Darbo tikslas. Įvertinti nepilnamečių priklausomybės ligų gydymo organizavimą paslaugų gavėjų ir teikėjų požiūriu. Darbo uždaviniai: 1) Išanalizuoti nepilnamečiams teikiamas paslaugas priklausomybės ligų srityje; 2) Ištirti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų požiūrį apie priklausomybės ligų gydymo paslaugų teikimo organizavimą nepilnamečiams; 3) Atskleisti nepilnamečių, besigydančių Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, bei jų tėvų požiūrį į priklausomybės ligų gydymo paslaugų organizavimą nepilnamečiams. Tyrimo metodika. Tyrimui atlikti naudoti mišrūs tyrimų metodai: kiekybinis ir kokybinis tyrimai. Paslaugų teikėjų, PSC ir PLC dirbančios specialistų komandos, požiūriui ištirti buvo atlikta anketinė anoniminė apklausa, kuri apėmė 31 įstaigą (26 PSC ir 5 PLC), perduota 170 anketų. Dalyvavo 26 įstaigos (22 PSC ir 4 PLC), grįžo 118 anketų. Įstaigos atsako dažnis siekia beveik 84 procentus, anketos - 69 procentus. Interviu buvo paimta iš 5 priklausomybe sergančių nepilnamečių, kurie gydėsi KAPLC, bei 5 tėvų/globėjų. Statistinei duomenų analizei naudotas SPSS 17.0 duomenų analizės paketas, bei „Microsoft Office Exell“ programa. Rezultatai. Ambulatorinės abstinencijos detoksikacijos paslaugą dažniau teikia PLC (60 proc.), nei PSC (9,6 proc., p<0,05), taip pat kaip ir palaikomojo gydymo ir atkryčių profilaktikos paslaugą (atitinkamai 62,9 proc. ir 36,1 proc., p<0,05). Paslauga „ambulatorinės reabilitacijos programa dienos centre“ nėra išplėtota... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the organization of addictive disorders’ treatment to adolescents in the attitude of receivers and providers of the services. Objectives. 1) To analyze services that are provided to adolescents in the field of addictive disorders; 2) To study the attitude of providers of mental public health care services towards the organization of providing addictive disorders treatment services to adolescents; 3) To reveal the attitude of adolescents, who are under the treatment in Kaunas district center for addictive disorders, and their parents’ attitude towards organization of addictive disorders treatment services to adolescents. Methods. Mixed analysis methods were used for the performance of research: quantitative and qualitative. In order to study the attitude of providers of services, team of professionals working in Mental health centers and Centers of addictive diseases, anonymous questionnaire survey was performed. Survey was implemented in 31 establishments (26 Mental health centers and 5 Centers of addictive diseases), 170 questionnaires were distributed. 26 establishments (22 Mental health centers and 4 Centers of addictive diseases) participated in the research and 118 questionnaires came back. Response frequency of establishment equals almost 84 percent, in the case of questionnaire – 69 percent. Interview was taken of 5 adolescents with addictive disease, who were under treatment in Kaunas district center for addictive disorders, and also of... [to full text]

Darbo tikslas - įvertinti Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės darbo organizavimo ypatumus ir jo gerinimo galimybes. Tyrimo metodika. Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės 2005-2007 metų veiklos statistinių rodiklių analizė, anketinė pacientų (n = 102) ir personalo (n = 82) apklausa, bei jų vertinimų palyginimas. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą SPSS for Windows 12,0. Rezultatai. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių poreikis auga: 2007 metais Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje gydyta 18 proc. pacientų daugiau nei 2005 metais. Ligoninėje slaugomų ligonių daugumą sudaro asmenys sergantys širdies ir smegenų kraujotakos sutrikimais (70 proc.), po traumų (11 proc.) ir sergantys onkologiniais susirgimais (8 proc.). Lovos funkcionavimo rodiklis ir vidutinė ligonio gulėjimo ligoninėje trukmė aukšti (364,9 ir 74,9 dienos), lyginant su kitomis Lietuvos slaugos ligoninėmis (atitinkamai 345,2 ir 51,7), galimai dėl nemažo skaičiaus savivaldybės finansuojamų ligonių, laukiančių eilėje į globos įstaigas (2007 m. 1,2 proc. gydytų ligonių pateko į globos namus, 2008 m.sausio 1 d. - 34 laukiantys eilėje). Patekti į ligoninę galima greitai – 70 proc. pacientų pateko iš karto arba laukė eilėje iki 7 d. Didelė problema ligoninėje yra slaugos personalo kaita: per tris metus įsidarbino 82, o atleista 57 slaugytojų padėjėjos, priimta 11 ir atleista 8 bendrosios praktikos slaugytojos. Tiriant... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to evaluate the management and potential for improvement at Kaunas Red Cross long-term care hospital. Material and methods. The study included analysis of statistical performance indicators at hospital setting during 2005–2007, the questionnaires for patients (n = 102) and staff (n = 82). Data analysis was conducted using statistical package „SPSS for Windows 12.0“. Results. The demand of long-term care institutions is increasing: in 2007 the number of patients was increased by more then 18% compare to 2005. The majority of patients had cardiovascular disorders (70%), post-traumatic conditions (11%), or cancer (8%). The bed occupancy and average length of stay were relatively high (364.9 and 74.9 days, respectively), compared to other hospital care settings in Lithuania (345.2 and 51.7, respectively), probably due to high number of patients waiting for municipality-financed nursing homes (in 2007 only 1.2% of patients got to nursing home, while on 1st January 2008 the waiting list contained 34 persons). On the other hand, the acceptance to long-term care is quite fast – 70% of patients were hospitalized immediately or were on the waiting list up to 7 days. However, a significant issue is the changing of staff: during 3 years, 82 nurse assistants were employed and 57 dismissed, while general practice nurses 11 and 8, respectively. Analysis of quality of care revealed, that lowest scores were for hospital signalization system (average scores 3.0 by staff and... [to full text]

SUMMARY Management of Public Health THE OPTIMIZATION OF ACTIVITIES FOR NURSING AND PALLIATIVE CARE HOSPITALS Viktoras Lebedžinskas Supervisor Donatas Bierontas, Dr., Assoc. Prof., Department of Social Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2005. – P. 66. The aim of this study was to investigate the nursing activities in Marijampole region and to offer recommendations for optimization of nursing services. Methods of study – primary data were obtained from the databases of the institutions of personal health care of Marijampole region, also from information system “Sveidra” during 1999–2003 years was enrolled to the information database. Statistical analysis was performed using MS EXCEL 2000 standard statistical programming packages. Results. The average length of stay in all institutions of nursing and palliative care in Marijampole region differed. The levels of bed occupancy and bed turnover had a tendency to decrease, while the levels of hospital lethality statistically significantly increased. Analysis of the trends of Kudirkos Naumiestis primary health care hospital of nursing and palliative care during 1999-2003 suggested, that the number of bed-days significantly increased in average by 7.2%per year, (p=0.01), the bed turnover decreased from 11.3 events in 1999 to 6.8 events in 2003 (in average by 13.1% per year, p=0.001). Throughout the period of investigation, despite of increasing average length of stay (in average by 9.1%/yrs... [to full text]

Šiuo metu Pasaulyje skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacijos sudaro apie 43 % visų chirurginių operacijų, atliekamų nutukimui gydyti. Iki šiol nėra pilnai ištirta operacijoje naudojamų skrandį apjuosiančių reguliuojamų juostų konstrukcijos skirtumų įtaka gydymo rezultatams, taip pat nėra priimtų pacientų atrankos šiai operacijai kriterijų. Disertacijoje palyginome vienerių metų nutukimo chirurginio gydymo rezultatus naudojant skirtingas skrandį apjuosiančias reguliuojamas juostas – SAGB ir MiniMizer Extra. Nustatėme, kad skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacija yra efektyvus ir saugus nutukimo gydymo būdas: vidutinis procentinis perteklinio kūno masės indekso sumažėjimas buvo 33,1 ± 21,9%; vertinant pagal BAROS, 34.1% pacientų pasiekė patenkinamą, 30,6% - gerą, 9,4% – labai gerą ir 2,4% – puikų gydymo rezultatą; pasitaikė 5 (4,9%) „didžiosios” komplikacijos. Esminių skirtumų tarp lygintų juostų efektyvumo ir komplikacijų skaičiaus po vienerių metų po operacijos nenustatyta: vidutinis procentinis perteklinio kūno masės indekso sumažėjimas SAGB ir MiniMizer Extra grupėse buvo atitinkamai 28,9 ± 21,3% ir 36,8 ± 22.1%, p=0.075, o „didžiųjų” komplikacijų skaičius atitinkamai 0 (0%) ir 5 (9.3%), p=0.069. 40 metų ir vyresni pacientai geresnių rezultatų pasiekė naudojant MiniMizer Extra juostą - vidutinis procentinis perteklinio kūno masės indekso sumažėjimas buvo 37,5 ± 20,8% prieš 23,6 ± 13,8 % SAGB grupėje, p=0.002. Pacientai, kurių pradinis KMI ≤ 47, geresnių... [toliau žr. visą tekstą] / It has been estimated that LAGB represents about 42% of bariatric operations performed worldwide. There are a number of different adjustable gastric bands available. Few attempts have been made to compare the influence of band design differences for efficiency and complication rate. There are no accepted criteria for choosing this particular operation. In the dissertation we compared one year results after adjustable gastric banding using different adjustable gastric bands – SAGB and MiniMizer Extra. We have determined that laparoscopic adjustable gastric banding is effective and safe bariatric procedure: the average percentage of initial excess body mass index loss was 33,1 ± 21,9%; 34.1% of patients achieved fair, 30,6% - good, 9,4% - very good and 2,4% - excellent results according to BAROS; only 5 (4,9%) major complications were diagnosed. No radical differences were stated between the efficiency and complication rate of the compared adjustable gastric bands: the average percentage of initial excess body mass index loss in SAGB and MiniMizer Extra groups was 28,9 ± 21,3% and 36,8 ± 22.1% respectively, p=0.075; major complication rate was 0 (0%) and 5 (9.3%) respectively, p=0.069. Patients at the age of 40 and older achieved better results using MiniMizer Extra band - the average percentage of initial excess body mass index loss was 37,5 ± 20,8% versus 23,6 ± 13,8% in SAGB group, p=0.002. Patients with initial BMI ≤ 47 achieved better results using MiniMizer Extra band... [to full text]

Depresija yra vienas iš dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų, ir neretai sergantiesiems depresija tuo pat metu pasireiškia ir nerimo sutrikimai. Psichologinis atsparumas yra susijęs su bendra psichinės sveikatos būkle - asmenys su psichikos sutrikimais turi žemesnį atsparumą. Atsparumas yra kintantis ir gali būti pagerintas gydymu. Psichoterapijos dienos stacionaras apima intensyvią, bet trumpalaikę psichoterapinę ar kombinuotą pagalbą ir yra ypatinga, tarpinė tarp hospitalizacijos ir ambulatorinio gydymo grandis. Šiame darbe siekėme išsiaiškinti psichoterapijos dienos stacionaro pacientų su neuroziniais ir afektiniais sutrikimais gydymo efektyvumą ir sociodemografinių veiksnių, psichopatologinių simptomų, psichologinio distreso, motyvacijos psichoterapiniam gydymuisi ir psichologinio atsparumo ryšius bei pokyčius laikui bėgant. Buvo tirti psichoterapijos dienos stacionare besigydantys pacientai su afektiniais ir neuroziniais sutrikimais. Atliktas longitudinis trijų etapų tyrimas. Rezultatai parodė, kad gydymo metu ir po jo psichopatologinių simptomų, distreso, motyvacijos psichoterapiniam gydymuisi ir psichologinio atsparumo išreikštumas statistiškai reikšmingai kito; nustatyti reikšmingi skirtumai tarp pacientų su afektiniais ir neuroziniais sutrikimais bei tarp psichoterapiniu ir kombinuotu būdu gydytų pacientų. / Depression is one of the most common mental health disorders, and patients who suffer from depression at the same time often also experience symptoms of anxiety disorders. It was found that individuals who developed psychopathological symptoms were characterized by significantly lower resilience. Resilience was changeable and could be improved by treatment. Treatment in a Psychotherapy Day-Care Centre included an intensive but short-term psychotherapy or combined help, and was a special, partial hospitalization programme, in-between hospitalization and outpatient treatment. Aim of the study was to estimate the effectiveness of the treatment for patients with neurotic and affective disorders at the Psychotherapy Day Care Centre, and establish the relationships and changes over time of sociodemographic factors, psychopathological symptoms, psychological distress, motivation for psychotherapeutic treatment and psychological resilience. The patients with Neurotic and Mood (affective) disorders who were receiving treatment in Psychotherapy Day Care Centre were tested. The study was longitudinal – it consisted of three evaluative stages. We found out that the expression of the psychopathological symptoms, distress, motivation and resilience significantly changed during and after the treatment. Significant differences were established between the patients with affective and neurotic disorders and between the patients treated by psychotherapy and combined treatment.

Tyrimo tikslas - ištirti intensyvios terapijos ligonių slaugymo įtaką jų gydymo baigčiai ligoninėje. Tyrimo uždaviniai. Įvertinti intensyvios terapijos skyriaus ligonių gydymo rezultatus (mirštamumą, gydymo ligoninėje laiką, pakartotinių guldymų į intensyvios terapijos skyrių, kitų komplikacijų dažnumą). Nustatyti, kokią įtaką turi intensyvios terapijos ligonių slaugos intensyvumas jų gydymo baigčiai ligoninėje. Palyginti intensyvios terapijos skyriaus ligonių gydymo baigtį ligoninėje, priklausomai nuo jų slaugos intensyvumo intensyvios terapijos skyriuje. Tyrimo objektas. Ligonių slauga intensyvios terapijos skyriuje. Tyrimo metodai. Buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas, pasirinkta dokumentų turinio statistinė duomenų analizė, į tyrimą buvo įtraukti 261 tiriamųjų ligonių, kurie nuo 2008-07-01 iki 2008-11-01 gydėsi 15 lovų I Reanimacijos - intensyvios terapijos skyriuje VUL Santariškių klinikose, ir kurie, perkėlus iš I RITS, tęsė gydymą Santariškių klinikose bendrosiose palatose. Ligoniai, gydyti I RITS trumpiau kaip 8 valandas, t. y. tie, kurių būklė aktyviai stebėta trumpą laiką arba kurie dėl ypač sunkios būklės greitai mirė, taip pat ligoniai kurie buvo iš I RITS iškelti į kitus stacionarus, į tyrimą nebuvo įtraukti. Slaugos procesas RITS buvo apskaičiuotas individualiai vienam pacientui, taikant validizuotą, iš anglų kalbos išverstą, Terapinių Intervencijų Apskaičiavimo Skalę – 28 (Therapeutic Inervention Scoring Sistem -28 (TISS-28)). Tyrimo duomenys buvo apdoroti ir... [toliau žr. visą tekstą] / Research objective – to analyze the influence of intensive care patients nursing on their hospital outcomes. Research tasks: To evaluate the results of treatment of intensive care unit patients (mortality, duration of stay in a hospital, frequency of repeated admissions to department of intensive care and other complications). To determine the influence of intensity of care delivered to intensive care patients to their hospital outcome. To compare hospital outcomes of intensive care unit patients according to intensity of care delivered to them in department of intensive care. Object of research: Nursing of patients in unit of intensive care. Method of research: There was a retrospective research accomplished and statistic analysis of document content chosen. The research included 261 surveyed patients who were treated in fifteen-bed Ist Department of Reanimation and Intensive Therapy of Vilnius University Hospital Santariškių klinikos and who continued treatment in general-purpose wards of Santariškių klinikos after transferring from Ist ICU. Patients who stayed in Ist ICU for less than 8 hours, i.e. those whose state was actively observed for a short period or those who died because of their particularly critical state and those who were transferred from Ist ICU to other hospitals, were excluded from the research. Nursing process in ICU was evaluated for each patient individually using Therapeutic Intervention Scoring System -28 (TISS-28). Main results of research:... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto bei rajono Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių slaugos darbuotojų pasitenkinimą darbu. Tyrimo metodika: tyrimas buvo vykdomas penkiose Kauno miesto bei rajono Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse 2012 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, apklausiant bendrosios praktikos slaugytojus ir slaugytojų padėjėjus. Tyrimui buvo naudojama anoniminė anketa, kurią sudarė 21 klausimas. Gautos 126 pilnai užpildytos anketos ir tai sudarė 72,4 proc. visų išdalintų anketų. Taip pat buvo naudojamas kokybis tyrimas, užduodant 5 interviu klausimus, 4 slaugos administartorėms. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojantis programiniu statistinių duomenų analizės paketu ,,SPSS Statistics 20.0“. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad slaugos darbuotojai yra vidutiniškai patenkinti savo profesine veikla (vid. 5,14 balo). Nustatyta, kad statitiškai reikšmingai savo profesinę veiklą palankiau vertina bendrosios praktikos slaugytojai, nei slaugytojų padėjėjai (p=0,001). Slaugos darbuotojai nėra patenkinti gaunamu atlyginimu (vid. 3,58 balo), darbo krūviu (vid. 3,45 balo), karjeros galimybėmis (vid. 3,93 balo). Palankiausiai buvo vertinamas atostogų (vid. 5,73 balo) ir darbo grafikas (vid. 5,63 balo). Darbo pasitenkinimui didžiausią įtaką turi: geri santykiai su bendradarbiais (71,4 proc.), geros darbo sąlygos (59,5 proc.), gaunamas atlyginimas (53,2 proc.), komplimentai iš pacientų ir jų artimųjų (52,4 proc.). Respondentų nuomone, optimalus aptarnaujamų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the job satisfaction by the nursing staff of the nursing and supportive treatment hospitals in Kaunas city and Kaunas district. Methods: The survey was carried out in 5 nursing and supportive treatment hospitals in Kaunas and its district from July to September, 2012. An anonymous questionnaire, consisting of 21 questions, was used for the survey and its respondents were nurses and nurse‘s assistants. The total number of 126 nurses and nurses‘assistants took part in the study, which was 72.4% of all distributed questionnaires. Furthermore, the qualitative study was done by asking four nursing administrators 5 interview questions. The statistical analysis of data was performed by the application of statistical package SPSS Statistics 20.0. Results. The study showed that the nurses and their assistants are approximately satisfied with their professional activity (average 5.14 score). It was found out that the nurses were more satisfied with their job than the nurses’ assistants (p=0.001). The nursing staff are not satisfied with the payment (average 3.58 score), workload (average 3.45 score), career opportunities (average 3.93. score) whereas holidays (average 5.73 score) and work schedule (average 5.63 score) were assessed sympathetically. The study showed that the main reasons affecting the job satisfaction should be good relations with colleagues (71.4%), good working conditions (59.5%), payment (53.2%), compliments from patients (52.4%)... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į saugos kultūrą. Uždaviniai: ištirti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į saugos kultūros sritis; išanalizuoti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į saugos kultūrą, atsižvelgiant į sociodemografinius ir profesinius veiksnius; nustatyti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į saugos kultūrą skirtumus, atsižvelgiant į gydymo įstaigos charakteristikas. Tyrimo metodika. 2013 metų kovo – gegužės mėnesiais atlikta vienmomentinė kiekybinė apklausa, naudojant JAV Pitsburgo universitete sukurtą Požiūrio į saugą klausimyną (The Emergency Medical Services Safety Attitudes Questionnaire – EMS-SAQ). Tyrime dalyvavo 138 sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys penkiose palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse (atsako dažnis – 80,8 proc.). Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Rezultatai. Vyriausieji respondentai (>49 m.), lyginant su 30–39 m. grupe, reikšmingai didesniais įverčiais vertino pasitenkinimo darbu, komandinio darbo ir saugos klimato sritis (atitinkamai p<0.05). Sveikatos specialistai reikšmingai dažniau pasitenkinimo darbu ir komandinio darbo sričiai skyrė teigiamo vertinimo balus, t.y. ≥75, kai jų darbo stažas dabartinėjė ligoninėje buvo >11 metų, lyginant su tais, kurie dirbo trumpiau. Komandinio darbo sritis vertinta... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To analyse the attitudes of health care professionals towards safety culture in nursing and supportive treatment hospital. Objectives: to explore the attitudes of health care professionals in nursing and supportive treatment hospital towards safety culture; to analyse the attitudes of health care professionals towards safety culture in relation to their socio-demographic and professional characteristics; to determine the differences in attitudes towards safety culture among health care professionals in relation to institutional characteristics of the hospitals. Methods. The cross-sectional quantitative survey was conducted from March to May, 2013, using the Emergency Medical Services Safety Attitudes Questionnaire (EMS-SAQ) that was developed in Pittsburgh University, USA. The study included 138 health care professionals from five nursing and supportive treatment hospitals with the response rate of 80.8 %. Permition to perform this study was issued by the LUHS Bioethics Centre. Results. The attitudes towards the job satisfaction, teamwork and safety climate was evaluated significantly higher by the oldest respondents (> 49 y.), compared with the group of 30-39 y., p<0.05. Health care professionals significantly more often have got positive attitudes towards the job satisfaction and teamwork, i.e. ≥ 75, when their work experience in the current hospital was over 11 years, compared with those who have been employed for shorter periods of time. The teamwork... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti greitosios medicinos pagalbos pasirengimą ekstremalių situacijų atvejais. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti VšĮ Kėdainių PSPC GMP skyriaus pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais kitų panašias paslaugas teikiančių įstaigų kontekste. 2. Įvertinti VšĮ Kėdainių PSPC GMP skyriaus pasirengimo veiklai ES atveju pokyčius 2013-2014m., įdiegus pasirengimo veiklai ir planavimo ES metodiką. 3. Ištirti įstaigos operatyvumo rodiklių pokyčius įdiegus naują GMP kvietimo valdymo sistemą. 4. Įstaigos patirties veikti ekstremaliose situacijose analizė. Darbo metodika: GMP įstaigų vadovų struktūrizuota apklausa. Tiesioginis Kėdainių GMP pasirengimo veikti ekstremaliose situacijose vertinimas. Įstaigos operatyvumo rodiklių pokyčių analizė. Kėdainių GMP skyriaus darbuotojų, dalyvavusių teikiant pagalbą masinių nelaimių atvejais struktūrizuotas interviu. Rezultatai: Tyrime dalyvavusių įstaigų bendrasis saugumo indeksas skirtingų dydžių GMP tarpe pasiskirstė tolygiai. Daugumos vadovų nuomone, jų įstaigų bendrasis saugumo indeksas yra pakankamas (72 proc. – 91proc.). VšĮ Kėdainių PSPC, GMP skyriuje, vertinant 2013 – 2014m. pasirengimo veiklai ES atveju, įvyko teigiami pokyčiai. Bendras saugomo indeksas nuo 0,78 išaugo iki 0,93. Įdiegus GMP iškvietimų ir pajėgų valdymo sistemą, operatyvumo rodikliai tapo tikslesni. Lyginant 2012m. ir 2013m. iškvietimų, neatitinkančių minimalių laiko kriterijų, skaičius mieste padidėjo nuo 3,9 iki 5,3 proc. (p=0,002). 2013m. pirmajame... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to assess disaster preparedness of health care institutions providing emergency medical services (EMS). Objectives: 1. To assess disaster preparedness of Kėdainiai EMS in context of other similar institutions. 2. To evaluate changes of disaster preparedness of Kedainiai EMS after implementation of guidelines for disaster preparedness and planning in 2013-2014. 3. To evaluate changes of operative performance indicators after implementation of the new dispatch and ambulances’ management system in Kedainiai EMS. 4. To analyze experience of Kėdainiai EMS in recent disasters. Methods:Structured interview of EMS institutions managers. Direct measurement of Kėdainiai EMS preparedness to respond in emergency situations. Analysis of changes of operative performance indicators. Structured interview of Kėdainiai EMS staff who had experience in recent disasters. Results: In opinion of the majority of managers, their institutions safety index is sufficient (72% - 91%). There were positive changes in disaster preparedness in Kedainiai EMS in 2013-2014: Overall safety index increased from 0,78 to 0,93. Operative performance indicators became more accurate after installation of dispatch and ambulance management system. Proportion of calls, when ambulance response time that does not meet minimum arrival time requirements, increased from 3.9% to 5.3% in the year 2012 – 2013 (p=0,002). In the first quarter of 2013 right after installation of the system, this performance... [to full text]

Darbo tikslas: įvertinti slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių slaugytojų pasitenkinimo darbu ir organizacinės kultūros sąsajas. Darbo uždaviniai: 1.Įvertinti slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių slaugytojų pasitenkinimą darbu. 2.Ištirti slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose dominuojančią organizacinę kultūrą. 3.Įvertinti pasitenkinimo darbu ir dominuojančios organizacinės kultūros sąsajas slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose. Tyrimo metodika. Atliktas vienmomentinis anketinis – anoniminis tyrimas. Apklaustos 184 slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių slaugytojos. Atsako dažnis 84 proc. Apklausa vyko naudojant P. Spector pasitenkinimo darbu klausimyną ir organizacinės kultūros klausimyną. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 17.0 kompiuterine programa. Atlikta aprašomoji duomenų statistika. Skirtumai statistiškai reikšmingi laikyti, kai reikšmingumo lygmuo p≤0,05, kai p<0,001 – labai reikšmingu. Rezultatai. Buvo nustatyta, kad bendrasis pasitenkinimas buvo vertinamas 148,78±15,4 balo – tai reiškia, kad dauguma slaugytojų yra patenkintos darbu. Mažiausias suminis balas, kuriuo įvertintas bendras pasitenkinimas darbu, buvo 102, didžiausias – 206. Pasitenkinimą darbu slaugytojoms sukelia jų darbo pobūdis (18,64±3,1 balo), vadovavimas (18,36±2,7 balo) bei santykiai su bendradarbiais (17,42±3,7 balo). Tyrime dalyvavusiuose slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose vyrauja klano organizacinė kultūra (3,92±0,7 balo), vos retesnis – adhokratijos organizacinės... [toliau žr. visą tekstą] / Objective. To evaluate connections between job satisfaction and organizational culture of nurses in the nursing and supporting treatment department. Objectives: 1. To evaluate job satisfaction nurses in nursing and supporting treatment department. 2. To investigate the organizational culture dominating in the department of nursing and supporting treatment. 3. To evaluate connections between job satisfaction and organizational culture in the nursing and supporting treatment department. Methodology. A onetime anonymous survey was carried out. 184 nurses in nursing and supporting treatment department were interviewed. The response rate was 84 percent. The survey was conducted using P. Spector job satisfaction questionnaire and organizational culture questionnaire. Statistical analysis was performed using SPSS 17.0 software. Descriptive data statistics were performed. The differences were statistically significant, when the significance level was p ≤ 0,05, when p < 0,001 - very significant. Results. It was found that overall satisfaction was 148,78±15,4 points - this means that the majority of nurses are satisfied with the work. The minimal summative score, which assessed overall satisfaction, was 102, the highest was 206. Job satisfaction for nurses is caused by nature of work (18,64±3,1 points), leadership (18,36±2,7 points) and relationships with co-workers (17,42±3,7 points). Nursing and supporting treatment departments participating in the study are dominated by clan... [to full text]