Tyrimo tikslas : nustatyti moterų emocinės būklės kitimo ypatumus nėštumo metu ir pogimdyminiame laikotarpyje, atsižvelgiant į asmenybės bruožus ir informuotumą apie gimdymą. Tyrime dalyvavo 142 moterys, lankiusios ir nelankiusios nėščiųjų mokymo kursus Kauno ir Vilniaus miestuose. Tiriamosios buvo apklausiamos du kartus : nėštumo metu ir po gimdymo. Tiriamųjų apklausai buvo naudoti šie klausimynai : lietuviškas H. ir S. Aizenkų (Eysenck) klausimynas (EPQ), Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimynas (EPDS), C.D. Spilbergo (Spielberger) nerimo skalė (STAI). Socialiniams, demografiniams bei subjektyvios sveikatos rodikliams nustatyti buvo naudojami bendrosios apklausos klausimai, sudaryti A.Masiukienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėščiųjų informuotumas gerina emocinę būklę po gimdymo, įskaitant ir pažeidžiamų savybių turinčias moteris. Neurotiško tipo moterų lankiusių nėščiųjų kursus emocinės būklės pokytis pogimdyminiame laikotarpyje geresnis, lyginant su neurotiško tipo moterimis nelankiusiomis nėščiųjų kursų. Asmenybės bruožas gali nulemti nėščiųjų kursų lankomumą, neurotiškos moterys linkusios nelankyti neščiųjų kursų. Asmenybės bruožai, tokie kaip introversija ir neurotiškumas, yra svarbus veiksnys susijęs su prasta emocine būkle po gimdymo, bet tai ne svarbiausias veiksnys. Su prasta emocine būkle pogimdyminiame laikotarpyje turi ryšį ir kiti psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip žemas išsimokslinimas, prasta emocinė būklė prieš... [toliau žr. visą tekstą] / The Purpose of The Study: To analyse the connection between changes in emotional wellbeing during and post pregnancy periods in women whilst observing their personality traits and obtained antenatal education levels. The study was conducted among 142 women, who have or have not attended antenatal courses in the cities of Kaunas and Vilnius. The participants were questioned twice: during pregnancy and after the childbirth. For the Survey were used: The H. and S. Eisenck Questionnaire (EPO), The Edinburgh Questionnaire of The Scale of Postnatal Depression (EPDS), The C.D. Spielberger Scale of Anxiety (STAI). The questionnaire that helped to assess the social, demographic and subjective health aspects in the study was constructed by A.Masiukiene. The study results showed that the level of antenatal education positively effects postnatal emotional wellbeing, including the wellbeing of vulnerable women. The positive change in the emotional wellbeing of the neurotic type is also noticed between those who attended the antenatal courses, compared to women of the neurotic type who did not attend the courses. Personality Traits, such as introversion and neuroticism, is an important factor that can determine a lower level of emotional wellbeing after childbirth, but is not the most important one. Low emotional wellbeing can be caused by other psychosocial conditions, such as poor education, lower emotional wellbeing before pregnancy, social support after childbirth. Antenatal education... [to full text]

Children have the same birthrights as adults. Nobody can restrict them or take it away. Children can not realize their birthrights, for their disability. This explains the reason, why children are most vulnerable and undefended members of our society. In this research, the constraint against children is described as negative and progressive social phenomenon. Actually, it is hard to evaluate gauge of this phenomenon and stop it is almost impossible. The official statistics do not reveal current situation and problems. For instance the psychical constraint is not registered at all in Lithuania.

Darbo tikslas – patikrinti ar egzistuoja įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančių asmenų emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu. Tyrime dalyvavo 200 nuteistų pilnamečių vyrų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių Pravieniškių 1- uose pataisos namuose. Tiriamiesiems 1-ąją atvykimo į pataisos namus dieną ir praėjus adaptacijos laikotarpiui (po trijų mėnesių) buvo išdalinami klausimynai, kuriuos sudarė šios metodikos: nerimo skalė iš HAD (Hospital Anxiety and Depression) metodikos; COPE – įveikos strategijų klausimynas; BEKO (Beck Depression Inventory) testas, skirtas įvertinti nuotaikos pokyčius; psichologinei įtampai įvertinti skirta metodika (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); tarpasmeniniui bendravimui įvertinti skirta metodika. Siekiant įvertinti nuteistųjų emocinę būklę bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajas tik atvykus į pataisos namus ir pasibaigus adaptacijai, tie patys asmenys buvo tiriami du kartus. Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu: tik atvykus į įkalinimo įstaigą ir adaptacijai pasibaigus, nuteistieji naudoja visas galimas įveikos strategijas, t.y. tiek į problemą nukreiptą įveikimą, tiek į emocijas nukreiptą įveikimą, tiek mažiau adaptyvaus įveikimo strategijas. Pažymėtina, kad adaptacijai pasibaigus, įveikos strategijos naudojamos rečiau nei tik atvykus į įkalinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of work is to check, whether there are links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the persons, who are serving sentence in prisons, during the adaptation period. 200 sentenced adult men were participating in the research. They serve their sentence in the 1st Penitentiary of Pravieniskes. The questionnaires were distributed to the convicts on the first day of their arrival to the penitentiary and again after the adaptation period (after three months). The questionnaires were made from the following methodologies: scale of anxiety from HAD (Hospital Anxiety and Depression) methodology; COPE – questionnaire of coping strategies; BEKO (Beck Depression Inventory) test meant to evaluate the changes in mood; methodology of traumatic stress (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); and the methodology meant to evaluate the interpersonal communication. The same persons were analyzed twice in order to evaluate the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the convicts on the arrival date to the penitentiary and after the adaptation period. According to the research results, there are the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events during the adaptation period: on the arrival and after the adaptation period the convicts use all the possible coping strategies, i.e. problem-orientated coping... [to full text]

Magistro darbo tikslas – ištirti teorines ir taikomąsias emocinės inteligencijos ir lyderystės sąsajas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti emocinės inteligencijos koncepciją teoriniu jos raidos požiūriu; apžvelgti lyderystės koncepcijos raidą ir perpektyvas; nustatyti teorinius emocinės inteligencijos ir lyderystės bei jų dedamųjų sąryšius; ištirti emocinės inteligencijos ir lyderystės koreliacijas pasirinktoje socialinėje aplinkoje. Naudojantis indukciniais duomenų analizės bei atvejo analizės, kurią sudaro apklausa raštu ir sociometrija, metodais, prieita prie išvados, jog emocinės inteligencija tiesiogiai koreliuoja su transformacine lyderyste. Emocinę inteligenciją galima laikyti kaip vieną iš būtinų, tačiau nepakankamų efektyvios lyderystės elementų. Bruožų lygmenyje svarbiausiais asmeninias indvido emocinės inteligencijos ir transformacinės lyderystės ryšiais laikomi pasitikėjimas savimi, savikontrolė, iniciatyvumas ir lankstumas, kuriuos apjungia charizma, o socialiniais – empatija, konstruktyvus bendravimas ir pokyčių iniciavimas. Organizacijos UAB „DS Distribution“ lygmenyje, remiantis teorinėmis išvadomis, patvirtintos mokslinės prielaidos, jog svarbi emocinės inteligencijos dedamoji charizma siejasi su atskirais transformacinės lyderystės komponentais – idealizuota įtaka, įkvepiančia motyvacija ir charizmatine lyderyste. Emocinės inteligencijos sudedamasis komponentas empatija stipriai koreliuoja su konstruktyviu bendravimu ir asmeniniu dėmesiu, siejasi su... [toliau žr. visą tekstą] / Today`s business environment is changing tremendously, so one of the most popular research object in the organizational success field become effective leadership and several components of it. Various studies confirmed, that effective leaders were identified as those, who reported transformational behaviours and demonstrated the abilities to understand, use and manage self and others emotions. Emotional intelligence is a term that refers to a field of theories relating to the understanding and use of emotions. Debate currently rages as to what, exactly, emotional intelligence is. There are two widely recognized schools of thought at present. But no matter wich model is considered, there are clear theoretical ties between emotional intelligence and leadership. So emotional intelligence has become increasingly popular as a measure for identifying potentially efective leaders, and as a tool for developing effective leadership skills. The aim of the present paper was to explore the relationship between emotional intelligence and leadership. Several tasks was set to highlight these correlations. First, emotional intelligence and leadership concepts was defined and mostly usable models considered. Then several theoretical and practical corellations was found between emotional intelligence and transformational leadership. Emotional intelligence and its components, especially empathy and charisma, has significant correlation with transformational leadership and several components of... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti sergančiųjų 2 tipo diabetu su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajas su emocine įtampa ir psichotropinių medžiagų vartojimu. Tyrime iš viso dalyvavo 149 asmenys, sergantys 2 tipo diabetu (57 vyrai ir 92 moterys). 56 tiriamieji buvo iš diabeto klubų (37 – Marijampolės „Diabetikas ABC“ ir 28 – Jonavos „Ramunė“). Taip gavus prof. A. Goštauto leidimą, buvo naudoti 84 tiriamųjų duomenys, paimti iš archyvinių duomenų, surinktų iniciatyvinių tyrimų, atliktų 2009 m. KMU Endorinologijos klinikoje Diabetologijos skyriuje besigydančiais ligoniais sergančiais 2 tipo diabetu, metu. Tiriamieji užpildė Pasaulio sveikatos organizacijos su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK-100). Tyrimo rezultatai parodė, sergantys 2 tipo diabetu vyrai ir moterys, patiriantys daugiau emocinės įtampos, savo su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertina prasčiau, nei patiriantys mažiau emocinės įtampos. Prastesni savo su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimai pastebėti ir rūkančių vyrų bei alkoholį vartojančių moterų grupėse. Tuo tarpu rūkančių moterų ir alkoholį vartojančių vyrų grupėse su sveikata susijusios gyvenimo kokybės įvertinimai yra geresni. Taip pat sergantys 2 tipo diabetu vyrai ir moterys, kurie rūko, patiria daugiau emocinės įtampos, nei tie, kurie nerūko ir atvirkščiai. Sergančių 2 tipo diabetu vyrų ir moterų, vartojančių ir nevartojančių alkoholio, tarp patiriamos emocinės įtampos statistiškai patikimų skirtumų nerasta. Sergančių 2... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relations between health-related quality of life, emotional tension and psychotropic substances consumption in people with type 2 diabetes. The subjects of the study were 149 people with type 2 diabetes (57 men and 92 women), 56 subjects were from diabetes clubs (37 from Marijampolė club „Diabetikas ABC“ and 28 from Jonava club „Ramunė“). Also after receiving permission from prof. A. Goštautas, 84 archival cases, which taken from KMU Endokrinology clinic Department of Diabetology‘s patiens with type 2 diabetes, was used in this study. The subjects completed World Health Organization Quality of Life Questionnaire (WHOQoL-100). The results of the study showed that men and women with type 2 diabetes who reported more emotional tension rated their health-related quality of life poorer than those who reported less emotional tension. Though smoking men and alcohol consuming women rated their health-related quality of life poorer, smoking women and alcohol consuming men rated their health-related quality of life higher. Also smoking men and women with type 2 diabetes reported more emotional tension than non-smokers and vice versa. There were found no relations between emotional tension and alcohol consumption in both men and woman. Men with type 2 diabetes rated their health-related quality of life higher compared with women. Also more men than women were smokers and alcohol consumers. There were found no differences between men and women... [to full text]