Santrauka Diplomatinio protokolo kaita kaip veidrodis atspindi visus visuomenės gyvenimo pokyčius. Didelę įtaką diplomatiniam protokolui turėjo revoliucinės idėjos, reikalavusios keisti visa ką, įskaitant diplomatų, kaip valstybių atstovų, tarpusavio bendravimą. Lygybės siekis ir aristokratiškų manierų atmetimas buvo pirmasis bandymas radikaliai keisti diplomatinį protokolą. Tačiau šis bandymas nebuvo iki galo sėkmingas. Iš pagrindų pakeistus tarpusavio bendravimo taisykles, vėliau vėl buvo bandoma sugrįžti prie anksčiau nusistovėjusių normų. Vis dėl to liko naujovių. Nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų dėl sparčiai tobulėjančių logistikos ir telekomunikacijos technologijų, į diplomatinio protokolo erdvę patenka vis daugiau ir naujų veikėjų. Komunikacija darosi intensyvesnė, tai savo ruožtu sąlygoja tarptautinio bendravimo taisyklių paprastėjimą. Intensyvus technologijų vystymas padarė žiniasklaidą aktyvia diplomatinės komunikacijos tarpininke, tarnaujančia ne tik kaip komunikacinio pranešimo kanalas, bet ir kaip pranešimo interpretuotoja. Diplomatinio protokolo erdvės plėtimasis įtraukia diplomatinės komunikacijos dalyvius į praktiškai nepertraukiamą komunikacijos procesą, kuris tampa kasdienybe. Šis tapsmas vėlgi sąlygoja protokolo taisyklių paprastėjimą ir bendravimo betarpiškumo didėjimą. Diplomatinis protokolas, nors ceremonijų ir ritualų bei diplomatų tarpasmeninis bendravimas supaprastėjo, vis dėlto yra būtina tarptautinės komunikacijos priemonė, kuria naudojasi ne... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT The developments in diplomatic protocol unquestionably reflect, as on a mirror, all the social, historical, economic, geopolitical and technological changes that through the passage of time take place in the life of any society. Revolutionary ideas can be considered some of the most influential factors affecting diplomatic protocol, as they sought a thorough transformation that would not leave a single sphere of life untouched, not even the way diplomats should interact. The frenetic pursuit of equality and refusal of aristocratic manners was the first though unsuccessful attempt to radically change diplomatic protocol. Interpersonal communication rules established by revolutionary force would later on turn back to previously set norms. Yet some innovations remained, at least in the revolutionary spirit that would always stir the minds of future generations to find new agents of change. The rapidly advancing logistics and telecommunication technologies led to an expansion of the diplomatic protocol arena, onto which more and more players can be seen entering from the most varied walks of life and professions. Communication amongst them has become more intense than ever before, and this has undoubtedly conditioned the need to simplify the rules of interpersonal communication. The smart pace of technological development has also made of mass media an active mediator, which does not only function as a communication channel, but has also taken the role of information... [to full text]

Darbe aptarta Po Kioto klimato kaitos globalinė problema bei elementai, skirti jos apsaugai. Nagrinėjami pasaulio pasiūlymai dėl Po Kioto klimato kaitos. Analizuojami klimato kaitos švelninimo rėžimų apribojimai Lietuvai. Atlikta atskirų ekonomikos sektorių klimato kaitos politikos SSGG analizė. Nagrinėjama šiltnamio dujų dinamika skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Remiantis struktūriniu darbo modeliu, ištirta, kad klimato kaitos švelninimo įsipareigojimai iki 2020m. sumažinti ŠD emisijas 20% ir 30% lyginant su 1990m Lietuvoje dvigubai didins elektros kainas, BVP augimas sulėtės 2-3%. Tai patvirtina bendrą darbo hipotezę. Naudingiausios bei reikalingiausias priemonės klimato kaitai švelninti turi būti įgyvendinamos energetikos sektoriuje: Energijos taupymas, Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje; technologijų inovacija bei modernizavimas. Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje bendrai teigiamai įtakotų Lietuvos ekonominę būklę, nors didintų elektros kainas. / There is a discussion of global Post Kyoto climate change problem and elements of its protection. There is an analysis of world suggestions for Post Kyoto climate change. There is analysis of Post Kyoto climate change mitigation regimes for Lithuania. There is performed SWOT analysis of climate change politics in different economics sectors. Dinamics of greenhouse gases in different sectors is provided. According to structural model of the work it was investigated that climate change investigation methods till 2020 will minimize the emissions of GHGs 20% or 30% comparing with 1990 will double the prices of electricity and the growth of GDP will be less 2%- 3%. These things affirm the hypothesis of the work. The best means for climate change mitigation should be applied in the sector of energy: the saving of Energy, the use of recommense reserves in technology; the inovation and modernisation of technologies. The use of recommense reserves for the producing of energy would have positive influence for the economy of Lithuania despite the fact of growing prices of eletricity.

Šiame darbe analizuojamos XXI a. I deš. posovietines „spalvotąsias revoliucijas“ nulėmusios priežastys, siekiant apibrėžti posovietinių politinių sistemų atsivėrimo pokyčiams galimybes. Nagrinėjami trys valstybių atvejai – Gruzija, Ukraina ir Baltarusija, iš kurių du pirmieji – sėkmingų „spalvotųjų revoliucijų“ pavyzdžiai įvykusio dalinio valdžios elito pokyčio prasme, tuo tarpu Baltarusijoje bandymai inicijuoti „spalvotuosius“ pokyčius nepavyko. Tiriama pokytinius procesus NVS erdvėje paremianti užsienio įtaka bei vidaus veiksniai, vertinant posovietinės visuomenės ir valdžios elito būklę „spalvotųjų revoliucijų“ kontekste. Siekiama nustatyti, kurie iš tiriamų veiksnių - posovietinių šalių ryšiai su Vakarais, nepasitenkinimas ir įtampos socialiniame lygmenyje ar posovietinio režimo nulemtos sąlygos - turėjo didžiausios įtakos revoliucinės situacijos susidarymui. Atitinkamai bandoma nustatyti, kodėl kai kuriais posovietinių šalių atvejais mėginimai pakeisti valdžios elitą buvo nesėkmingi. / This analysis is aimed to provide a more comprehensive approach towards this century’s “coloured revolutions”, which have taken place in Georgia (2003), Ukraine (2004) and than moved to other post soviet countries. Obviously, this conspicuous and epidemic phenomenon proved an existing political viability in the slow-moving transitional countries. But still, it is not clear if this post soviet styled political instability reflects anything more than a tremor without long lasting democratic effects to future political and social developments of CIS countries. The author observes an existing academic confusion while trying to define “colour” events and evaluate the prospects of such kind of “democratic breakthrough” in CIS. Therefore, avoiding any miscalculations in this analysis, “coloured revolutions” are defined as revolution situations without revolution outcomes. That means, the success of “colour” events is limited to the cases where partial change of ruling elite has taken place. “Post colour” political developments are not taken into the account. The author selects three different cases – Georgia and Ukraine (two examples of successful “colour” change) and Belarus (the case of failed “revolution”). The main aim of these cases’ analysis is to define and examine factors which cause high-degree of political instability and partial political changes in elite level and try to explain why the same kind of revolution situation does not evolve in other countries of the region... [to full text]