There is nontolerace problem in Lithuanian schools reviewed in final MA degree work. Dangers and the effects are estimate. There is analysis how to finde ,,other“ in different theories. Exactly in ethics, in a dialogue of philosophers. They try point relation with person, to find importance, value of others. There was a try to look in a shoolchildres viewpoint about tolerance. Why nontolerance is so common. What ethic bearing they have to other person. Summing-up the rezults of poll, we fix attention to several thing. Shoolchildrens desiderate respect, fellowship from teachers and themselfs, especially fellowship, friendship. We have to finde ways how to develop openness, tolerance in shool. How we use tolerance in education. There are some recommendations, in a MA work, how to improve education.

A. Lingis vienas iš šiuolaikinių filosofų, kuris išgarsėjo pasaulyje kaip išvertęs E. Levino ir M. Merleau – Ponty darbų. Šiame darbe nagrinėjama Kūnas ir Kitas, kaip A. Lingis kūno fenomenalumą, intencionalumą, Aš santykį su Kitu perteikia remdamasis M. Merleau – Ponty ir E. Levino mąstymo paradigmomis. A, Lingis įdomus tuo, kad fenomenologijos metodą taiko ne moksliškai aprašinėdamas fenomenus, bet per savo asmeninę patirtį, įgytą kelionėse. A. Lingio pasvarstymai apie kūną įsiterpia tarp M. Merleau – Ponty ir E. Levino. Filosofas kaip ir M. Merleau – Ponty teigia, kad kūnas yra ne tik pažinus sau pačiam, bet ir suvokiamas kito. Aš ne tik mato Kitą kaip objektą, bet ir suvokia savo subjektyvumą, kaip Kitas mato Mane. Taip atsiranda dvigubo jutimo fenomenas, kurį M. Merleau – Ponty akcentuoja kaip pagrindinę sąlygą bendraujant su kitu. Intencionalumas atsiranda, kada susiduria du gyvenamieji pasauliai, šiuo atveju, kada manasis Aš susitinka akistatoje su Kitu. Tačiau A. Lingis intencionalume įžvelgia pastovią jėgų kovą, kada „kitas“ reiškiasi kaip tas, kuris nuolatos varžosi su manuoju Aš. Taip pereinama nuo M. Merleau – Ponty kūno fenomenalumo aprašymo prie E. Levino etiškumo. E. Levinas kalbėdamas apie kūną, jį suvokia kaip veidą. Jis teigia, kad manasis Aš susiduria su Kito veidu. Būtent veidas yra metafiziškas. Tuo tarpu M. Merleau – Ponty, o vėliau ir A. Lingiui, veidas yra kūno dalis, kuri daugiau ontiška. Levinas prieštarauja dvigubo jutimų galimumui, jam Kitas... [toliau žr. visą tekstą] / A. Lingis, one of the modern philosopher, who gained fame as the world's translation of E. Levin and M. Merleau - Ponty works. In this work the Body and Others, A. Lingis describes as phenomenological body. Intentionality, I relationship with the Other reflects the basis of M. Merlin - Ponty and E. Levin thinking paradigms. A. Lingis is interesting philosopher, because the phenomenological approach has no scientific by describing phenomena, but it is based on his personal experience on the road. An A. Lingo reflection on the Body intervenes between M. Merleau - Ponty and E. Levin. A. Lingis agree with M. Merleau - Ponty that the Body is not only knowable to him, but also understood by the other. I will not only see the Other as an object, but also their subjective perception of the Other sees Me. This creates a double sense of the phenomenon by M. Merleau - Ponty emphasizes communication as a basic condition to another. Intentionality arises when residential faces two worlds, in this case, when the Mine I meet confrontation with the Other. However, intentionality A. Lingis sees as a constant power struggle, when the Other emerges as one who constantly competes with his self. This represents a shift from M. Merleau - Ponty phenomenological physical description of the E. Levin's ethics. E. Levin is talking about Body, which is perceived as a Face. He argues that the Mine I facing the Other Face. It was the Face of the metaphysically. Meanwhile, M. Merleau - Ponty, and then A... [to full text]

Magistro darbo „Charles Baudelaire —modernus miesto poetas“ objektas — eilėraščiai proza rinkinyje „Paryžiaus Splinas“(Le Spleen de Paris“). Tikslas — atskleisti Ch. Baudelaire‘o eilėraščių proza žanrinius ypatumus, išryškinti paraleles bei skirtumus su eilėraščių rinkiniu „Blogio gėlės“ („Les Fleurs du Mal“). Žanriniu aspektu eilėraštis proza nėra susilaukęs didelių tyrinėjimų. Apie lietuviškojo eilėraščio proza ištakas bei pirmuosius bandymus rašė V. Daujotytė, V. Kubilius. Apie prancūziškuosius — A. Athys, M. Sandras, P. Labarthe ir kiti. Baudelaire‘as laikomas vienu šio žanro pradininkų prancūzų literatūroje, jo eilėraštį proza tituluoja „miesto kūdikiu“. Šiame darbe į eilėraštį proza žvelgiama semantiniu aspektu, akcentuojama miesto tema kūryboje. Darbą sudaro: įvadas, penkios dalys, kuriose aptariama eilėraščio proza išskirtinumas, erdvės, laiko ypatumai, Paryžiaus Splino kaip neišgydomos ligos, apimančios miestietį, simptomai ir būdai pabėgti nuo jo, nagrinėjama Dievo ir šėtono kova. Baudelaire‘o požiūris į miestą yra prieštaringas. Jis Paryžių suvokia kaip destrukcijos šaltinį, tačiau visada pirmenybę teikia būtent miestui, civilizacijai, o ne gamtai. Eilėraščių proza kalbantysis — kūrėjas, poetas. Jis patas analizuoja jausenas Splino apimtame mieste, ieško būdų kaip pasveikti nuo šios ligos. Baudelaire‘as — prieblandos poetas, kurio eiliuotuose eilėraščiuose naktis lydima mirties ženklų, o eilėraščiuose proza suteikia subjektui atgaivą, išsilaisvinimą nuo nerimo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master work “Charles Baudelaire – a modern poet of the city” is poems prose in the collection “The Spleen of Paris” („Le Spleen de Paris“). The aim is to reveal genre peculiarities of Ch. Baudelaire‘s poems prose, to expose parallels and differences with the collection of poems “The Flowers of Evil“ („Les Fleurs du Mal“). The poem prose has not been studied widely. V. Daujotyte, V. Kubilius wrote about the sources and the first attempts with a Lithuanian poem prose. A. Athys, M. Sandras, P. Labarthe and others wrote about French ones. Baudelaire is considered as one of the initiators of this genre in French literature. His poem prose is titled “the baby of the city”. The poem prose is seen semantically in this work, emphasizing on the theme of a town in works. The work consists of: the introduction, five parts, where exclusiveness , spaces, peculiarities of the time, symptoms of the Spleen of Paris as an incurable disease covering the town, the ways helping to escape from it, the fight between God and Satan are analysed. The conclusions are drawn at the end of the work. The town is contradictory from Baudelaire’s point of view. He perceives Paris as the source of destruction, however he prefers the town, the civilisation to the nature. The speaker of poems prose is a creator, a poet. He analyses feelings in the city covered by the Spleen and looks for means helping to recover from this disease. Baudelaire is a poet of the twilight. The night is followed by... [to full text]

Mirties fenomenas telkia daug laukų Levino ir Lingio filosofijoje. Mirtis tai visiškas kitybės išsiveržimas. Levinas klausia ar mirtis paskelbta kito yra dar mano mirtis? Agonijos metu negali apie savo mirtį kalbėti kaip apie kito mirtį. Mirtis kaip įmanomybės neįmanomybė. Levino atsakomybės fenomenu pereinama prie kito. Atsakomybė už kito mirtį tiek, kiek ji susijusi su mano paties mirtimi. Levino mirties fenomenas naikina savastingumą. Lingis mąsto apie tuos, kurie visa palieka, apie tuos, kurie miršta. Jis išryškina, kad mirtis tai ne niekas, kuris pasireiškia mums mirties baime, bet pati nežinomybė. Mirtis kančių riba ir anapusybė. Kančioje, pagal Lingį, išsipildo žmogaus vienatvė, arba jo sąsajos su pačiu savimi, visas intensyvumas, jo tapatybės nepakeičiamumas. Pasikartojančios aplinkybės primena, kad artėja mirtis . Išryškina komunikacijos aspektus mirties fenomene. / The phenomena of the death involves lost of fields in the philosophy of Levinas and Lingis. Death is an absoliute apearence of change. Levinas asks it the death anounced by another person is my daeth? During the periodo f the agony you can not talk about your awn death like about. Death of another person. Death is like possibility of impossibility. According to Levinas phenomena of responsibility we reach another phenomena. Each person is responsible for the death of another persona s much as it is connected with his death. The conception of Levinas death destroys moral aspects of personality. Lingis thinks about those who are leaving everyhing and about those who die. See emphasizes that death is nothing, which reveals itself by our fear of the death. But really it is something. That coeed not be explained. Death is a limits of sufferings and it is something beyond us according to Lingis lonliness of a human beingo r his connections with himself, all intensivity, unchanging of conception of yourself are revealed in suffering. Repeatedby occuring activities remind us that the death is approuching. Also Lingis emphasizes communicative aspects in the phenomena of death.

Šis magistrinis rašto darbas yra mediatizuoto socialinio pasaulio analizė nuo pirminių individo socialinės raiškos požymių iki jo įtakos visam socialiai veiksniam pasauliui bei vyraujančios valdymo formos - demokratijos. Kryptingai sekant nuosekliais žingsniais, visų pirma, yra aptariamos subjekto kaip „Ego“ pažinimo ribos siekiant ištrūkti iš solipsistinės subjekto pozicijos į socialiai veiksnų pasaulį. Pasitelkiant literatūros analizę yra nustatoma subjekto galimybė pažinti Kitą ne tik kaip objektą, bet ir kaip subjektą, taip įvykdant pirmąją sąlygą ir įtraukiant jį į socialinį pasaulį. Antram etape yra pristatomas bendravimas per medijas, problemos kylančios stengiantis Kitą pažinti per mediumą bei skirtumai tarp tiesioginės ir netiesioginės Kito patirties. Nuosekliai sekant toliau subjektas yra įvedamas į mediatizuotą (virtualų) socialinį pasaulį ir aptariamos bendros, bet esminės krizės kylančios globalizacijos, fragmentuotos visuomenės ir konformizmo atvejais, kurios yra pajuntamos įsitraukiant į socialiai veiksnų virtualų pasaulį. Pasitelkus kiekybinę duomenų analizę ir įžvalgas yra nustatomos vienos pagrindinių virtualaus socialinio pasaulio problemos – narcisizmo – apraiškos ir jo įveikimo galimybės. Taip pat, aptariama kokiu būdu šie vartotojai gali įtakoti informacijos sklaidą per medijas ir pačių vartotojų informacijos įsisavinimo bei turinio kūrimo tikslai ir bruožai. Aptariama tų pačių narcisistinių apraiškų pasireiškimas politiniame pasaulyje ir jų santykis su... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis is an analysis of mediatized social world from the very first display of individual‘s social indication to his influence on whole socially active world and the dominating form of rule – democracy. Following direct steps, at first, subjects boundaries as an „Ego“ trying to break through the solipsistic position of the subject to socially active world are discussed. Using analysis of literature subject’s ability to recognize the Other not as an object but as a subject is ascertained, thus bringing him into the social world. On the second stage communicating through media, problems which arise while trying to comprehend the Other through medium and distinctions between direct and indirect experience of the Other are introduced. While being consistent, subject is lead in to the mediatized (virtual) social world where common and crucial crises which arise because of the globalization, fragmentation of society and conformism, in the cases of involving thyself in the socially active virtual, world are discussed. With the help of quantitative data analysis and insight one of the main problems of virtual social world – narcissism – manifestation and possibilities of overcoming are defined. Also, capability of consumers influencing the flow of information through media as well as aims and traits of consumers themselves creating and consuming the information are discussed. Furthermore, manifestation of the mentioned narcissistic phenomena in political world and its... [to full text]

Magistro darbe aptariama Onės Baliukonės ir Nijolės Miliauskaitės poezija koncentruojantis į lyrinio subjekto mitinę sąmonę, jo sapnus, prisiminimus bei vizijas. Abi poetės, atstovaujančios viduriniajai poetų kartai (kurios centrą sudaro 1945–1955 metų gimimo poetai), savo kūryboje akcentuoja asmeninio patyrimo svarbą, o kultūrinė lyrinio subjekto patirtis skatina jo savivokos procesus. Darbe siekiama įrodyti, kad O. Baliukonės ir N. Miliauskaitės eilėraščio moters asmenybė formuojasi per mitinę moters sąmonę bei praeičiai besijungiant su dabartimi: vaikystė reflektuojama remiantis kadaise girdėtomis pasakomis bei legendomis, o lyrinis „aš“ nuolatos balansuoja tarp vaizduotės ir realybės, tarp sapno ir tikrovės, taip sujungdamas dvi egzistencines erdves. Sapnų ir mitų pasaulis bei lyrinio subjekto praeitis suvokiami kaip priešprieša chaotiškai dabarčiai. Negalėdama atsiriboti nuo realybės, eilėraščio moteris yra persekiojama beprasmybės ir vienatvės jausmo. Užuovėja atrandama kito glėbyje (prie kurio glaudžiamasi per sapnus) arba gamtoje, kurioje grįžtama į pirmapradę būtį. Gamtoje taip pat užmezgamas ryšis su anapusybe ir, transformuojant protėvių tikėjimą, gręžiamasi į pagonybę. Magistro darbe analizuojami ir tarpusavyje lyginami visi aptariamų autorių poezijos rinkiniai, nurodoma, kur poečių kūryba susijungia bei kur atsiskiria. O. Baliukonės ir N. Miliauskaitės poezija lyginama su kitų tos pačios kartos poečių (E. Juodvalkės, J. Vaičiūnaitės, T. Marcinkevičiūtės ir kt.)... [toliau žr. visą tekstą] / This Master’s thesis discusses Onė Baliukonė’s and Nijolės Miliauskaitė’s poetry focusing on the dreams, memories and visions of the lyrical subject. Both poets, representing the middle generation of poets (the centre of which consists of the poets that were born within the period of 1945-1955), in their works, emphasize the importance of personal experience, and the cultural experience of the lyrical subject that drive her self-perception processes. The work aims to show that the personalities of the women of Baliukonė’s and Miliauskaitė’s poems are forming when the past merges together to the present: their childhood is reflected based on once-heard tales and legends, while the lyrical subject is constantly teetering between imagination and reality, between dream and reality, thus connecting the two existential spaces. The world of dreams and myths and the past of the lyrical subject are perceived as the opposite of the chaotic present. Being unable to make a distance between the reality and herself, the woman of the poem is persecuted by the feeling of meaninglessness and loneliness. The shelter is found in the arms of the other (to who is nestled when dreaming) or in nature, which serves as a conveyor to the primordial being. Nature helps to connect with the other side and, by transforming the ancient faith, the lyrical subject looks back to the paganism. The Master’s thesis analyses and compares with each other all the poets’ collections, indicating what unities and what... [to full text]

Reklamoje galima rasti meninių priemonių, kalbos funkcinių stilių požymių ar perdirbtų kitų tekstų fragmentų, t. y. intertekstų, kurie padeda įgyvendinti reklamos tikslus ir tampa svarbia raiškos priemone. Reklamų intertekstualumas anksčiau nebuvo plačiai tyrinėtas, todėl yra tikslinga aptarti reklamose rastus intertekstus. Baigiamojo magistro darbo tema yra „Reklamų intertekstualumas“. Darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokius intertekstinius elementus reklamų kūrėjai renkasi savo reklamoms, kokia vartojamų elementų raiška ir koks turinys perduodamas. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: surinkti tokį spausdintinių reklamų skaičių, kuris leistų tinkamai atlikti tyrimą ir suformuoti objektyvias išvadas, suklasifikuoti intertekstus ir juos apibūdinti, išanalizuoti intertekstualiųjų elementų raišką, nustatyti intertekstualiųjų elementų funkcijas reklamos tekste, apibendrinti tyrimą ir pateikti išnagrinėtų intertekstų vartosenos kryptis. Darbe yra tiriamos 110 spausdintinių reklamų. Pradžioje aptariamas intertekstualumas: kalbama apie intertekstualumo esmę, pateikiama intertekstualumo raiškos pavyzdžių. Praktinėje dalyje yra atliekamas reklamų tyrimas – kalbama apie intertekstualumo raišką spaudos reklamose. Spausdintinėse reklamose vartojamomis citatomis praplečiamas reklamos tekstas, argumentuojami teiginiai apie reklamuojamą prekę ar paslaugą, parodoma produkto vertė: palankiai apie jį mano ne tik adresantas, bet ir žinoma asmenybė. Kiti tekstai ar jų fragmentai... [toliau žr. visą tekstą] / There are found lots of artistic devices in advertisements. Lots of features of functional style of language or redone fragments from other texts (intertexts), help to implement the goals of advertisement and it becomes the important way of expression. The intertextuality in advertisement has not been widely studied earlier so it is appropriate to discuss the intertexts which are found in advertising. The Master thesis is „Intertextuality in advertisement“. The goal of the thesis is to find out what intertextual elements are chosen for advertisers in their advertisements, what is the expression of used items and what content is transferred. To achieve the goal the following tasks were solved: to collect the sufficient quantity of printed advertisements in order to do a research: to form objective conclusions; to classify intertexts and to describe them; to analyse the expression of intertextual elements, set functions of intertextual elements in advertisement texts and to describe them; to make conclusions of the research and submit the directions of using analysed intertexts. There are 110 printed advertisements analysed in the thesis. Firstly the intertextuality is discussed: the point of intertextuality, the examples of intertextuality are given. The research of advertisements is made in the theoretical part – it discusses the expression of intertextuality in printed advertisements. The quotations used in it help to extend the text, argue statements about products or... [to full text]

Vyresniųjų klasių mokinių požiūrio į teisinių žinių svarbą neformalaus ugdymo procese ištyrimas turėtų padėti išspręsti neformalių mokinių teisinės sąmonės ugdymo būdų suvokimo problemą. Šio magistrinio darbo tyrimo objektas yra mokinių požiūris į teisinių žinių aktualizavimą neformalaus ugdymo procese. Tyrimo tikslas yra atskleisti vyresniųjų klasių mokinių požiūrį į teisinių žinių aktualizavimo galimybes neformalaus ugdymo procese. Tyrimo tikslui pasiekti yra naudojamas teorinio (literatūros, dokumentų analizė) ir empirinio tyrimo (kiekybinis) metodai. / The research into the students’ approach to the promotion of legal knowledge in the process of non-formal education should help to solve the problem of students’ perception of the possibilities to form legal consciousness. The object of this thesis paper is the research of students’ approach to the promotion of legal knowledge in the process of non-formal education. The aim of the paper is to reveal the attitude of senior students towards the possibilities of the promotion. The methods to reach the aim are: the theoretical (the analysis of documents and literature) and the empirical (the quantitative).