Vyriausybė gali daryti įtaką tiek bendrai šalies ekonominei politikai, tiek konkrečiai nedarbui ir infliacijai, manipuliuodama savo pajamų ir išlaidų politikomis, siekdama paveikti visuminę paklausą, taigi ir gamybos apimtį. Vyriausybės pajamų ir išlaidų politikos yra jos fiskalinės politikos instrumentai. Fiskalinė disciplina derinama prie pasirinktų šalies ūkio vystymosi krypčių ir prioritetų. Šio darbo tikslas – reaguojant į kintančią ekonominę situaciją atlikti Lietuvos fiskalinės politikos analizę, iškelti pagrindinius privalumus ir trūkumus, numatyti trūkumų pašalinimo kryptis bei pateikti prognozes ateičiai. / Fiscal policy refers to the government`s spending and taxing behaviour and generaly is devided into few categories: decisions regarding government budget policypolicies related to government purchases of goods, servicies and labour; policies regarding taxes (for instance, tax rates are controlled by the government) and expenditures; policies regarding transfer payments (such as unemployment and social security benefits, wellfare payments ant state pensions); decisions involving state debt managing and administration. Fiscal discipline is strongly affected by general state economical goals and strategy. The main goal of the work is to analyse the mechanism of Lithuanian fiscal policy, find and emphasize main qualities and imperfections, the ways to avoid regress and create personal forecasts for future according to variable economical situation.

Darbe nagrinėta Lietuvos ir Estijos fiskalinė politika 2000-2008 m. bei šių valstybių fiskalinė drausmė. Siekta išsiaiškinti, kokios sisteminės priežastys lėmė tai, kad Lietuva ekonomikos augimo laikotarpiu (2000-2008 m.), skirtingai nei Estija, nesugebėjo sukaupti biudžeto pertekliaus. Darbe keltos 4 hipotezės, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad negalima išskirti vienos lemiančios priežasties – geresnę Estijos fiskalinę politiką lėmė tam tikrų priežasčių kompleksas. 1-oji hipotezė rėmėsi istoriniu institucionalizmu pasirenkant 3 nepriklausomus kintamuosius (toliau – NK): 1) priklausomybės nuo kelio palankumas fiskalinei drausmei. Nepriklausomybės pradžioje Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, buvo įvykdyta radikali desovietizacija ir liberalizacija, o potencialus fiskalinę drausmę mažiau vertinančių kairiųjų politinių jėgų elektoratas buvo faktiškai eliminuotas, nes nebuvo suteiktos pilietybės teisės rusakalbiams darbuotojams (kairiajam elektoratui), kuris dirbo sovietinėse valstybinėse įmonėse ir kuriuos liberalizacija paveikė labiausiai; 2) institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumas. DG ECFIN požiūriu, receptas Lietuvai nuo prastos procikliškos fiskalinės politikos ekonominio augimo laikotarpiu yra institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumo didinimas (pvz., nustatymas fiskalinių taisyklių, kurios neleistų daugiau nei planuota surinktų pajamų išleisti); 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to find out which systemic factors have caused suboptimal fiscal policy of Lithuania, (no budget surplus during economic growth, in the years 2000-2008) in comparison with Estonia. There were 4 hypotheses and the research showed that no one reason can be named as the only one that caused this result. A better fiscal policy conducted in Estonia was caused due to a complex of factors. First hypothesis was based on historical institutionalism. It provided 3 independent variables (hereinafter – IV). 1st – path dependence – showed that Estonia created favourable conditions for fiscal discipline already at the beginning of its independence: unlike in Lithuania, there was a radical desovietisation and liberalisation. Also, as there were no citizenship rights granted to the Russian minority, a potentially wide leftist electorate (most Russians worked in USSR factories that were reformed) was eliminated. The 2nd IV was effectiveness of rules of institutional budget planning, management and spending prioritisation. DG ECFIN evaluated these rules and criticized Lithuania for not having a good set/system of fiscal rules that would ensure anticyclical fiscal policy (budget surplus in good times). The 3rd IV was the existence or non-existence of a constitutional norm of sound public finance. The research showed there was none in both countries. Although in 2008 Lithuania passed a fiscal discipline law, it is not implemented. Estonia, however, follows strict fiscal... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama vyriausybės vykdomos fiskalinės politikos įtaką visuminei paklausai Lietuvoje. Darbe yra apžvelgiama vyriausybės vartojimo išlaidų bei visuminės paklausos komponentų pokyčiai nuo 1995 iki 2007 metų. Teorinėje dalyje aptariamos pagrindinės Keinsistinės teorijos, kurios nagrinėja fiskalinės politikos įtaką visuminei paklausai, naudojant IS-LM ir AD-AS modelius. Taip pat teorinėje dalyje yra parodoma biudžeto deficito mažinimo įtaka ekonomikai. Darbe atliekama regresinė analizė, kuri įrodo, kad egzistuoja statistiškai reišmingas ryšys tarp visuminės paklausos ir valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų. Pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, kaip sustiprinti biudžeto išlaidų poveikį visuminei paklausai. / In this thesis the relationship between fiscal policy and aggregate demand in Lithuania is investigated. The first part of the work shows changes of government consumption expenditure and components of aggregate demand in period 1995 - 2007. The theoretical part analyses the main Keynesian ideas which research relationship between aggregate demand and fiscal policy, using IS-LM and AD-AS models. Also theoretical part shows how the reduction of budged deficit influences interest rates, aggregate demand, prices. In the last part aggregate demand is regressed against government consumption expenditure, interest rates, inflation and income. Results suggest that there are statistically significant relationship between aggregate demand and government consumption expenditure. Finally some recommendations are made in the end of the work.

Izgorodin, A, valstybės fiskalinė politika Lietuvos einamosios sąskaitos deficitui sumažinti: bakalauro baigiamasis darbas: ekonomika. Vilnius, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, 2009. Šio darbo tikslas yra pasiūlyti fiskalinės politikos priemones Lietuvos ESD sumažinti. Darbe siekiama išanalizuoti Lietuvos einamosios sąskaitos komponentų kitimą laikui bėgant, nustatyti, ar ESD Lietuvai yra problematiškas, atlikti regresinę analizę ir išsiaiškinti, kaip pasirinkti kintamieji įtakoja einamosios sąskaitos balansą. Darbo gale pasiūlomi konkrečių mokesčių dydžiai ir valstybės išlaidų kryptis, kurie padės pagerinti Lietuvos einamosios sąskaitos balansą. Gauti rezultatai parodo, kad Lietuvos ESD didėjo dėl kelių priežasčių. Lietuvos ESD turėjo įtakos įstojimas į ES ir prasidėjęs vadinamasis „pasivijimo“ laikotarpis, kuris iš pradžių turėjo neigiamos įtakos ekonomikos dalyvių taupymo normai ir veiksniai, kilę šalies viduje, pvz. perdėtas ekonomikos dalyvių optimizmas, sparčiai augantis darbo užmokestis, mažėjantis nedarbas, pigios ir lengvai prieinamos paskolos, neefektyvios vietinės ir tiesioginės užsienio investicijos, (kurios buvo nukreiptos į pajėgumų didinimą, vartojimo didinimą ir kitų trumpalaikių ekonominių problemų sprendimui vietoj to, kad paspartintų pramonės vystymąsi ir padidintų šalies eksporto konkurencingumą), didelė infliacija ir kt. Minėtos priežastys skatino importą ir ribotojo eksporto augimą, o didelis šalies patrauklumas užsienio investuotojų akyse tik... [toliau žr. visą tekstą] / Izgorodin, A. Government's Fiscal Policy Measures to Reduce Current Account Deficit in Lithuania: bachelor thesis, Economics. Vilnius, ISM University of Management and Economics, 2009. The goal of this work is to suggest the fiscal measures that the government can use in order to reduce the Lithuanian current account deficit (CAD). In this work I analyze how different components of Lithuanian current account have performed in time. In addition to this, I will determine, whether Lithuanian CAD is problematic and dangerous for the country. Moreover, I will perform regression analysis in order to find out how different variables have affected the current account balance of the country. Lastly, I will suggest tax rates and the direction of government spending that should be used in order to reduce the CAD in Lithuania. Results show that Lithuanian CAD is a consequence of several factors. Firstly, one of the causes of CAD in Lithuania is the so-called catch-up period which started after Lithuania has joined the EU. At first the catch-up process had a negative effect on the current account balance through low savings rate. In addition to this, factors inside the country have also contributed to CAD. The factors, among others, include over optimism of business and consumers, increasing salaries, decreasing unemployment, cheap and easily accessible loans, inefficient investments both within the country and from abroad (FDI), which were largely directed towards increasing of the... [to full text]

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos fiskalinėje politikoje įvyko daug labai svarbių permainų: įvestas fiskalinis valdymas, tinkantis rinkos sąlygoms; mokesčių reforma iš esmės pakeitė valstybės pajamų sandarą, o valstybės finansų išlaidų sąrangą buvo pakeista perskirstant funkcijas tarp įvairių valdymo lygių ir skolos valdymas iškilo kaip visai nauja viešųjų finansų sritis. Šio darbo tema – “Lietuvos savivaldybių biudžetai (Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto pavyzdžiu) ir biudžeto reforma Lietuvoje”. Pasirinka tema yra labai aktuali. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma biudžeto reforma, kuria siekiama pagerinti valstybės bei savivaldybių biudžetų planavimą bei biudžeto procedūras, patobulinti finansinių išteklių valdymą ir kontrolę, o taip pat spręsti klausimus susijusius su Europos Sąjungos finansine parama. Nagrinėjant savivaldybių biudžetų klausimus, vienas svarbiausių ir aktualiausių - kokio lygio turi būti savivaldybių fiskalinis savarankiškumas. / The subject of the thesis is “Budgets of Lithuanian Municipalities (on the example of Vilnius City Municipality Budget) and Budget Reform in Lithuania.” The subject is very urgent. At present the budget reform is being carried out in Lithuania, and the aim of the reform is to improve planning and procedures of national and municipal budgets, to perfect management and control of financial resources and also to solve the problems related to the European Union budget. Considering the budget problems of municipalities one of the most important and urgent problems is what the level of fiscal-dependence of municipalities should be. The purpose of the thesis is to consider financing of municipality budgets and to analyse and evaluate the main regulations of the budget system reform in Lithuania and to present the conclusions. To reach the purpose, the following tasks are raised in the thesis: to examine Lithuanian budget system; to consider fiscal decentralization level in Lithuania; analyse the structure of finance in Lithuanian municipalities and describe the municipality budget; to consider and evaluate the budget reform. The thesis raises the following hypothesis: municipalities do not have fiscal self-dependence enough, that is why not all principles of the budget reform are effectively put into practise.

Baigiamajame darbe analizuojamos Lietuvos ir Estijos fiskalinės politikos verslo ciklo atžvilgiu. Tiriama, kaip kito valstybių taikoma fiskalinė politika keičiantis verslo ciklo momentams ir valdančių partijų ideologijoms. Darbo tikslas: suformuoti metodiką fiskalinės politikos vertinimui verlso ciklų atžvilgiu. Pirmiausia, ištirta mokslinė fiskalinės politikos, ekonomikos augimo modelių ir valdančių partijų ideologijų teorija. Ja remiantis suformuotas modelis, paremtas Cobb-Duglas ekonomikos augimo veiksniais: darbu ir kapitalu. Sukurtu modeliu tiriama bendrojo vidaus produkto pokyčio priklausomybė nuo dirbančiųjų skaičiaus, bendrojo kapitalo formavimo ir asignavimų pasikeitimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad modelis neparodo fiskalinės politikos ir verslo ciklų ryšio. Valstybės asignavimai gauti kaip statistiškai nereikšmingi bendro vidaus produkto pasikeitimui. Bendram fiskalinės politikos įvertinimui naudotas lyginamosios dinamikos metodas, kuriuo remiantis Lietuva ir Estija vykdo prociklines fiskalines politikas, nepriklausomai nuo valdančių partijų ideologijų. / In the thesis it is analysed fiscal policy of Lithuania and Estonia regarding to business cycle. There is made research how governments’ fiscal policy was changing by business cycle moments and main political parties’ ideologies. Thesis objective: create the methodic for fiscal policy evaluation regarding to business cycles. First of all, in the thesis was made fiscal policy, business cycles, and political parties ideologies theoretical analysis. After theoretical analysis was formed model, by Cobb-Douglas production function major factors: capital and work force. Model was used to find dependence between gross domestic product changes and gross capital forming, employees, government expenditure changes. Research showed that model doesn’t reveal connection between fiscal policy and business cycles. Government expenditure was detected like statistically insignificant for gross domestic product changes. Comparative model was used for general fiscal policy assessment, which showed that in Lithuania and Estonia it is used procyclical fiscal policy independently from political parties’ ideologies.

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi savivaldybių savarankiškumas daro įtaką tokiems procesams kaip: viešųjų gėrybių, paslaugų teikimas, socialinės apsaugos ir skurdo mažinimas, finansų sektoriaus vystymasis, makroekonominis stabilumas ir kt. Todėl kyla poreikis įvertinti ir išanalizuoti fiskalinės decentralizacijos lygį šalyje. Šio darbo problema – koks yra Lietuvos fiskalinės decentralizacijos lygis ir ar jis pakankamas Lietuvos valstybei. Darbo objektas – fiskalinė decentralizacija, o tikslas – įvertinti 2005–2009 m. fiskalinę decentralizaciją Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: apibrėžti fiskalinės decentralizacijos sampratą; apžvelgti savivaldybių raidą bei fiskalinės decentralizacijos teisinį reglamentavimą Lietuvoje; atskleisti Lietuvos savivaldybių finansinę sistemą remiantis fiskalinės decentralizacijos dedamosiomis; išanalizuoti 2005–2009 m. fiskalinės decentralizacijos lygį Lietuvoje ir jį palyginti su Latvijos ir Estijos valstybėmis; pateikti išvadas ir siūlymus dėl fiskalinės decentralizacijos Lietuvoje. Buvo įrodyta hipotezė – 2005–2009 m. fiskalinės decentralizacijos lygis Lietuvoje yra nepakankamas. Rengiant magistro darbą buvo naudojami tokie mokslinio tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisinių aktų analizė, statistinių duomenų analizė, sisteminė ir loginė analizė, lyginamoji ir sociologinių tyrimu analizė bei grafinis modeliavimas. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / This Public sector of economics master's work topic is relevant, because the autonomy of local government affects processes such as: offering of public goods, services, reduction of social protection and poverty, development of financial sector, stability of macroeconomic and others. For that reason the evaluation and analysis of the level of fiscal decentralization in the country is needed. The problem of this work – what is the level of fiscal decentralization in Lithuania and is it sufficient for Lithuania. The object of the work is fiscal decentralization and the purpose – to evaluate fiscal decentralization of 2005–2009 years in Lithuania. To achieve this purpose the following tasks are raised: to define the conception of fiscal decentralization; to review the development of local government and legal framework of fiscal decentralization in Lithuania; to discuss the local financial system based on components of fiscal decentralization; to analyze the level of fiscal decentralization of 2005–2009 years in Lithuania and compare with Latvia and Estonia; to present conclusions and suggestions for fiscal decentralization in Lithuania. The hypothesis has been proven – the level of fiscal decentralization of 2005–2009 years in Lithuania is insufficient. For preparation of this master‘s work such research methods was used: literature analysis, legislative analysis, statistical analysis, systematic and logical analysis, comparative and sociological analysis and also graphical... [to full text]

Ekonominio nuosmukio sąlygomis, fiskalinės politikos sprendimai ypač svarbūs, nes vienokie ar kitokie žingsniai gali sutrumpinti arba pailginti ir pagilinti ūkio nuosmukį. Tokiu metu ekonomikos dalyviai labai jautriai reaguoja į fiskalinės politikos klaidas. Taigi svarbu tinkamai įvertinti kiekvieno sprendimo pasekmes. Dabartinės sąlygos neleidžia didinti valstybės išlaidų bei biudžeto deficito ir taip skatinti ekonominį atsigavimą. Tenka mažinti išlaidas ir stengtis didinti pajamas labai tam nepalankiu metu. Siekiant padidinti mokestines pajamas didinant mokestinę naštą, įvertinti tik aritmetinį to rezultatą nepakanka. Teorija ir empiriniai Lietuvos ir kitų šalių biudžeto surinkimo duomenys rodo, kad didesni mokesčiai ne visada lemia didesnes mokestines pajamas dėl dviejų priežasčių: dėl sumažėjusio ekonominio aktyvumo ir dėl šešėlinės ekonomikos dalies didėjimo. Viena iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos plėtros priežasčių, kaip parodė daugelis tyrimų visame pasaulyje, yra mokestinė našta ir valstybės reguliavimas. Apibendrinus visas sąlygas Lietuvoje - ekonomikos smukimą, neigiamus ekonomikos dalyvių lūkesčius ir kita - paaiškėja, kad susidaro gana palanki aplinka šešėlinės ekonomikos plėtrai. Atsižvelgiant į biudžeto surinkimo duomenis ir atliktus tyrimus, galima daryti prielaidą, kad šešėlinės ekonomikos plėtra Lietuvoje galėjo lemti didesnį nei prognozuota ekonomikos smukimą. Turint omenyje mažesnį nei planuota biudžeto surinkimą ir padidinus mokesčius, galima... [toliau žr. visą tekstą] / During the economic slowdown, fiscal policy decisions are very important because they can shorten or lengthen and deepen economic downturn. At these times economic actors are very sensitive to fiscal policy mistakes. So it is important to evaluate the consequences of every single decision. Today’s situation does not allow stimulation of economy by increasing government expenditure and budget deficit. One must reduce expenditure and increase revenue in such unfavourable time. While trying to increase tax revenue by increasing tax burden, it is not sufficient to evaluate only arithmetical effect. Theory and empirical Lithuanian and other countries budget collection show that higher taxes do not always bring higher tax revenue because of two reasons: lower economic activity and increase in shadow economy. According to numerous surveys, the main reason of shadow economy is tax burden and state regulation. By summing up all the conditions – economic slowdown, negative expectation of economic actors and other – it is quite clear that the conditions for shadow economy are quite favourable. Considering budget collection and surveys, increase in shadow economy could have encouraged higher than forecasted economic slowdown. Lower than planned budget collection even with higher taxes allow to forecast that further increase in tax burden would only decrease tax revenue. Furthermore, collection of separate taxes shows that the collection of those taxes which were increased, differed from... [to full text]

Piliečių teisė per vietos valdžios institucijas dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – pamatinis demokratijos pagrindas. Europos vietos savivaldos chartijoje įtraukta fiskalinės decentralizacijos koncepcija, kuri pagrindžia, jog įvairių valdymo lygių finansiniai ištekliai turi būti proporcingi konstitucijoje ir įstatymuose numatytiems įpareigojimams. Šio darbo tema – „Dižono aglomeracijos ūkinės veiklos analizė kaip gerosios praktikos pavyzdys Lietuvai“. Darbo tikslas – išnagrinėti Prancūzijos ūkinės veiklos organizavimo specifiką, išanalizuoti Prancūzijos administracinį - teritorinį suskirstymą, decentralizacijos procesą bei jos įtaką municipalitetų (regionų, departamentų, komunų) ūkinei veiklai, aprašyti municipalitetų bendradarbiavimo formas bei išnagrinėti konkrečios Dižono aglomeracijos ūkinės veiklos specifiką, aglomeracijos gerosios praktikos pritaikymo galimybes Lietuvos mastu bei Dižono aglomeracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės fiskalinės decentralizacijos laipsnį išlaidų, pajamų, valstybės dotacijų pasiskirstymo bei skolinimosi galimybių aspektais. Darbe naudojama Prancūzijos teisinių, mokslinių, statistinių duomenų ir turinio analizė bei palyginimo metodas. Baigiamasis darbas suskirstytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje nagrinėjamas Prancūzijos administracinis teritorinis suskirstymas, decentralizacijos proceso plėtra, valstybės atliekamos vietinės valdžios institucijų veiklos kontrolės mechanizmas, Prancūzijos municipalitetų bendradarbiavimo formos bei... [to full text] / -. / Le droit des citoyens de participer dans les institutions municipales en gérant les affaires publiques est un principe fondamental de la démocratie. La Charte européenne de l‘autonomie locale souligne le concept de la décentralisation fiscale, qui dit que tout transfert de compétences entre l’État et les collectivités territoriales s’accompagne de l’attribution de ressources équivalentes à celles qui étaient consacrées à leur exercice. Le thème du travail de master est l‘analyse de l‘activité économique de l‘Agglomération du Grand Dijon comme un exemple d‘une bonne pratique pour la Lituanie. L‘objet principal du travail – d‘examiner la spécifité de l‘organisation administrative en France, d‘analyser le processus de la décentralisation et son influence aux collectivités territoriales et à l‘activité économique des municipalités, décrire les formes de la coopération des municipalités et d‘examiner la spécifité de l‘activité économique de l‘Agglomération concrète du Grand Dijon et les possibilités d‘application de la bonne pratique de cette agglomération en Lituanie, d‘analyser le niveau de la décentralisation fiscale dans l‘Agglomération du Grand Dijon et dans la municipalité de Vilnius en analysant les aspects des dépenses, des ressources, la répartition des dotations de l‘État et les possibilités des emprunts. Le travail du master est composé de trois parties. Dans la première partie il est analysé l’organisation administrative, le dévelopment du processus de la... [to full text]

In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania. / Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje.