Lietuvoje upių vandens kokybės tyrimai atliekami vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymu, Vyriausybės pritarta valstybine aplinkos monitoringo programa, atsižvelgiama į ES direktyvas ir Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijas. Bendrosios vandenų politikos direktyvos 2000/60/EB tikslas – užtikrinti, kad iki 2015 metų visuose vandens telkiniuose būtų pasiekta gera paviršinio ir požeminio vandens ir nuo jų priklausomų sausumos ekosistemų būklė, ir apsaugoti nuo būklės blogėjimo. Darbe nagrinėjama fizinių-geografinių sąlygų įtaka Vilnios upės nuotėkiui bei vandens kokybei. Tyrimo metu pasirinkti 4 mėginių ėmimo taškai, juose nustatytos biogeninių medžiagų koncentracijos ir vandens lygiai. Nuotėkiui vertinti pagal nustatytus vandens lygius apskaičiuoti koeficientai ir perskaičiuoti vidutiniai mėnesiniai debitai 1992–2009 metų sekai. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, tyrimų objektas ir metodika, tyrimų rezultatai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis ─ 74 p. teksto be priedų, 37 iliustr., 15 lent., 115 literatūros šaltiniai. / Ranges of rivers water quality are conducted in accordance with the Environmental Monitoring Act, the Government approved a national environmental monitoring program and will take into account the EU directives and the Helsinki Commission (HELCOM) recommendations in Lithuania. General water policy directive 2000/60/EC aim - to ensure that all water bodies to achieve good surface water and groundwater dependent terrestrial ecosystems, and protect against deterioration by 2015. The work deals with the physical-geographical conditions on the river runoff outpatient and water quality. The study of sampling to select 4 points out the nutrient concentrations and water levels. Leakage is seen under the water levels to calculate conversion rates and average monthly flow rates the 1992–2009 series. Structure: introduction, scientific literature review, research and methodology, conclusions, references. Thesis consist of: 74 p. text without appendixes, 37 pictures, 15 tables, 115 bibliographical entries.

Daugelis Lietuvos vandens telkinių patiria didesnę ar mažesnę eutrofikaciją, kuri yra labai kompleksiška problema. Vienas iš veiksnių, biogeninių medžiagų, ypač fosforo, koncentracijų padidėjimas vandenyje ir dugno nuosėdose. Biogeninių medžiagų padidėjimas dažniausiai yra susijęs su antropogeniniu poveikiu – iš žemės ūkio, iš nuotekų valyklų, fermų ir kita. Uždumblėjusių ežerų atgaivinimas yra sudėtinga kompleksinė problema: vandens gylio padidinimas, vandens kokybės pagerinimas, vandens teršimo priežasčių pašalinimas, ežero gyvybingumo atstatymas – biocenozių veisimas. Susikaupusį dumblą iškuopti galima hidrauliniu (žemsiurbėmis) ar mechaniniu (ekskavatoriais, greiferiais) būdais, taip pat mišriu būdu, kai naudojama tiek žemsiurbės, tiek ekskavatoriai. Be technologinio paties vandens telkinio išvalymo ir jo prietakos baseino žemėnaudos optimizavimo, būtina dar viena vandens telkinio restauracijos stadija – limnoekosistemos hidrocheminių ir hidrobiologinių komponentų struktūrinis – funkcinis subalansavimas. Šiame darbe tiriami Trakų rajono Lentvario ir Didžiulio ežerai, kurie praeityje buvo paveikti antropogeninio poveikio. Abu ežerai buvo valomi, šalinant iš jų susikaupusį dumblą. Ežerų vandens kokybė buvo vertinama pagal cheminių parametrų didžiausias leistinas koncentracijas bei pagal ežerų ekologinės būklės vertinimo kriterijus. Kokybės parametrai vertinami prieš valymą 2007 metais, po valymo 2009 metais, bei naujausiais 2011 metų duomenimis. Dumblo šalinimas šiems... [toliau žr. visą tekstą] / Many of the Lithuanian water bodies face with eutrophication, which is a very complex problem. One of the factors, nutrients, particularly phosphorus concentrations increase in water and bottom sediments. Biogenic material gain is usually associated with anthropogenic effects - from agriculture, from sewage treatment plant, farm, and more. Silt lakes revival is a complex problem: the water depth expansion, water quality improvement, removal of water pollution sources, the viability of the Lake Restoration - biocenoses breeding. Clean out the accumulated sludge can be hydraulically (by dredging) or mechanical (by excavators or clamshell crane) methods, as well as mixed methods, when used as dredgers and excavators. In addition to the technological clean up the water inflow and basin land-use optimization, it is necessary to further water phase of restoration - and hydrochemical limno-ecosystem hydrobiological structural components - functional balance. In this work was investigated Lentvaris and Didžiulis lakes, which are in Trakai district that have historically been affected by anthropogenic impact. Both lakes have been cleaned by removing the accumulated sludge. Lake water quality has been assessed by chemical parameters of the highest concentration levels and also by ecological status of lakes according to assessment results. Quality parameters measured before treatment in 2007, after treatment in 2009 and the latest 2011 data. Sludge removal of these lakes have been... [to full text]

This research deals with Panevėžys city on the river Nevėžis water quality from 1994 to 2004 years. There was collect and work up the information. There was determined the water pollution of biogenical (nitrites, nitrates, phosphates) substances and of the organic substances (biochemical usage of oxygen and chemical usage of oxygen). After the statistical calculation there was determined and presented the analysis of statistical data. There was estimated preventive tools for the improvement of ecological situation. According to estimations of pollution by industrial and domestic sewage of Panevėžys on the water quality of Nevėžis river there were presented conclusions and suggestions.

Darbo tikslas - ištirti taršos veikiamų reguliuotų upelių savaiminio apsivalymo nuo organinių ir biogeninių medžiagų tendencijas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiais atsižvelgiant į gamtines ir antropogenines sąlygas. Darbo rezultatų praktinė reikšmė - disertacijoje nustatytas matematines priklausomybes galima pritaikyti vertinant organinių ir biogeninių medžiagų koncentracijų pokyčius tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio ne tik tirtuose, bet ir kituose upeliuose, tekančiuose panašiomis sąlygomis. Pateiktos matematinės priklausomybės yra naudingos modeliuojant vandens kokybės pokyčius, vertinant išleidžiamų į upelį teršalų poveikį vandens ekosistemai, nustatant leistiną išleidžiamų į upelius teršalų kiekį. Darbo mokslinis naujumas - šiame darbe pirmą kartą Vidurio Lietuvos Nevėžio upės baseino reguliuotuose upeliuose (kai debitas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiu mažesnis kaip 0,1 m3/s) nustatyta gyvenviečių (iki 2000 gyventojų) sąlyginė tarša ir vandens kokybės kitimo dinamika upeliuose tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio; nustatyti veiksniai, turintys esminės įtakos savaiminiam upelių apsivalymui nuo organinių ir biogeninių medžiagų, bei ištirti upelių savaiminio apsivalymo dėsningumai ir pateiktos matematinės priklausomybės, leidžiančios prognozuoti upelių savaiminio apsivalymo galimybes. / The target subject of the research – pollution of Nevėžis River sub-basin regulated streams by small settlements (max. 2,000 inhabitants) in Middle Lithuania and their self-purification processes during seasons of low-flow regime. Scientific novelty of the research – for the first time, this paper identifies a relative pollution by settlements (up to 2000 inhabitants) in Nevėžis River basin regulated rivers (at a river discharge less than 0.1 m3/s during seasons of low-flow regime in summer-autumn) in Middle Lithuania and water quality dynamics in streams, moving away from the point pollution source, identifies factors having substantial effect on stream self-purification from organic substances and nutrients, investigates patterns of the stream self-purification, and provides mathematical relations that allow forecasting stream self-purification capabilities. Practical value of research results – mathematical relations, defined in the dissertation, can be applied to the assessment of fluctuations in organic substances and nutrients concentrations, moving away from the point pollution source not only in the studied streams, but also in other ones flowing under similar conditions. The mathematical relations are useful for modelling water quality changes, for assessing an impact of pollutants, discharged into a stream, on the aquatic ecosystem, and for determining the permissible load of pollutants discharged into streams.

The target subject of the research – pollution of Nevėžis River sub-basin regulated streams by small settlements (max. 2,000 inhabitants) in Middle Lithuania and their self-purification processes during seasons of low-flow regime. Scientific novelty of the research – for the first time, this paper identifies a relative pollution by settlements (up to 2000 inhabitants) in Nevėžis River basin regulated rivers (at a river discharge less than 0.1 m3/s during seasons of low-flow regime in summer-autumn) in Middle Lithuania and water quality dynamics in streams, moving away from the point pollution source, identifies factors having substantial effect on stream self-purification from organic substances and nutrients, investigates patterns of the stream self-purification, and provides mathematical relations that allow forecasting stream self-purification capabilities. Practical value of research results – mathematical relations, defined in the dissertation, can be applied to the assessment of fluctuations in organic substances and nutrients concentrations, moving away from the point pollution source not only in the studied streams, but also in other ones flowing under similar conditions. The mathematical relations are useful for modelling water quality changes, for assessing an impact of pollutants, discharged into a stream, on the aquatic ecosystem, and for determining the permissible load of pollutants discharged into streams. / Darbo tikslas - ištirti taršos veikiamų reguliuotų upelių savaiminio apsivalymo nuo organinių ir biogeninių medžiagų tendencijas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiais atsižvelgiant į gamtines ir antropogenines sąlygas. Darbo rezultatų praktinė reikšmė - disertacijoje nustatytas matematines priklausomybes galima pritaikyti vertinant organinių ir biogeninių medžiagų koncentracijų pokyčius tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio ne tik tirtuose, bet ir kituose upeliuose, tekančiuose panašiomis sąlygomis. Pateiktos matematinės priklausomybės yra naudingos modeliuojant vandens kokybės pokyčius, vertinant išleidžiamų į upelį teršalų poveikį vandens ekosistemai, nustatant leistiną išleidžiamų į upelius teršalų kiekį. Darbo mokslinis naujumas - šiame darbe pirmą kartą Vidurio Lietuvos Nevėžio upės baseino reguliuotuose upeliuose (kai debitas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiu mažesnis kaip 0,1 m3/s) nustatyta gyvenviečių (iki 2000 gyventojų) sąlyginė tarša ir vandens kokybės kitimo dinamika upeliuose tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio; nustatyti veiksniai, turintys esminės įtakos savaiminiam upelių apsivalymui nuo organinių ir biogeninių medžiagų, bei ištirti upelių savaiminio apsivalymo dėsningumai ir pateiktos matematinės priklausomybės, leidžiančios prognozuoti upelių savaiminio apsivalymo galimybes.

Darbe nagrinėta Šalčios upė, jos tyrimui buvo pasirinkti 24 vandens mėginių ėmimo taškai, kuriuose nustatytos tokių biogeninių medžiagų koncentracijos: amonio azoto, nitratų azoto, nitritų azoto, pH ir bendrojo fosforo. Pagal gautus duomenis iš hidrometeorologijos tarnybos nustatyta debito priklausomybė nuo klimato veiksnių. Atsižvelgiant į fizines-geografines sąlygas ir įvertinus maksimalius metinius kritulius bei vienos liūties kritulius, nustatytas susidarančio nuotėkio pobūdis. Išanalizavus gautus natūrinių tyrimų rezultatus, nustatyti veiksniai, lemiantys didžiausią upės vandens taršą. Pagal gautus duomenis nustatyta upės ekologinė būklė. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, mokslinės literatūros apžvalga, tyrimo objektas ir metodika, tyrimų rezultatai, išvados, literatūra. Darbo apimtis: 69 p. teksto be priedų, 34 iliustracijos, 9 lentelės, 65 literatūros šaltiniai. / The scientific literature related to the issue and research methodology is discribed in this master work. In the work was analyzed Šalčia’s River, there were selected 24 sampling points where was detected concentrations of these nutrients: ammonium nitrogen, nitrate nitrogen, nitrite nitrogen, pH, and total phosphorus. According to the data obtained from the Hydrometeorological Service there were determined flow dependence on climatic factors. In view of the physical-geographical conditions and the evaluation of the maximum annual rainfall and the rainfall of a storm there were generated runoff patterns. The analysis of the results obtained during the experimental helped to determine the factors leading to maximum river water pollution. According to the data obtained there was found ecological status of the river. The work consists of six parts: introduction, literature review, research and methodology, results, conclusions and references. Work size: 69 p. text, 34 figures, 9 tables, 65 references.