• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 24
  • 1
  • Tagged with
  • 25
  • 16
  • 6
  • 6
  • 6
  • 5
  • 5
  • 4
  • 4
  • 4
  • 4
  • 4
  • 3
  • 3
  • 3
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
11

Emocijos ir psichologiniai aspektai reklamoje / Emotions and Psychological Aspects in Advertising

Balnytė, Lina 04 March 2009 (has links)
Magistro darbo objektas – emocinga, psichologinius aspektus naudojanti reklama. Darbo tikslas – atskleisti, ar emocijos ir reklamoje naudojami psichologiniai aspektai įtakoja vartotojus pasirinkti reklamuojamą prekę bei ar tai sukuria vartotojų lojalumą taip reklamuojamam prekės ženklui. Pagrindiniai darbo uždaviniai – įvertinti emocijų naudojimo reklamoje galimybes; ištirti dažniausiai reklamoje naudojamus psichologinius, vartotojų pasąmonę veikiančius aspektus; išnagrinėti keletą teorijų, besiremiančių emocijų bei psichologinių aspektų reklamoje naudojimu, atlikti pasirinktų realių įmonių įvaizdinių reklaminių žinučių analizę bei atlikti vartotojų nuomonių tyrimą, stengiantis išsiaiškinti jų lojalumo tam tikriems prekių ženklams priežastis. Darbo metu buvo iškelta hipotezė, kad emocijos ir psichologiniai aspektai, naudojami reklamoje, įtakoja vartotojų pasirinkimą bei pririša juos prie prekės ženklo. Naudojantis dokumentų analizės, bibliografiniu, lyginamuoju metodais, atlikus įmonių reklamų analizę pagal jų naudojamus emocinius ir psichologinius aspektus bei atlikus kokybinį pagilinto interviu tyrimą, prieita prie išvados, kad emocijos iš tiesų veikia vartotojus, atkreipia jų dėmesį, tačiau tam, kad atliktų pagrindinę reklamos paskirtį – priverstų vartotoją įsigyti reklamuojamą prekę, reklamų kūrėjai privalo reklaminėje žinutėje perteikti būtent tokias emocijas, kurios atitiktų vartotojų vidinių vertybių sistemą. Svarbiausias reklamos kūrėjų uždavinys yra apsibrėžti bei... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this master’s thesis is an emotional advertising applying psychological aspects. Purpose of the thesis is to establish whether emotions and applied in advertising psychological aspects influence on choice of customers of being advertised product, and whether such fact is a precondition of loyalty of the customer in respect to being advertised in such manner trademark. The main tasks of the paper include evaluation opportunities of application of emotions in advertising; make analysis of most common in advertising psychological aspects influencing the unconscious of customers; make analysis of some theories based on application of emotional and psychological aspects in advertising; to make analysis of image commercial messages of the chosen really existing companies, with drawing attention to psychological, able to influence the unconscious of customers aspects applied in such advertising material, as well as to carry out a survey of customers in order to make clear the reasons of their loyalty to certain trademarks. With a help of methods of documentary analysis, bibliographic and comparative methods and having made a qualitative more profound survey of customers the findings were made that emotions really influence customers, attract their attention, however with intention to implement the main purpose of advertising, i.e. to induce a customer to acquire a being advertised product, and advertisers must provide exactly that emotions in an advertising message... [to full text]
12

Emocinės leksikos vartojimas grožinėje prozoje (lyginamoji analizė) / The use of emotional vocabulary in prose fiction (comparative analysis)

Domeikienė, Monika 20 November 2012 (has links)
Žodžiai, kurie perteikia ne tik sąvoką, bet ir žadina vienokius ar kitokius jausmus, nuotaiką – gėrėjimąsi, pritarimą, gailestį, piktinimąsi ir kita, vadinami emocine leksika. Daugiausia remiamasi teoriniais bei tiriamaisiais šių kalbininkų darbais: J. Macienės (2005); A. Paulauskienės (1994), A. Gudavičiaus (2000; 2007), Jakaitienės (1980; 2010), Pikčilingio (2010) ir kt. Šio darbo objektas yra dviejų šiuolaikinių romanų: Lauros Sintijos Černiauskaitės „Kvėpavimas į marmurą“ (2010) ir Romualdo Granausko „Kenotafas“ (Vilnius, 2005), emocinė leksika. Ją sudaro daiktavardžių ir būdvardžių deminutyvai (jų semantika bei daryba) ir emocijų įvardijamoji leksika. Viena darbo dalis skirta teoriniams nuostatoms išnagrinėti, kita dalis – tiriamoji. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kuo panaši ir kuo skiriasi šių dviejų prozininkų romanų emocinė leksika. Dėmesys skiriamas išnagrinėti šių romanų deminutyvų semantines grupes, jų vartojimą bei darybą ir emocijų įvardijamąją leksiką, kuri smulkiau skirstyta į vertinamąją ir nevertinamąją leksiką. Šio darbo pagrindiniai uždaviniai yra surinkti ir išanalizuoti abiejų romanų daiktavardžių bei būdvardžių deminutyvus, išnagrinėti jų darybą, reikšmę, vartojimą; aptarti ir palyginti abiejų romanų daiktavardžių ir būdvardžių deminutyvų semantines grupes; išanalizuoti ir palyginti emocijų įvardijamosios leksikos žodžius; apibendrinti rastų daiktavardžių ir būdvardžių demintutyvų bei emocijų įvardijamosios leksikos vartosenos ypatumus. / Words that convey not only the concept, but also evoke some feelings and mood – delight, support, compassion, angriness and other are called emotional vocabulary. The object of this work is the emotional vocabulary of two modern novels: „Breathing into Marble“(2010) by Laura Sintija Černiauskaitė and „Cenotaph“(2005) by Romualdas Granauskas. It consists of diminutives of nouns and adjectives (their semantics and composition) and emotional identification vocabulary. One part of this work is devoted to analyze theoretical aspects and the other part is exploratory: J. Macienės (2005); A. Paulauskienės (1994), A. Gudavičiaus (2000; 2007), Jakaitienės (1980; 2010), Pikčilingio (2010) ir kt. The purpose of this work is to find out emotional vocabulary similarities and differences between these two prose writers‘novels. The attention is paid to analyze semantic groups of these two novels‘diminutives, usage of them and emotional identification vocabulary that is further divided to evaluative and non evaluative vocabulary. The main targets of this work are to collect and analyze the formation, meaning, usage of diminutives of both novels‘nouns and adjectives and to compare them; to discuss and compare the diminutives‘semantic groups of both novels‘nouns and adjectives; to analyze and compare emotional identification vocabulary words; to summarize usage peculiarities of founded nouns‘ and adjectives‘ diminutives and emotional identification vocabulary.
13

Jaunųjų boksininkų priešvaržybinė emocinė būsena / Pre-competition emotional state of junior boxers

Krepštul, Miroslav 10 September 2013 (has links)
Darbo objektas – jaunųjų boksininkų priešvaržybinė emocinė būsena. Darbo tikslas – nustatyti jaunųjų boksininkų priešvaržybines emocines būsenas. Darbo uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti didesnio meistriškumo jaunųjų boksininkų priešvaržybines emocines būsenas. Nustatyti ir įvertinti mažesnio meistriškumo jaunųjų boksininkų priešvaržybines emocines būsenas. Palyginti skirtingo meistriškumo jaunųjų boksininkų priešvaržybines emocines būsenas. Išvados: Prieš varžybas didesnio meistriškumo jaunųjų boksininkų savijautos ir nuotaikos lygis buvo aukštas, o aktyvumas buvo vidutinio ir aukšto lygio. Didesnio meistriškumo boksininkams buvo būdingas vidutinis ir didelis situacinio nerimo lygis, vidutinis ir padidėjęs asmenybės nerimo lygis, žemas ir vidutinis kognityvusis nerimas, vidutinis somatinis nerimas bei vidutinis ir aukštas pasitikėjimas savimi. Mažesnio meistriškumo boksininkams prieš varžybas buvo būdingas vidutinis ir aukštas savijautos, aktyvumo ir nuotaikos lygis. Asmenybės nerimas buvo mažesnis negu situacinis nerimas, o somatinis negu kognityvusis nerimas. Būdingiausias mažesnio meistriškumo boksininkams buvo didelis situacinio nerimo lygis, padidėjęs asmenybės nerimo lygis, žemas ir vidutinis kognityviojo ir somatinio nerimo lygis, vidutinis pasitikėjimas savimi. Nustatyta, kad aukštesnio lygio savijauta ir nuotaika buvo būdinga didesnio meistriškumo jauniesiems boksininkams negu mažesnio meistriškumo (p < 0,05). Didesnio ir mažesnio meistriškumo jaunųjų boksininkų... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the work – the pre-competition emotional state of junior boxers. Aim of the work – to determine the pre-competition emotional state of junior boxers. Objectives: To determine and evaluate the pre-competition emotional state of junior boxers of higher sporting excellence. To determine and evaluate the pre-competition emotional state of junior boxers of lower sporting excellence. To compare the pre-competition emotional state of junior boxers of different sporting excellence. Conclusions: The level of well-being and mood of junior boxers of higher sporting excellence before the competition was high, and activity was of average and high level. The boxers of higher sporting excellence felt average and high level of situational anxiety, average and increased level of situational anxiety, average and increased personal anxiety, low and average level of cognitive anxiety, average somatic anxiety and average and high self-confidence. The boxers of lower sporting excellence felt average and high level of well-being, activity and mood before the competition. Personal anxiety was lower than situational anxiety and somatic anxiety was lower than cognitive anxiety. The most characteristic to lower sporting excellence boxers was high level of situational anxiety, increased level of personal anxiety, low and average level of cognitive and somatic anxiety, average self-confidence. It was determined that higher level of well-being and mood was more characteristic to junior boxers of... [to full text]
14

Pedagogo požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą: socialinis - emocinis aspektas / Educator’s attitude towards evaluation of pre-school aged children’s progress and achievement-social-emotional aspect

Sinkevičienė, Romualda 23 July 2014 (has links)
Darbe atskleidžiamas pedagogų ir tėvų požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą, išryškinama sąveikos ir mokymosi paradigmų sampratų genezė ir išbandoma Edukologijos universiteto mokslininkų parengta pasiekimų aprašo vertinimo metodika, kiek ši leidžia fiksuoti socialinę – emocinę vaiko raidą. Baigiamojo darbo struktūra konstruojama mokslinės literatūros ir empirinio tyrimo analizės pagrindais, kurių tikslas - atskleisti šiuolaikinį ikimokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į pažangos ir pasiekimų vertinimą. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą ir švietimą reglamentuojančius dokumentus ir apibrėžti šiuolaikinę ikimokyklinio ugdymo(si) pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratą. 2. Atskleisti vertinimo ciklo ypatumus ir aptarti užsienio šalių vaikų ugdymo(si) pažangos ir pasiekimų patirtį. 3. Išsiaiškinti pedagogų ir tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą ir atlikti lyginamąją analizę. 4. Išbandyti ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo metodiką bei patikrinti kiek ši leidžia fiksuoti socialinę – emocinę vaiko raidą. Kiekybinio ir kokybinio tyrimo analizė atskleidė, kad pedagogams ir tėvams pažangos ir pasiekimų vertinimas yra labai reikalinga ir reikalinga ugdymosi proceso dalis, kuri padeda numatyti ugdymosi žingsnius, gerinti ugdymo kokybę, stebėti, pažinti, įvertinti kiekvieno vaiko individualią pažangą ir ugdymosi raidą, įžvelgti ugdymosi... [toliau žr. visą tekstą] / In this final thesis educators’ and parents’ attitude towards evaluation of pre-school aged children’s progress and achievements is revealed, genesis of interface and learning paradigm conceptions is emphasized and evaluation methodology of achievements description prepared by scientists of University of Educational Sciences is used as far as it lets record social-emotional development of a child. Structure of the final thesis is constructed on the basis of analysis of nonfiction and empirical research, which aim is to reveal modern pre-school educators’ attitude towards evaluation of progress and achievements. In order to reach the aim the following tasks have been raised: 1. To analyze regulatory documents of nonfiction and education, also determine a modern conception of pre-school education progress and achievements’ conception. 2. To reveal peculiarities of evaluation and discuss learning progress’ and achievements’ experience of children from foreign countries. 3. To find out educators’ and parents’ attitude towards evaluation of pre-school children’s progress and achievements and perform a comparative analysis. 4. To experiment with pre-school children’s progress and achievements evaluation methodology and examine how far it lets record social-emotional development of a child. Analysis of quantitative and qualitative research revealed that evaluation of progress and achievements is a very important part of education process for educators and parents which helps to... [to full text]
15

Vartotojų emocijų raiška, formuojant prekės ženklo vertingumą / Implications of consumer emotions in forming brand equity

Comik, Margarita 26 June 2014 (has links)
Panašu, kad šiai dienai tradicinis marketingas jau ne toks efektyvus kaip buvo anksčiau. Labai dažnai naujo produkto pasirodymas rinkoje baigiasi nesėkme. Dauguma reklamos kompanijų, neformuoja vartotojų suvokime jokių išskirtinių savybių reklamuojant prekes bei paslaugas. Emocionalus prekės ženklo identifikavimas charakterizuojamas nauju požiūriu į prekės ženklo identifikavimo kūrimą – prekės ženklo identifikavimas pasireiškia per emocijas, remdamasis prekės ženklo identifikavimo vertybių manipuliacijomis ir ypatingų vertybių kūrimu, kas labai išskiria prekės ženklo identifikavimą nuo konkurentų. Darbo objektas – emocinis prekės ženklo vertingumas. Darbo tikslas. Išsiaiškinti kaip pasireiškia vartotojo emocijos formuojant prekės ženklo vertingumą. Darbo uždaviniai: • apžvelgti emocinę prekės ženklo naudą; • išsiaiškinti kaip yra formuojamas prekės ženklo vertingumas vartotojui; • apibendrinus įvairių autorių siūlomas prekės ženklo vertingumo vartotojui kūrimo koncepcijas, sukurti modelį, parodantį kaip pasireiškia vartotojų emocijos, formuojant prekės ženklo vertingumą; • išanalizuoti, kaip pasireiškia vartotojų emocijos, formuojant prekės ženklo vertingumą. Darbo struktūra. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmosios darbo dalies tikslas yra susipažinti su prekės ženklo samprata, trumpai apžvelgti pagrindines prekės ženklo funkcijas, aptarti emocijų naudą kuriant prekės ženklą, bei išsiaiškinti kaip gali būti integruotos emocijos formuojant prekės ženklo vertingumą vartotojui... [toliau žr. visą tekstą] / COMIK, Margarita. (2009) Implications of Consumer Emotions in Forming Brand Equity. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 71 p. SUMMARY Today traditional marketing is not so effective like it was before. Very often, the output of new products on the market finishes disappointment. The most of advertising campaigns are not formatting any exceptional characteristics of the advertised goods and services in perception of consumers. Emotional brand equity is characterized by new attitude of brand development - the brand works through the emotions, based on a brand manipulation by values and creation of special values, sharply separating a brand from competitors. The main advantage and the latent purpose of such attitude - creation of new values with as a result creates and controllable new style of a life, which brand starts to dictate to the consumer. The brand is formed not on deservedly reputation, but on a primary perception based on emotions, which is principally different from competitors. The development process is: the formation of emotionally demanded tendency, capable to create new emotion or its absence in a consumer society. Second step - emotion transformation in to the brand which will receive exceptional place in consumer’s subconscious compare with competitors. Work object. Emotional brand equity. Work purpose. To clarify how consumer emotions implicate brand equity. Work tasks: • To survey emotional brand benefit; • To... [to full text]
16

I ir III gimnazijos klasių mokinių socialinės paramos, mokymosi motyvacijos ir adaptacijos mokykloje sąsajos / Relationships among social support, study motivation and adaptation at school among the students of I and III grades of gymnasium

Petrėtytė, Jurgita 17 May 2006 (has links)
Work object: Relationships among social support, study motivation and adaptation at school. Actuality of the work: Students, who have psychological, educational, social and economic problems, often leave the school. There is friendly climate made for promoting progressive learning, as well as for versatile development of personality in the managed social environment. Slower development of their psychological and physical maturity may become the reason for their decreasing study motivation in the unfavourable social environment. We try to analyze relationships between social support and study motivation in this work, as that has been almost unstudied in Lithuania. We also try to review relationships between the indicators of adaptation and emotional state, that influent social support and study motivation. Answers to such questions could help to draw the attention to the importance of social support and emotional state in increasing of study motivation, and would allow extending psychological support to the students of gymnasiums, who have problems of adaptation at school. Goal of study: Analyze the relationships among social support, study motivation and adaptation at school among the students of I and III grades of gymnasium. Tasks of study: 1. Analyze the evaluations of social support at school among the students of I and III grades of gymnasium. 2. Evaluate the study motivation of the students of I and III grades of gymnasium. 3. Determine of the students of I and III... [to full text]
17

Moterų, sergančių vėžiu, emocinės būsenos ypatybės gydantis stacionare / Women’s with cancer emotional condition features during stationary treatment

Pilypaitė, Lidija 23 June 2009 (has links)
Tyrimo tikslas: nustatyti moterų, sergančių vėžiu, emocinės būsenos (emocinės įtampos ir pablogėjusios nuotaikos) ypatybes, kitimus gydantis stacionare bei jų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu, ligos sunkumu, amžiumi ir išsilavinimu. Tyrimas atliktas Kauno medicinos universiteto klinikų filiale Kauno onkologijos ligoninėje Onkoginekologiniame skyriuje 2008 liepos – rugpjūčio mėnesiais ir 2009 vasario – kovo mėnesiais. Dalyvauti tyrime pakviesta 141 moteris, 94 iš jų sutiko dalyvauti, 47 atsisakė. Tyrime lyginamoji grupė (N=44) yra moterys be vėžio diagnozės, kurioms diagnozuoti kiti ginekologiniai susirgimai. Gydymo pradžioje ir pabaigoje apklausta 41 moteris, t.y. 43.6 proc. tiriamųjų. Pagrindinė tiriamųjų praradimo priežastis buvo neplanuoti išrašymai iš ligoninės. Pirmiausia su tiriamosiomis atliekamas Struktūrinis klinikinis interviu, po to pacientės prašoma užpildyti Klausimyną depresijos pokyčiams vertinti bei Sveikatos klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančios vėžiu moterys stacionarinio gydymo laikotarpiu yra blogesnės nuotaikos negu vėžiu nesergančios. Moterys, kurioms diagnozuotas III ir IV stadijos vėžys, nepatiria aukštesnės emocinės įtampos ir nėra blogesnės nuotaikos lyginant su moterimis, kurioms nustatytas I ir II stadijos vėžys. Sergančių vėžiu moterų emocinė įtampa ir nuotaika gydantis stacionare nekinta. Sergančioms vėžiu pacientėms, kurioms pirmo pokalbio metu nustatytas geresnis psichologinis – socialinis prisitaikymas... [toliau žr. visą tekstą] / Study aim: ascertain features and variation of women’s with cancer emotional condition (emotional tense and subdued mood) during stationary treatment and dependence on subjective health assessment, illness severity, age and education. The research was accomplished in Kaunas Medicine University Clinics subsidiary in Kaunas oncology hospital Department of Oncogynaecology during 2008 July – August and 2009 February – March. To participate in the research was invited 141 women, 94 of them accepted the invitation, 47 refused. The comparable group (N = 44) consisted of women without diagnosis of cancer but with other gynecological disorders. At the beginning and end of treatment 41 women (43,6% of participants) was interviewed. The main cause of loss of participants was unplanned discharges. Firstly structural clinical interview was held with participants. After it patients were asked to fill Questionnaire to evaluate change of depression and Health questionnaire. The results showed that women with cancer during stationary treatment are in more subdued mood than women without cancer. Women who had diagnosis of advanced cancer stages (III and IV) were not in more subdued mood and higher emotional tense to compare to women who had diagnosis of primary cancer stages (I and II). Women’s with cancer emotional tense and mood does not change during stationary treatment. Women’s with cancer, whom during the first interview better social – psychological adaptability was assessed... [to full text]
18

Intelekto sutrikimus turinčio vaiko emocinė raida didaktinio žaidimo metu / Emotional development of the mentally retarded child during didactic game

Ignatovskaja, Julija 24 September 2008 (has links)
Didaktiniai žaidimai vaidina svarbų vaidmenį, siekiant pamoką padaryti įdomesne, didinant mokinių motyvaciją dalyvauti mokymosi procese. Pedagoginėje literatūroje ir mokslinėje bei mokyklinėje praktikoje jau daugelį metų diskutuojama apie šio metodo taikymo mokyme galimybes. Žaidimo tinkamumą mokymui savo pasisakymuose minėjo Platonas ir Aristotelis. Mokslinėje literatūroje, pedagoginėje publicistikoje plačiai aptariamas didaktinių žaidimų naudojimas mokymosi procese. Mokslininkai, pedagogai praktikai (Montessori M., 2004, Pokrovskis A., 1994, Grinevičienė N., 2002, Kontautienė Z.,1978 ir kt.) nagrinėja didaktinių žaidimų panaudojimo galimybes ugdant skirtingo amžiaus vaikus, aiškinasi šio metodo naudojimo privalumus skirtingų dalykų pamokose. Tačiau iki šiol mažai nagrinėtas didaktinių žaidimų, skirtų padėti intelekto sutrikimus turinčių vaikų jausmų bei emocijų pažinimui. Vaiko emocinio vystymosi problema - viena iš aktualių problemų psichologijoje. Poddiakov A. N. (2000) (Поддьяков) savo darbe teigia, kad įvairiausių mokslininkų darbuose (Henderson B., Keller H., Rotenberg V. C. ir kt.) įrodyta, kad emocijų susiformavimo jų gausos ir diferenciacijos lygis priklauso nuo pažintinių procesų kokybės: pojūčių, jausmų suvokimo, atminties, mąstymo, motyvacijos pobūdžio bei valingu procesų būklės. Darbo objektas: protiškai atsilikusio vaiko emocinė raida didaktinio žaidimo metu, užtikrinus atitinkamas pedagoginės sąlygas. Darbo tikslas – išanalizuoti didaktinių žaidimų... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis consists of two papers devoted to emotional development of the child during didactic games. The first paper investigates theoretical substantiation of the problem. It discusses the roles of didactic games in child’s emotional development. The article deals with the general construct of disability, and the use of the term intellectual disability. The second paper presents results of experimental work. Experiment passed in three stages: Ascertaining stage of experiment - have revealed a degree of emotional development of children leaning on a condition of empathy. Distribution of children in groups has been lead on the basis of allocated levels of empathy by V. Мegedev (1996). Forming stage – was used system of didactic games. Control stage lean on the same methods, as at the first stage. At this stage we seek to reveal influence didactic games on emotional development of the children. Results of an experimental research convince us of that, didactic games influence not only emotional development of children, but also on development of the person as a whole. Thus, under influence of a purposeful management in didactic games children with mental disabilities have an emotional progress more intensively.
19

5 – 6 metų vaikų emocinės inteligencijos ugdymo šeimoje sąsajos su jų socialinių gebėjimų plėtote / 5-6 years age children emotional intelligence education in the family and development of the social skills

Anelauskaitė, Jolita 20 January 2014 (has links)
5 – 6 metų vaikų emocinės inteligencijos ugdymo šeimoje sąsajų su socialinių gebėjimų plėtote yra itin svarbi veiklos sritis. Ankstyvos vaikų emocinės inteligencijos ugdymas šeimoje suteikia prielaidas auginantiems vaikams ugdyti valią, labiau pažinti save, savo emocijas ir aplinkinius. Ugdant emocinę inteligenciją šeimoje vaikas kaip asmenybė gali greičiau bręsti, todėl jam lengviau priimti kritinėse situacijose tinkamus sprendimus vadovaujantis protu, o ne jausmais. Atliktas tyrimas grindžiamas probleminiu klausimu: Kokių socialinių gebėjimų plėtotę paskatina ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymas šeimoje? Tyrimo tikslas – Nustatyti kokių socialinių gebėjimų plėtotę skatina ankstyvas 5-6 metų vaikų emocinės inteligencijos ugdymas šeimoje. Tyrimo objektas – Socialinių gebėjimų plėtotė taikant ankstyvą 5-6 metų vaikų emocinės inteligencijos ugdymą šeimoje. Darbo uždaviniai: 1. Vaikų emocinės inteligencijos ugdymo šeimoje ypatumai. 2. 5 – 6 metų vaikų ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymo ir socialinių gebėjimų sąsajos. 3. 5 - 6 metų vaikų ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymo šeimoje sąsajos su jų socialinių gebėjimų plėtote. Tyrimo metodai: 1) mokslinės literatūros analizė; 2) anketinė apklausa; 3) vaikų stebėjimas natūraliose ir dirbtinai sukonstruotose situacijose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 5 - 6 metų vaikams ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymas paskatino gebėjimą valdyti emocijas, domėtis naujovėmis bei kontroliuoti ir valdyti save per kūną. Emocinės... [toliau žr. visą tekstą] / 5-6 years old children's emotional intelligence education in the family and development of the social skills is a very imortant activity. Early childhood of emotional intelligence education in family provide an opportunity for growing children educate their volition, more understanding about themselves, their and others emotions. Nurturing emotional intelligence in the family the child as personality can faster to mature. Therefore him easier to take the right decisions in emergency situations in accordance with reason, rather than emotion. Carried out study based on the problematic question: What kind of the social skills development to encourage of early 5 – 6 years age children emotional intelligence education in family? The aim of the survey is determine what kind of the social skills development to encourage of early 5 – 6 years age children emotional intelligence education in family. The object of the survey is development of the social skills to applying early 5-6 year age children emotional intelligence education in the family The tasks of the survey are: 1. Children's emotional intelligence education family peculiarities. 2. 5-6 years age children of early emotional intelligence education and social skills interface. 3. 5-6 years age children of early emotional intelligence education in family interface with development of the social skill. The research methods: 1) the scientific literature analysis, 2) a survey, 3) monitoring of children in natural and artificially... [to full text]
20

5 ir 8 klasių mokinių mokyklinio nerimo, adaptacijos mokykloje ir emocinės būklės sąsajos / Connection of the school anxiety, adaptation at school and emotional state of the students of the 5th and 8th forms

Bašytė, Ainė 18 June 2008 (has links)
Darbo objektas – 5 ir 8 klasių mokinių mokyklinio nerimo, adaptacijos mokykloje ir mokinių emocinės būklės sąsajos. Darbo aktualumas Mokykloje kiekvienas mokinys pereina kelis vystymosi ir adaptacijos etapus. Vienas iš ryškiausių etapų prasideda, kai mokinys, baigęs pradinę mokyklą, pradeda lankyti penktą klasę ir susiduria su daugeliu jam nežinomų socialinių ir asmeninių problemų: dalykinė mokymo sistema, daug dalykų mokytojų, pereinama į kabinetinę sistemą ir vaikas praranda nuolatinę mokymosi vietą - klasę, prie kurios buvo pripratęs, prasideda pasiekimų vertinimas pažymiais, dažnai keičiama mokykla, klasė, keičiasi klasės draugai, sunkiai išgyvenamas atsisveikinimas su pirmuoju mokytoju. Mokinio adaptaciją 5 klasėje apsunkina ir tai, kad prasideda ankstyvasis paauglystės periodas. Adaptacija mokykloje tęsiasi visą mokymosi joje laikotarpį. Ne tik penktoje, bet ir vyresnėse klasėse keičiasi dėstantys mokytojai, mokymo programa, mokinio asmenybė. Mokiniai dėl šių procesų jaučia įtampą, išgyvena nesaugumo, nepasitikėjimo, nevilties ir nerimo būsenas. Nauja socialinė aplinka pateikia vaikui ypatingų reikalavimų, kurie nevienodai atitinka individualius jo gebėjimus ir polinkius. Visa tai labai apsunkina ir pailgina adaptacijos mokykloje eigą, prasideda mokyklinio nerimo sunkumai, kai kurie mokiniai pradeda jausti emocinės būklės pablogėjimą. Mūsų darbe kompleksiškai analizuojama mokyklinio nerimo, adaptacijos mokykloje ir emocinės būklės raiška ir šių procesų tarpusavio... [toliau žr. visą tekstą] / Work object: connection of the school anxiety, adaptation at school and emotional state of the students of the 5th and 8th forms. Actuality of the work: at school every student has several stages of development and adaptation. One of the most specific stages starts when a pupil finishes primary school and starts attending the 5th form, and he/she is confronted with a variety of unknown for him social and personal problems, such as: subject teaching system, a lot of teachers of different subjects; classroom system, because of which a child has lost his/her permanent studying place - a classroom, to which he/she got used; in addition, a new evaluation system - evaluation by marks has started; the school, the class, the classmates are often changed; it is difficult to part with the first teacher. The beginning of the early adolescence makes the situation for pupils of the 5th form more complicated. Adaptation at school lasts during the whole period of studying. Teachers, school curriculum, student's personality are changing not only in the 5th form but in the upper forms. For these reasons students feel tension, he/she can also be in the state of unsafety, distrust, desperation and anxiety. The child is made special demands by specific social surroundings, which not equally match with his/her individual abilities and likes. All these reasons complicate and lengthen the students' adaptational period, difficulties of the school anxiety are starting at this moment, and some of... [to full text]

Page generated in 0.0542 seconds