Pasitelkus tris teorines prieigas, darbe analizuojama Japonijos klimato kaitos politika. Siekiant atskleisti tiek šios sudėtingos sferos detalumą, tiek bendras tendencijas, tyrimo objektas suskaidomas į tris tyrimo laukus, kiekvienas iš jų analizuojamas taikant atskirą teoriją. Tai atitinkamai: klimato kaitos fenomenas, kuris analizuojamas rizikos visuomenės teorijos pagalba tiriant Japonijos atvejį; tarptautinės ir valstybinės interesų grupės, tiriamos pasitelkiant dviejų lygių žaidimų teoriją ir analizuojant Japonijos dalyvavimą penkioliktojoje Jungtinių Tautų Kopenhagos konferencijoje; valstybinės institucijos, nagrinėjant Japonijos ministerijų ir aukšto rango pareigūnų požiūrį į klimato kaitos politiką, remiantis švelniosios galios teorija. Darbe tiriamas 1992-2011 metų periodas, plačiausiai naudojamas kokybinės turinio analizės ir lyginamasis metodas. Pirmojo tyrimo lauko analizė parodė, kad Japonija gali būti priskiriama prie vėlyvojo modernizmo valstybių, turinčių rizikos visuomenę ir reflektyviai žvelgiančių į savo išsivystymą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tokie reiškiniai kaip klimato kaita sulaukia dėmesio ir yra įtraukiami į šalių politinę dienotvarkę. Išnagrinėjus viešą valstybinę retoriką, Japonijos pozicija atitiko 8 iškeltus kriterijus, pradedant globalinio atšilimo reiškinio pateikimu kaip visuotinės neigiamus padarinius sukelsiančios grėsmės ir baigiant siekiais keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą tiek vykdant programas šalies viduje, tiek ir... [toliau žr. visą tekstą] / By using three theoretical approaches, this thesis analyzes Japan's climate change policy. With the aim to reveal both the details and main tendencies of this complicated field, the object of the research is divided into three fields and each of them is analyzed by using separate theory. It is correspondingly: climate change phenomena, which is analyzed by using risk society theory focusing on Japan’s case; domestic and international interest groups, that are studied by two-level game theory concentrating on Japans’ participation in COP15 to the UN Framework Convention on Climate Change; state institutions, looking at Japan ministries’ and high-ranking officials’ perception of climate change using soft power theory as theoretical basis. The time frame of the work is from year 1992 to 2011. The main methods used are content and comparative analysis. The analysis of the first field shows that Japan can be considered as one of late modernity states distinguished by risk society and reflectivity on its development. It is one of the main reasons why such phenomena as climate change becomes important and included into country’s political discourse. After analyzing public rhetorics, Japan’s position corresponds to eight criteria used in the work, ranging from global warming presentation as a global risk that will have negative consequences to aspirations to change current lifestyle by implementing domestic programs and participating in creation of international institutions. The... [to full text]

Magistrinio darbo pirmojoje dalyje iškeliama klimato kaitos problema, apžvelgiami pagrindiniai tarptautiniai susitarimai, kurių pagrindu formuojama šiltnamio dujų prekybos sistema Europos Sąjungoje. Šioje dalyje nagrinėjamos taršos mažinimo priemonės – lankstieji Kioto protokolo mechanizmai (bendro įgyvendinimo ir švarios plėtros) bei jų metu sukuriami šiltnamio dujų prekybos sistemos objektai. Antrojoje darbo dalyje apibrėžiama, kas yra šiltnamio dujų prekybos sistema - aptariami jos įkūrimo Europos Sąjungoje etapai ir ypatybės. Aiškinamasi, kokie šiltnamio dujų prekybos sistemą reglamentuojantys teisės aktai yra priimti Lietuvos Respublikoje bei kokie mechanizmai nėra numatyti. Šioje dalyje išsamiai nagrinėjami šiltnamio dujų prekybos sistemos objektai ir jų sukūrimą reglamentuojančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/101/EB dėl Kioto protokolo projektų mechanizmų principai. Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, daromos apibendrintos išvados dėl dar nenumatytų šiltnamio dujų prekybos galimybių nacionaliniuose teisės aktuose. Trečiojoje magistrinio darbo dalyje pateikiama pirmųjų šiltnamio dujų prekybos sistemos metų Lietuvoje analizė, pateikiami 2005-2007 ir 2008-2012 metų laikotarpių nacionalinių paskirstymo planų pagrindiniai skirtumai. Šioje darbo dalyje analizuojamos taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo galimybės bei apžvelgiamos Lietuvos šiltnamio dujų prekybos administravime dalyvaujančios institucijos. Remiantis atlikta analize ir šiltnamio dujų... [to full text] / The problem of climate change is raised in the first part of the thesis and the main international treaties are overviewed. These treaties lay the basis for emissions trading system in the European Union. Means for emissions reduction: Kyoto mechanisms (joint implementation and clean development) and created objects of emissions trading system while implementing mechanisms are reviewed. In the second part of the thesis greenhouse gas emissions trading system is described and stages and features of its creation in the European Union are discussed. Legal acts of emissions trading system of the Republic of Lithuania are explained and not foreseen possibilites for implementation of Kyoto mechanisms are overwied. Objects of emissions trading system are described detaily together with principles of Kyoto mechanisms and Directive 2004/101/EC of the Eurpean Parliament and of the Council for Kyoto Protocol‘s project mechanisms. Refering to legal acts of the European Union, conclusions for possibilities of implementation of Kyoto mechanisms which are not foreseen in national law system are drawn. In the third part of the thesis the analysis of the first year of emissions trading system in Lithuania are overwied, main differences of national allocation plans for 2005-2007 and 2008- 2012 periods are presented. The possibilities for emissions reduction are analysed and administrative system of institutions of emissions traning system in Lithuania is overviewed. Conclussions and... [to full text]

Šiame magistriniame darbe išanalizuota įvairių Lietuvos ir užsienio autorių organizacinio klimato ir darbinio streso teorinės sąsajos, bei atlikti tyrimai dvejose statutinėse organizacijose. Tyrimui atlikti buvo pasitelkta du standartizuoti testai: prof. G. Merkio mokslinės grupės sukurtas „Organizacijos klimato krizės“ ir Lietuvoje iki šiol nenaudotas „Darbinio streso“ testas, kurie atskleidė Pataisos namų X ir Tardymo izoliatoriaus Y darbinio streso ir organizacinio klimato būklę. Pateikiamos išvados, diskusijos ir literatūros sąrašas. Išanalizavus tyrimo duomenis, dalinai pasitvirtimo magistriniame darbe iškelta hipotez�� - „Laivės atėmimo įstaigose susiklostęs organizacinis klimatas yra nepalankus, aukštas darbuotojų patiriamas streso lygis, todėl reikalauja vadybinės intervencijos“. Norint tiksliai išanalizuoti organizacinį klimatą bei darbinio streso priežastis, rekomenduotina atlikti kokybinio testo analizę. / In this master degree work there is analyzed the theoretical connection between organizational climate and working stress, and done research in two statutional organizations. Two standardized tests were used for making a research: „Crysis of Organizational Climate“ founded by prof. G.Merkys scientific group and test of „Working Stress“ which was not used in Lithuania up to now. These tests have showed the condition of working stress and organizational climate in Penitentiary X and Interrogation Facility Y. At the end of the work conclusions, discussions and list of literature are presented. Data analysis has showed that hypotesis – „ Organizational climate in the imprisonment institutions is unfavourable, the level of stress experienced by employees is high, therefore managerial intervention is necessary“- formulated in this master degree work was confirmed partially. In order to make a precise analysis of causes of organizational climate and working stress it is recommended to do analysis of quality test.

Klimato kaita tampa vis akivaizdesnė (pasaulyje bei Lietuvoje) ir greitai progresuojanti, todėl ateityje pasaulyje gali kilti precedento neturinčių saugumo problemų. Nors Lietuvos įtaka klimato kaitai nėra didelė, tačiau bendras mažų valstybių indėlis globalios problemos vystymuisi išties nemažas. Taip pat Lietuva turi tarptautinių įsipareigojimų susijusių su klimato kaitos mažinimu ir jų neįvykdymas galėtų iššaukti tam tikras sankcijas Lietuvos atžvilgiu. Todėl klimato kaitos problema turi būti neatmestinai sprendžiama Lietuvoje. Kadangi pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis yra energetikos sektorius, o didžiausius šio sektoriaus išmetimus įtakoja Lietuvos elektrinės, gaminančios elektros energiją tradiciniu būdu, todėl kaip priemonė klimato kaitos mažinimui yra atsinaujinančioji energetika. Darbe nustatyta, kad Lietuvoje elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių didelį potencialą turi vėjo energija, tačiau šio atsinaujinančio šaltinio plėtrą stabdo interesų konfliktai. Daugiausiai konfliktai vyksta su privačių sklypų savininkais. Darbe nustatyta, kad visuomenė palankiai vertina vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje (91 proc. vertina teigiamai), tačiau taip pat nustatyta, kad visuomenė yra per mažai informuota apie vėjo energetikos poveikį žmogaus sveikatai, aplinkai bei klimato kaitai, o tai sudaro prielaidas konfliktų atsiradimui. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai problemų sprendimui. Rekomenduojama vėjo... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is becoming more and more obvious (in the world and in Lithuania) and fast progressing, therefore there may emerge unprecedented safety problems in future. Although Lithuania’s influence on the climate change is rather small, total input of small countries into the development of the global problem is really big. What is more, Lithuania has got international commitments related to the decrease of climate change and their noncompliance might evoke certain sanctions regarding Lithuania. For this reason, the problem of climate change must be inevitably solved in Lithuania. Since the main source of greenhouse gas emission is the energy sector, and the biggest emissions of this sector in Lithuania come from power-stations, which produce electricity in traditional way, renewable energy sources (RES) are the best means to reduce the climate change. It has been observed in the work, that wind power has great potential for electricity production from RES in Lithuania; however, the development of this renewable source is impeded by conflicts of interests. Most conflicts arise with private land owners. It has been found, that the majority of the society (91 per cent) welcomes the development of wind power in Lithuania, however, it was also found, that there is too little public awareness about the effect of wind power on people’s health, environment and climate change, and this establishes conditions for conflicts. Wind power developers are recommended to cooperate with... [to full text]

Miestai – vienas svarbiausių veiksnių, neišvengiamai darančių įtaktą aplinkai ir klimato pasikeitimams. Tipiškos šiuolaikinių miestų problemos – užterštas oras, automobilių spūstys gatvėse, žalingas triukšmas, prastos kokybės užstatyta aplinka, apleista žemė, gausėjančios atliekos. Šio baigiamojo magistro darbo tikslas – kompleksiškai išanalizuoti svarbiausias miestų plėtros įtakos klimato kaitai reguliavimo priemones bei jų įgyvendinimo būdus darnaus vystymosi kontekste. Darbo objektas – miestų plėtros įtakos klimatui valdymo procesas. Baigiamojo magistro darbo dėstomąją dalį sudaro 4 skyriai. Pirmajame skyriuje aptarta miestų plėtros samprata bei poveikis klimatui. Antrajame - miestų reikšmė bei išvardintos miestų problemos. Trečiajame skyriuje apžvelgtos Europos Sąjungoje naudojamos aplinkos valdymo priemonės, taip pat urbanizacijos poveikio aplinkai mažinimas ir reguliavimo sprendimai Lietuvoje. Šiame skyriuje taip pat apibrėžta darnaus, kompaktiško miesto vizija. Siekiant užsibrėžto darbo tikslo tyrimui panaudota mokslinės literatūros, aktualių įstatymų bei kitų teisės aktų bei kt. šaltinių analizė, visuomenės nuomonės apklausa, gautų duomenų statistinė analizė bei interpretavimas. Atlikta mokslinės literatūros analizė ir empirinis tyrimas iš esmės patvirtino darbe iškeltą hipotezę, kad 1) integralus ir kompleksiškas aplinkosaugos principų diegimas visuose viešojo valdymo lygmenyse ir 2) socialinės ir švietimo programos, padedančios ugdyti piliečių ekologinę kultūrą... [toliau žr. visą tekstą] / Cities are complex and rapidly changing their social, economic and technological systems, with inevitable impacts on the environment and climate change. The main problems are – air pollution, traffic jams on the streets, damaging noise, poor quality built environment, derelict land, increasing quantities of waste. The purpose of this work is – a complex analysis of the most important urban development impact on climate change, regulatory measures and their implementation in the context of sustainable development. The objective of this work – study the urban sprawl‘s impact on the climate and it‘s regulation. Conclusive part of master’s lecturing work is made out of 4 sections. The first section discusses the meaning of urban sprawl and impact on climate. The second – value of the cities and its problems. In the third section it‘s overviewed the environmental controlling measures used in European Union, reducing the urbanization impact on climate and regulatory solutions in Lithuania. In this section it is also defined a vision of sustainable and compact city. In order to reach the objective of this work, scientific literatures, relevant laws and regulation sources analysis, a survey of public opinion and statistical data analysis were used. Scientific literature analysis and empirical study confirmed hypothesis that: 1) the integral and complex environmental principles installation in public administration at all levels, and 2) social and educational programs which help to... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas tipinis daugiabutis pastatas ir jam pritaikytos energiją generuojančios sistemos. Darbo tikslas – daugiakriterio vertinimo metodu nustatyti optimalų energijos aprūpinimo technologinį sprendinį pagal energinį, ekologinį ir ekonominį kriterijus. Tyrime nagrinėjama centralizuoto šilumos tiekimo sistema, dujinis katilas, oras–vanduo ir gruntas–vanduo šilumos siurbliai, saulės kolektoriai, saulės elementų bei visų šių sistemų kombinacijos. Tyrimui naudojami realūs šilumos suvartojimai ir statistiniais metodais nustatyti elektros energijos poreikiai. Sistemos nagrinėjamos modeliuojant EnergyPRO programa. Visoms sistemoms atlikta inventorinė analizė, nustatyti sunaudojamos energijos ir išsiskiriančių teršalų kiekiai visų sistemų gyvavimo fazių metu. Atlikus sistemų modeliavimą ir kitus tyrimus paaiškėjo, kad optimali yra kombinuota sistema susidedanti iš gruntas-vanduo šilumos siurblio, saulės kolektorių, saulės elementų ir centralizuoto šilumos tiekimo. Tokios sistemos šilumos savikaina yra 18,7 ct/kWh, teršalų emisija – 0,131 CO2 kg ekv/kWh/100 metų, pirminės energijos poreikis – 2,50 MJ/kWh/100 metų. Tokia sistema padengia beveik 85 % pastato metinio šilumos poreikio. Tyrimo rezultatai gali būti pritaikyti daugiabučių namų renovacijai. Darbą sudaro 14 skyrių. Darbo apimtis 65 p. teksto be priedų, 38 iliustr., 22 lentelių 36 bibliografinių šaltinių, priedai (pridedami kartu). / In this thesis a typical apartment building and its own energy generating systems were examined. The goal of this work – to determine the optimum power supply technology solution for energy supply, using multi-criteria analysis according to several criteria: energetical, environmental and economical. The study examined the district heating system, gas boiler, air-to-water and ground-water heat pumps, solar collectors, solar cells, and the combination of these systems. The study uses real heat consumption and statistical methods to determine power requirements. Systems were analyzed using EnergyPRO simulation program. For all systems were performed inventory analysis, to determine the energy consumption and the quantity of emissions of all the systems life phases. After system modeling and other studies results showed, that the optimum system is combined system of the ground-to-water heat pump, solar panels, solar cells, and district heating cost – 18.7 ct/kWh; Emission of pollutants – 0,131 CO2 eq kg/kWh/100 years; Primary energy demand – 2.50 MJ/kWh/100 years. Such a system covers nearly 85% of the building's annual heat demand. The results can be applied to residential buildings projects of renovation. The work consists of 14 chapters. Scope of work 65. text, 38 figures., 22 tables of 36 bibliographic entries, (added together).

Disertacija siekiama įvertinti pasirinkto socialinio tinklo viešojo diskurso potencialą demokratinių procesų palaikymui. Tirtos viešosios klimato kaitos diskusijos (komentarai) socialiniame tinkle Facebook. Empiriniams duomenims surinkti ir apdoroti naudojamas Diskurso kokybės indeksas: įvertinta, kaip analizuojamų komentarų kokybė atitinka idealųjį habermasiškąjį diskurso kokybės supratimą. Analizuojant ir interpretuojant surinktus duomenis, įvertintos Web 2.0 komunikacijos charakteristikos (kaip galimybės ir kliūtys svarstomosios demokratijos procesams palaikyti); taip pat aptarti klimato kaitos moksliniai ir politiniai aspektai (aktualizuojant rizikos komunikacijos ir deliberatyviosios demokratijos teorines prieigas). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog analizuotų viešų komentarų kokybė yra nepakankama, kad galėtų daryti konkrečią įtaką politinių sprendimų priėmimo procesuose. Pagrindinės to priežastys: a) auditorijų poliarizacija; b) nesutarimais grįsta politinė diskusija; c) nepakankamas dalyvių mokslinis ir politinis išprusimas; d) nerimtas dalyvių nusiteikimas. / The major purpose of this dissertation was to measure quality of preselected public discussions (in form of comments) generated on popular online social network Facebook. We used Discourse Quality Index as the main instrument to collect and analyze our empirical data. In particular, we measured how the quality of our discussions corresponded to the preconditions of Habermasian ideal discourse perception. In our analysis, we highlighted the role of Web 2.0 based online communications environments to support, promote or, possibly, neglect traditions and principles of deliberative democracy. Our results revealed that quality of the discussions we analyzed is not good enough; consequently, they cannot be considered by policymakers and have positive impact on decisions made. The main reasons of that are: a) audience polarization; b) dissensual political discourse; c) low participants’ scientific and political literacy; d) not serious or light role that participants undertake in the discourse.

The major purpose of this dissertation was to measure quality of preselected public discussions (in form of comments) generated on popular online social network Facebook. We used Discourse Quality Index as the main instrument to collect and analyze our empirical data. In particular, we measured how the quality of our discussions corresponded to the preconditions of Habermasian ideal discourse perception. In our analysis, we highlighted the role of Web 2.0 based online communications environments to support, promote or, possibly, neglect traditions and principles of deliberative democracy. Our results revealed that quality of the discussions we analyzed is not good enough; consequently, they cannot be considered by policymakers and have positive impact on decisions made. The main reasons of that are: a) audience polarization; b) dissensual political discourse; c) low participants’ scientific and political literacy; d) not serious or light role that participants undertake in the discourse. / Disertacija siekiama įvertinti pasirinkto socialinio tinklo viešojo diskurso potencialą demokratinių procesų palaikymui. Tirtos viešosios klimato kaitos diskusijos (komentarai) socialiniame tinkle Facebook. Empiriniams duomenims surinkti ir apdoroti naudojamas Diskurso kokybės indeksas: įvertinta, kaip analizuojamų komentarų kokybė atitinka idealųjį habermasiškąjį diskurso kokybės supratimą. Analizuojant ir interpretuojant surinktus duomenis, įvertintos Web 2.0 komunikacijos charakteristikos (kaip galimybės ir kliūtys svarstomosios demokratijos procesams palaikyti); taip pat aptarti klimato kaitos moksliniai ir politiniai aspektai (aktualizuojant rizikos komunikacijos ir deliberatyviosios demokratijos teorines prieigas). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog analizuotų viešų komentarų kokybė yra nepakankama, kad galėtų daryti konkrečią įtaką politinių sprendimų priėmimo procesuose. Pagrindinės to priežastys: a) auditorijų poliarizacija; b) nesutarimais grįsta politinė diskusija; c) nepakankamas dalyvių mokslinis ir politinis išprusimas; d) nerimtas dalyvių nusiteikimas.

L'alternances de climat est un problème important de la préservation de l'environnement. Ces transformations ont de graves conséquences internationales. Sous de nombreuses preuves scientifiques sur la possible variation du climat global dans les années 80 les problèmes concernant les changements de climat ont commencé pénétrer dans des plans politiques de nombreuses associations. La convention des changements de climat global a été signé par les Nations Unies dans la conférence de Rio de Janeiro en 1992. Son objet principal est de stabiliser la concentration de gaz, qui provoque l'effet de cerre dans l'atmosphère à tel point que l'influence humaine pour l'écosystème entière soit limitée. Pour que la réalisation de cette effet soit plus facile, chaque pays doit attribuer l'information régulièrement (les Raports nationaux) sur sa stratégie et ses instruments et aussi l'annuel inventaire de gaz suscitant l'effet de cerre. Dans les quatrièmes assises à Berlin les pays de cette convention (entre eux les membres de la Communauté économique européenne) ont décidé de négocier d'un protocole les moyens de la réduction d'émission pratiquants à été ratifié en 1997. Ce protocole détermine les charges concrètes de réduction de la pollution pour tout les pays qui l'ont ratifié. En plus, 3 mécanismes ont été prévus d'aprés lesquels les pays peuvent accomplir leurs charges ensemble, c'est à dire, réduir les gaz d'échappement qui causent l'effet de cerre: 1. Le mécanisme d'accomplissement des... [to full text]