Šio darbo objektas – girdinčiųjų ir sutrikusios klausos asmenų kalbinės nuostatos. Darbo tikslas – analitiškai aptarti tiriamųjų bendruomenių narių kalbines nuostatas ir semantinį pasaulio įvaizdžio turinį. Tikslui pasiekti buvo sudaryta keturių dalių anoniminė sociolingvistinė anketa. Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė, kad sutrikusios klausos asmenų kalbinis sąmoningumas ir kalbinis pasaulėvaizdis skiriasi nuo girdinčiųjų bendruomenės narių. Pažymėtina, kad gestų kalba yra pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba, kuri jiems yra bendravimo ir mąstymo priemonė, todėl sutrikusios klausos bendruomenės nariai laikytini bilingviais. Darbe pabrėžiama, kad sutrikusios klausos bendruomenės narių kalbinis identitetas yra nevienalytis, nes, viena vertus, jie yra lietuvių gestų kalbos atstovai, kita vertus, lietuvių kalbos atstovai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma sutrikusios klausos asmenų save laiko bilingviais ir pripažįsta tiek lietuvių kalbą, tiek gestų kalbą kaip gimtąsias kalbas. Rašytinį ir sakytinį diskursą sutrikusios klausos respondentai pirmiausia vertina praktiniu požiūriu – kaip būdą išmokti daugiau žodžių ir būdą integruotis į visuomenę. Tyrimas parodė, kad kalbinis pasaulėvaizdis priklauso nuo kalbos vartotojo kalbinės aplinkos ir patirties. Iš atlikto tyrimo taip pat paaiškėjo, kad sutrikusios klausos respondentų kalbos priemonių repertuaras iš dalies skiriasi nuo girdinčiųjų bendruomenės narių. Girdinčiųjų bendruomenės narių leksika yra turtingesnė ir įvairesnė nei... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the linguistic attitudes of hearing and deaf people. The goal of the work is to discuss the linguistic attitudes and the semantic content of the world-view of the member of mentioned communities. In order to succeed, the four part questionnaire was formed. In the beginning of the research there was hypothesized that the linguistic consciousness and world-view of deaf people is different from the linguistic consciousness and world-view of hearing people. It should be noted that the sign language is the established native speech of the deaf, that it why they are considered as bilinguar. It is pointed that the linguistic identity of the deaf is variegated, because on the one part they are members of Lithuanian sign language, on the other part they are members of Lithuanian language. When the research was accomplished, it emerged that the deaf consider themselves bilinguar and they own both sing language and Lithuanian as native languages. The deaf respondents qualify the written and verbal discourse in context of practical point, which means that it is a way of learning more words and integrating into society. The research has showed that the linguistic world-view depends on linguistic environment and experience of the user of the language. It has also emerged that the repertoire of linguistic means of the deaf and hearing people is partly different. The hearing people’s lexis is richer and their world perception is metaphorical. The research has... [to full text]

Tyrimo objektas – lietuvių kalbos leksikos italų kilmės žodžiai. Darbo tikslas – pateikti išsamų lietuvių kalbos italų kilmės skolinių aprašą. Medžiaga. Daugiausia naudojantis rašytiniais šaltiniais (visų pirma žodynais), sudaryta skolinių iš italų kalbos duomenų bazė (Lietuvių kalbos italizmų sąvadas – LKIS), į kurią įtraukti 936 semantiniai vienetai. Ginamieji teiginiai ir tyrimo rezultatai. Tradicinis lietuvių kalbotyros požiūris, esą lietuvių kalbos skoliniai skirstytini vien į slavizmus ir germanizmus (be dar keleto iš gretimų kalbų), faktiškai menkina italų ir lietuvių tautų santykių istoriją, perša izoliuotos lietuvių valstybės bei siauro jos gyventojų kultūrinio, socialinio bei politinio akiračio vaizdą. Faktas, kad į lietuvių kalbą skoliniai iš italų kalbos pateko dažniausiai per kalbas tarpininkes (tai įrodo adaptacijos procesų lemiami fonetiniai pakitimai) negali būti pagrindas paneigti jų italų kilmę. Nors iš visų LKIS italizmų tik nedidelė dalis įeina į pagrindinį lietuvių kalbos leksikos fondą (vos apie 7 proc. visų italizmų VDU tekstyne pavartota daugiau nei 1000 kartų), bet apribojus statistiškai apdorojamų italizmų sąrašą, t.y. išmetus italizmus, nesiekiančius tam tikro skaičiaus pavartojimo atvejų, išryškėja tikslesnis italizmų pasiskirstymo pagal semantines grupes vaizdas: 1) 45 proc. visų italizmų sudaro buitinės kalbos žodžiai (tokie kaip autostrada, loterija, moto, pedalas, rizika, sijonas); 2) muzikos terminai siekia beveik penktadalį visų italizmų (... [toliau žr. visą tekstą] / The PhD thesis deals with Italian loanwoards in Lithuanian.

Šiame darbe aptariama mistinės Vienio patirties verbalizavimo problematika, analizuojant Plotino, Pseudo-Dionisijaus ir Wittgensteino tekstus. Tyrimo metu atskleidžiama Plotino, Pseudo-Dionisijaus ir Wittgensteino Vienio bei pasaulio visumos bendri suvokimo bruožai, kalbinės raiškos ribos ir galimybės mistinės patirties apibūdinimuose. / This work discusses the problem of verbalization of One's mystical experience analyzing texts of Plotinus, Pseudo-Dionysius and Wittgenstein. The research part develops character of perception of One and the whole world in general in works of Plotinus, Pseudo-Dionysius and Wittgenstein, also discusses limits of language and its possibilities in describing mystical experience.

This dissertation deals with semantics of modality in general and semantics of the Norwegian modal verbs in particular. My lead-off assumption is that modality deals with people’s attitude towards the trustworthiness of propositions (epistemic attitude) and the presence or absence of obstacles for a state of affairs to occur (non-epistemic attitude). I distinguish between neutral and non-neutral attitude on the one hand and between simple and complex attitude on the other. Neutral attitude means that, in the speaker’s view (or someone else’s view, if the speaker is reporting others’ attitude), there are no obstacles to accept a proposition as correct or a state of affairs as likely to occur. However, the speaker may equally accept that the same proposition may turn out to be incorrect, or the same state of affairs may turn out not to be worth to occur. In either case, no conflict will arise between the speaker’s beliefs (expectations) and the reality. Non-neutral attitude means that the speaker only is willing to accept a proposition as correct, or a state of affairs as likely to occur. If the proposition turns out to be incorrect, or the state of affairs turns out not to be likely to occur, a conflict arises between the speaker’s beliefs (expectations) and reality. At the same time, the speaker may signal that other participants may have different attitudes than her own, which does not mean that the speaker is unsure about her own attitude. I use the terms simple and... [to full text] / Šioje disertacijoje tyrinėjama modalumo semantika, ypatingą dėmesį skiriant norvegų kalbos modaliniams veiksmažodžiams. Modalumas suvokiamas kaip kategorija, susijusi su žmonių požiūriu į propozicijų tikėtinumą (episteminis požiūris) ir į kliūčių įvykiams įvykti ar situacijoms susiklostyti buvimą ar nebuvimą (neepisteminis požiūris). Išskiriami, viena vertus, neutralus ir neneutralus požiūris, ir, kita vertus, paprastas ir kompleksinis požiūris. Terminas paprastas požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas posakyje tik išreiškia vieną požiūrį, nesudarymas prielaidų manyti, kad egzistuoja ir kitokių požiūrių galimybė. Terminas kompleksinis požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas, išreikšdamas vieną požiūrį, sykiu leidžia manyti, kad galima turėti ir kitokį, alternatyvų požiūrį. Neutralus požiūris visada būna paprastas, o neneutralus gali būti arba paprastas, arba kompleksinis. Toliau disertacijoje šis modelis pritaikomas norvegų kalbos modalinius veiksmažodžių KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE ir BURDE semantiniam aprašui. Esamojo laiko forma kan dažniausiai vartojama neutraliam požiūriui išreikšti, o esamojo laiko formos må, skal ir vil dažniausiai vartojamos paprastam neneutraliam požiūriui išreikšti. Ir esamojo laiko forma bør, ir būtojo laiko (preterito) forma burde dažniausiai vartojamos kompleksiniam neneutraliam požiūriui reikšti. Būtojo laiko formos skulle ir ville gali būti pavartojamos ne temporaline reikšme, transformuojant paprastą... [toliau žr. visą tekstą]

Šioje disertacijoje tyrinėjama modalumo semantika, ypatingą dėmesį skiriant norvegų kalbos modaliniams veiksmažodžiams. Modalumas suvokiamas kaip kategorija, susijusi su požiūriu į propozicijų tikėtinumą (episteminis požiūris) ir kliūčių buvimą ar nebuvimą įvykiams įvykti ar situacijoms susiklostyti (neepisteminis požiūris). Išskiriami, viena vertus, neutralus ir neneutralus požiūris, ir, kita vertus, paprastas ir kompleksinis požiūris. Terminas paprastas požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas posakyje tik išreiškia vieną požiūrį, nesudarymas prielaidų manyti, kad egzistuoja ir kitokių požiūrių galimybė. Terminas kompleksinis požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas, išreikšdamas vieną požiūrį, sykiu leidžia manyti, kad galima turėti ir kitokį, alternatyvų požiūrį. Neutralus požiūris visada būna paprastas, o neneutralus požiūris gali būti arba paprastas, arba kompleksinis. Toliau disertacijoje šis modelis pritaikomas norvegų kalbos modalinių veiksmažodžių KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE ir BURDE semantiniam aprašui. Esamojo laiko forma kan dažniausiai vartojama neutraliam požiūriui išreikšti, o esamojo laiko formos må, skal ir vil dažniausiai vartojamos paprastam neneutraliam požiūriui išreikšti. Ir esamojo laiko forma bør, ir būtojo laiko (preterito) forma burde dažniausiai vartojamos kompleksiniam neneutraliam požiūriui reikšti. Būtojo laiko formos skulle ir ville gali būti pavartojamos ne temporaline reikšme, transformuojant paprastą... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation deals with semantics of modality in general and semantics of the Norwegian modal verbs in particular. My starting point is the assumption that modality deals with people’s attitude towards the trustworthiness of propositions (epistemic attitude) and the presence or absence of obstacles for states of affairs to occur (non-epistemic attitude). I distinguish between neutral and non-neutral attitude on the one hand and between simple and complex attitude on the other. The terms simple and complex attitude are used to distinguish between cases where the speaker in her utterance expresses only one attitude without admitting any alternative attitudes (simple), and cases where she expresses one attitude at the same time as she signals in the same utterance that other participants may have a different attitude towards the status of the target of attitude (complex). Neutral attitude is always simple, while non-neutral attitude may be either simple or complex. Then I apply this model on the Norwegian modal verbs KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE and BURDE. I argue that the present tense form kan typically expresses neutral attitude, while the present tense forms må, skal and vil typically express non-neutral simple attitude. Both the present tense form bør and the preterite form burde typically express non-neutral complex attitude. The preterite forms skulle and ville may be used with non-temporal meaning, to transform a non-neutral simple attitude into complex attitude.

Advertisements are a means of widely used media, which uses language, images and/or sounds to attract the attention of potential clientele and transmit the message. The message of the advertisements is transmitted at the receiver with the help of deixis. Deixis points at the customer and builds the bridge of communication between the sender of the message and its receiver. This study analyses how the deictic forms are used in the advertisements and commercials of perfume in order to promote and sell the goods. / Skelbimai yra viena iš plačiausiai naudojamų žiniasklaidos priemonių, naudojančių kalbą, vaizdus ir/arba garsus, tam kad pritrauktų potencialių klientų dėmesį ir perduotų žinią. Deiksės pagalba reklaminiai pranešimai yra perduodami gavėjui. Deiksė nusitaiko į klientą ir sukuria bendravimo tiltą tarp žinutės pranešėjo ir gavėjo. Šis tyrimas analizuoja, kaip deiksė yra vartojama kvepalų reklamoje tam kad reklamuotų ir parduotų prekes.

Knygų lenkų kalba leidyba Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę – tai atskira tyrinėjimų sritis, sudaranti tik dalį Lietuvos leidybos proceso, tačiau neatsiejama nuo šalies politinių, ekonominių ir socialinių įvykių. Knygų leidyba atspindi savo kaip tautos vaidmens supratimo vystymąsi, kultūros aktualinimo svarbos suvokimą bendrijos atžvilgiu, dėl to knygų lenkų kalba leidybos atspindys bendrame mažumos gyvenimo fone supažindina su esamomis ir aktualiomis problemomis bei pasiekimais. Globalizejančiame pasaulyje tautiškumo išsaugojimas tampa vis didesniu iššūkiu, dėl to aktualu kalbėti, diskutuoti apie mažumų situaciją ir jų indėlį, palaikant tautinę savimonę daugumos aplinkoje. Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio leidyba yra dar mažai ištirta, o besiformuojantis valstybių daugiatautiškumas skatina atkreipti dėmesį ne vien į daugumos, bet ir mažumos funkcionavimą visuomenėje. Šio darbo objektas – knygos lenkų kalba, išleistos 1991–2009 m. Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti knygų lenkų kalba leidybos būklę ir tendencijas Lietuvoje 1991–2009 m. bei jos ateities perspektyvas. Darbo tikslui pasiekti buvo suformuluoti ir iškelti tokie uždaviniai: apžvelgti lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje; ištirti lenkiškų knygų leidybos raidą bendrame leidybos kontekste; nustatyti knygų lenkų kalba leidėjus ir jų veiklos tendencijas; išanalizuoti knygų lenkų kalba leidybos tematiką; išanalizuoti knygas lenkų kalba tipologiniu požiūriu; išanalizuoti knygų lenkų kalba leidybos padėtį... [toliau žr. visą tekstą] / Books in the Polish language publishing in Lithuania after Independence Restoration – is a separate research branch, forming only a part of Lithuanian publishing process; however, it is unseperable from the country political, economical and social events. Publishing reflects country development, cultural understanding of community. Therefore, publishing acquaints with current problems and achievements of the national minorities. In a globalizing world national mentality preserving becomes more and more challenging. For this reason, the discussion about national minority situation and its contribution into national majority is essential. Publishing in the period after Independence Restoration has not been fully analysed yet whereas forming multinationalism fosters to pay attention not only to majority, but also to minority functioning in the society. The subject of this work – books in the Polish language published in Lithuania in the period of 1991–2009. The aim of this work – to analyse Polish books publishing situation and tendencies in Lithuania in the period of 1991–2009 as well as its future perspectives. The following tasks have been raised in order to achieve the aim: to review Polish national minority situation in Lithuania; to analyse the publishing development of Polish books in a general publishing context; to determine Polish books publishers and the tendency of their work; to analyse Polish books range of topicality; to analyse books from the tipological point of... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami bendrieji vaikų kalbos raidos dėsningumai ir neišplėtotos kalbos samprata bei jos ugdymo gairės. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip vyresniojo ikimokyklinio amžiaus neišplėtotos bei nesutrikusios kalbos vaikai geba skirti kalbos leksinį, gramatinį bei fonologinį taisyklingumą. / Bachelor thesis analyzes the common patterns of children's language development and concept of underdeveloped speech and its development guidelines.The aim was to reveal how senior preschool aged children with underdeveloped and developed speech are able to distinguish language lexical, grammatical and phonological regularities of language.

Šio darbo objektas – tabloidizacijos apraiškos Lietuvos periodinėje spaudoje ir televizijoje. Darbo tikslas – atskleisti informacijos pateikimo pokyčius pastarojo meto Lietuvos žiniasklaidoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai – aptarti tabloidizacijos sąvokos specifiką, nustatyti informacijos pateikimo pokyčių ypatumus Lietuvos periodinėje spaudoje ir televizijoje. Tyrimo metodai. Literatūros šaltinių apžvalga ir analizė, loginė analizė ir sintezė, lyginimas. Praktinėje darbo dalyje naudojama kiekybinė turinio analizė. Darbe prieita išvados, kad dėl pokyčių visuomenėje – padidėjusio informacijos srauto, prieinamumo prie įvairių informacijos šaltinių (vietos ir laiko prasme) ir menkėjančios naujienų reikšmės – keitėsi ir tradicinės žiniasklaidos funkcionavimas. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos periodinėje spaudoje ir televizijoje radikaliai pasikeitė informacijos pateikimo standartai. Kad patrauktų ir išlaikytų visuomenės dėmesį, Lietuvos žiniasklaidoje akivaizdžiai padaugėjo žmogaus dėmesį atkreipiančių priemonių, vadinamų dėmesio stimuliatorių, naudojimas. Daug dėmesio pradėta skirti vaizdumui, dydžiams, emocinei kalbos raiškai, perkeltinėms reikšmėms, naratyvo stilistikai. Darbo naujumas. Tabloidizacijos apraiškų Lietuvos periodinėje spaudoje ir televizijoje analizė, pateikta darbe, šiandien laikytina aktualia ne vien žiniasklaidos kontekste, bet ir sąveikoje tarp visuomenės ir žiniasklaidos. Darbe plėtojamas netradicinis požiūris į tabloidizacijos reiškinį, o daromos įžvalgos... [toliau žr. visą tekstą] / The subject-matter of this thesis is the manifestation of the tabloidization in the Lithuanian periodicals and television. The objective of the thesis is to reveal the changes of information presentation in the Lithuanian mass communication of the recent years. The key tasks of the thesis are to discuss the particularity of the concept of tabloidization as well as determine the specifics of the changes of information presentation in the Lithuanian periodical press and television. Research methods. Review and analysis of the sources of literature, logical analysis and synthesis, as well as comparison. A quantitative analysis of the content is used in the practical part of the thesis. The conclusion is drawn in the thesis that due to the changes in the society – an increased flow of information, availability of different sources of information (in the sense of place and time), and significance of the news, which is getting more and more low – the functioning of the traditional mass media has been changing as well. The standards of information presentation have broken the mould in the Lithuanian periodicals and television during the last decade. In order to attract and keep the attention of the society, the Lithuanian media have visibly started using more of the means, catching the eye of the people, so called attention stimulators, a lot of attention now is given the image, dimensions, emotional expression of speech, figurative meaning, as well as narrative stylistics... [to full text]

Slavic loanwords, which were widely used in the Lithuanian language in the 18th century, are the target of this study. Researchers have continually faced the problem to distinguish which of Slavic languages – Ruthenian (Belarusian), Polish, or Old Russian – have had the biggest influence on Lithuanian. This study focusses on the Slavic loanwords in the poem “Metai” by Kristijonas Donelaitis, the first work of fiction in Lithuanian language written in Lithuania Minor. The research is done through the analysis of K. Donelaitis' lexica in the poem: the Slavic loanwords are first selected, then classified according to the Slavic language to which they belong, and then put into a topical field (professions, musical instruments, holidays, household domain, etc.). It was difficult to determine through which Slavic language the loanwords came into the Lithuanian language. However, it was identified that Belarusian, in most of the cases, seems to have had the biggest influence in K. Donelaitis' lexicon. / <p>The defense took place via ZOOM.</p>