Magistro darbe tiriami neplyni miško kirtimai, vertinama jų atlikimo kokybė ir daromos klaidos. Darbo objektas – Šiaulių ir Kuršėnų miškų urėdijos. Darbo tikslas – Nustatyti miškotvarkos projektuotų ir girininkijose vykdytų pagrindinių kirtimo rūšių atitikimą teoriniams reikalavimams (plynų ir neplynų kirtimų santykis) ir įvertinti atliktų neplynų kirtimų kokybę. Darbo metodai - dokumentų analizės, tyrimo duomenų analizės. Darbo rezultatai. Neplyni kirtimai Šiaulių miškų urėdijoje per paskutinius 3 metus sudarė 9-19 % nuo bendros pagrindinių kirtimų apimties, tai mažiau nei šiandien yra reikalaujama. 2003-2007 metais Šiaulių girininkija teoriškai plynai turėjo kirsti 91-98 % bendro pagrindiniais kirtimais kertamo ploto, o neplynai – 2-9 % bendro kertamo ploto. Miškotvarka per paskutinius 5 metus Šiaulių girininkijoje projektavo 2-7 % plynų kirtimų daugiau negu reikėtų pagal Pagrindinių kirtimų taisykles, o neplynų kirtimų apimtys sudarė tik 13-30 % nuo teorinio varianto. Tuo tarpu girininkijos per tą patį laikotarpį atlikti plyni kirtimai teorinį variantą viršijo 1-6 %, o neplyni kirtimai sudarė 32-97 % nuo teorinio varianto. 2008-2009 metams miškotvarka projektuodama Šiaulių girininkijai plynus kirtimus 2-6 % viršijo teorinį variantą, o neplyni kirtimai sudarė 29-72 % nuo teorinio varianto. Šiaulių miškų urėdijoje supaprastinti atvejiniai kirtimai medynuose su pakankamu pomiškio kiekiu sudaro net 66 % bendros neplynų kirtimų apimties. Kuršėnų miškų urėdijoje dviejų ciklų... [toliau žr. visą tekstą] / This study contains non-clear cuttings analysis, evaluation of their quality and made mistakes. Object of the study – State forest enterprises of Šiauliai and Kuršėnai. The aim of the study – Estimate how do the main cuttings, made by the organization of forest exploration match their theoretical specifications (clear and non-clear cuttings proportion) and evaluate the quality of non-clear cuttings made. Methods of the study – document analysis, research data analysis Results of the study. During the past three years non-clear cuttings in the state forest enterprise of Šiauliai took from 9 to 19% of main cuttings made and this rate is less then it should be. During the period of 2003-2007 forestry of Šiauliai theoretically should have cut from 91 to 98% clearly and from 2 to 9 % non-clearly of main cuttings planned. During the past five years in the organization of forest exploitation plans for clear cutting were 2-7% larger than it should theoretically be and plans for non-clear cuttings were only 13-30% of the theoretical value. Whereas actual clear cuttings in the forestries were 1-6% higher and non-clear cutting took from 32 to 97% of their theoretical value. During the period of year 2008-2009 organization of forest exploitation made plans for forestry of Šiauliai, that where 2-6% higher for clear-cuttings and were form 29 to 72% from theoretical value for non-clear cuttings. In the state forest enterprise of Šiauliai the shelter wood cuttings in the stands with... [to full text]

This thesis was started in order to find out how pre-commercial thinnings are violated in Lithuania. Analysis has been done in four methodological steps. Understanding forest owners’ behaviour to pre-commercial thinnings (PCT) is impossible without verifying real situation in practice. Therefore in the beginning inspection of 15 thoroughly selected sample stands was carried in central part of Lithuania. Results revealed that in none of 15 stands pre-commercial thinnings were performed as it is required by legislation. Only two stands showed some marks of PCT. Important factor having significant effect on application of thinnings in private forests is legislation system. Therefore Forest Law (2010a), Regulations for forest felling (2010b) and Regulations for tending and usage of private forests (2004) were analyzed. Regretfully pre-commercial thinnings as mandatory forest management tool until recently has not been described in any of the listed documents. Economic factors such as subsidies or loans could also be a part of implication of pre-commercial thinnings in private forests. Support from European Union funds is available in Lithuanian, though some requirements and stages of application process are not well appreciated by forest owners and stop them from using it. The main causes are: prohibition to perform thinnings for owners themselves; relatively small percent PCT expenses covered; too long and in some cases too messy support implementation process. For analysis... [to full text] / Šiuo metu pusė visų Lietuvos miškų priklauso valstybei, tačiau nemenka dalis yra ir privačių miškų savininkų rankose. Valdydami 829,4 tūkst. hektarų miškų, privačių miškų savininkai dažniausiai įžvelgia tik apsaugines ir estetines jų panaudojimo galimybes. Tiesa, kai kurie savininkai panaudoja turimą mišką kuro ar statybinių medžiagų gavimui, tačiau dažniausiai tik savo reikmėms tenkinti. Tai yra visiškai suprantama, kadangi vidutinės miško valdos dydis yra vos 3,28 hektaro (LRAM. 2010). Tik labai maža dalis privačių miškų savininkų pagalvoja apie ekonominę naudą, kurią galėtų gauti iš savo valdomo miško – tai, Lietuvos sąlygomis, didelių (5 ha ir daugiau) miško valdų savininkai (Mizaraite, 2001; Pivoriūnas, Lazdinis 2004). Ugdomieji miško kirtimai visuomet buvo ypač svarbi miškininkavimo dalis miškais garsėjančiose valstybėse. Tai yra ne kas kita, kaip tenykščių žmonių įžvalga ir supratimas, kad gerai ir teisingai prižiūrimas miškas ateityje gali būti daug vertingesnis, nei santaupos banke. Deja, tai nėra taisyklė Lietuvoje, kur ugdomieji miško kirtimai yra pamirštami arba nepakankami. To priežastimis galėtume laikyti finansinių išteklių trūkumą, nepakankamą žinių, kaip teisingai vykdyti ugdomuosius kirtimus, bagažą ar net savininkų amžių. Paskutinių tyrimų duomenimis, tipinis privataus miško savininkas Lietuvoje yra 56 metų amžiaus moteris, gyvenanti 100 kilometrų atstumu nuo jai priklausančios valdos (Mikalajūnas, 2009). Anot naujųjų miško kirtimų taisyklių, kurios... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe tiriama žėlimo ypatumai grynuose pušynuose po neplynųjų atvejinių kirtimų Liepynės, Meros, Nemenčinės, Purviniškių girininkijose. Darbo objektas – V.Į. Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės, Meros, Nemenčinės, Purviniškių girininkijų 2006–2012 metais neplynaisiais (atvejiniais) kirtimais iškirstos brandžių pušynų kirtavietės. Darbo metodai – Tyrimai vykdyti 1–7 metų minėtų girininkijų neplynųjų atvejinių kirtimų pušynų kirtavietėse 2012–2013 metais. Siekiant įvertinti žėlinių kokybę ir atlikti jų apskaitą tiriamų kirtaviečių apskaitos aikštelės buvo tolygiai išdėstytos sąlyginai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis. Nuo žėlinių tankumo priklausėšių stačiakampių apskaitos aikštelių plotas.Kai žėliniai buvo vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha) – 10 m2, kai reti (< 2 tūkst. vnt./ha) – 20 m2. Apskaitos aikštelių kiekis priklausė nuo kirtavietės ploto. Mažesniuose kaip 1 ha sklypuose buvo išdėstytos penkios aikštelės, 1–3 ha – išdėstytos aštuonios ir didesniuose kaip 3 ha – dešimt ir daugiau apskaitos aikštelių.Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti tokie vertinimai: savaiminukų gausa ir rūšis, savaiminukų gyvybingumas, žolinės dangos agresyvumo laipsnis, pažeidimai ir galimos priežastys. Darbo rezultatai – tirtose 20 neplynųjų kirtimų kirtaviečių vidutinis žėlinių tankis – 2270 vnt./ha, vidutinė žėlinių rūšinė sudėtis – 6P4B. Liepynės girininkijos – 3750 vnt./ha, 8P2B. Meros – 1210 vnt./ha,7B3P. Nemenčinės – 2070 vnt./ha,6P4B. Purviniškių – 1500 vnt... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master’s thesis examines the growth peculiarities of pure pine forests after selective shelterwood cutting in Liepynė, Mera, Nemenčinė, Purviniškės forestries. Object of the thesis – cutting areas of mature pine forests, cut by selective (shelterwood) cutting, in Liepynė, Mera, Nemenčinė, Purviniškių forestries of Nemenčinė Forest Enterprise during the period of 2006–2012. Methods of the research – research was carried out in selective cutting areas of pine forests of aforementioned forestries in 1-7 years, during the period of 2012-2013. Seeking to assess the quality of sprouts and make the inventory, inventory sites of researched cutting areas were divided into relatively equal distances between areas at diagonal direction. The area of rectangular inventory sites depended on density of sprouts. In case of average density (2–8 thousandunits/ha) – 10 m2, and in case of low density (< 2 thousand units/ha) – 20 m2. The number of inventory sites depended on area of cutting zone. There were five sites in smaller than 1 ha plots, while there were eight sites in plots of 1–3 ha, and there were ten and more inventory sites in 3 ha plots. The following assessments were made in each inventory site: abundance and species of wildings, viability of wildings, aggressiveness degree of grass cover, its damage and possible causes. Results of the thesis– average density of sprouts in 20 researched selective cutting areas is2270 units/ha, average species composition of sprouts –... [to full text]

Magistro darbe tiriama žėlimo ypatumai grynuose pušynuose po atvejinių kirtimų Norulių girininkijoje. Darbo objektas - Druskininkų miškų urėdijos Norulių girininkijoje 2005 – 2012 metais neplynaisiais (atvejiniais) kirtimais iškirstos brandžių pušynų kirtavietės. Darbo tikslas - ištirti žėlimo ypatumus atvejinių kirtimų pušynų kirtavietėse nederlingose augavietėse. Darbo metodai – tyrimai vykdyti 1 – 6 metų Norulių girininkijos atvejinių kirtimų kirtavietėse, kuriose buvo tolygiai išdėstytos apskaitos aikštelės sąlyginai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis, siekiant atlikti žėlinių apskaitą ir įvertinti jų kokybę. Kadangi mūsų vertinami žėliniai buvo reti arba vidutinio tankumo - atitinkamai apskaitos aikštelės buvo imamos po 20 m2 arba 10 m2 . Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti šie vertinimai: savaiminkų rūšis ir gausa, savaiminukų gyvybingumas, pažeidimai ir galimos priežastys, žolinės dangos agresyvumo laipsnis. Darbo rezultatai – tirtose 57 kirtavietėse vidutinis žėlinių tankis buvo 860 vnt./ha. Išretintose pušynų kirtavietėse Na augavietėje vyrauja reti beržo ir pušies žėliniai, kurių vidutinis tankis buvo 670 vnt./ha. Nb augavietėje vidutinis žėlinių tankis 1050 vnt./ha. Pušies žėlinių tankis didėjant kirtavietės amžiui kinta nežymiai, o beržo tankis – didėja. Žėlimo skatinimui mineralizuojant dirvą plūgu PKL – 70, pušis intensyviau (60 %) želia vagos viršuje Na augavietėje. Papildomas pušies sėjimas Na augavietėje 50 % padidina žėlinių tankį, Nb... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyses peculiarities of pure pine forests after occasional deforestation cases in Noruliai forestry district. Object of the thesis – non smooth cutting zones of mature pines appeared after occasional cuttings in Druskininkai forestry region, Noruliai forestry district in the year 2005 – 2012. Aim of the thesis – to analyse growth peculiarities in the zones of occasional pine deforestation zones in the areas of poor soil. Methods used – researches were performed in the occasional deforestation zones, dating the period of 1 – 6 years, in Noruliai forestry district. Each non smooth cutting area was divided into equal distances in diagonal directions while trying to do accounting as well as to evaluate their quality. As our considered growing areas were gappy or of medium density, the sites were chosen of 20 m2 or 10 m2. The following assessments were performed in each of the recording sites: spontaneous type and their abundance, vitality of spontaneous type, the level of aggression while speaking about grass cover. Results of the thesis – the average growth density in the researched 57 cutting zones was 860 unit/ha. In the researched pine cutting zones, Na growing zones, the most common turned to be birches and pines. Their average density was 670 unit/ha. The average growing density in Nb growing zones turned to be 1050 unit/ha. The density of pine sprouts while enlarging cutting zones changes marginally when the time goes by, but the density of birches... [to full text]

Magistro darbe tiriama pušynų atvejinių kirtimų įtaka medynų žemutinių ardų augalijos formavimuisi. Darbo objektas: Tyrimo objektas – pomiškis, žolinė augmenija ir samanos neplynose pušynų kirtavietėse. Darbo tikslas: Ištirti pomiškio, žolinės ir samanų dangos formavimosi ypatumus pušynų atvejinių kirtimų kirtavietėse. Darbo metodai: Pušynuose, kuriuose buvo atlikti atvejiniai kirtimai buvo parinkti 4 pastovūs bareliai. Trijuose bareliuose atvejiniai kirtimai buvo vykdyti 2007 metais, o viename tyrimų barelyje – 2005 metais. Visuose bareliuose augavietės tipas buvo Nbl. Pomiškis, žolinė ir samanų danga buvo įvertinta 20 m ilgio ir 1 m pločio transektose. Pomiškis skaičiuotas nurodant rūšį ir skaičių. Samanų, žolinės augmenijos projekcinis padengimas įvertintas procentais. Darbo rezultatai: Vidutinis paprastosios pušies daigų kiekis 1 m2 antrais metais po atvejinių kirtimų sumažėjo, o karpotojo beržo daigų kiekis 1 m2 iš esmės nepasikeitė. Kai kuriose kirtavietėse antrais metais po kirtimų atsirado paprastosios eglės daigų. Kirtavietėse rastos 29 skirtingos žolių rūšys. Daugeliu atvejų antrais metais po atvejinių kirtimų kirtavietėse žolių rūšių skaičius padidėjo. Žolinės dangos vidutinis projekcinis padengimas antrais metais po atliktų atvejinių kirtimų ženkliai padidėjo. Daugiausiai vidutinis projekcinis padengimas praėjus metams po atvejinių kirtimų padidėjo kirtaviečių augalų – miškinio ir smiltyninio lendrūnų. Viso rastos 4 samanų rūšys. Vidutinis projekcinis samanų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study: Undergrowth, herbs and moss in pinewoods after shelterwood cuttings. The aim of the study: The main goal of this research was to find out influence of shelterwood cuttings on herbs, moss and seedlings in pinewoods. Methods: The research areas were established in 2007 year shelterwood cutting and in 2005 year shelterwood cutting of pinewood. Saplings, herbs and moss were counted in transect which was 20 meters length and 1 meter width. There were indicated saplings species and number. Average cover projection of herbs and moss was evaluated by percent. The results: The average the number of pine’s saplings decreased in one square meter in shelter wood cuttings of second year. The average the number of birch saplings didn’t change in one square meter in essence on the following year after shelterwood cuttings. In some shelterwood cuttings were found spruce’s saplings on second year. There were 29 different species of herbs in shelterwood cuttings. In most cases the number of herbs species increased on following year. Average cover projection of herbs signally increased on the following year after shelterwood cuttings. There were founded 4 species of moss. Moss average cover projection didn’t change in essence on the following year after shelterwood cuttings.

Magistro darbe įvertintos Varėnos rajone Na augavietėje augančių pušynų atsikūrimo galimybės praėjus 2-7 metams po atvejinių kirtimų pirmo atvejo. Darbo objektas – atvejiniais kirtimais išretinti 0,6-0,7 skalsumo pušynai Varėnos miškų urėdijos Zervynų, Ūlos, Marcinkonių ir Musteikos girininkijose. Į apskaitą pateko 7 sklypai, kurių plotas svyravo nuo 0,8 iki 22,7 hektarų. Pušies medynų amžius buvo 100-130 metų, bonitetas II-IV. Darbo tikslas – įvertinti pušynų žėlimo galimybes Varėnos miškų urėdijos pušies medynuose, kirstuose supaprastintais dviejų atvejų atvejiniais kirtimais. Darbo metodai. Matavimai buvo atliekami sistemiškai išdėstytose kvadratinėse 2x2 m apskaitos aikštelėse. Iš viso 7-iuose išretintuose pušies medynuose buvo išskirta 220 apskaitos aikštelių. Kiekvienoje tyrimo aikštelėje buvo nustatomas perspektyvių ir neperspektyvių 2-7 metų savaiminukų skaičius, miško paklotės storis, žolinės dangos agresyvumas žėlimui ir vyraujančios rūšys, trako rūšinė sudėtis ir kiekis aikštelėje, kitų medžių rūšių (B) žėlinių skaičius. Taip pat kiekviename tirtame sklype nustatytas paliktų priedangos medžių skaičius. Darbo rezultatai. Du tirti prieš 2-3 metus išretinti pušies medynai laikomi neatkurtais, juose perspektyvių pušies savaiminukų tankis siekė 1,1-1,4 tūkst. vnt./ha. Kiti trys prieš 4-5 metus išretinti pušies medynai laikomi atkurtais patenkinamai, juose perspektyvių pušies žėlinių skaičius buvo 3,2-3,6 tūkst. vnt./ha. Likę du prieš 6-7 metus išretinti medynai... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master's thesis were determined pine's forest capability to restore naturally in mineral soils of normal humidity in Varena district after shelterwood cuttings during 2-7 years period. Also shelterwood trees density, soil scarification, litter thickness and herbaceous plants cover influence to pine's regeneration were estimated. Object of work – pine's forests in seven different sites of Varena district. These pine's forests occupied from 0,8 to 22,7 hectars, were 100-130 years old, 0,6-0,7 stands density and II-IV bonitete. Aim of work – to estimate pine's forests capability to restore naturally in Varena district after shelterwood cuttings. Methods of work. The measurements were performed in 2 to 2 meters accounting fields. In each field perspective and nonperspective pine's seedlings, litter thickness, herbaceous plant's species, undergrowth density and other tree species seedlings were determined. Shelterwood trees density in all pine's forests were determined too. Results. Two pine's forests were not regenerated when 2-3 years period after shelterwood cuttings have passed. In these forests the density of perspective pine's seedlings were 1100-1400 units per ha. Other three pine's forests were regenerated sufficiently when 4-5 years period after shelterwood cuttings have passed. In these forests the density of perspective pine's seedlings were 3200-3600 units per ha. Last two pine's forests were regenerated well when 6-7 years period after shelterwood cuttings... [to full text]

Magistro darbe tiriama pušies žėlimo ypatumai pušynuose po neplynųjų kirtimų kirtavietėse nederlingose augavietėse Pašvenčio girininkijoje. Darbo objektas – šešios neplynųjų kirtimų kirtavietės nederlingoje augavietėje Pašvenčio girininkijoje. Darbo tikslas – įvertinti Pašvenčio girininkijos pušies žėlimo kokybę ir jį sąlygojančius veiksnius neplynųjų kirtimų pušynų kirtavietėse Nb augavietėje. Darbo metodai – tyrimai vykdyti 3–8 metų Pašvenčio girininkijos neplynųjų kirtimų kirtavietėse, kuriose buvo tolygiai išdėstytos apskaitos aikštelės sąlyginai vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis, siekiant atlikti žėlinių apskaitą ir įvertinti jų kokybę. Matavimai atlikti kirtaviečių sklypuose pasirenkant po 20 m2 arba 10 m2 apskaitos aikšteles. Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti šie vertinimai: savaiminukų rūšis ir gausa, savaiminukų gyvybingumas, žolinės dangos agresyvumo laipsnis, ligos. Gautų duomenų apdorojimui, t. y. grafiniam duomenų atvaizdavimui, buvo naudojama Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai – apibendrinus gautus duomenis nustatyta, kad Pašvenčio girininkijoje atlikus neplynuosius kirtimus, pušynuose žėlimas vyksta gerai visose tirtose kirtavietėse. Nagrinėtose 6 kirtavietėse vidutinis žėlinių tankis N vid. = 7998 vnt./ha. Pagal rūšinę sudėtį, visose kirtavietėse dominuoja pušies savaiminukai, sudarydama 60– 90% visų medelių ir po kelis procentus – eglės ir beržai. Kirtavietės amžius turi svarbią įtaką pomiškio susiformavimui. Didžiausias pušies... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyses peculiarities of pine forests sprouting after non smooth traverse in infertile growth place of Pasventys forestry district. Object of the thesis – The object of the work: six non smooth traverses in infertile growth place in Pasventys forestry district. Aim of the thesis – The aim of the work: is to assess the quality of Pasventys forestry district sprouting and factors causing accidental traverse in pine forests, in infertile growth place. Methods of the research – researches were performed in the non smooth deforestation zones, dating the period of 3–8 years, in Pasventys forestry district. Each non smooth cutting area was divided into equal distances in diagonal directions while trying to do accounting as well as to evaluate their quality. The measurements were performed in 20 to 10 meters accounting fields. The following assessments were performed in each of the recording sites: spontaneous type and their abundance, vitality of spontaneous type, the level of aggression while speaking about grass cover. Microsoft Excel was used for the received data processing, e. i. for graphic representation of data. Results of the thesis – The results of the research: summary of the research found that the spontaneous of pine forestry in Pasventys forestry district performs well in all observed cutting places. The estimated average density of all six cutting places is 7998 units per ha. The self-contained pine is a dominated type consisting 60-90% of all... [to full text]

Magistro darbe nustatyta pušynų atvejinių kirtimų įtaka pomiškio formavimuisi Švenčionėlių miškų urėdijoje. Darbo objektas: Pomiškis atsikuriantis po atvejinių kirtimų Švenčionėlių miškų urėdijos pušynuose. Darbo tikslas: Nustatyti pušynų atvejinių kirtimų įtaką pomiškio formavimuisi. Darbo metodai: Nustatant pomiškio kiekį, išsilaikymą, kirtaviečių žolinės dangos poveikį pomiškiui, tyrimai atlikti septyniolikoje skirtingų metų supaprastintų atvejinių kirtimų (B. Labanausko) kirtavietėse, kur visos augavietės buvo Nbl (normalaus drėgnumo nederlingi dirvožemiai). Tyrimai vykdyti 2010 metais Švenčionėlių miškų urėdijos, Januliškio, Labanoro, Lakajų, Pasiaurės, Prūdiškės girininkijų miškuose. Patvirtinta metodika atlikti lauko tyrimai. Kiekviename sklype buvo parinktos 2 x 20 m juostos (40 m2), tolygiai išdėstytos sklype (vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis). Apskaitos juostoje aprašytas ir įvertintas pomiškis bei žolinė danga. Pomiškio medelių rūšys buvo registruojamos nurodant jų skaičių vienetais, o žolinės dangos rūšys – nurodant projekcinį padengimą procentais. Gauti duomenys užrašyti į iš anksto paruoštus duomenų rinkimo lapus. Darbo rezultatai: Tirtuose sklypuose, pušies savaiminukai gerai atžėlė 53 % visų sklypų. Patenkinamai atžėlė 35 % tirtų sklypų. 12 % tirtų sklypų neatitinka nuostatų, nes pušies savaiminukų skaičius hektare yra nepakankamas reikiamam pušies atžėlimui. Atvejinėse kirtavietėse nepageidaujamos medžių rūšys turi įtakos projektuojamų medžių... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis was determined pine forest shelter wood cutting influence to understory formation in Švenčionėlių State forest Enterprice. The object of work: Understory, regenerating after shelter wood cutting in Švenčionėlių State forest Enterprice. The aim of work: To determine shelter wood cutting influence to understroy formation in pine forest. Methodology: By evaluating quantity of understory, survival, herbal plants influence to forest understory in cutting areas, the reasearch was performed in seventeen simplified shelter wood cutting areas with different cutting age, (B. Labanausko) where all sites were Nbl (regular moisture not fertile soils). The research was performed in 2010 year, in Švenčionėlių State forest enterprise, Januliškio, Labanoro, Lakajų, Pasiaurės, Prūdiškės forest districts. According to methodology, outdoor investigations were made. In each sample plot were chosen 2 x 20 m stripes (40 m2), gradualy located in a plot (by equal distances to plot diagonal directions). In sample plots understory and herbal cover were evaluated and described. Understory tree species were registered apiece, and herbal cover species were registered by indentifying projective cover of land in percentage. Data were recorded to prepared blanks. Results: Pine seedlings regenerated well in 53 % sample plots. Sufficiant regeneration (35 %) was found in 3 plots. 12 % of investigated plots had inadequate conditions, because amount of pine seedlings in one hektare... [to full text]

Darbo objektas – grynų eglynų pomiškis Lietuvos miškuose. Darbo tikslas – ištirti savaiminio žėlimo priklausomybę eglynuose nuo jų erdvinės struktūros. Darbo metodai : miškų inventorizacijos ir laikinų apskaitos aikštelių duomenų analizės, matematinės statistikos metodai. Darbo rezultatai. Remiantis miškų inventorizacijos bei laikinų apskaitos aikštelių duomenimis, išanalizuotas pomiškio kiekis eglynuose priklausomai nuo jų augavietės, amžiaus, skalsumo bei medyne susidariusių aikščių dydžio. Nustatyta, kad tik 20 % vyresnių nei 40 metų eglynų turi pomiškio. Didžiausias kiekis pomiškio rastas Ld ir Nb augavietėse (1,9 tūkst. vnt./ha). 4 – 12 amžiaus klasių eglynuose didėjant amžiui pastebimas nežymus pomiškio kiekio didėjimas. Ištyrus pomiškio kiekio priklausomybę nuo skalsumo nustatyta, kad skalsumui mažėjant, pomiškio kiekis didėja. Pomiškio kiekis priklausomai nuo aikštės dydžio svyruoja nuo 12 iki 17 tūkst. vnt./ha aikštės plotui didėjant nuo 2 iki 10 arų. / Work subject – Undergrowth of spruce stands in Lithuanian forests. Work objective – To estimate forest grows in itself of spatial structure in spruce stand. Work methods: Data analyses of forest inventory and temporary of free space in forest, mathematical statistics methods. Work results. Was made analyses of spruce undergrowth quantity in different forest site type, age, growing stock and free space size in forest. It was established that 20 % of older then 40 years spruce forests has undergrowth. The biggest amount of growth was found in Ld and Nb forest site types. When age is growing in 4 – 12 age class of spruce the undergrowth quantity is growing too. It is ascertain that undergrowth quantity is rise up when growing stock is felling down. Undergrowth quantity variations of 12 to 17 thous.units/ha when free space size in forest variation of 2 to 10 are.

The purpose of this study is to explore haw thinning planning standards agree with standards of estimation. Study was carried out in Kretinga forest enterprise Grūšlaukė forestry. Study of ratio of stands medial diameter and medial high was carried out in 11 – 60 years old pure spruce. The main purpose of thinning is to increase total productivity of forest stands and to form desirable structure and closeness of stands. It is important that all kinds of forest thinning concern biodiversity, increase resistance to wind and snow damage of forest stands, improve the quality of growing timber. Forests thinning use that timber part which rots in forests and gives no profit. To reach all these purpose forests thinning must be planned. Planning standard must be definite as it possible. It is important that these standards be suit with forests thinning normative. It was estimated that both standards has different rates and they are not matched. Thinning is planning by thickness of stands, but they are estimating by the number of trees in one hectare of stands. It was estimated that the ratio of forest stands medial diameter and medial high can be used in thinning planning. In pure spruce stands thinning must planned until ratio of medial diameter and medial high reach value: 0,8 in 11 – 20 years old stands; 0,9 in 21 – 40 years old stands; 1,0 in 41 – 60 years old stands.