Mokyklų vadovų nuostatos į demokratines vertybes Temos aktualumas ir problema. Vienas iš pagrindinių šiuolaikinio švietimo uždavinių – mokyklos demokratizacija. Švietimo įstaigų vadovai yra svarbūs demokratinių procesų skatintojai mokyklose, o jų nuostatos į demokratines vertybes turi lemiamos įtakos tų vertybių įsisavinimui visai mokyklos bendruomenei. Remiantis empirinio tyrimo duomenimis, galima konstatuoti, kad vadovai stokoja teorinių žinių apie demokratiją, retai lankosi seminaruose, kuriuose gvildenamos demokratijos problemos, patys taip pat mažai kalba apie demokratines vertybes ir būtinybę jomis vadovautis kasdieniame gyvenime. Retas vadovas turi pilną demokratiškai veikiančios mokyklos viziją. Išryškėjo nedideli skirtumai tarp amžiaus grupių ir vietovės. Vyriausieji (51 – 60 m.) vadovai aktyviau siekia panaikinti teorines spragas. Rajono mokyklų vadovai labiau propaguoja tarpinstitucinį bendradarbiavimą, o miesto mokyklų vadovai orientuojasi į mokyklos vidaus gyvenimą. Mokyklų vadovų nuostatos į demokratines vertybes yra teigiamos, nes dauguma jų pažįsta demokratines vertybes, bendradarbiauja su išorės institucijomis, mokyklose realiai veikia savivalda, pedagogai turi pakankamai laisvės saviraiškai, vyrauja gera bendravimo atmosfera, o patys vadovai mano, kad vadovavimasis demokratinėmis vertybėmis teikia ir vidinį pasitenkinimą. Taigi demokratizacijos procesas turi pagrindą sėkmingai veikti. Kad vadovų nuostatos stiprėtų, būtina ieškoti jų stiprinimo būdų: tai ir... [toliau žr. visą tekstą] / The School Leaders Attitude Towards Democratic Values One of the main problem of modern education – the school's democratization. The chiefs of the schools are important prompters of democratic process in schools, and their attitudes to democratic valuables have decisive influence for these valuables reclamation for all school's society. Sustaining experiential research materials, we can state, that the directors lack of theory knowledge about the democracy, they rarely visit seminars, in which there are ventilating democratic problems, they speak a little about democratic valuables and necessity to guide by them in ordinary life. The rare director has full democratical working school's vision. Showed up little differences between age groups and the place. The eldest (51-60 years) chiefs more acctive reach to liquidate theory gaps. The region's schoolmasters propagate more collaboration with mid institutional collaboration and cities' schoolmasters orient to school's inside life. Despite particular gaps, nevertheless we can state that the schoolmasters keep possitive attitudes to democratic valuables , because many of them know democratic valuables, collaborate wiht outside institutions, there is real autonomy in the schools, the teachers have enough liberty for self-expression , there is a good comunicational atmosphere and own schoolmasters think that leading by democratic valuables infuse inside pleasure.Therefore the process of democratization has evidence for successful... [to full text]

Žmogaus teisės yra esminė šiuolaikinės civilizacijos vertybė, kuri užima svarbią vietą tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teisėje ir vis labiau tampa ne tik valstybės teisės problema, o tarptautinės teisės objektu. Šiuo metu žmogaus teisių terminas yra įvairiai vartojamas: žmogaus teisės, pagrindinės (fundamentalios) teisės ir laisvės pilietinės laisvės ir kt. Dažniausiai šios sąvokos vartojamos kaip sinonimai. Dažnai manoma, kad laisvė- tai žmogaus galėjimas veikti nepaisant jokių sąlygų ir nuorodų, taip kaip nori pats žmogus, neklausant proto, moralinių nuorodų. Tačiau tokia laisvės sąvokos interpretacija klaidinga, nes šiuolaikinėje visuomenėje būtina derinti visų jos narių interesus ir siekti kompromiso. Saviraiškos laisvė yra labiau suprantama kaip viena iš pagrindinių asmens teisių demokratinėje visuomenėje. Net pati saviraiškos laisvės formuluotė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kuriuose garnatuojama žmogaus teisė turėti nuomonę, reikšti savo mintis ir įsitikinimus, skleisti ir gauti informaciją, sustiprina tokią nuomonę. Saviraiškos laisvė – viena iš esminių, pagrindinių žmogaus teisių, kaip ir minties ar sąžinės laisvė. Tačiau savo kompetencijos ribomis saviraiškos laisvė tartum pranoksta sąžinės laisvės teisę, turint omeny, kad žmogaus saviraiškos rezultatai – tai jo palikti ženklai (darbai) materialinėje aplinkoje, kitų žmonių atmintyje, nors sąžinės laisvės... [toliau žr. visą tekstą] / The freedom of expression is one of the most fundamental human rights. The Constitution of the Republic of Lithuania and the laws provide satisfactory protection of freedom of expression. There are presented the laws, wich regualte freedom of expression. Also there are presented main problems of impelementation of this freedom in this article. The auther analizes the practice of the Contitutional and Supreme Courts of Lithuania. Despite widespread recognition of this principle, it is generally accepted that some restraints are necessary and desirable where are conflicts with other fundamental human rights. The freedom of expression is restricted right. The restriction is possible and permissible only when it is necessary in a democratic society to protect essential worths, secondly, it is fixed in laws. The freedom of expression ensures tolerance and democraty also pluralizm in democratic society. It helps to express yourself as individuality, to comunicate with other people, to debate, express your opinion and ideas in press or television. So interference must by provided for and carefully defined by law.

Darbe nagrinėta: darbo pradžioje pateikiami pagrindiniai Lietuvos kariuomenės demokratinės kontrolės istoriniai aspektai, po to pateikiamas šios kontrolės teisinis ir konstitucinis institucionalizavimas. Paskutiniame skyriuje atkreipiamas dėmesys į įvairius kariuomenės demokratinę kontrolę vykdančius subjektus. Darbas užbaigiamas įvertinant aktualias kontolės įgyvendinimo kryptis ir kariuomenės demokratinės kontrolės Lietuvoje iššūkius, atsižvelgiant į Lietuvos patirties kariuomenės demokratinės kontrolės srityje perspektyvas. Darbo tikslas: šio tyrimo tikslas yra apibrėžti kariuomenės demokratinės kontrolės problemas, ypatingai atkreipiant dėmesį į formalių subjektų veiklą šiame procese, t.y. vykdomųjų, įstatymų leidimo ir teisminių organų– valstybės vadovą, Vyriausybę, krašto apsaugos ministrą, parlamentą ir jo komitetą, teisminius organus, taip pat nepriklausomus organus (institucinis aspektas). Taip pat, dėmesys koncentruojamas į karinių tradicijų stoką, kaip kariuomenės demokratinės kontrolės nepakankamai gero veikimo praktikoje prielaidą (socialinis aspektas). Darbo objektas: Lietuvos kariuomenės demokratinės kontrolės turinčios tam tikras bendrus, kartu ir specialius kontrolės požymius tyrimas. Darbe naudoti tyrimo metodai: darbui atlikti naudota teisinių dokumentų, mokslinės literatūros ir informacinių šaltinių sisteminė analizė, dokumentų turinio (content), lyginamosios duomenų analizės, matematinės statistikos, praktinio stebėjimo, analitinis bei apibendrinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Work investigates into: at the begining of work there are given main historical asspects of Lithuanian control of the military. After that there is shown juridical and constitutional institutional of this control. In the last chapter there is noticed different subjects who hand democratic control of the military. The study will conclude with a stock-taking of relevant implementation trends and challenges of democratic control of the military in Lithuania and considered from the perspective of the Lithuanian lessons learned. Purpose of the work: is to define the problem of democratic control of the military, especially the activities of the formal actors concerned in this process, i.e. the executive, legislative and judicial organs – Head of state, Government, Minister of Defence, Parliament and its commitete, judicial organs, respectively other independent organs (institutional aspect). The assiduity concentrated to the lack of military traditions as the assumption of undersell good democratic control of the military effect in practice. The objects of this research: is Lithuanian democratic control of the military with certain general, but specific control characteristics. Research methods used in the work: system analysis of relevant legal documents, scientific literature and information sources, document content analysis, comparative data analysis, mathematical statistics, practical observation as well as the analytical and the generalizing methods. The Lithuanian... [to full text]

Self – government is a very important part of all educational institution including creativity at school. While developing the democratic life’s experience of students, teachers and parents, the self – government at the same time can raise possibilities for school as for the organisation, which is in the process of learning. Self – government helps to create democratic and humanistic life for the school community. The self – government areas should be concrete; its functions should be fixed in the structure of school – government and statute. The concrete activities form traditions of self – government as a school life’s standard. On reality self – government exists only if students are the organisers of the school life, fell and act as the hosts of the institution. Students themselves plan, organise, have an idea of the perspective, estimate activities and the results. They are the subjects of activities; they themselves create and rule their life. Teacher’s responsibility is to organise these activities systematically, actively, paying attention to the aims. They also have to improve the relationship between students and teachers. However nowadays students self – government as the mean of democratic bringing up is rarely explored.

The objective of the work is to research the possibilities of the youth to participate actively in e.democracy processes using resources of the e.government’s services in the administration of projects for the youth. The object of the work’s research is social relations related to the expressions of the e.democracy among the youth. The two-stage quantitative and qualitative empirical research has been realized in the work. E.democracy projects for the youth presented in internet sites of international organizations, non-governmental organizations and governmental institutions of the Republic of Lithuania have been analyzed. In the first part of the work the term and theoretical conceptions of the e.democracy; ongoing and influenced by ICT changes in democratic processes; types and particularities of e.government���s services directed to the youth; the legal basis regulating e.democracy projects for the youth are described. After thorough analysis of international laws and laws of the Republic of Lithuania preferences concerning the youth policy have been established. Documents of the European Union are distinguishable by the particular financing planning, implementation requirements and accountability for the execution of projects for the youth. During the quantitative research distribution of project by number, level of transfer to internet and problematic field was established. Qualitative research resulted in the establishment of the accessibility, informativeness and... [to full text]

Šiame baigiamajame magistro darbe, tema Žiniasklaidos turinio įvairovė ir demokratijos procesai: mažos šalies atvejis, bus kalbama apie žiniasklaidos pliuralizmą. Suvokiant, kad žiniasklaidos pliuralizmas yra susijęs su įvairove ��iniasklaidoje, bus išskiriamos ir aptariamos dvi sąvokos: žiniasklaidos struktūrų įvairovė ir žiniasklaidos turinio įvairovė. Pirmoji kalba apie žiniasklaidos priemonių, jų savininkų įvairovę, antroji – apie nuomonių, komentarų, žanrų, veikėjų ir pan. platų spektrą. Viso darbo metu laikomasi pozicijos, kad bet kuri žiniasklaidos priemonė pirmiausia turi formuoti skaitytojo objektyvų požiūrį į tam tikrą reiškinį ar problemą, lavinti kritinį žvilgsnį bei mąstymą, privalo skaitytojui pateikti ne siaurą vieno žurnalisto ar vienos krypties suformuotą nuomonę, o platų pasirinkimą konkrečią sritį išmanančių specialistų, ekspertų nuomones, komentarus, įvairiapusį įžvalgų spektrą. Atsižvelgiama į vyraujančią tendenciją, kad mažoje šalyje (kalbant apie Pabaltijo šalis) atskira žiniasklaidos priemonė, užimdama savą poziciją, vykdydama savą tiek vidinę, tiek viešą politiką, nesuteikia informacijos gavėjui galimybės gauti visą aiškiai, savarankiškai, teisingai suvokti konkretų įvykį ar atvejį reikalingos informacijos. Savininkų įtaka, korupcija žiniasklaidoje, išsilavinusių, profesionalių žurnalistų trūkumas bei piliečių riboti poreikiai bei galimybės kenkia žiniasklaidos turinio įvairovei: gavėjai (skaitytojai, žiūrovai, klausytojai, vartotojai) ima viską, ką... [toliau žr. visą tekstą] / This master degree paper, named Media content diversity and democratic processes: small country case, will be talking about media diversity (pliuralism). Media pluralism is related with diversity in media. It is necessary to separate two concepts: structure diversity of media and content diversity of media. The first speaks about media implement ant owners diversity, the second – about wide spectrum of opinions, comments, genres, players and etc. In this paper it was taken a position, that any implement of media firstly have to form a objective point of view of a reader to fact or problem, practice critical look and thought, must present not only one narrow journalist opinion or one way formed view to a reader, but wide choice of specialists, experts opinions, comments, many-sided providence spectrum. It was conciderated at the tendency, that in small country (such as Baltic countries) individual implement of media, what have position, does it’s inside or outside policy, do not gives information to receiver a possibility to get all information about one or another concrete case or event. Influence of owners, corruption in news media, lack of educated and professional journalists and citizens limited interests and possibilities harm the content diversity of news media: receivers (readers, viewers, listeners, consumers) take all they get, suppliers (media implements) do not have reasons to do they bests.

People nowadays are often forced to accept the challenges of the modern society. That is the reason why a great attention has been paid to civic education in many countries of the world including Lithuania. As education system is considered to be one of the key instruments constructing civic society, schools nowadays aim to develop students’ responsibility, social activity and independence; form their value system, emphasize the importance of democratic relationships between teachers and students. The problem of democratic citizenship education is relevant in Lithuanian school and society for understanding democracy itself, determining practical activity of young people. Since 1988 democratic citizenship has been declared to be one of the most important aims of the reformed Lithuanian school. at the beginning of the reform civic education integration program into curriculum was created, however it was agreed that the aspects of democracy education have to embrace the whole school life. Having spent long years in Soviet occupation and having long experience of Soviet education Lithuanian school has inevitably faced certain difficulties creating its own democracy-based education. USA, the country in possession of long civic education experience has been chosen as a model country. During 15 years of independence in cooperation with American civic education experts Lithuanian teachers have made visible changes in Lithuanian education system. This work aims to analyze and... [to full text]

By the analyze the training programs of child welfare professionals (Vilnius Pedagogical University), it was remarked that democracy education is integrated into different study modules. Both in Lithuania and United States of America civic and democracy education is integrated by main documents, data, and texts, which is civic and democracy education theory and practice based on projects for active citizenship. One of the most improved project for democracy education could be Project Citizen, which is accredited as alternative democracy education program by Lithuanian Ministry of Education and Science and Education Department of United States of America. According to this program Foundations of Democracy could be both theoretical and practical example for democracy education. It is used in all educational levels in United States of America, and in elementary level in Lithuania. This program is based on active and critical educational methods which stand on four democracy dimensions: Authority, Privacy, Responsibility and Justice. This program is developed in Center for Civic Education in Indiana (USA), as the Project Citizen. The hypothesis of the research - Tyrimo hipotezė – taikant demokratinio ugdymo programą, būsimieji vaiko gerovės profesionalai įgis demokratinio ugdymo teorinės ir praktinės patirties, ir efektyviai taikys dirbdami su ugdymo institucijų bendruomene. The object of the research – programs for democracy education – Foundations of Democracy and Project... [to full text]

Pastaraisiais metais pastebėta tiesioginės demokratijos procedūrų augimo pasaulyje tendencija. Niekada iki šiol tiek daug žmonių negalėjo balsuoti jiems svarbiais klausimais, kaip per pastarąjį dešimtmetį. Vis dažniau naudojama iniciatyvios teisė, visuotiniai balsavimai, sprendžiant esminius klausimus ir išrinktų pareigūnų atšaukimo mechanizmas, iš esmės pakeitė politinę dinamiką. Visame pasaulyje, atstovaujamoji demokratija yra pertvarkoma ir modernizuojama. Taigi, ir šio magistro darbo tema buvo pasirinkta neatstitiktinai, o siekiant platesniame referendumo instituto analizės kontekste išanalizuoti referendumų patirtį bei įvertinti jų perspektyvas Lietuvoje, Šveicarijoje ir Kalifornijoje. Tikslas pasiektas analizuojant teisės doktriną ir teisės aktus, vertinant Lietuvos bei pasirinktų (Šveicarijos bei Kalifornijos) valstybių referendumų patirtį ir jų poveikį atstovaujamai demokratijai. Pirmojoje darbo dalyje išsamiai aptariama referendumo, kaip tiesioginės demokratijos instituto, samprata bei klasifikacija, dėl kurios terminologijos mokslininkų nuomonė išsiskiria. Antrojoje dalyje aptariama referendumų praktika Lietuvoje ir pateikiamas jos vertinimas. Trečiojoje dalyje analizuojami tiesioginės demokratijos institutai Šveicarijoje bei pateikiamas jų vertinimas. Ketvirtojoje dalyje vertinama tiesioginė demokratija Kalifornijoje. Galiausiai penktojoje dalyje pateikiama referendumų skeptikų nuomonė ir argumentai, paneigiantys ją. / In recent years the growth of direct democratic procedures in the world has become far more noticeable. Never before such a large number of people could vote for the actual issues since over the past decade. More frequently applied initiative law, general voting with a view to resolving essential problems and using mechanism of cancelation of the elected officials has fundamentally changed the political dynamics. Around the world representative democracy is being transformed and modernized. Thus the topic of the Master‘s thesis was chosen not randomly but to the more extensive context of the analysis of the referendum institute and aims to approach the experience of the referenda and assessing their prospects in Lithuania, Switzerland and California. The objective has been achieved by analyzing legal doctrine and legislation in terms of Lithuania and the experience of the selected states (Switzerland and California) organizing the referendums as well as their effects on representative democracy. The first part disputes the referendum in detail referring to it as the institute of direct democracy, concept and classification since the researchers’ opinion concerning the terminology is different. The second part deals with the practice of referendum law in Lithuania and its assessment is presented. The third part analyzes the institutions of direct democracy in Switzerland and their assessment. The direct democracy in California is assessed in the fourth part while and... [to full text]

Problem Statement. Anyone trying to analyze the dimensions of the impact of non-governmental organizations on democracy in the Baltic States comparatively faces a double dilemma: on the one hand, dimensions should be conceptualized and integrated into a range of theories and, on the other hand, the characteristics of the system in these countries both referring to historical reality and theoretical exceptions have to be taken into sufficient considerations. The latter constructs the following problem statement – the impact of non-governmental organizations on democracy can be regarded from approach of social sciences as a comprehensive interconnection, on which could be based theoretical outputs and which can be analyzed empirically applying qualitative and quantitative measures and meta-analysis. The problem statement has been used to guide the thesis by principle research questions: 1. What are the chances of support of non-governmental organizations to democracy?; 2. Which are the factors contributing most to the development of democracy in the Baltic States referring to the role of non-governmental organizations, and what are the differences among the countries? 3. What is the quality of the impact of relations between non-governmental organizations and democracy in the Baltic States, and what are the differences among the countries? The answers to these questions are definitely neither simple nor straight forward. They depend on the method of analysis and also on the... [to full text] / Temos aktualumas Demokratijos plėtros sąlygomis Rytų ir Centrinėje Europoje vienu svarbiausiu tyrimo objektu žlugus Sovietų Sąjungai tampa demokratija. Skirtingų šalių mokslininkai atlieka lyginamuosius tyrimus, remdamiesi gausiais statistikos duomenimis ir originalių tyrimų rezultatais, ir taip formuluoja išvadas, pabrėždami efektyvios demokratijos plėtros galimybes. Tačiau daugiausia tyrimų apima Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengrijos Respubliką ar net Rusijos Federaciją, bet maža jų dalis yra siejama su Baltijos šalimis. Pažymėtina ir tai, kad nėra pakankamai analizuojamos demokratijos ir pilietinės visuomenės sąsajos bei nevyriausybinių organizacijų, kaip pilietinės visuomenės elemento, įtakos demokratijai identifikavimo dimensijos. Skirtingų šalių mokslininkai (A. Uhlin, T. Vanhanen, L. Diamond, D. Held, R. Dahl ir kiti) teigia, kad svarbiausia demokratijos prielaida yra pilietinės visuomenės gebėjimas mobilizuotis. Pabrėžiama, kad nėra taip svarbu užtikrinti, kad kiekvienas pilietis aktyviai dalyvautų politiniame procese, tačiau kiekvienas turi turėti tokią galimybę (A. Uhlin, 2004). Praktinėje veikloje pastebima, kad pilietinei visuomenei siekiant dalyvauti politinėje, socialinėje, ekonominėje ar kultūrinėje arenoje būtina pasitelkti nevyriausybines organizacijas, kurių veikla padeda įgyvendinti pilietinės visuomenės idėjas, tačiau šioje disertacijoje nagrinėjama ne nevyriausybinių organizacijų veikla, o tik jų sąsajos su demokratija. Vis dėlto nepaisant gana gausių... [toliau žr. visą tekstą]