Darbe analizuojamas darbo sutarties nutraukimo teorinis ir praktinis aspektai: nagrinėjami darbo sutarties nutraukimo pagrindai, ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo nagrinėjimo teisme ypatumai, identifikuojamos svarbiausios teorinės ir praktinės problemos, pateikiami pasiūlymai. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad darbo sutarties nutraukimas labiausiai žeidžia darbuotojo turtinius interesus, tai - yra griežčiausia drausminė nuobauda, kurią darbdavys turi skirti tik turėdamas rimtą pagrindą. Ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo nagrinėjami tiesiogiai teisme. Šie ginčai sudaro apie 17 – 21 proc. darbo ginčų bylų. Darbe akcentuojama, kad Darbo kodekse yra pakankamai darbuotojo teisių ir interesų teisinių saugiklių: atleisdamas iš darbo savo iniciatyva, darbdavys turi darbuotoją įspėti, konsultuoti, pagal galimybes siūlyti kitą darbą ir t. t. Teigiamai vertintini nauji DK nustatyti teisiniai saugikliai: reikalavimas nurodyti realią ir svarbią atleidimo iš darbo priežastį, reikalavimas, kad darbuotojas dėl darbo drausmės pažeidimo pasiaiškintų raštu ir pan. Tyrimas parodė, kad problemiškiausias yra įmonės struktūrinio pertvarkymo įvertinimas atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva. Teigiamai įvertinta DK naujovė – nustatyti nebaigtinį šiurkščių darbo pažeidimų sąrašą. Klausimų kelia atleidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nes dėl jo stinga teismo praktikos. Empirinis tyrimas parodė, kad darbo sutarties nutraukimas pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu maždaug kas... [toliau žr. visą tekstą] / The work analizes theoretical and practical aspects of termination of labour agreement: grounds of labour agreement termination, peculiarities of court hearings on labour agreement termination are studied, the most important theoretical and practical prblems are determined, solutions are offered. The importance of study is determined by the fact that termination of labour agreement most of all affect and empoloyee‘s proprietary interests, this is the most severe disciplinary punishment which an employer may impose only provided there are serious reasons for that. Disputes regarding termination of a labour agreement are heard directly by court. Such disputes reach up to 17 – 21 per cent of labour disagreements cases. The work stresses that the Labour Code provides sufficient legal protection of an employee‘s rights and interests: an employer discharging an employee at his own initiative should notify, consult and, if possible, offer such employee another job, etc. New legal protection offered by the Labour Code should be appreciated: demand to specify a real and important reason of discharge, demand that an employee should present a written explanation on any violation of labour discipline, etc. The study showed that most problems arise in connection with evaluation of a company‘s restructuring resuling in discharge at an employer‘s initiative. A new provision of the Labour Code – to netermine a open-ended list of gross violations of labour discipline – is positively evaluated... [to full text]

Individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai skirstomi į dvi grandis: ikiteisminę ir teisminę. Ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reprezentuoja darbo ginčų komisijos. Ikiteisminis nagrinėjimas yra būtinas kiekvieno darbo ginčo etapas. Tai, kad įstatymas kai kurias ginčų kategorijas priskiria nagrinėti tiesiogiai teismams, traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. Jei individualus darbo ginčas išsprendžiamas darbo ginčų komisijoje, tai reiškia, kad pasiekiamas neteisminio nagrinėjimo tikslas – ginčas išsprendžiamas taikiai, nesikišant teismui. Nors darbo ginčų komisijos tikslas – taikinti šalis, tačiau darbo ginčo nagrinėjimo tvarka neužtikrina taikinimo funkcijos, į pirmą vietą iškeliamas ginčo išsprendimas. Darbo ginčų nagrinėjimo neteisminėje stadijoje ypatumai atskleidžiami aptariant darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką, prašymo nagrinėjimą, sprendimo priėmimą, jo apskundimą ir vykdymą. / Individual labour disputes are solving in the two stages: pretrial and judicial. The labour disputes commissions represent the pretrial stage. The pretrial research is binding stage for the individual labour disputes. The part of individual labour disputes must be researched straight in the court, but it is the exception to the rule. When the dispute is settled in the labour disputes commission, it means that the dispute is settled peacefully and out of court. The main point of labour disputes commissions is to reconcile litigants, but the law do not secure this function, because the solving of labour dispute is in the first place. Peculiarities of research of individual labour disputes in the pretrial stage will be explained by analyzing the formation of labour disputes commission, hearing of application, making decision, appealing against the decision of commission ant enforcement of decision.

Santrauka Magistro baigiamajame darbe analizuojama valstybės tarnautojų atleidimo tarnybos teorija ir praktika, jų atleidimo iš tarnybos teisinio reguliavimo problematika. Šio darbo hipotezė, jog nepaisant imperatyvaus Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo tarnybinių santykių pabaigai, galimas darbo teisės normų taikymas. Darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje atskleidžiamas valstybės tarnautojų atleidimo iš tarnybos teisinio santykio samprata pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir Darbo kodeksą, nurodant šių santykių specifiką, kompleksinį teisinį reguliavimą. Antrojoje dalyje nagrinėjama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tarnybinių ginčų bylas, atleidimo pagrindai ir jų taikymo problematika. Tyrimo analizė išskiria tris kategorijas atleistų valstybės tarnautojų: 1) įstaigos vadovai; 2) karjeros valstybės tarnautojai; 3) statutiniai pareigūnai. Valstybės tarnautojai dirba valstybės interesais, atlieka viešąjį administravimą. Valstybės tarnybiniai santykiai susiklosto tarp darbdavio (valstybės) ir tarnautojo, todėl šie santykiai grindžiami hierarchijos principo taikymu, siekiant garantuoti viešąjį interesą. Valstybės tarnautojų teisiniai santykiai reguliuojami skirtingų teisės šakų: administracinės, darbo, konstitucinės. Valstybės tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybės valstybės tarnautojų atleidimo iš tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai. Įstatymų leidėjas tarnybinių santykių pabaigai pirmenybę teikia... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The final paper for the Master’s degree analyzes theory and practice of the dismissal of civil servants and issues of concern of legal regulation of dismissal from the civil service. This paper includes the hypothesis that despite the application of provisions of the imperative Civil Service Act for the ending of the civil service, use of the Labour Law norms is possible. This paper is comprised of two main parts. The first part of the paper discloses the concept of legal relations of the dismissal of civil servants with reference to the Civil Service Act and Labour Code by setting forth the specifics of these relationships and their integrated legal regulation. The second part of the paper examines the practice of the Supreme Administrative Court of Lithuania in proceeding with cases relating to disputes over civil service, the basis for civil servant dismissal and problems of concern of its practical application. Research analysis differentiates among the following three main categories of the dismissed civil servants: 1) Senior Officials of public institutions; 2) Career Civil Servants; and 3) Statutory Officers. Civil servants work in best interests of the State and fulfil the tasks of public administration. Civil service labour relations develop between the employer (the State) and the civil servant therefore they are based on the principle of hierarchy in order to ensure the public interest. Legal relations between the State and civil servants are regulated by... [to full text]

Darbo tema yra darbo ginčų, kilusių dėl darbo sutarties, nagrinėjimo tvarka ir jos ypatumai. Darbo tikslas yra, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, teisės doktrina bei teismų praktika, išnagrinėti tokios ginčų rūšies išskirtinumą, ypatumus ir problematiką, pasireiškiančius per šių ginčų nagrinėjimą, sprendimų vykdymą, reglamentavimą, o taip pat suformuluojant išvadas. Ginčai dėl darbo sutarties išskirti atskiru Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 297 straipsniu. Šiame straipsnyje įvardinti konkretūs atvejai, kuriuos įstatymų leidėjas vadina ginčais dėl darbo sutarties, o taip pat pačiame straipsnyje numato tokių ginčų nagrinėjimo ypatumus. Darbo pradžioje analizuojama darbo ginčų dėl darbo sutarties vieta darbo ginčų kontekste, aptariant istorinę įstatymų raidą, keik ji susijusi su nagrinėjama tema. Po to pereinama prie atskirų darbo ginčų dėl darbo sutarties atvejų analizavimo, naudojantis teismų praktikos pavyzdžiais. Didžiausias dėmesys skiriamas ginčų dėl darbo sutarties nagrinėjimo stadijoms, reglamentavimo neaiškumams. / The theme of this work is the disquisition order and peculiarities of labour disputes concerning labour contract. The main purpose of the work is to show the oneness, peculiarities and problems of such labour disputes on the base of legislation, doctrine and case law which come out from disquisition, execution of decisions and regulation of such labour disputes, making outcomes of all that. Labour disputes concerning labour contract are abstracted into separate 297 article of Labour Code. In this article we can find concrete kinds of labour disputes, which the legislator defines as labour disputes concerning labour contract. In the same article there are some peculiarities of such labour disputes weighty for its disquisition. At the beginning of this work is analyzed the place of labour disputes concerning labour contract in the context of all labour disputes looking to historical development of laws as far as it is related with the theme of the work. Further is discussed particular disputes concerning labour contract on the ground of case law. Supreme attention is given to the disquisition stages and regulation uncertainty of labour disputes concerning labour contract.

Pastaruoju metu intensyviai vykstantis procesas, kai nuo įstatyminio reguliavimo, pereinama prie sutartinio pobūdžio darbo santykių reglamentavimo bei akcentuojama socialinių partnerių susitarimų (taikių kompromisų) svarba, skatina smalsumą atidžiau pažvelgti į kolektyvinius darbo santykius, jų ištakas bei raidą, paanalizuoti socialinių partnerių vykdomą socialinio dialogo įtaką teisėkūrai ir naudą darbo santykių dalyviams. Taigi šiame darbe analizuojamas kolektyvinių darbo santykių reiškinys, koncentruojantis į jo sudėtinių elementų – socialinės partnerytės, kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių bei kolektyvinių darbo ginčų – šiuolaikinę sampratą, atsiradimo istoriją bei reglamentavimo raidą, taip pat į tai, kaip kolektyvinių darbo santykių dalyviai (socialiniai partneriai) gali daryti įtaką šiuolaikinei socialinei politikai. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog kolektyvinių darbo santykių įtaka socialinei politikai ir konkrečiai darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Kolektyvinių darbo santykių reikšmę socialinei politikai tarptautiniu (pasauliniu) mastu geriausiai atskleidžia trišalio bendradarbiavimo principu veikiančios Tarptautinės darbo organizacijos veikla. Ši tarptautinė organizacija formuoja minimalius bazinius darbo standartus, kurie valstybėms narėms tampa privalomi, ratifikavus TDO priimtas konvencijas. Europos Sąjungos lygiu kolektyviniai darbo santykiai užima unikalią ir... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an intensive process takes place where the step is being made from legal to the contractual regulation of labour relations and the emphasis is made on social partnership agreements (compositions), thus awakening the curiosity and encouraging to take a closer look at the collective labour relations, their origins and evolution, to analyze the effects of the ongoing dialogue between the social partners to legislation and benefits to participants of employment relations. Thus, this paper analyzes the phenomenon of collective labour relations, focusing on the modern concept, history and regulatory developments of its constituent elements – the social partnership, collective negotiations and collective contracts and collective labour disputes – as well as how the stakeholders (social partners) of industrial relations can influence the modern social policy. After the analysis of the collected sources it was determined that the influence of collective labour relations to social policy in general and to employment laws in particular have effects at all levels – International, regional (European Union) and national. The implications of collective labour relations for social policy in international (global) level is best demonstrated by the activities of the International Labour Organization which are based on the principle of trilateral cooperation. This international organization forms the basic minimum labour standards, which become mandatory to the Member States after the... [to full text]

Magistro darbe analizuojamos itin dažnai kylančių individualių darbo ginčų nagrinėjimo teorinės ir praktinės problemos. Remiantis teisės aktais ir daugelio autorių nuomonėmis pateikiama individualių darbo ginčų samprata, šių ginčų charakteristika, jų nagrinėjimo procesiniai ir procedūriniais ypatumai. Tiriamos ir analizuojamos individualių darbo ginčų kylimo priežastys. Tiriamos individualius darbo ginčus nagrinėjančių institucijų – darbo ginčų komisijos, teismo funkcijos, ginčų nagrinėjimo procesas, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarka. Analizuojamos teismuose nagrinėjamų darbo ginčų kategorijos ir jų nagrinėjimo ypatumai. Teorinės nuostatos pagrįstos teismų praktikos pavyzdžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimais klausimais, kylančiais nagrinėjant individualius darbo ginčus. Atlikta Lietuvos Respublikos pirmos instancijos teismuose nagrinėtų individualių darbo ginčų statistinė analizė, aprašytos išanalizuotos bylos. Apžvelgtos individualių darbo ginčų nagrinėjimo turinio reglamentavimo perspektyvos ir praktinio šių ginčų sprendimo tobulinimo kryptys. / In the Master’s thesis theoretical and practical problems of individual labour disputes arising very often are analysed. The concept of individual labour disputes based on legal acts and personal opinions of many various authors is introduced, as well as the characteristics of such disputes and procedural peculiarities of their analysis. The reasons for individual labour disputes arising are investigated and analysed. The research on the functions of the institutions – Labour Disputes Commissions and courts – dealing with individual labour disputes is presented, as well as the research of procedures of labour disputes examination and the course of making decisions and appeals. There are also analysed the categories of labour disputes, being considered in the courts, and the characteristics of their consideration. Theoretical attitudes are illustrated by the examples of case law and the issues of the Supreme Court Senate of the Republic of Lithuania, which usually arise in the course of settling individual labour disputes. A statistical analysis of individual labour disputes being considered in the Courts of first instance of the Republic of Lithuania was carried out and the description of the cases having been analysed was introduced. The perspectives of regulating the contents of individual labour disputes consideration, as well as the elaboration tendencies of practical decisions of such disputes were reviewed.

Darbe yra nagrinėjama sporto ginčų sprendimo Tarptautiniame sporto arbitraže (CAS) procedūra bei visi su ja susiję klausimai. Pirmoje darbo dalyje yra analizuojama, kas yra sporto teisė bei kokie ginčai gali būti sprendžiami CAS. Tuo tarpu antrojoje – pagrindinėje darbo dalyje, nagrinėjami visi su ginčų sprendimu arbitraže susiję klausimai: arbitruotinumas bei arbitražinės išlygos, ginčo sprendimui taikytina materialinė bei procesinė teisė, arbitrai, ginčo nagrinėjimo arbitraže principai, ginčo nagrinėjimo vieta, kalba, terminai, dalyviai, laikinosios apsaugos priemonės, pati ginčo sprendimo procedūra, CAS priimtų sprendimų panaikinimas bei jų pripažinimas ir vykdymas. Taip pat, siekiant geriau atskleisti bei suprasti nagrinėjamą temą, darbo pradžioje yra pateikiama CAS istorija, bei ginčų sprendimo arbitraže privalumai ir trūkumai. O darbo pabaigoje labai trumpai aptariami ir kiti sporto ginčus sprendžiantys arbitražai bei svarstoma galimybė sporto arbitražą turėti ir Lietuvoje. / In this work the procedure of sport disputes resolution in Court of Arbitration for Sport (CAS) and other questions, connected to this subject are analyzed. In the first part of this work is examined the definition of sports law and sport disputes, which are able for procedures in CAS. Meanwhile the main, second, part of the work is devoted for all questions, connected with resolution of sport disputes in CAS. This includes: arbitrability, arbitration agreements, material and procedural law, which is applied for disputes’ resolution, arbitrators, principles, seat (place) of arbitration, its language, time limits, participants, provisional meausures, the procedure of resolution itself, challenging the awards of CAS and recognition and enforcement of CAS awards. In order to better explain the subject, there are parts of this work about history of CAS and advantages and disadvantages of arbitration. At the end of this work is shortly presented other arbitration bodies, which solve sport disputes. The is also discussed about the possibility to have arbitration body of sport disputes in Lithuania.

Santykiuose, kuriose susiduria skirtingi šalių interesai, manytina, ginčai neišvengiami. Dėl nuolatinio ginčų egzistavimo bei sudėtingėjančių santykių, visuomenė ieško efektyvių jų sprendimo galimybių. Teisminis kilusių ginčų sprendimas yra paskutinė sprendimo stadija. Įvairių šalių įstatymai numato galimybę ir siūlo šalims, prieš kreipiantis į teismus, pabandyti tarpusavio ginčus išspręsti pasinaudojant alternatyviais ginčų sprendimais. Tiek mokslinėje literatūroje minimi, tiek įvairių užsienio šalių įstatymuose dažniausiai yra įtvirtinti trys alternatyvūs ginčo sprendimo būdai – taikinimas, tarpininkavimas ir arbitražas. Tačiau nei teisminis, nei alternatyvus ginčų sprendimas nėra universalus ir tinkantis visiems ginčams. Teigiama, kad tarpininkavimo metodas labiausiai tinkamas tais atvejais, kai be ginčo išsprendimo yra svarbu išlaikyti ar atkurti gerus ginčo šalių santykius, t. y. tarpininkavimas rekomenduojamas tais atvejais, kai ginčo šalių santykiai yra tęstinio pobūdžio. Būtent tokie ir yra kolektyviniai darbo santykiai. Ir nors Lietuvos kolektyvinėje darbo teisėje tarpininkavimo institutas yra žinomas pakankamai neseniai, tuo tarpu užsienio valstybės žymiai seniau įtvirtinto galimybę kilusius kolektyvinius darbo ginčus spręsti pasitelkiant tarpininkavimą. Priešingai nei Lietuvos, kai kurių užsienio valstybių darbo teisės įtvirtinta ir dvi tarpininkavimo rūšis – privalomąjį ir teisminį tarpininkavimą. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis privalomąjį ir teisminį... [toliau žr. visą tekstą] / It is thought that disputes are inevitable in relations where different interests of many parties meet. Due to the existence of disputes and relations that are becoming more complicated, society searches for effective ways of their settlement. Judicial settlement of the occurred disputes is the last stage of settlement. The laws of various countries foresee opportunities and offer the parties to try to employ alternative ways to settle the disputes emerging between them before applying to court. Both, scientific references describe and the laws of various foreign countries most often consolidate three alternative ways for dispute settlement – conciliation, mediation and arbitration. However, neither judicial nor alternative settlement of disputes is universal and suitable for all disputes. It is stated that the method of mediation is the most suitable in cases when in addition to the settlement of a dispute it is very important to maintain or restore good relations between the parties of a dispute, i.e. mediation is recommended in cases when the relations of the parties of the dispute are of continual character. These are the collective labour relations. The institute of mediation is known rather recently in Lithuanian collective labour law; meanwhile foreign countries have consolidated an opportunity to settle collective labour disputes by means of mediation rather long ago. Differently from Lithuania, the labour laws of some foreign countries consolidate two kinds of... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama aukštesnio nei įmonės lygio streiko organizavimo ir skelbimo tvarkos specifika ir ypatumai. Lietuvos įstatymai vienodai reglamentuota lokalinių streikų ir aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarką, neišskiriant šių skirtingo lygio streikų. Atsižvelgiant į aukštesnio nei įmonės lygio streiko specifiką ir ypatumus pasireiškiančius didesne žala darbdaviams, šalies ekonomikai ir socialinei santarvei, lyginant juos su įmonės lygio streikais, darytina išvada, kad tikslinga būtų reglamentuoti skirtingą aukštesnio nei įmonės lygio ir lokalinių streikų organizavimo ir skelbimo tvarką. Teisės mokslo teorijoje lokaliniai ir aukštesnio nei įmonės lygio streikai išskiriami taikant loginės analizės, sintezės ir lyginamąjį teisės mokslo metodus. Magistro darbe teikiami pasiūlymai dėl aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarkos reglamentavimo Lietuvos įstatymuose. Lenkijos įstatymai atskiria lokalinius streikus nuo aukštesnio nei įmonės lygio streikų. / Features of higher than enterprise level strike organization as well as specifics of the announcement order and peculiarities are being analysed in this master‘s paper. Local and higher than enterprise level strike organization is equally finetuned of the Labour Code of Lithuania. A certain conclusion should be drawn, bearing in mind the specifics and peculiarities of the strikes higher than enterprise level that result in higher damage to employers, national economy and social stability in comparision to enterprise level strikes. The conclusion is as follows: different strike organisation and announcement order for higher than enterprise level should be finetuned. Local and higher than enterprise level strike execution order are defined by the means of the logical, systemic, comparative analysis and synthesis methods. There are some suggestions of higher than enterprise level strike organization and announcement order in Lithuania in this master‘s paper. Legislation of Poland separates local and higher than enterprise level strikes.

Šiame darbe nagrinėjami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato ne vieną mokesčių mokėtojo teisę. Naujo šių įstatymų teisinio reglamentavimo ypatumai sąlygoja tam tikrų mokesčių mokėtojo teisių gynimo ne ginčo tvarka analizės poreikį. 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujoji Sodros įstatymo redakcija, kurios 16 straipsnio 7 dalis įtvirtino mokesčių mokėtojo teisę remtis priverstinio išieškojimo senaties terminu. Mokesčių administravimo įstatymas, galiojant skirtingoms redakcijoms, skirtingai reglamentavo teisę remtis priverstinio išieškojimo senaties terminu. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu mokesčių teisei didelę įtaką daro privatinė teisė, konkrečiau – civilinės teisės šaka, dalis šios teisės institutų yra perkeliama į mokestinius teisinius santykius. Dėl mokesčių mokėtojo teisių gynimo ne ginčo tvarka ne kartą pasisakė Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas, tačiau bylų, kuriose būtų apginta mokesčių mokėtojo teisė praktikoje labai maža, o tam tikrais atvejais – visiškai nėra. Tačiau tokių bylų gausa rodo, jog mokestinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, o ypatingai – tam tikras mokesčių mokėtojo teises, yra neaiškūs, dviprasmiški, ir toli gražu nėra aiškinami mokesčių mokėtojo naudai (Mokesčių administravimo įstatymo 3 str.). / The Taxing Administration and Public Social Insurance laws of the Lithuanian Republic studied in the present work provide for some rights of the taxpayer. The new juridical regulation of these laws conditions the need for the analysis of the defence of some taxpayer’s rights without litigation. The new wording of the Public Social Insurance Law, where p. 7 of Article 16 sets the taxpayer’s right to appeal to the forced exaction limit, came into effect on 1st January 2005. The Taxing Administration Law with various effectual wordings differently regulated the right to appeal to the forced exaction limit. Considering the fact that at present the private law greatly influences the taxing law, specifically the civil law, some part of the institutes of this law is transferred to the legal taxing relations. The Lithuanian General Administration Court gave its voice for advocacy of the taxpayer’s rights without litigation more than once, however, there are very few lawsuits in practice with the defended taxpayer’s right and in some cases there are no such ones at all. But abundance of such lawsuits shows that the legal acts regulating the taxing juridical relations and especially those regulating some taxpayer’s rights seem to be indefinite and ambiguous, and they are not interpreted for the benefit of the taxpayers (Article 3 of the Taxing Administration Law). Work theme: Defention of taxpayer‘s right without litigation.