Dauguma mokslininkų sutartinai teigia, kad neįmanoma nustatyti bendrų visoms nusikaltimų rūšims priežasčių. Vis tik sutinkama su nuomone, kad skiriasi tiek vyrų, tiek moterų padaromų nusikaltimų pobūdis, priežastys, motyvai. Apie abiejų lyčių bei apie vyrų nusikaltimus rašė nemažai mokslininkų, o moterų nusikaltimai buvo tarsi palikti nuošalėje. Tačiau pastebima, kad moterims yra būdingi kai kurie nusikaltimai (pvz. naujagimio nužudymas), jos taip pat būna pripažįstamos recidyvistėmis, yra moterų, kartais keliančių didesnį pavojų sau ir visuomenei nei vyrai. Šiame darbe analizuojami moterų, kaip atskiros socialinės grupės, atliekamų nusikaltimų socialiniai veiksniai. Siekiant, jog valstybės vykdoma nusikaltimų prevencija būtų veiksminga, būtina atskleisti svarbiausias nusikaltimų priežastis ir prielaidas. Darbe siekiama atskleisti socialinius veiksnius, kurie turi nemažai įtakos nepageidaujamai asmenybės socializacijai. Nusikaltimų priežastys darbe aprašomos, kaip faktoriai, darantys įtaką bsiformuojančios asmenybės vertybinėms orientacijoms, kurios sudaro prielaidas konkrečiose situacijose pasirinkti nusikalstamo elgesio modelį. Kitaip tariant, nusikaltimų priežastys atsako į klausimą, kodėl žmonėms atsiranda polinkis elgtis nusikalstamu būdu. Socialinių faktorių analizė paremta moterų nusikalstamų charakteristikos aprašymu bei teorijų, atskleidžiančiomis nusikaltimų priežastis, taikymu. Buvo pasirinktos ir pritaikytos teorijos, geriausiai atskleidžiančios socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Most of the scientists agreed that they can not identify all common types of crimes causes. Still, acceptance is fact, that there are differences in men and women crime nature, causes and motives. Of both sexes and men crimes has been written many scientists and women's crimes was left on the sideline. However, it is noted that women frequently commit some of the crimes (such as baby's murder), they also are often recognized as recidivist, sometimes posing a greater risk to themselves and society than men. In this work will be analyzed women as a distinct social group, carried out by social factors of crime. For the state-run crime prevention to be effective, it is necessary to reveal the main causes of crime and assumptions. The work aim is to reveal the social factors that have an impact on personality’s socialization. The causes of crime there are described as factors influencing the formation of personal value orientations, which leads in specific situations to choose model of criminal behavior. On other hands, the causes of crime responses to a question, why people appear disposition of criminal behavior. Social factors analysis based on the description of the characteristics of the female delinquent, and theories of crime revealing the reasons, for the application. Have been selected and adapted the theories, the most revealing of social factors on women's crime.

Santrauka Autorius – Silvita Jokubauskaitė Slaugos specialybės magistro baigiamasis darbas – „Ilgamečio rūkymo įtaka akių ligų atsiradimui“ Vadovas – m.dr. Rasa Sirtautienė Vilniaus universitetas, medicinos fakultetas Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas 2007 06 07 Darbo apimtis – 60 psl. Pasaulio tyrimais įrodyta, kad tabako rūkymas yra daugelio įprastų bei retai pasitaikančių akių ligų rizikos faktorius. Ilgus metus rūkant, nuolat pažeidžiamos akys, ilgainiui silpsta regėjimas, apankama. Tik nustojus rūkyti, vengiant pasyvaus rūkymo, galima išvengti tolesnio cigarečių dūmų kenksmingo poveikio. Visuomenės žinios apie plačiai paplitusias akių ligas yra ypatingai žemos. Ligų pažinimas, rizikos faktorių žinojimas, galėtų padėti išvengti ankstyvų ligos simptomų pasireiškimo. Tyrimo tikslas: nustatyti ryšį tarp ilgamečio pacientų rūkymo ir lėtinių akių ligų atsiradimo ir įvertinti pacientų žinias apie lėtinių akių ligų prevencijos priemones. Tyrimo metodai: Apklausti 173 hospitalizuoti pacientai: 94 vyrai ir 79 moterys, sergantys įvairiomis akių ligomis, patyrę akių traumų. Amžiaus vidurkis: 54,66 metai. Pacientai buvo suskirtyti į dvi nepriklausomas tiriamųjų grupes: sergančius lėtinėmis akių ligomis ir sergančius kitomis akių ligomis. Apklausai panaudota struktūruota 31 klausimo anketa, apimanti demografinius, gyvenimo anamnezės duomenis, duomenis apie rūkymo ypatumus ir asmens žinias apie savo ligą. Duomenys apdoroti SPSS V.10 programa, taikyta aprašomoji ir... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Author – Silvita Jokubauskaitė The final work of the master of nursing speciality – „The association between long-term smoking and ocular diseases“ Adviser - Rasa Sirtautienė M.D, PhD Vilnius university, faculty of Medicine Institute of Medical Rehabilitation, Sport medicine and Nursing 2007-06-07 Size of the work – 60 p. Cigarette or tobacco smoking is well-recognised major risk factor for many common and severe eye diseases. Long-term smoking may cause functional eye changes and lead to the blindness. Many seriuos adverse effects can be decreased only with cessation of smoking. Public knowledge concerning common eye diseases are quite low. There is a lack of awareness in general of the link between smoking and eye diseases as well. Educational programmes to enhance public awareness may be needed to improve the effectiveness of health promotion and thus prevent unnecessary blindness. Aim of the work: to assess a link between patients long-term smoking and chronicle eye diseases and to estimate patients knowledge about preventive measures for chronicle eye diseases. Methods: 173 hospitalized patients: 94 men and 79 women with different ocular diseases were interviewed using a structured questionnaire, which included demographic details, life style details, peculiarities and status of smoking and awareness of most common risk factors for their eye diseases. Patients were divided in two groups: people who had chronicle diseases and people who had other eye diseases... [to full text]

Mūsų darbo tikslas buvo ištirti naviko proliferacijos žymens Ki-67 prognozinę ir prediktyvinę reikšmę bei imunologinius pokyčius neišplitusia melanoma sergantiems pacientams Pacientai ir metodai: Tiriant Ki-67 žymens prognozinę ir prediktyvinę reikšmę, retrospektyviai buvo ištirti 80 pacientų, kuriems buvo nustatyta neišplitusi melanoma su naviko storiu ≥ 1,5 mm. Vykdant prospektyvinį tyrimą, buvo išanalizuoti imunologiniai duomenys 27 pacientų, kuriems buvo nustatyta neišplitusi melanoma (pTis-pT4N0M0). Melanoma sergančių pacientų imunologiniai rodikliai buvo palyginti su 39 kontrolinės grupės asmenų atitinkamais rodikliais. Rezultatai: Ki-67 žymuo neturėjo prognozinės reikšmės negydytiems IFN-α melanoma sergantiems pacientams, su naviko storių ≥ 1,5 mm. Tuo tarpu gydytų IFN-α pacientų su Ki-67<16% išgyvenimas buvo ilgesnis negu pacientų su Ki-67 ≥ 16% (p=0,016). Tiriant imunologinius parametrus buvo nustatyta, kad melanoma sergančių pacientų periferiniame kraujyje yra mažiau monocitų (p=0,0002) ir citotoksinių T limfocitų CD8highCD57- (p=0,009). Sergantys neišplitusia melanoma pacientai periferiniame kraujyje turi reikšmingai daugiau CD4+ (p=0,02) ir CD8low (p=0,04) limfocitų. Išvados: Ki-67 proliferacijos žymuo neturi prognozinės reikšmės neišplitusia melanoma sergantiems pacientams, ir įgyja prediktyvinę reikšmę gydytiems IFN-α pacientams. Neišplitusia melanoma sergantiems pacientams stebimi reikšmingi imunokompetentinių ląstelių pokyčiai periferiniame kraujyje. / The aim of the study was to explore the prognostic and predictive significance of proliferative index Ki-67 and changes of imunological parameters in non-metastatic melanoma patients MATERIALS AND METHODS: To explore the prognostic and predictive significance of the proliferative index Ki-67, a retrospective analysis was performed with 80 patients, in whom primary non-metastatic melanoma with tumour thickness of ≥ 1,5 mm was diagnosed. A prospective study was performed to explore the immunological parameters in 27 patients who had been diagnosed with non-metastatic melanoma (pTis-pT4N0M0). The immunologic parameter values of patients were compared with those of the control group (39 subjects). RESULTS: Proliferative index Ki-67 in primary tumours had no significant prognostic value in melanoma patients non-treated with IFN-α, tumour thickness≥ 1.5 mm. However, survival of IFN-α treated non-metastatic melanoma patients with Ki-67 expressed in <16% cells was longer than that of the patients with Ki-67 expressed in ≥ 16% cells (p=0,016). The investigation of immunological parameters showed that the peripheral blood of melanoma patients contained a smaller amount of monocytes (p=0.0002) as well as cytotoxic T lymphocytes CD8highCD57- (p=0,009) compared to healthy controls (p=0.009). Patients had significantly higher counts of CD4+ (p=0.02) and CD8low (p=0.04) lymphocytes compared to healthy controls. CONCLUSIONS: Ki-67 proliferative index has no prognostic significance and... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti ir palyginti Alytaus miesto ligoninės medicinos personalo fizinę ir psichosocialinę darbo aplinką bei įtakos turinčius veiksnius. Darbo uždaviniai: Nustatyti pagrindinius žalingus fizinės aplinkos veiksnius ligoninės padaliniuose. Įvertinti ligoninės personalo psichosocialinę aplinką medicinos personalo požiūriu. Nustatyti medicinos personalo negalavimus, sąlygojamus fizinės ir psichosocialinės aplinkos Metodika. Tyrimas buvo vykdomas Alytaus apskrities ligoninėje. Buvo atliekamas vienmomentinis tyrimas. Kokybinių požymių statistiniam ryšiui įvertinti buvo naudojamas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Lyginant du santykinius dydžius ir norint nustatyti, ar jų skirtumas esminis buvo apskaičiuojamas z-kriterijus. Ryšiai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Naudojant binarinę logistinę regresiją gauta matematinė išraiška, nusakanti įvairių nepriklausomų veiksnių įtaką Rezultatai. Apie trečdalis respondentų labai gerai arba gerai vertino bendrą patalpų įspūdį (30,5 proc.), apšvietimą (37,6 proc.) ir dydį (30,1 proc.). Patalpas personalui pailsėti gerai įvertino tik 14 proc. apklaustųjų ir daugiau nei pusė (56,0 proc.) jas vertino blogai. Statistiškai reikšmingai dažniau infekcinio skyriaus darbuotojai nei terapinio, chirurginio bei kitų teigė, kad jų darbo patalpų bendras įspūdis labai blogas ar blogas. Darbo patalpų apšvietimą geriau įvertino tik 6-8 val. per parą dirbantys respondentai lyginant su dirbančiais 9-12 ar daugiau. Statistiškai... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study: The purpose of the study is to evaluate and compare the correlation between physical and psychosocial environmental factors and its impact on medical personnel in Alytus City Hospital. Study objectives: The study objective is to identify major negative physical environmental factors affecting personnel and evaluate the psychosocial environment from a personnel perspective at the hospital. In addition, the objective is to diagnose medical personnel troubles partially correlated with the physical and psychosocial environment. Methods: The study was conducted in Alytus City Hospital by conducting a onetime study. Chiroquadrate criteria were used to evaluate quality features of the statistical data. Z-criteria of the two comparative parameters were used to determine their value significance. The results were statistically significant, when p<0.05. Binary logistic regression was used to solve the mathematical conversion, which was a factor for various independent effects. Findings: 1/3 of the respondents evaluated the following environment as “very good” or “good”: overall room conditions (30.5 %), lighting (37.6 %), and space (30.1%). Only 14% of the respondents evaluated room condition as “good” compared with other departments, while 56.0 % of the respondents evaluated it as ��poor”. According to the statistics, the personnel from the Infectious Diseases Departments more than the staff from the Therapeutics or Operating Room rated their work... [to full text]

Šis magistrinis darbas yra tarptautinio tiriamojo projekto, atlikto Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, dalis. Paminėto projekto tikslas buvo ištirti politikos varomąsias jėgas, lemiančias miško naudojimą išvardintose šalyse. Šio magistrinio darbo tyrimų objektas - Lietuva, tačiau taip pat buvo atlikta palyginamoji analizė, dėl galimų miško naudojimo pokyčių per sekančius dešimt – dvidešimt metų, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Vertinant miško naudojimą lemiančius faktorius, pirmiausia, būtina išanalizuoti ir socialinės sistemos ir pačius socialinius pasikeitimus kurie daro didelę įtaką ir miškų sektoriui (Shanz 1999), taip pat tiesiogiai nulemia miško naudojimo lygį šalyje, ypač kai visuomenė pereina nuo socialistinės prie kapitalistinės sistemos. Pasirinkta socialinė santvarka apibrėžia politikos tikslus, ir nustato veikimo ribas tiek patiems politikams tiek ir suinteresuotoms grupėms (Springate – Baginski, Soussan 2004). Toliau priimami politiniai sprendimai yra įtakojami įvairių suinteresuotų interesų grupių įvairiose politinių sprendimų priėmimo stadijose tiek kalbant apie bendrąją politiką, tiek ir politiką susijusią su miškų ūkiu. Būtina pabrėžti, kad vienas iš svarbiausių miškų ūkio politikos tikslų – miško naudojimo lygio nustatymas. Toliau, suinteresuotų grupių veikimo pagrindas yra vieni ar kiti interesai, kuriuos jos atstovauja, suformuoti ekonominių, ekologinių, ar socialinių faktorių (Krott 2005). Minėti faktoriai galėtų būti apibūdinami vienu žodžiu – žinios... [toliau žr. visą tekstą] / This work is a part of international research that was carried out in Latvia, Lithuania and Poland in order to investigate policy drivers behind the harvesting level in these countries. This thesis was focused on Lithuania. However, a comparative analysis of future tendencies for possible harvesting levels in Latvia, Lithuania and Poland was done as well. First of all, it is necessary to point out the importance of a social system and social changes that are of great importance to forestry (Shanz 1999) and have a decisive impact on a harvesting level, especially when a society moves from socialist planning system to market economy. Further, the harvesting level is influenced by interests of stakeholders and their games of power in the decision making process. The interests of stakeholders are formed by ecological, economical and social factors (Krott 2005). These factors form the basis of stakeholders’ knowledge that gives directions for further actions (Krott 2005). The understanding of policy drivers for the harvesting level in Lithuania is not possible without the understanding of Lithuanian stakeholders’ interests and their power in the national decision-making process. For defining policy drivers in Lithuania, methodological triangulation (Denscombe 1998), combining literature and inventory data analysis with questionnaire and expert interview methods, was used. The questionnaire and expert interview methods were based on a qualitative research approach, and in total... [to full text]

Measuring organizational input into value co-creation with customers by developing and testing theoretical models of co-creation empirically in Lithuanian financial e-business environment in order to provide managers with means for measuring co-creation. / Organizacijos indėlio į bendrą vertės su vartotojais kūrimą matavimas vystant ir išbandant teorinius modelius empiriškai Lietuvos finansinėje e. verslo aplinkoje, siekiant suteikti vadovams bendros vertės kūrimo matavimo bei vertinimo įrankius.

Analizuojant ES tapsmą didžiąja galybe nustatyta, kad tarptautinės prekybos kontekste išryškinamos trys prekybos lyderės – ES, Kinija bei JAV. Maksimalus liberalios prekybos privalumų išnaudojimas veikia ekonominių rodiklių augimą bei sustiprina ES padėtį pasaulyje. Todėl darbo problema apibrėžiama probleminiu klausimu – ar ekonominis ES potencialas ir turima įtaka pasaulinėje prekybos sistemoje leidžia ES tapatinti su didžiąja galia? Ginamieji teiginiai: • Išorinių ekonominių santykių dėka ES galia pasaulinėje arenoje įtvirtinama nuolat didėjant jos įtakai tarptautinės prekybos sistemoje; • ES, kitų didžiųjų galybių konstekste, dėl įtakos (ypač ekonominės) konkuruoja su Kinija bei JAV, kur pastebimas didėjantis Kinijos vaidmuo pasaulinėje arenoje. Darbo objektas – ES ir didžioji galybė. Darbo tikslas – išanalizuoti ES potencialą tapti didžiąja galybe pasaulinėje arenoje, remiantis ekonominiais ES galios indikatoriais. Išanalizavus ir palyginus ES, JAV bei Kinijos prekybinius santykius ir bendradarbiavimą nustatyta, jog ES, JAV bei Kinija ne tik traktuojamos kaip didžiosios ekonominės galybės pasaulinėje arenoje, bet ir viena su kita tampriai susijusios prekybiniais ryšiais. Tokia padėtis dar labiau nulemia ES galios stiprėjimą, nes tiek JAV, tike Kinija siekia stiprinti prekybinius ryšius su ES valstybėmis narėmis. Įvertinus ES padėtį pasaulinėje arenoje nustatyta, kad mokslininkų atlikti tyrimai atskleidžia įvairių pasaulio šalių poziciją galios atžvilgiu. Didžiausią... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the EU becoming a great power revealed that three leaders such as EU, China and USA are highlighted in the international trade context. Maximum utilization of the advantages of a liberal trade affects and economic growth indicators strengthen the EU's position in the world. Therefore, significant issue defines the labor problem - whether the economic potential of the EU and held influence in the global trading system enables the EU to be synonymous with the most power? The main claims are discussed: • External economic relations through the EU’s power in the world market establish a permanent increase in the influence of the international trading system; • The EU and other major powers effects (especially economic) compete with China and the U.S., where China's growing role is observed in global arena. The object is the EU and the global power. The aim is to analyze the EU's potential to become a great power in the world arena, based on the economic power indicators. The analysis and comparison of the EU, the U.S. and China trade relations and cooperation stipulates that the EU, U.S. and China are not only considered as the major economic power in the global arena, but also with each other are closely related in trade relations. This situation is further determined by the strengthening of the EU's powers, as both the United States, China seeks to strengthen trade relations with the EU Member States. The evaluation of the EU's position in the global arena shows... [to full text]

Darbo tikslas- įvertinti hospitalinės infekcijos paplitimą bei valdymo galimybes rajonų ir apskričių ligoninėse. Uždaviniai: 1) įvertinti hospitalinių infekcijų struktūrą ir paplitimą Lietuvos rajonų ir apskričių ligoninėse, 2) nustatyti ir palyginti rizikos veiksnius ir objektus rajoninėse ir apskričių ligoninėse, 3) teikti pasiūlymus hospitalinių infekcijų valdymo tobulinimui. Tyrimo metodika. Tyrimo objektai –bendrosios chirurgijos, ortopedijos- traumatologijos, reanimacijos- intensyvios terapijos, akušerijos – ginekologijos skyriai. Hospitalinių infekcijų paplitimas įvertintas 4 rajonų ligoninėse ir 2 apskričių ligoninėse. Tyrimas buvo atliekamas naudojantis hospitalinių infekcijų registravimo protokolais, kurie buvo ligos istorijose. Už 2005 m. ištirta 2002 hospitalinių infekcijų atvejai. Duomenys apie hospitalinės infekcijos atvejus buvo gretinami su įrašais hospitalinių infekcijų žurnaluose ir pranešimais Visuomenės sveikatos centruose. Tyrimo duomenų matematinė ir statistinė analizė atlikta, naudojantis skaičiuoklės Microsoft EXCEL statistinėmis funkcijomis bei uždavinių analizės posistemės “Data Analysis”funkcijomis. Rezultatai: Tyrime dalyvavusių rajonų ligoninėse hospitalinių infekcijų paplitimas 3,1%; 3,2%; 2,8%; 3,3%, o apskričių – 4,0%; 4,6%. Rizikos veiksnių paplitimas : operacija 24%; intraveninė priemonė 22,9% ; pneumonija 16,8 %, kitos kvėpavimo takų infekcijos 13,9 %. Hospitalinių infekcijų atvejai registracijos žurnaluose ir VSC tirtose rajonų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to assess the incidence of nosocomial infections and possibilities of their management in district and county hospitals. Objectives: 1) to assess the incidence and structure of nosocomial infections in district and county hospitals in Lithuania, 2) to determine and compare the risk factors of nosocomial infections in district and county hospitals, 3) to develop proposals for the improvement of nosocomial infection management. Methodology. The analysis was carried out in 4 district and 2 county hospitals, at the departments of general surgery, orthopedics and traumatology, reanimation and intensive therapy, obstetrics and gynaecology.. Nosocomial infection registration records presented in case histories served as a primary source of information. 2002 cases of nosocomial infections that occurred in 2005 were investigated. The data of the cases of nosocomial infections were compared with the records in nosocomial infection registers and reports in Public Health Centres. Statistical analysis of the research data was performed applying statistical functions of the Microsoft EXCEL spreadsheet and the functions of the task analysis subsystem Data Analysis. Results: The incidence of nosocomial infections was 3.1%, 3.2%, 2.8%, and 3.3% in the district hospitals, and 4.0%, 4.6% in the county hospitals. The major risk factors were surgery (24%), intravenous implement (22.9%), pneumonia (16.8%), and other respiratory infections (13.9%). The cases of nosocomial infections... [to full text]

Disertacijos tema: Potencialių hospitalinės pneumonijos sukėlėjų Pseudomonas aeruginosa ir Klebsiella pneumoniae patogeniškumo veiksniai bei jų įtaka ligos eigai Darbo tikslas -ištirti Pseudomonas aeruginosa ir Klebsiella pneumoniae padermių, kolonizavusių apatinius kvėpavimo takus ar sukėlusių hospitalinę pneumoniją, patogeniškumo veiksnius ir jų įtaką hospitalinės pneumonijos eigai. Uždaviniai: • Ištirti hospitalinę pneumoniją sukėlusių ar apatinius kvėpavimo takus kolonizavusių Pseudomonas aeruginosa padermių patogeniškumo veiksnius - atsparumą serumo baktericidiniam poveikiui, gebėjimą įsiskverbti į kvėpavimo takų epitelio ląsteles, atsparumą antibiotikams ir O serogrupinę priklausomybę. • Įvertinti Pseudomonas aeruginosa padermių patogeniškumo veiksnių tarpusavio sąsajas. • Ištirti Klebsiella pneumoniae padermių, sukėlusių hospitalinę pneumoniją ar kolonizavusių apatinius kvėpavimo takus, gebėjimą gaminti plataus spektro beta laktamazes bei atsparumą antibiotikams. • Įvertinti Pseudomonas aeruginosa ir Klebsiella pneumoniae padermių patogeniškumo veiksnių įtaką hospitalinės pneumonijos eigai. Darbas yra pirmas Lietuvoje, kurio metu ne tik nustatytas Pseudomonas aeruginosa patogeniškumo veiksnys – atsparumas serumo baktericidiniam poveikiui, bet ir įvertinta galima šį patogeniškumo veiksnį įgijusių Pseudomonas aeruginosa padermių įtaka hospitalinės pneumonijos vystytis bei ligos eigai. Pirmą kartą apskritai vertintas Pseudomonas aeruginosa padermių gebėjimas įsiskverbti į... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: To examine pathogenicity factors of Pseudomonas aeruginosa and Klebsiella pneumoniae strains, colonizing lower respiratory tract or causing hospital-acquired pneumonia, and to evaluate their influence on the course of hospital-acquired pneumonia. Objectives of the sudy: 1. To examine pathogenicity factors – resistance to serum bactericidal activity, ability to penetrate epithelial cells of the respiratory tract, dependence of O serogroup, and resistance to antibiotics – of Pseudomonas aeruginosa strains, colonizing lower respiratory tract or causing hospital-acquired pneumonia. 2. To evaluate the relationship between pathogenicity factors of Pseudomonas aeruginosa strains. 3. To examine the ability of Klebsiella pneumoniae strains, colonizing lower respiratory tract or causing hospital-acquired pneumonia, to produce extended-spectrum beta-lactamases and resistance of these pathogen to antibiotics. 4. To evaluate the influence of pathogenicity factors of Pseudomonas aeruginosa and Klebsiella pneumoniae strains on the course of hospital-acquired pneumonia. Such work is first in Lithuania, because we determined not only pathogenicity factors of Pseudomonas aeruginosa – i.e., resistance to bactericidal activity of serum, but also evaluated possible influence of Pseudomonas aeruginosa strains, having this pathogenicity factor, on hospital-acquired pneumonia development and outcome. Therefore, the ability of Pseudomonas aeruginosa strains to invasive into... [to full text]

Švietimo sistemų palyginimas bei analizė pasaulinio švietimo kontekste labai aktualūs ir galėtų būti ypač naudingi reformuojant švietimo sistemą, siekiant bendrų tikslų visuose Europos Sąjungos šalyse. Įrodymais pagrįstą politiką ir praktiką – tyrimų ir vertinimų būdu gautų žinių paveiktą švietimo politiką – remia ir Europos Sąjunga, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. Pirma magistrinio darbo dalis skirta teoriniam darbo pagrindimui. Magistrinio darbo tikslas - atlikti Lietuvos mokinių tarptautinio ir nacionalinio skaitymo gebėjimų tyrimų empirinių duomenų analizę. Magistrinio darbo uždaviniai: 1. Atlikti Lietuvos ir pasirinktų šalių švietimo sistemų siekiamo lygmens analizę skaitymo raštingumo srityje. 2. Atlikti Lietuvos ir pasirinktų šalių švietimo sistemų pasiektojo lygmens analizę skaitymo raštingumo srityje: 2.1. Atlikti tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS duomenų analizę. 2.2. Atlikti nacionalinio skaitymo gebėjimų pasiekimo tyrimo duomenų analizę. 2.3. Nustatyti pagrindinius veiksnius (realizuojamajame ir pasiekimų lygmenyse), lemiančius Lietuvos mokinių pasiekimus. Magistro darbe naudojami tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė, leidusi susipažinti su pasirinktų šalių švietimo sistemą charakterizuojančiais dokumentais, įvairiomis ugdymo filosofijomis, nagrinėjamų ugdymo teorijų raida ir funkcionavimu, skirtingomis konceptualiomis nuostatomis švietimo sistemos ir atskirų jos komponenčių atžvilgiu, nacionaliniais moksleivių... [toliau žr. visą tekstą] / This master work presents the results of the research of the education systems of Lithuania, the Russian Federation, Norway, Sweden and Latvia (on reading literary and information by describing them, giving reading curricula (planning and realizing levels). The criteria established for comparison and evaluation of the education systems with regard to reading and writing in native language allow to analyse, compare and evaluate the education systems of reading and writing in native language at the planned achievement level and are easy to apply for other studies. Following the analysis of goals and objectives in teaching reading and writing in native language in primary schools of Lithuania, Sweden, Norway, Latvia and the Russian Federation at the aspects of the school system aimed at formation of reading and writing context, knowledge and skills, general reading and writing abilities as well as attitudes and values, we can see that the major attention to teaching reading and writing is given by the Russian Federation (it devotes about 50 % of time to teaching language in the first form, 42 % of time in the second, third and fourth forms is devoted to the language and 30 % to reading). Given 19 lessons per week, it makes up about 9.5 lessons per week in the first form and about 7.98 lessons per week in the second-fourth forms, while in Lithuania and Norway this number accounts for 5. 95 and 5.94, respectively.