto planavimo procese bei užtikrinant aplinkos apsaugos nuostatų įgyvendinimą. Darbas susideda iš šešių dalių ir iš esmės atitinka... [toliau žr. visą tekstą] / Master Work, analysing social efficiency of implementing environmental law in Lithuania, is relevant in understanding why environmental laws, though comprehensive and strict, often seem to fail proving their social efficiency. Analysing Nord stream pipeline project, one can reveal any amount of basic environmental principles and guidelines. Also to be emphasized, that Nord Stream project nowadays is one of the most controversial environmental, as well as political, social, economical issue in the Baltic Sea region. The object of the research is to analyse and assess the efficiency of environmental laws. The aim of the research is to analyse and assess the social efficiency of implementing ecological law in Lithuania, as subject of international and EU law. Main tasks in achieving the mentioned aim: to assess the efficiency of international environmental policy solving environmental problems worldwide; to analyse main streams and efficiency of EU and Lithuanian environmental laws; to assess the project of Nord Stream in the context of international and EU, including Lithuanian laws; also to analyse the actions of Lithuania in the process of Nord Stream project planning and ensuring the embodyment of environmental laws. The hypothesis is posed, that international, EU and Lithuanian environmental laws seem not to be effective according to the fact, that states usually follow the criterias of economical and political benefits rather than provisions of environmental law. In this... [to full text]

Žemių užtvankų žemutinio bjefo atraminės sienos (toliau – AS) yra veikiamos nepalankių klimatinių poveikių, vandens, grunto slėgio ir kt. apkrovų. Veikiant agresyvioms aplinkoms ir apkrovoms atsiranda pažaidos, kurios ardo atraminę sieną bei mažina konstrukcijos laikomąją galią. Darbo tikslas – įvertinti nepalankių aplinkos poveikių įtaką atraminių sienų skerspjūvio sumažėjimui. 2007–2010 metais mokslinių ekspedicijų metu įvertinta 21 hidromazgo atraminių sienų būklė. Apžiūrėtos Kauno, Panevėžio, Utenos ir Marijampolės apskričių hidromazgų atraminės sienos, fiksuotos svarbiausios pažaidos. Detaliau ištirta Antanavo hidromazgo atraminė siena, įvertintas sienos skerspjūvio sumažėjimas dėl nepalankių aplinkos poveikių. Pagal tyrimų duomenis pasiūlyti pažaidų, mažinančių atraminių sienų skerspjūvį, remonto būdai. / Retaining walls of lower head–water of ground dams are influenced by negative climatic impacts, water, ground pressure and other loads. Upon the effect of aggressive environment and loads, deteriorations occur destroying the retaining wall as well as reducing the bearing capacity of the constructions. The aim of the work is to evaluate reduction of cross–section of retaining walls as a result of negative environmental impacts. Through the period 2007–2010 on scientific expeditions the condition of retaining walls of 21 hydroshemes was assessed. Retaining walls of hydroschemes in the counties of Kaunas, Panevezys, Utena and Marijampole have been examined, the most significant deteriorations were fixed. Retaining wall in Antanavas hydropower station was examined in detail; reduction of cross–section of retaining wall due to the influence of negative environmental impacts was assessed.

Magistro darbo objektas – buitinių atliekų rūšiavimas Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos komunikaciją skatinant buitinių atliekų rūšiavimą darnaus vystymosi kontekste. Darbo uždaviniai: atskleisti atliekų rūšiavimo svarbą darnaus vystymosi kontekste; išsiaiškinti pagrindinius atliekų tvarkymo politikos principus, buitinių atliekų tvarkymo ir rūšiavimo ypatumus Lietuvoje ir užsienio šalyse; išnagrinėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viešųjų ryšių komunikaciją, atliekų rūšiavimo skatinimo iniciatyvas; ištirti visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką galimybes bei perspektyvas, visuomenės dalyvavimo – teisės į aplinkos informaciją užtikrinimą bei jos interesą aplinkos apsaugos ir buitinių atliekų rūšiavimo klausimais; išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos buitinių atliekų rūšiavimo skatinimo komunikacinę veiklą. Naudojantis aprašomuoju, analitiniu, istoriniu, literatūros ir šaltinių analizės metodais, prieita prie išvados, kad atliekų surinkimas ir jų tvarkymas pripažįstama bene aktualiausia ir sudėtingiausia aplinkos apsaugos sritimi – tai svarbi Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos dalis, šiam sektoriui teikiamas pirmumas ir Lietuvoje. Vertinant, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių atliekos rūšiuojamos, perdirbamos ir panaudojamos vėl energijai, šilumai ir kitoms medžiagoms, atliekų rūšiavimas darnaus vystymosi kontekste svarbus tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Rūšiuojant... [toliau žr. visą tekstą] / In the second half of the twentieth century begun a new phase of human relationship with nature – o global ecological crisis. Waste collection and management is recognized as the most important and difficult in environment. Master's research object – domestic waste sorting in Lithuania. The aim – to analyze Lithuania's Ministry's of Environment communication to promote domestic waste sorting in a context of sustainable development. The tasks: to reveal the importance of waste sorting in the context of sustainable development; to clarify the basic principles of waste management policies, domestic waste management and sorting features in Lithuania and foreign countries; to examine the Lithuania's Ministry's of Environment communications of the public relations, waste sorting promotion iniciatives; to investigate public awareness and education in the environment opportunities and prospects, public participation - the right to environmental information and ensuring its interest in environmental protection and in domestic waste sorting issues; analyze the Lithuania's Ministry's of Environment communications in promotion activities of the domestic waste sorting. Using a descriptive, analytical, historical and literary sources and methods of analysis leads to the conclusion that waste collection and processing is recognized as most recent and most sophisticated sector of environmental protection and is very important in European Union's environmental policy, priority is given to... [to full text]

Tyrimų tikslas - Nustatyti beržynų atsikūrimo galimybes plynose kirtavietėse. Darbo objektas – Šiaulių miškų urėdijos 4 ir 6 metų amžiaus plynos kirtavietės Lc, Ld, Ud, Pcn ir Pdn augavietėse. Metodai – Beržo žėlinių kiekybiniai tyrimai atlikti stačiakampėse apskaitos aikštelėse, kurios atidėtos vadovaujantis miško atkūrimo ir įvesimo nuostatais. Tyrimai atlikti kiekvienoje augavietėje atliekant bent po 3 pakartojimus. Apskaitos aikštelėse nustatytas žėlinių tankis, o išmatavus aukštį, žėliniai suskirstyti į 4 aukštumo grupes: iki 0,5 m aukščio, nuo 0,5 iki 1,0 m aukščio, nuo 1,0 iki 1,5 m aukščio ir virš 1,5 m aukščio. Nustatytas žolinės dangos agresyvumo laipsnis žėlimui ir suskirstytas į 6 grupes. Gretimo medyno įtaka nustatyta atidedant apskaitos aikšteles 15, 35, 55 metrų atstumu nuo vakariniame kirtavietės pakraštyje esančio medyno. Žėliniai vertinti pagal augimo vieta: ruoštoje ar neruoštoje dirvoje. Nustatyta atsikūrimo galimybė skirtingose augavietėse, dirvos paruošimo, konkuruojančios augalijos įtaka žėlinių tankiui ir gyvybingumui. Gyvybingumas nustatytas pagal miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus. Rezultatai – Palankiausios sąlygos natūraliam žėlimui nustatytos Lc ir Pcn augavietėse. Nustatyta vakariniame kirtavietės pakrašyje esančo medyno sudėties įtaka žėlinių tankiui. Didėjant beržo kiekiui minėtų medynų sudėtyje, žėlinių tankis didėja. Optimaliausias atstumas, nuo vakariniame kirtavietės pakraštyje esančio medyno, yra 35 metrai. Išaiškinta teigiama dirvos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of our investigation – To determine abilities of birch regeneration in clear cut areas. The object of investigation - 4 and 6 age clear cut areas in Lc, Ld, Ud, Pcn Pdn forest sites of Šiauliai State Forest Enterprise. Methods – Quantitative research of birch seedlings was carried out in rectangular sample plots according to the methodology of statute of reforestation and afforestation with 3 repetition in each forest site. There were determined: density of seedlings, height (seedlings were classified in 4 groups: up to 0,5 m; from 0,5 m to 1,0 m; from 1,0 m to 1,5 m and more than 1,5 meter in height), shading degree of herbal plants for birch regeneration was classified in 6 groups. Smaple plots were set out in 15, 35 and 55 meters from the edge of western side stand for detemination the influence of it. Besides, it was determine the influence of soil preparation, possibilities of birch regeneration in different forest sites, shading plants influence on vitality and density of birch seedlings. Results – it was determined that the most favorable conditions for birch regeneration was in Lc and Pcn forest sites. The higher content of birch in adjacent stand caused the higher density of birch seedlings in clear cut areas. The most optimum distance for birch regeneration was 35 meters from the adjacent western side stand. Besides, it was determined the positive influence of soil preparation on birch seedlings density (unprepared soil had 25 % less seedlings)... [to full text]

Dittmar, Drury (2000), Hausman (2000), Giraud (2001), Kacen, Lee (2002), Zhou, Wong (2003), Luo (2004), Parboteeah (2005) teorinių ir empirinių tyrimų rezultatai parodė, kad impulsyvus pirkimas yra viena iš sudėtingiausių vartotojų elgsenos sričių. Literatūros analizė atskleidžia skirtingus mokslininkų impulsyvaus pirkimo aiškinimus ir rodo, koks sudėtingas ir įdomus yra impulsyvaus pirkimo fenomenas. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad impulsyvus pirkimas dažnai tapatinamas su kitomis neplanuoto pirkimo rūšimis bei kompulsyvaus ir besaikio pirkimo tipais, kurie gali būti vaizduojami kontinuume, kur vienoje pusėje impulsyvus pirkimas, kitoje – nenugalimo įpročio arba kompulsyvus pirkimas. Apibendrinant galima teigti, jog vartotojų impulsyvaus pirkimo elgsena tampa svarbiu marketingo tyrimo objektu. Kita vertus, pažymėtina tai, kad šioje srityje stokojama kryptingumo ir vientisumo, siekiant identifikuoti veiksnius, turinčius įtakos impulsyviam pirkimui. Darbo objektas – veiksniai turintys įtakos vartotojų impulsyviam pirkimui. Darbo tikslas – parengti vartotojų impulsyvaus pirkimo ypatumų ekonomikos nuosmukio laikotarpiu teorinį modelį ir jį empiriškai patikrinti kasdieninio vartojimo prekių pavyzdžiu. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti vartotojų elgsenos konceptualią esmę; 2. Išanalizuoti impulsyvaus pirkimo konceptą vartotojų elgsenos teorijoje; 3. Identifikuoti ir apibendrinti veiksnius, turinčius įtakos vartotojų impulsyviam pirkimui; 4. Remiantis mokslinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / Impulsive buying is one of the most complicated fields of consumer behavior. The analysis of the scientific literature has showed that the impulsive buying is often identified with other kinds of unplanned buying, as well as compulsive and excessive purchasing types, which can be depicted in a continuum with impulsive buying on its one end and the irresistible habit or compulsive purchasing on the other one. In conclusion, the impulsive consumer buying behavior is becoming an important object of the marketing research. On the other hand, it should be noted that this field is lacking in purposefulness and integrity when aiming to identify the factors that influence the impulsive buying. The object of the paper is factors which influence the impulsive consumer buying. Paper tasks are: 1. To reveal the conceptual nature of consumer behaviour; 2. To analyze the concept of the theory of impulsive buying behaviour; 3. To identify and summarize the factors that influence the impulsive consumer buying in economic downturn; 4. Create a theoretical model of impulsive consumer buying; 5. To analyze the impact of economic downturn to impulsive buying; 6. With reference to methodological approaches, accomplish an empirical study of impulsive consumer’s buying in economic downturn and summarize the results; 7. Empirically verify the created model of impulsive consumer buying. The final work for Master consists of three parts. In the first part, the conceptual nature is revealed of consumer... [to full text]

Nagrinėjant informacinių sistemų efektyvaus realizavimo akademinėje terpėje klausimus, viena iš pagrindinių problemų tampa skirtingų informacinių sistemų sąveika, duomenų dubliavimas, duomenų perteklius ir kt. Be to, skirtingos informacijos sistemos turi savo autentifikacijos mechanizmus ir vartotojas turi įsiminti didelį kiekį identifikacinių duomenų komplektų, norėdami naudotis visomis informacijos sistemomis. Darbo objektas – akademinės informacinės sistemos. Darbo tikslas – suprojektuoti ir sukurti akademinių informacinių sistemų ir e. mokymosi aplinkos integracijos procesų algoritmą (mechanizmą). Pagrindiniai darbo uždaviniai - apžvelgti ir išanalizuoti e. mokymosi aplinkų naudojamas technologijas ir architektūras, apžvelgti ir išanalizuoti pagrindinius akademinių informacinių sistemų technologinius sprendimus, išanalizuoti galimus integracijos būdus ir pateikti e. mokymosi aplinkų ir akademinių informacinių sistemų integravimo proceso strategiją ir architektūrą, naudojamų komponentų, technologijų aprašymą apibrėžiant integracijos mechanizmą. Šiame darbe, išanalizavus e. mokymosi aplinkas, jų naudojamas technologijas ir architektūras, padarytos išvados, kad asinchroninio tipo architektūros aplinkos, kurios funkciniu požiūriu yra beveik lygiavertės, dėl nesudėtingo diegimo ir atviro kodo programinių paketų pasirinkimo yra paprasčiausia ir pigiausia e. mokymosi organizavimo forma ir turi daugiau galimybių integruotis į kitas informacijos sistemas dėl galimybės modifikuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Examining information systems effective marketing issues in academic medium, one of the main problems becomes interaction of different information systems, data backup, redundancy and so on. Therefore integration of e-learning environment and academic information system is becoming more and more relevant enabling a qualitative study management, administration and study objectives implementation environment. The subject of the paper is academic information systems. The purpose of the paper is to design and develop the algorithm (mechanism) of academic information systems and e-learning environment integration processes. The goals of the paper are to review and analyse technologies and architecture used in e-learning environment, review and analyse the key technological solutions of academic information systems, analyse possible integration ways and present the strategy and steps of e-learning environments and academic information systems integration process, the description of used components and technologies defining the integration mechanism. In this paper, the conclusion that the asynchronous system environment due to ease of installation and the choice of open source software packages with more opportunities to integrate into other information systems is the most common form of organizing e-learning is made, after analyzing e-learning environments, used technologies and architectures. The analysis of used or installed academic information systems in Lithuanian higher... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti UAB „Toksika“ pagrindinės įmonės daromą ir potencialų poveikį aplinkai ir jo mažinimo priemones bei įmonės veiklos atitiktį aplinkos apsaugą bei darbo saugą reglamentuojančių Lietuvos respublikos teisės aktų reikalavimams. Darbe nagrinėtas įmonės vykdomas technologinis procesas bei jo poveikis ir taikomos prevencinės ir poveikio mažinimo priemonės atmosferos orui, paviršiniam bei požeminiam vandeniui, dirvožemiui, kraštovaizdžiui ir bioįvairovei, įmonės darbuotojų saugai bei sveikatai, pasirengimas galimoms avarinėms situacijoms, įvertinta esama aplinkos vadybos sistema. Išanalizavus visus įmonės veiklos aspektus, galima teigti, kad UAB „Toksika“ veikla nedaro reikšmingo neigiamo poveikio atmosferos orui. Vandens vartojimo mažinimo priemonių nėra, bet jos neprivalomos, kadangi vandens suvartojimas labai nedidelis. Įmonė tinkamai tvarko savo nuotekas, požeminio vandens monitoringo rezultatai rodo, kad požeminio vandens įmonė neteršia. UAB „Toksika“ nedaro neigiamo poveikio dirvožemiui, kraštovaizdžiui ar bioįvairovei, užtikrina tinkamą darbuotojų saugą bei sveikatos priežiūrą. Įmonė atitinka Lietuvos respublikos aplinkosauginius teisės aktų reikalavimus, tačiau joje nesukurta duomenų apie aplinką kaupimo, sisteminimo bei analizės sistema, nėra įdiegtos ir veikiančios aplinkos vadybos sistemos. Siekiant geriau kontroliuoti įmonės veiklą ir poveikį aplinkai, rekomenduojama tokią sistemą įdiegti. / The aim of this work is to analyze and evaluate the existing and potential environmental impact of UAB „Toksika“, to evaluate the measures for the mitigation of this impact and the compliance of this enterprise with the legal environmental requirements and requirements for work safety and health. The work examines the technological process, its impact and preventive measures that are applied to avoid this impact on the atmospheric air, surface water and underground water, soil, landscape, biodiversity, the health and safety of the employees, analyses the preventive measures and preparedness to avoid accidents and spills and evaluates the existing environmental management system. After examining the above-mentioned aspects, the conclusions are that UAB „Toksika“ has no significant negative impact on atmospheric air. There are no measures for reducing the consumption of water but it is not compulsory because the current consumption is very low. The enterprise performs the proper management of the sewage; the underground water monitoring indicates that the activity of the enterprise causes no contamination of underground water. UAB „Toksika“ does not have negative impact on soil, landscape or biodiversity; a required job safety and health care of the employees is ensured. The enterprise complies with the requirements of environmental legal acts, but there is no system for collecting data about the environment and the enterprise does not have a functioning environmental... [to full text]

Dvidešimtajame amžiuje dėl intensyvaus ekonomikos vystymosi ir sparčios mokslo bei technikos pažangos įvyko esminiai pakitimai sąveikaujant visuomenei ir aplinkai. Ūkinės veiklos poveikis aplinkai vertinamas planuojant ūkinę veiklą, nes didžiausia aplinkos teršėjai yra pramonė, energetika, transportas ir žemės ūkis. Ūkinės veiklos interesai turi didelės įtakos aplinkos apsaugos politikos efektyvumui. Dėl griežtų ES reikalavimų ūkinės veiklos poveikio vertinimui, Lietuvoje šiai sričiai skiriamas vis didesnis dėmesys bei prioritetas. Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, įsipareigoja vykdyti visus ES reikalavimus aplinkosaugos srityje. Nagrinėjant Lietuvos integraciją į ES, magistriniame darbe buvo nustatyta sėkminga jos raida: šiuo metu į Lietuvos teisę perkelti beveik visi vandens, atliekų bei oro apsaugos politiką reglamentuojantys teisės aktai. Keturioms ES direktyvoms yra numatyti pereinamieji laikotarpiai, kurie per ilgesnį laiką leis imti taikyti nustatytas ES normas ir suteiks galimybę visiškai įgyvendinti ES reikalavimus. Atlikus Lietuvos ir ES teisės aktų lyginamąją analizę, nustatytos jų įgyvendinimo spragos, kurios galėtų būti užpildytos stiprinant atsakingų institucijų gebėjimą vykdyti numatytas funkcijas, sukuriant racionalesnę struktūrą, kad darbas būtų mažiau dubliuojamas, bendradarbiaujant su kitomis ES narėmis ir perimant jų patirtį efektyvaus teisės aktų įgyvendinimo srityje. Pasiūlymuose numatyta parengti Lietuvos įmonėms metodikas, leidžiančias įvertinti... [to full text] / In the 20th century due to fast progress of economy and incredible development of science and technologies major influences have been made to our environment. Economy’s impact on the environment may be assessed while planning it, as major environmental polluters are industry, energetics, transport and agricultural sectors. Economy’s interests have an impact on the effectiveness of environmental policy. Due to strict demands from the EU, this subject is exposed to an increasing concern and priority. Having become a part of the EU, Lithuania has committed to implement all of the European Union’s legal claims in the environmental sector. By analyzing Lithuania’s integration into the EU, this thesis establishes its successful development: currently almost all of the EU’s directives on water, air protection and waste management have been harmonized with the Lithuanian law. Four of the EU’s directives have transitional periods assigned, which will allow to employ EU’s norms and fulfill its requirements in the longer run. Having executed a comparative analysis of Lithuanian and European Union legal acts, certain breaches in their implementation were found. These breaches may be emended by strengthening functional performance of responsible institutions, creating a more rational working structure which would prevent redundancy at work while cooperating with EU’s institutions and taking over their experience in effective implementation of legal norms. Suggestions present proposed... [to full text]