Gyvenant šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dominuoja rinkos santykiai, susiduriame su įvairiausio pobūdžio konfliktais. Konfliktiškumas būdingas ir kolektyviniams darbo santykiams. Šie santykiai yra sutartiniai darbo teisiniai santykiai, todėl ir ginčai kylantys šių santykių srityje turi būti sprendžiami šalių tarpusavio derybomis. Be to, Lietuvoje dar tik bandoma tinkamai įteisinti vieną iš populiariausių taikų kolektyvinių darbo ginčo sprendimo metodų – tarpininkavimą, sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus. Darbe naudojant įvairius teisinius pažinimo metodus bus bandoma atskleisti tarpininkavimo, kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodo, turinį ir reikšmę. Kad pasiekti užsibrėžtą tikslą bus analizuojama ir lyginama įvairi mokslinė Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, bei praktinis užsienio ir Lietuvos teisinis tarpininkavimo kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodo reglamentavimas. Tokiu būdu bus atskleidžiami ir analizuojami nagrinėjamo metodo turinio elementai, bei bruožai, būdingi tik tokiam alternatyviam ginčų sprendimo metodui. / Content and meaning of mediation as a decisional method of collective labour disputes Living in the modern society, in which market relations predominate, we face different types of conflicts. Conflicts are also characteristic to collective labour relations. These relations are contractual legal labour relations, therefore any dispute arising in the sphere of these relations should be settled by mutual negotiations of the parties. Besides, it is only attempted in Lithuania to legalise one of the most popular peaceful methods for settlement of collective labour disputes – mediation in resolution of collective labour disputes. Through the use of different methods of legal knowledge, the attempt will be made in the theses to reveal the content and meaning of mediation, as the method for settlement of collective labour disputes. To achieve the targeted goal different scientific literature of the Lithuanian and foreign authors will be analysed and compared, as well as the practical regulation of foreign and Lithuanian legal mediation as the method for settlement of collective labour disputes. Thus, the content elements of the examined method will be disclosed and analysed, as well as the features characteristic only for such alternative method of disputes settlement.

Darbo ginčų instituto ypatybes Magistro darbe išnagrinėtos darbo ginčų instituto ypatybės: instituto dualizmas darbo teisės šakos viduje bei tarpšakinis instituto dualizmui. Magistro darbe analizuojami elementai, per kuriuos pasireiškia darbo ginčų instituto šakinis dualizmas: darbo ginčų šalys, darbo ginčų turinys, darbo ginčų kilimo pradžia, darbo ginčų nagrinėjimo procedūros. Daroma išvada, kad nors darbo ginčų institutas pasižymi dualizmu, tačiau šiuolaikiniame visuomeniname gyvenime vyksta darbo ginčų sintezė, vienodėjimas. Darbo ginčų instituto tarpšakinis dualizmas tiriamas ir atskleidžiamas per tris aspektus: pirma, darbo ginčų instituto dvejopą –materialinį-procesinį-pobūdį, antra, darbo ginčų institutą reglamentuojančius principus (bendruosius teisės principus, civilinio proceso, darbo teisės principus bei specialiuosius darbo ginčų instituto principus). Pažymima, kad specialieji darbo ginčo instituto principai formuojami specifiniu būdu apjungiant darbo teisės ir civilinio proceso teisės. Specialūs darbo ginčų instituto principai detaliai ištiriami. trečia, darbo ginčų instituto procesinių normų dualizmą. Atsižvelgiant į išnagrinėtas darbo ginčų instituto ypatybes, pateikiamas teisinis esamo darbo ginčų instituto reglamentavimo vertinimas. / Distinctive features of labor disputes The final paper of Master analyzes the distinctive features of labor disputes: dualism of institute in the branch of labor law and dualism of institute between the branches of law. The final paper of Master analyses elements revealing dualism in the branch of labor law: the parties of labor dispute, the object of labor dispute, the origin of labor disputes and the procedures of labor disputes resolution. Drawing the conclusion that although dualism in the branch of labor law is the specific feature of labor disputes, nowadays labor disputes becoming more and more resemblance. The dualism of labor disputes between the branches of law are studied and displayed in three dimensions: Firstly, dual-nature (material and procedural) of the institute of labor disputes; Secondly, the principle regulating the institute (common law principles, principles of labor law, civil procedure and specific labor disputes principles). Indicating that the specific principles of labor law disputes are formulating integrating civil procedure and labor law principles in the specific way. These specific principles of labor law disputes are analyzed in detail; Thirdly, the dualism of procedural rule of the institute of labor law disputes. The labor dispute institute is legally assessed in accordance to distinctive features of the institute.

Šiame darbe yra pateikiama vienos darbo ginčų rūšies, tai yra kolektyvinių darbo ginčų, teisminio nagrinėjimo tarptautinio reglamentavimo ypatumai ir kai kurių užsienio valstybių patirties analizė bei šio metodo naudojimo Lietuvoje perspektyvos. Teisminis kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas yra jau seniai žinomas, efektyviai taikomas ir teigiamai vertinamas daugelyje užsienio valstybių, o tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisės aktuose teisminis kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas tiesiogiai nėra įtvirtintas, su tuo susijusios teisės normos yra painios ir dviprasmiškos. Kolektyvinių darbo ginčų būklę (retumą, nepopuliarumą ir pan.) Lietuvoje tiesiogiai nulemia susiklosčiusių šalyje kolektyvinių santykių ypatumai (jų silpnumas, tradicijų nebuvimas). Darbe pabrėžiama, kad socialinės partnerystės ir trišalio bendradarbiavimo principas turėtų būti vienas iš pagrindinių reguliuojant kolektyvinius darbo santykius ir ginčus, kylančius iš šių santykių. Išanalizavus tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus, darytina išvada, kad juose tiesiogiai nėra reguliuojami teisminio kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo klausimai, bet prielaidos tokiam ginčų sprendimo būdui yra sudaromos. Valstybėms yra palikta teisė pačioms spręsti, kokiose institucijose bus nagrinėjami darbo ginčai, kokios procedūros bus taikomos. Pažymėtina, jog svarbiausia, kad darbuotojų teisės būtų realiai ginamos. Darbe siūloma Lietuvoje įstatymo lygiu atriboti kolektyvinius teisės ir kolektyvinius interesų darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Judicial Peculiarities of the Collective Labour Disputes Resolution: International Regulation, Experience of Foreign Countries and Future Perspectives in Lithuania. In this task are analysed judicial peculiarities of the collective labour disputes resolution in international regulation of law rules, these disputes judicial resolution of foreign countries and future perspectives of this institute in Lithuania. Judicial procedure of solving this kind of labour disputes is applying effectively for a long time in a lot of foreign countries while the rules of Lithuanian law are not directly talk about this institute. The rules of law talking about it are equivocal and abstruse.There aren’t a lot of collective labour disputes, in other words, they are unpopular in Lithuania, because the collective labour relations are undeveloped, weak and have no deep traditions in the country. It was noted, that principles of social partnership and tripartite cooperation are the main talking about regulation of collective labour relations and solving collective labour disputes arising of that.The analysis of international and European Union rules of law showed that there are not directly fixed any special rules of law regulated judicial peculiarities of the collective labour disputes resolution. Each country have the right to decide which institution or what procedure will be applied to solve this kind of labour disputes. The main request is the workers rights should really be protected and... [to full text]

Magistriniame darbe aptariamas mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas, remiantis mokestinių ginčų nagrinėjimo procesiniais principais. Darbe identifikuojami mokestinių ginčų nagrinėjimo procesiniai principai, atskleidžiamas jų turinys, teisinis reglamentavimas, įvardijamos pagrindinės problemos, kylančios įgyvendinant ir taikant mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso principus, taip pat analizuojamas proceso principų ir specifinių mokesčių teisės principų santykis. Mokestinių ginčų nagrinėjimo procesinių principų analizė pradedama nuo mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso sampratos atskleidimo, norint suvokti proceso principų santykį su visu mokestinių ginčų nagrinėjimo procesu. Todėl trumpai ir koncentruotai atskleidžiama mokestinių ginčų samprata, apžvelgiamas mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas ikiteisminėse ir teisminėse institucijose. Daugiausia dėmesio skiriama konkrečių mokestinių ginčų nagrinėjimo procesinių principų ( operatyvumo, šalių lygiateisiškumo, objektyvumo, proceso viešumo) bei mokesčių teisės principų (turinio viršenybės prieš formą ir mokesčių teisės aktų neaiškumai ir prieštaravimai aiškinami mokesčių mokėtojų naudai) analizės pateikimui. Šie mokesčių teisės principai pasirinkti tikslingai, nes labiausiai siejasi su mokestinių ginčų nagrinėjimu, t. y. šie principai tiesiogiai taikomi nagrinėjant mokestinius ginčus. Analizuojant esamą mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso reglamentavimą ir teismų praktiką siekiama apžvelgti pagrindines problemas, susijusias... [toliau žr. visą tekstą] / The article is devoted to the analysis of tax litigation process in accordance with procedurial principles of tax disputes‘ resolution. The issues like identification of procedurial principles of tax disputes' resolution, analysis of conception of procedurial principles, legal regulation, are examined in this article. Also the author analyzes relationship between procedurial principles and specific tax law principles. The procedurial principles of tax disputes' resolution analysis begins from eduction tax litigation process conception incase to realize proportion between procedurial principles and whole tax litigation process. Therefore tax litigation process conception, pre-trial and trial tax litigation process is briefly and concentrically reviewed. The particular attention is given to the analysis of several procedurial principles of tax disputes' resolution (rapidity, equality of party rights, objectivity, process publicity) and tax law principles (content‘s precedence over the form, tax law indeterminations and contradictions are interpreted to the tax payers interest) presentation. The following tax law principles were taken because of their relationship with tax litigation process. There will be overviewed some most commonly problems, arising in realization and application of procedurial principles of tax disputes‘ resolution. The analysis of the subject is based on the review of jurisprudence of the European Court of Justice, the Supreme Administrative Court of... [to full text]

DARBO GINČŲ NAGRINĖJIMO TEISMUOSE YPATUMAI. / PECULIARITIES OF THE LABOUR DISPUTE TRIALS IN THE COURTS.

SANTRAUKA Magistriniame darbe analizuojama socialinio konflikto samprata: pateikiama socialinio konflikto sąvoka, pagrindinės teorijos, socialinio konflikto priežastys, struktūra ir dinamika, socialinių konfliktų klasifikacija, jų funkcijos, pasekmės, sprendimo strategijos. Pagal pasirinktą darbo tikslą detaliai analizuojami darbo nesutarimai, ypatingai tie, kurie perauga į darbo ginčus ir yra nagrinėjami teisinėmis priemonėmis, aptariama metodų teisės ginčams nagrinėti samprata, jų privalumai ir trūkumai, nagrinėjami konkretūs darbo ginčų teisiniai reguliavimo būdai. Darbe analizuojamos socialinio konflikto sampratos, darbo konflikto ir darbo ginčo atskyrimo, darbo ginčų reguliavimo Lietuvoje problemos. Aptariami esminiai Lietuvos Respublikos DK numatyti darbo ginčų reguliavimo trūkumai, atkreipiamas dėmesys į vartojamų sąvokų nenuoseklumą, vientisos darbo ginčų reguliavimo priemonių sistemos nebuvimą. Taip pat aptariami Lietuvos Respublikos Seimui pateikti DK pakeitimai ir numatomos naujovės, susijusios su darbo ginčų sąvokų koregavimu, aiškesniu kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės ir dėl interesų atskyrimu, darbo ginčų nagrinėjimo metodų sistemos pakeitimais. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad socialinių konfliktų tyrimas tampa vis labiau kompleksinis, mokslinis požiūris į patį socialinį konfliktą nuo pirmųjų tyrimų pradžios gerokai pakito: nuo visuomenės dezintegracijos veiksnio, socialinės aplinkos anomalijos iki integraciją ir identifikaciją lemiančio... [toliau žr. visą tekstą] / Social Conflicts: the Concept and Potential for Legal Regulation SUMMARY In the master work the conception of social conflict is analyzed: the concept of social conflict, the main ideas, the reasons, structure and dynamics of social conflict, the classification of social conflicts, their functions, results, strategies of solution are given. The odds of cross-purposes of work are particularly analyzed by the chosen purpose of work, mainly those which grow into contentions of work and are investigated by the legal means, the conception of methods for the investigation of the legal contentions, their merits and demerits are disputed, the particular ways of legal regulation of the contentions of work are analysed In the work the conceptions of social conflict, the problems of separation of the conflict of work, the contention of work and the regulating of contentions of work in Lithuania are analyzed. The main demerits of the contentions of work, which are intended in the Code of work of the Republic of Lithuania are disputed, the inconsequence of the used conceptions, the absence of solid system of means to regulate the contentions of work are noticed. Also the intended innovations and changes of the Code of work, proposed to the Seimas of Republic of Lithuania, connected with the correction of conceptions of contentions of work, the clearer separation of collective contentions of work due to the law and the interest, the changes of system of methods of investigation of the... [to full text]

Magistro baigiamasis darbas skirtas apžvelgti vienai iš civilinių ginčų sprendimo procedūrai – taikinamajam tarpininkavimui. Darbe apžvelgiamas bei analizuojamas taikinamojo tarpininkavimo teisinis reglamentavimas, šios procedūros taikymo civiliniuose ginčuose pagrindiniai privalumai, trūkumai, principai, dabartinė tarpininkavimo teisinė ir praktinė aplinka. Lietuvoje taikinamojo tarpininkavimo procedūra įtvirtinta 2008 m. priėmus Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Darbe analizuotos šio įstatymo nuostatos, kiti tarpininkavimą reglamentuojantys teisės aktai, teorija ir praktika. Analizės pagrindu pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbas naudingas tuo, kad jame pateikiama civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo sampratą formuojantys elementai: apžvelgiama teisės aktuose naudojama terminologija, suformuluojami taikinamojo tarpininkavimo tikslai, nustatomi pagrindiniai privalumai ir trūkumai. Remiantis šiuo darbu galima toliau tęsti tyrimus apie taikinamojo tarpininkavimo procedūros reglamentavimą, efektyvumo didinimą, Teisminės mediacijos Lietuvoje tobulinimą, platesnį tarpininkavimo taikymą civilinių ginčų sprendime. / Master's final thesis dedicated for an overview of one of the civil dispute resolution procedure - conciliatory mediation. The thesis provides an overview and analysis of the conciliatory mediation legal regulation, main advantages and disadvantages of this procedure in civil disputes, the principles of mediation, current legal and practical environment. The procedure of conciliatory mediation established in 2008 by adoption the Law of Republic of Lithuania on Conciliatory Mediation of Civil Disputes. The provisions of the law, other legislation, theory and practice are analyzed in this thesis. There are conclusions and suggestions provided according to analysis. This thesis is useful because it provides conciliatory mediation of civil disputes concept-forming elements: an overview of the terminology used in legislation, the framing of the conciliatory mediation objectives, identified main advantages and disadvantages. Following to this thesis, there are possible to continue research on the conciliatory mediation procedure regulation, efficiency, improvement of Court mediation in Lithuania and a wider application of mediation in civil disputes resolution.

Magistro darbe analizuojama tema yra gana sudėtinga, kadangi darbo teisinių santykių nagrinėjimas teisme apima tiek darbo teisės, tiek ir civilinio proceso teisės nagrinėjimo dalykus. Būtent dėl to, ši tema yra aktuali ne tik teoriniu, bet ir praktiniu aspektais. Darbo ginčų institutas savo dvilype prigimtimi ir tik jam būdingais požymiais yra išskirtinis darbo teisėje. Skirtingai nei daugelis kitų darbo teisės institutų, jo ypatybė pasireiškia ne tik jo, kaip darbo ginčo, skirstymu į kolektyvinius ir individualius darbo, ar ekonominius ir teisinius ginčus, bet ir dėl to, jog šis institutas, yra tarpšakinis – reglamentuojamas tiek darbo teisės, tiek ir civilinio proceso teisės normomis (materialinis – procesinis institutas). Įsigaliojus naujiesiems Lietuvos Respublikos darbo kodeksui ir Civilinio proceso kodeksui pakito ir šio instituto teisinis reglamentavimas. Civilinio proceso kodekso atskirame (XX) skyriuje nustatyti darbo bylų (darbo ginčų) nagrinėjimo teismuose ypatumai. Galiojančiose teisės aktuose įtvirtinta darbo bylų nagrinėjimo teisme tvarka nustato minimalius pasirengimo bylos nagrinėjimui bei jos išnagrinėjimui terminus, ribojamas šalių rungtyniškumo principo įgyvendinimas, teismas šios kategorijos bylose turi būti aktyvus – savo iniciatyva gali rinkti įrodymus, įtraukti į bylą papildomą atsakovą, ar netgi keisti ieškinio reikalavimus. Tačiau tokių normų laikymasis praktikoje retai kada būna įgyvendinamas, dėl ko paprastai ne tik nukenčia abi darbo teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis topic of the subject-matter has been disclosed and analyzed by the examination of practical aspects of employment rules of law at courts. Whereas the investigation of legal employer-employee relationship at court involves both Labor Law, and Civil Procedure rules, the problem of contradiction of those rules of law often emerges in practice. That’s exactly why the selected topic is relevant both in theoretical and practical aspects. The institute of employment disputes is exclusive in Labor Law by its ambivalent nature and characteristic features. As distinct from many other Labor Law institutes, peculiarities of institute of employment disputes are manifested not only in employment dispute differentiation to collective and individual employment disputes, economic and legal disputes, but also because this institute is inter fields – regulated by rules of Labor Law and Civil Procedure Law (material-procedural institute). When a new Labor Code and a new Civil Procedure Code have come into force, legal regulation of this institute changed a lot. Separate Chapter XX of Civil Procedure Code establishes peculiarities of hearing of lawsuits of employment disputes. Effective legal acts stipulate procedure of employment disputes hearing by legitimizing and establishing minimal deadlines to preparation for lawsuit hearing at court and investigation included but not limited to restrictions of the implementation of competitive participation principle of parties to a lawsuit... [to full text]

Magistro darbo tema yra „Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba ( kompetencija ir veiklos praktika )“. Magistro darbe analizuojama Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip viena iš viešojo administravimo subjektų, aptariama Tarnybos kompetencija ir veiklos praktika. Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nustatytą kompetenciją reguliuoja elektroninių ryšių veiklą. Magistro darbo tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Kadangi elektroninių ryšių sektorius yra vienas dinamiškiausių, sparčiausiai besiplečiančių ekonomikos sektorių, kuriam būdinga vis didėjanti paslaugų teikėjų ir pačių paslaugų įvairovė, o Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos veikla yra reguliuoti Lietuvos informacijos ir ryšių sektorių, skatinti konkurenciją, užtikrinti vartotojų apsaugą bei atlikti įrenginių rinkos priežiūrą, todėl išties naudinga ir aktualu nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą bei kompetenciją. Magistro darbe remiamasi svarbiausiais galiojančiais teisės aktais, kurie leidžia kuo išsamiau susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos veikla ir atskleisti šios Tarnybos kompetenciją ir ypatumus. / Subject of master thesis is „Lithuanian Communications Regulatory Authority ( competences and Activity practice )“. The master thesis analyzes Lithuanian Communications Regulatory Authority as one of the entities of public administration; competences and activity practice of the Authority are discussed. Communications Regulatory Authority and other state institutions regulate activity of electronic communications under competences provided for in the Law on Electronic Communications of the Republic of Lithuania. The choice of subject for master thesis was not accidental. As the sector of electronic communications is one of the most dynamic and developing sectors of economy characterized by increasing variety of providers of services and services themselves and the activity of Lithuanian Communications Regulatory Authority is to regulate Lithuanian sector of information and communications, promote competition, ensure protection of consumers and perform market supervision of equipment, therefore it is in fact useful and purposeful to analyze activity and competences of Communications Regulatory Authority. Master thesis is based on the main legal acts in force which allow presentation of activity of Communications Regulatory Authority and revealing of competences and characteristics of this Authority.

Magistro darbe „Įrodinėjimo naštos paskirstymas tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo mokesčių teisėje” (“Burden of proof among tax administrator and taxpayer in tax law”) pateikiama įrodinėjimo instituto samprata, atskleista lyginant įrodinėjimo reglamentavimą skirtinguose teisės procesuose, apžvelgiama įrodinėjimo pareigos samprata ir jos paskirstymas mokestinio ginčo šalims, atvejai, kai įrodinėjimo našta mokestinio ginčo šalims pasiskirsto nevienodai. Sistemiškai vertinant teisės aktus, analizuojamas įrodinėjimo istituto reglamentavimas Mokesčių administravimo bei kituose įstatymuose. Taip pat analizuojama įrodinėjimo problematika ikiteisminiame bei teisminiame mokestinių ginčų nagrinėjimo procese dėl įrodymų pateikimo momento, įrodinėjimo priemonių vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui. Nemažai dėmesio skiriama įrodinėjimo naštos paskirstymo reglamentavimui JAV, daugumoje Europos Sąjungos valstybių, bendros tendencijos, Lietuvos situacija analizuojamos užsienio valstybių teisės kontekste. Vertinant minėtus probleminius aspektus, pateikiami galimi jų sprendimo būdai, akcentuojant įrodinėjimo instituto reglamentavimo trūkumą bei nenuoseklią teismų praktiką. / The master paper “Burden of proof among tax administrator and taxpayer in tax law” reveals conception of averment comparing different legal proceedings, conception and establishment of burden of proof among parties in tax disputes. While estimating the regulation of averment institute, Tax Administration law is systematically compared with other Lithuanian laws. There is also reviewed some practical problems in before-the-trial and court proceedings, evaluation of different types of evidentiary material, the moment of presenting evidence and shifting the burden of proof among tax administrator and taxpayer. In addition, lots of attention is paying to the practice of foreign countries like USA, European Union countries. How the burden of proof shifts in tax disputes in Portugal, Netherlands, France or Germany? What is the regulation and exceptions in different laws? It is useful to compare other practice and apply some beneficial aspects in Lithuanian tax law. While making analysis and looking over the regulation of burden of proof among parties in tax disputes, in this master paper the ways of solving problems is emphasized. Inconsequent court practise and the lack of regulation in tax law are the most problematic fields, requiring lots of changes.