Darbe formuluojama ginčų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo sąvoka, pristatomi ir apibūdinami šios sumarinio proceso rūšies pagrindiniai procesiniai požymiai, uždaviniai bei tikslai. Analizuojant darbe keliamus klausimus pagrindinis tyrimo objektas buvo šiame procese pagrindinį vaidmenį atliekantis teismas, įstatymų jam suteikta prerogatyva šio proceso atžvilgiu. Autorius analizuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse įtvirtintas bylinėjimosi ginčų dėl nedidelių sumų formas ir daro prielaidą, jog šios rūšies procese įstatymo leidėjas teismui suteikia per didelę prerogatyvos teisę. Atsižvelgiant į tai, jog pastarasis procesas laikytinas bylinėjimosi forma, kuria siekiama greitesnio nei įprasta bylos išnagrinėjimo ir nereikalaujama tokio bylos aplinkybių ištyrimo laipsnio, koks yra būtinas nagrinėjant bylas bendrąja ginčo teisena dar nereiškia, jog šalims neturi būti suteikta atstovavimo teisė, ribojama teisė būti išklausytam. Tačiau įvertinant tai, jog yra suteikta galimybė surašyti trumpesnį, supaprastintos formos sprendimą, kuris palengvina teismo bei pagalbinio personalo darbą, nestabdo civilinės apyvartos ilgais bylinėjimosi laikotarpiais ir yra veiksminga proceso koncentruotumo priemonė, teismas savo nuožiūra galėtų ir turėtų labiau populiarinti bei praktikuoti šį civilinio proceso kodekse reglamentuojamą ginčų sprendimo būdą. / In the work Small claims litigation: does the implementation of the Court’s discretion have limits? the conception of Small claims litigation is formulated, the main attributes, goals and objectives of this sort of summary process are determined and described. When analyzing the problems, raised in this work, the main object of the research became the Court, which plays the leading role in this process due to prerogative power, given by the law. The author of this work analyzes the different forms of Small claims litigation, established in the Civil Process Code of the Republic of Lithuania, and makes an assumption that in this sort of process the prerogative power given to the Court by legislative bodies is excessive. Although the process in question is regarded to as a form of litigation, which is used to speed up investigation of a case without requiring the level of fact-finding as high as it is necessary in cases of common legal proceedings, it does not mean that the parties’ should not be given the right to be represented, or their right to be heard should be limited. Considering the fact, that the opportunity has been given to draw up a more concise and streamlined solution, which would facilitate the work of the Court and ancillary staff, would not impede civil turnover with long litigation periods, and would be a good measure of process concentration, the Court at its discretion should put more efforts popularizing and practicing this method of dispute procedure... [to full text]

Darbe aptariami bendrieji sprendimų vykdymo bruožai, sprendimų, priimtų darbo bylose, vykdymo ypatumai, sprendimo įvykdymo atgręžimas, taip pat analizuojamas dviejų kodeksų – Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso – normų suderinamumas, reglamentuojant sprendimų, priimtų sprendžiant individualius darbo ginčus, vykdymo tvarką. Aprašomas sprendimo pateikimas vykdymui už Lietuvos ribų. Jei darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimas neįvykdomas gera valia, pradedama priverstinio vykdymo procedūra – tai labai svarbi teisių ir interesų, kylančių iš darbo teisinių santykių, gynimo stadija. Vyrauja dvi nuomonės, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso stadija, bei kad vykdymo procesas yra savarankiška stadija. Darbe nurodyti argumentai, kuriais kiekviena šalis grindžia savo nuomonę. Aptariama tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendimo pateikimo priverstiniam vykdymui tvarka, sąlygos, terminai bei pati vykdymo tvarka. Tik darbo bylose gali būti priimami sprendimai – darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę bei darbo užmokesčio priteisimas, todėl būtent šių sprendimų priverstinis vykdymas analizuojamas plačiau. Aptariami jų vykdymo ypatumai. Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą bei pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę sprendimai dar yra ypatingi tuo, kad tai nepiniginio pobūdžio sprendimai, kuriuose atsakovas įpareigojamas atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Nors sprendimų, primtų darbo bylose, atgręžtinis... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper are discussed general features of decision execution, which were made in cases related to labor, as well execution peculiarities, recourse of decision execution, also there is analyzed compatibility two codes’ norms (Labor Code and Civil process code) by regulating order of execution of decisions that were taken when solving individual labor disputes. It is described presenting of decision for its execution outside Lithuania. If decision of Labor disputes committee or court is not executed benevolently, there is attached procedure of forced execution – it is very important defence stage of rights and interests that rise from labor relationship, defending. There dominate two opinions that process of execution is complex stage of civil process and process of implementation is independent stage. In the paper are indicated arguments, on which every party basis its opinion. It is discussed both - Labor disputes committee’s and court’s order of for forced execution, as well as provisions, terms and order of execution itself. Only in labor cases can be made such decisions as returning of employee to its previous working place, to change formulation of dismissal from work and adjudging of salary, therefore, forced execution of such decisions is analyzed in more detail. There are discussed peculiarities of its execution. Decisions to return employee to its previous working place or to change formulation of dismissal from work are special, because theses decisions are of... [to full text]

This master of Thesis presents advantages and disadvantages of resolving international private disputes in arbitration. Arbitration is a modern method of dealing with disputes, it is one of the form of alternative dispute resolution. International arbitration provides the parties to a dispute with the opportunite to obtain a decision from a judge or judges of their own choice. Arbitration obviates a public hearing in open court by judge. Lithuania has made significant steps towards a free market economy in past decade. Therefore there was an intensive development in the area of international commercial contracts. Furthermore the growing number of commercial disputes arose and development on international commercial arbitration laws was in the great need. Nevertheles the practice of local courts and recources of doctrine are very poor, that‘s the main motive to investigate advantages and disatvantages of resolving disputes in arbitration in this thesis. Dispute resolving in arbitration has more advantages than disatvantages. It is an effective and convenient technique of resoving international privatel disputes. Arbitration offers advantages over litigation as a way of enabling disputes to be resolved relatively quickly and simply without the need to go to court. The thesis is made of four parts. The first part presents international arbitration and procedure of international disputes resolution in arbitration. The second part analizes differences between arbitration and... [to full text]

Vienas iš darbo santykių požymių yra jų konfliktiškumas, todėl tarp darbo teisinio santykio šalių neišvengiamai kyla konfliktai, kurių dalis tampa darbo ginčais. Aktualus darbo ginčų skirstymas į kolektyvinius bei individualius, nes priklausomai nuo darbo ginčo rūšies, skiriasi jų sprendimo procedūra bei metodai. Ginčo objektu gali būti įvairūs teisiniai gėriai, tačiau šiame darbe analizuojamas ginčų, kilusių dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties sprendimas Lietuvos teismų praktikoje. Neapsiribojama vien tik ginčais dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties, pateikiama ir Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl streiko teisėtumo analizė, nes šiose bylose yra nagrinėjami kolektyvinių sutarčių vykdymo klausimai bei aptariama kolektyvinių derybų procedūra ir principai, kurių privalo laikytis subjektai, dalyvaujantys kolektyvinėse derybose. Atlikus teisminio precedento analizę galima teigti, jog kai kuriais atvejais teismai netinkmai taiko teisės normas, reguliuojančias kolektyvinius darbo santykius: nepagrįstai apriboja darbuotojams priklausančią teisę streikuoti, nesiremia kolektyvinės sutarties nuostatomis, nors normatyvinės kolektyvinės sutarties nuostatos yra reikšmingas darbo teisės šaltinis. Visgi verta atkreipti dėmesį ir į kai kurias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, galinčias prisidėti prie kolektyvinių darbo santykių plėtojimosi ir paskatinti darbdavius sudarinėti kolektyvines sutartis: galima teigti, jog kolektyvinėmis sutartimis galima... [toliau žr. visą tekstą] / One of the features of relationship is its susceptibility to conflicts, therefore it is inevitable for conflicts to occur in legal relationships in work and some of the conflicts become work disputes. Categorization of work disputes to collective and individual is relevant because procedure and methods of resolution of work disputes depend on their type. Various legal goods can be the object of a dispute; however, this paper analyzes disputes which occur due to resolution of collective negotiations and collective contracts in the practice of courts in Lithuania. The paper is not limited only by disputes which occur due to collective negotiations and collective contracts, it also provides an analysis of Lithuanian court cases of legality of strikes because these cases judge the issues of execution of collective contracts and discuss a procedure and principals of collective negotiations. Everyone who is involved with collective negotiations must follow these principals and the procedure. After conducting the analysis of court precedent, we can say that in some cases courts inappropriately apply legal norms which regulate collective work relationships: they limit workers’ right to strike with having no ground for that, they fail to follow the term of collective contracts even though normative terms of collective contracts are a significant source of labor law. Nevertheless, it is worthwhile to also look at some judgments of Supreme Court of Lithuania, which could contribute to... [to full text]

Vienas pagrindinių teisinės valstybės uždavinių – užtikrinti labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarp jų vaikų, teises bei teisėtus interesus. Šis darbas skirtas išnagrinėti vaiko teisę būti savo tėvų išlaikomam bei teisę gyventi ir augti savo šeimoje kartu su tėvais, o taip pat šias teises atitinkančias tėvų pareigas, kurios yra reglamentuojamos tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės normomis. Socialinė tikrovė sąlygoja tai, kad tėvai ne visuomet geranoriškai, bendru susitarimu teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams bei ne visuomet tarpusavyje susitaria dėl jų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šios priežastys sąlygoja atsiradimą ginčų dėl išlaikymo vaikams priteisimo bei jų gyvenamosios vietos nustatymo. Įstatymų leidėjas yra suformavęs visumą teisinių mechanizmų, įgalinančių teismus spręsti šiuos ginčus. Tai ypač pasakytina apie šių ginčų teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kuriame nubrėžiamos esminės teisinės gairės, kokiu būdu teisme turi būti sprendžiami minėti ginčai. Nepaisant to, nagrinėjamų ginčų kontekste pozityvioji teisė suteikia plačią diskrecijos teisę teismams pagal savo vidinį įsitikinimą vertinti eilę bylos aplinkybių, turinčių lemiamą reikšmę sprendimo priėmimui. Dėl minėtos priežasties išskirtinę reikšmę įgyja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimamos nutartys kasacinėse bylose bei Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimai, kurių pagalba formuojama vieninga teisės aiškinimo bei taikymo praktika. Šių veiksnių įtakos... [to full text] / One of the main objects of the legal state – is to safeguard the legal interest and rights of the most exposed social groups, children among them. This work sets a task to analyse the children‘s right to be maintained by his (her) parents and the right to live with his (her) parents, be brought up in his (her) parents’ family, as well as correspondent obligations of the parents, which are regulated by international and national rules of law. Social reality determines that parents not always benevolently, by the mutual agreement provide maintenance for their underage children and determine the residence of the child. These reasons condition the appearance of the disputes over issue of the maintenance order and determination of child’s residence.

Šiame darbe autorė aptaria pridėtinės vertės mokesčio ištakas, šio netiesioginio mokesčio harmonizavimo priežastis ir svarbą, nagrinėja ir apibendrina Europos Teisingumo Teismo praktiką atskirais pridėtinės vertės mokesčio aspektais – apmokestinamųjų sandorių sąvokos, apmokestinamųjų asmenų, apmokestinamojo momento, apmokestinamosios vertės, atskaitos. Taip pat siekiama atskleisti, ar į Europos Teisingumo Teismo bylas pridėtinės vertės mokesčio klausimais yra atsižvelgiama, nagrinėjant mokestinius ginčus Lietuvoje. Tyrimas remiasi Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pridėtinės vertės mokesčio srityje analize, teisės aktais, reglamentuojančiais šio mokesčio taikymą, Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, periodine literatūra, kurioje nagrinėjami su šio darbo tema susiję klausimai. Darbe aptariami pridėtinės vertės mokesčio derinimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių tikslai ir reikšmė, Europos Teisingumo Teismo išaiškinimai pridėtinės vertės mokesčio aspektais. Taip pat aptariamas Europos Teisingumo Teismo vaidmuo, jo sprendimų pridėtinės vertės mokesčio klausimais reikšmė teisės aktų raidai ir mokestinių ginčų nagrinėjimui Lietuvoje. Daug dėmesio skiriama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, nagrinėjant su pridėtinės vertės mokesčio taikymu susijusias mokestines bylas. Siekiama atskleisti, kokią įtaką Europos Teisingumo Teismo praktika pridėtinės vertės mokesčio srityje turi Lietuvos vyriausiajam... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, the author discusses the origins of value added tax, the harmonization of this indirect tax reasons and importance, analyze and summarize the European Court of Justice practice on these value added tax aspects - the concept of taxable transactions, the taxable persons, the taxable moment, the taxable value, the deduction. It also aims to disclose or to the European Court of Justice cases of value added tax issues are taken into account in the consideration of tax disputes in Lithuania. The study is based on the European Court of Justice and the Lithuanian Supreme Administrative Court practice, the value added tax analysis, the law on this tax, the Lithuanian and foreign authors, periodical literature, which dealt with the labor issues. The paper discusses the value added tax harmonization between the European Union member states, the objectives and importance of the European Court of Justice's interpretation of value added tax aspects. It also discusses the European Court of Justice's role, its decisions on the value added tax influence in legislation development and tax litigation in Lithuania. Much attention is paid to the Lithuanian Supreme Administrative Court practice, considering the value added tax on related tax matters. The aim is to reveal the impact of the European Court of Justice law of value added tax in Lithuania to the High Administrative Court, the State Tax Inspectorate of the Ministry of Finance of the Republic of... [to full text]

Magistriniame darbe yra nagrinėjamas mokestinių ginčų teisenos reglamentavimas Lietuvoje, bei užsienio valstybėse. Siekiama nustatyti ar mokestinių ginčų teisenos reglamentavimas Lietuvoje sudaro sąlygas pažeisti mokesčių mokėtojo pagrindines teises, kurias jis turi mokesčių administravime. Pateikiami pasiūlymai reglamentavimo trūkumams taisyti. Lietuvos mokesčių administravimo sistema nuolat patiria naujus, tikrovės keliamus iššūkius. Svarbiausias iš jų yra mokestinių pajamų didinimas skatinant savanorišką mokesčių mokėjimą. Tai galima pasiekti tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas pasitiki valstybe. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą mokesčių mokėtojo teisių apsaugą. Mokestinių ginčų teisena yra vienas iš teisinių mechanizmų, skirtų realizuoti mokesčių mokėtojo teisę į gynybą. Magistriniame darbe buvo iškelta hipotezė – mokestinių ginčų teisenos reglamentavimas sudaro sąlygas pažeisti mokesčių mokėtojo teises. Magistrinį darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados ir pasiūlymai. Pirmame skyriuje nagrinėjamos pagrindinės sąvokos. Antras skyrius skirtas mokestinių teisės aktų analizei, siekiant nustatyti pagrindines mokesčių mokėtojo teises mokesčių administravime. Trečiame skyriuje yra atliekama lyginamoji Lietuvos ir pasirinktų užsienio valstybių pagrindinių mokesčių mokėtojo teisių reglamentavimo analizė. Ketvirtame skyriuje nagrinėjamas mokestinių ginčų teisenos reglamentavimas. Iškelta hipotezė pasitvirtino dalinai. Buvo nustatyta, kad mokestinių ginčų teiseną... [to full text] / There is analysis of regulations of taxing disputes’ legal proceedings in Lithuania and in foreign countries performed in this master’s study. The goal of the study is to find out if regulations of taxing disputes’ legal proceedings in Lithuania allow breach of the taxpayer’s rights, which are given him in administration of taxes. The suggestions how to improve the legal system are given as the conclusion of analysis. The Lithuanian administrative system of taxes has to improve constantly to be modern enough to satisfy the needs of changing reality. One of the most important challenges it faces is the motivation of taxpayers to pay taxes honestly. Only by achieving this destination it can ensure steady grow of taxing incomes of the national budget. That’s why the safeguard of the taxpayer’s rights’ is so important. Citizens are cooperative with the state when they trust it. There are couples of legal mechanisms which allow taxpayer to defend his rights. Taxing disputes’ legal proceedings is one of them.

Tinkamas darbo ginčų reglamentavimas teisės normose ir jų taikymas praktikoje yra svarbus įgyvendinant ne tik ginčo šalių, bet ir visos visuomenės konstitucinę teisę į darbą. Vieni iš įstatyme įtvirtintų individualių darbo ginčų kategorijų, kuriuose ginamos ypač svarbios darbuotojų teisės į socialinę apsaugą, finansinį stabilumą, yra ginčai dėl darbo sutarties. Tai ginčai, kylantys dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimo iš darbo. Šiame darbe autorė, taikant loginės analizės, sintezės, lyginamąjį ir statistinį metodus, išanalizavo ginčų, kilusių dėl darbo sutarties nagrinėjimo tvarką ir jos ypatumus. Darbe aiškintasi, kaip teisės normos, reglamentuojančios ginčų dėl darbo sutarties nagrinėjimo tvarką, pritaikomos praktiškai, analizuojamos teisme kylančios problemos taikant įstatymus. Darbe vadovautasi svarbiausiais Lietuvos teisės aktais, reguliuojančiais darbo ginčų nagrinėjimą: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Darbe naudota mokslinė literatūra, darbo bei civilinio proceso teisės vadovėliai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei Kauno miesto apylinkės teisme priimti sprendimai darbo bylose. Darbą sudaro įvadas ir trys dalys. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir pateikiami pasiūlymai. Pirmoje darbo dalyje autorė, atskleidė ginčų dėl darbo sutarties sampratą ir rūšis, išanalizavo įstatyme numatytą tvarką ir reikalavimus, kuriais remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Proper labour dispute regulation in the legal norms and its application in practice is important for implementing constitution right to work of both dispute parties and all the society. One of the individual labour dispute categories consolidated in the law in which especially important employee rights to social protection, financial stability are defended are disputes regarding the labour contract. These are disputes arising due to change of necessary labour contract conditions, removal from work at the initiative of the employer and discharge from work. In this paper the author employing logical analysis, synthesis, comparative and statistical methods has analyzed the procedure of considering disputes arising regarding labour contract and its peculiarities. The paper was an attempt to establish how legal norms regulating the procedure of considering disputes regarding labour contract are applied in practice, problems arising in court when applying law have been analyzed. The paper follows the most important Lithuanian legal acts regulating labour dispute procedure: Republic of Lithuania Constitution, Labour Code and Republic of Lithuania Civil Procedure Code. In the paper scientific literature, labour and civil procedure law textbooks, practice of Lithuanian Supreme Court and decisions passed in labour cases in Kaunas City District Court have been employed. The paper consists of an introduction and three parts. In the end of the paper conclusions are formulated and offers... [to full text]

Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]

Iki šiol teismų praktika ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo bylose tebesiformuoja, ir neretai darbo įstatymų taikymas darbo teisinių santykių nutraukimo praktikoje sąlygoja problemas, susidaro nepakankamai aiškios, kartais netgi prieštaringos ir pagal esamą reglamentavimą sudėtingai teisiškai sprendžiamos situacijos. Pirmiausia magistro darbe aptariamos ginčų dėl darbo sutarties ypatybės, jų išskirtinumas darbo ginčų sistemoje, aiškinamasi ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo, kaip individualių darbo ginčų reikšmė bei pateikiami tokių ginčų teisminio nagrinėjimo ypatumai. Magistro darbe naujai pažvelgiama į esamų darbo sutarties nutraukimo pagrindų specifiką teoriniu ir praktiniu aspektu, kompleksiškai tiriami ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo ypatumai, atkreipiant dėmesį į aktualiausius ir problematiškiausius pagal besiklostančias darbo rinkos ir socialinės politikos tendencijas darbo sutarties nutraukimo pagrindus, tokius kaip darbo sutarties nutraukimas: a) šalių susitarimu; b) kai nėra darbuotojo kaltės; c) dėl darbuotojo kaltės; d) dėl nepatenkinamų darbuotojo išbandymo rezultatų; e) dėl darbdavio likvidavimo; f) darbdavio bankroto atveju. Nagrinėjant, kaip galiojančios teisės normos, reglamentuojančios ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo minimais pagrindais ypatumus, pritaikomos praktiškai, keliamos ir aptariamos išsamiai neišnagrinėtas esamos teorinės ir praktinės darbo sutarties nutraukimo pagrindų problemos, siūlomos gairės interpretacijai, teisiškai vertinant... [toliau žr. visą tekstą] / Disputes over Termination of the Employment Contract: Theory and Practice. Summary The judicial practice of settling disputes concerning termination of the employment contract matters is developing until now, and the application of labor laws in the labour legal relations practice often determines the problems; the abstruse, sometimes even contradictory, and under current regulations fraught legal situations occur. Firstly, peculiarities of the disputes concerning the employment contract are discussed in the master’s work, then the importance of labour disputes over termination of the employment contract, as the individual labour disputes, is explained and the features of hearing of such labour disputes in courts are laid out. The new position on the particularity of the current grounds of the termination of the employment contract is defined in both theoretical, and practical aspects; features of disputes concerning termination of the employment contract are examined in comprehensive way, focusing on the grounds of termination of the employment contract, which are the most topical and problematic under the evolving labor market and social policy trends, such as the termination of an employment contract a) by agreement between the parties; b) on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee; c) through the employee’s fault; d) if an employer recognises that the results of a trial to assess the suitability of an employee for the assigned task are... [to full text]