XXI a. miestai labiau nei bet kada anksčiau yra siejami su verslo vystymo galimybėmis, paslaugų teikimu, patraukliomis darbo ir gyvenamosiomis vietomis, tačiau tuo pat metu didėja susirūpinimas dėl miestų zonų aplinkos būklės. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas yra įtvirtintas įstatymais, tačiau Lietuvoje nėra aiškios sistemos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti svarbiausius ekologinius rodiklius. Disertacijos tyrimo objektas – miesto ekologija, ją suvokiant kaip bendrosios ekologijos dalį, veikiančią ir veikiamą miestų aplinkoje. Darbe pasiūlytas miesto ekologijos modelis, kuris būtų tinkamas planavimo specialistams ir sudarytų prielaidas efektyviau valdyti pagrindines miestų ekologijos problemas. Modelis orientuotas į kiekybinį vertinimą ir, atsižvelgiant į poveikio kryptį, yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: išorinės ir vidinės miesto ekologijos. Įvertinus, kad miestų įtaka pasauliniams ekologiniams procesams yra mažai tyrinėta, detalesnei analizei buvo pasirinkta būtent išorinė miesto ekologija ir labiausiai ją veikiantys atliekų ir energetikos sektoriai. Remiantis tarptautiniais teisiškai įpareigojančiais susitarimais, nustatytos ribinės vertės – emisijų mažinimas nuo 8 % iki 30 %. Atliekų ir energetikos sektorių emisijos susietos su planuojant naudojamais kiekybiniais parametrais ir nustatytais emisijų mažinimo tikslais. Apskaičiuota, kad miestų bendrųjų planų galiojimo laikotarpiu statistinis gyventojas išmes tokį komunalinių atliekų... [toliau žr. visą tekstą] / In the 21st century, cities have more than ever been associated with the possibilities of business development, favourable workplaces and residence, yet there is growing concern about the environmental condition of city zones. The assessment of territorial planning document solutions is confirmed by laws; however, in Lithuania there is no clear system allowing one to quantitatively assess the essential ecological indicators, and the indicators themselves are not defined. The object of the work is the ecology of city being understood as a part of general ecology. The model of ecology of city has been proposed which could be suitable for the specialists in the sphere of planning and would allow managing the fundamental issues of city ecology. The model focuses on quantitative assessment and, having regard to the impact trend, comprises the main two parts: external and inner ecology of city. Having determined that the impact of cities on the world’s ecological processes has little been investigated, the external ecology of city and its main drivers i.e. waste and energy sectors have been selected for deeper analysis. Referring to international agreements of legal obligation, exposure limits have been established: reduction of emissions from 8–30 %. The emissions of the mentioned sectors are interconnected with quantitative parameters used in planning and with the aims, set in the dissertation, of emissions reduction. It has been estimated that during the validity of urban... [to full text]

In the 21st century, cities have more than ever been associated with the possibilities of business development, favourable workplaces and residence, yet there is growing concern about the environmental condition of city zones. The assessment of territorial planning document solutions is confirmed by laws; however, in Lithuania there is no clear system allowing one to quantitatively assess the essential ecological indicators, and the indicators themselves are not defined. The object of the work is the ecology of city being understood as a part of general ecology. The model of ecology of city has been proposed which could be suitable for the specialists in the sphere of planning and would allow managing the fundamental issues of city ecology. The model focuses on quantitative assessment and, having regard to the impact trend, comprises the main two parts: external and inner ecology of city. Having determined that the impact of cities on the world’s ecological processes has little been investigated, the external ecology of city and its main drivers i.e. waste and energy sectors have been selected for deeper analysis. Referring to international agreements of legal obligation, exposure limits have been established: reduction of emissions from 8–30 %. The emissions of the mentioned sectors are interconnected with quantitative parameters used in planning and with the aims, set in the dissertation, of emissions reduction. It has been estimated that during the validity of urban... [to full text] / XXI a. miestai labiau nei bet kada anksčiau yra siejami su verslo vystymo galimybėmis, paslaugų teikimu, patraukliomis darbo ir gyvenamosiomis vietomis, tačiau tuo pat metu didėja susirūpinimas dėl miestų zonų aplinkos būklės. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas yra įtvirtintas įstatymais, tačiau Lietuvoje nėra aiškios sistemos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti svarbiausius ekologinius rodiklius, be to, ir patys rodikliai nėra apibrėžti. Disertacijos tyrimo objektas – miesto ekologija, ją suvokiant kaip bendrosios ekologijos dalį, veikiančią ir veikiamą miestų aplinkoje. Darbe pasiūlytas miesto ekologijos modelis, kuris būtų tinkamas planavimo specialistams ir sudarytų prielaidas efektyviau valdyti pagrindines miestų ekologijos problemas. Modelis orientuotas į kiekybinį vertinimą ir, atsižvelgiant į poveikio kryptį, yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: išorinės ir vidinės miesto ekologijos. Įvertinus, kad miestų įtaka pasauliniams ekologiniams procesams yra mažai tyrinėta, detalesnei analizei buvo pasirinkta būtent išorinė miesto ekologija ir labiausiai ją veikiantys atliekų ir energetikos sektoriai. Remiantis tarptautiniais teisiškai įpareigojančiais susitarimais, nustatytos ribinės vertės – emisijų mažinimas nuo 8 % iki 30 %. Atliekų ir energetikos sektorių emisijos susietos su planuojant naudojamais kiekybiniais parametrais ir nustatytais emisijų mažinimo tikslais. Apskaičiuota, kad miestų bendrųjų planų galiojimo laikotarpiu statistinis... [toliau žr. visą tekstą]

Darbu siekiama išryškinti pagrindinių klimatinių-hidrologinių veiksnių sąveikos su hidroelektrinių gaminama elektros energija ryšį. Siekta: apžvelgti hidroelektrinių darbo režimo ypatumus pastarųjų keturių dešimtmečių periode; paanalizuoti bendras hidroelektrinių darbo proceso tendencijas Baltijos šalyse; padaryti įžanginę analizę į tolimesnius tyrimus, kurie padėtų efektyviau panaudoti turimus hidroenergijos išteklius ir sumažinant neigiamų klimato svyravimų įtaką. / The aim of work is to emphasize the connection of the main climate-hydrological factors interaction with generated electricity of hydropower plant. The task was to review the peculiarities of hydropower work regime in the period of recent four decades; to analyse general work process tendencies in the Baltic States; to make introductory analysis for further researches which could help use effectively hydropower resources, minimising the influence of negative climate variations.

Klimato kaitos keliami iššūkiai yra aktualūs ir visuotinai pripažinti. Klimato kaita verčia prisitaikyti netik gyventojus, gamtą, bet verčia atitinkamai pritaikyti ir vykdoma politiką. BŽŪP reformų eigoje iš maisto gamybai skatinti skirtos politikos tapo į vartotojų poreikius bei aplinkosaugą orientuota politika. Kyla klausimas, kokią įtaką klimato kaita daro ES Bendrosios žemės ūkio politikos formavimui ir koks klimato kaitas vaidmuo yra netik dabartinėje BŽŪP, bet ir artimiausioje šios politikos perspektyvoje. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti klimato kaitos vaidmenį ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje. Darbe nagrinėjama užsienio ir Lietuvos mokslinė literatūra padėjo suformuoti darbo uždavinius ir įsitikinti darbo temos pasirinkimo pagrįstumu. LR ir ES teisės aktų bei kitų dokumentų analizė leido identifikuoti kovos su klimato kaitos rizikomis instrumentus ir sąlygas jiems atsirasti BŽŪP, o taip pat įvertinti klimato kaitos rizikų teisinį reglamentavimą. Ši literatūros analizė bei Lietuvos ekspertų nuomonės leido patvirtinti iškeltą hipotezę, kad klimato kaita ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje vaidina vis didesnį vaidmenį. BŽŪP gali būt tam tikras pagrindas tiek kovojant su klimato kaita, tiek prisitaikant prie jos, tačiau su šiuo ateities iššūkiu susijusių priemonių įgyvendinimas turi būti betarpiškai koordinuojamas su kitomis ES vykdomomis politikos sritimis. / Climate change challenges are relevant and universally accepted. Climate change requires not only accommodation of people and nature, but also it requires the adaptation of policy. During the development of CAP reforms this policy became more oriented towards needs of consumer and environment than addressing promotion of food production. The question is what kind of impact makes climate change to the development of the Common Agricultural Policy of the EU and what role climate change plays not only the current period of the CAP, but in the nearest future of this policy as well. The purpose of this work is to evaluate the role of climate change in the Common Agricultural Policy of the EU. The scientific literature of foreign and Lithuanian authors helped to indicate and set the tasks for this work and to support the validity of the chosen subject. Lithuania and the EU legislation and analysis of other documents allowed to identify the instruments for the fight against risks of climate change and evaluate the conditions for rise of these instruments in the CAP, as well as assessing the risks of climate change in the legal framework. This literature review and expert opinion of Lithuania has confirmed the hypothesis that climate change plays an increasingly important role in the Common Agricultural Policy of the EU. The CAP may be applied to a certain extent in the fight against climate change and adapting to it, but the implementation of the measures related to this... [to full text]

Research studies indicate that during the XXI century the rate of damages and vulnerability of Norway spruce (Picea abies (L.) H. Karst.)　will increase. The aim of the study was to assess changes of condition and vulnerability of Norway spruce in Lithuania and evaluate the impact of the main affecting factors, including climate change. To achieve this aim the following objectives were set up: to evaluate dynamics of spruce crown condition during 1990–2013 period in the different climatic regions of Lithuania and hydrotops and assess the impact of climatic factors on defoliation; to identify factors wish have impact on frequency of biotic and abiotic damages, evaluate dynamics of damages and assess relation between damages and crown condition; to identify factors wish have impact on frequency of wood decay in spruce stands and assess the impact of wood decay on crown defoliation; to assess changes of the spruce phonological structure in different climatic regions of Lithuania. Novelty of the study. For the first time in Lithuania a systematic (integrated) research has been done one the Norway spruce condition in a changing climate. The effects of precipitation and temperature on crown condition in different climatic and site humidity gradients were identified. The key biotic and abiotic damaging factors were identified and was assessed they impact on crown defoliation. Relation of incidence of decay and crown defoliation was identified. Structure of spruce phenological forms... [to full text] / Moksliniai tyrimai rodo, kad XXI a. paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) pažeidžiamumo rizika išaugs. Darbo tikslas – nustatyti paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) būklės ir pažeidžiamumo tendencijas Lietuvoje, įvertinti juos lemiančius veiksnius ir galimą klimato kaitos įtaką. Uždaviniai: nustatyti eglės lajų būklės kaitos dėsningumus 1990–2013 metais skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir hidrotopuose bei įvertinti klimato veiksnių ir galimą klimato kaitos įtaką lajų defoliacijai; išaiškinti eglės biotinių ir abiotinių pažeidimų gausos pokyčių tendencijas, nustatyti lemiančius veiksnius bei įvertinti pažeidimų poveikį medžių būklei; nustatyti eglės liemens puvinio paplitimą lemiančius veiksnius ir puvinių įtaką lajų būklei; nustatyti savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų struktūros pokytį skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose. Darbo mokslinis naujumas. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti sistemingi klimato pokyčių poveikio eglės būklei tyrimai. Išaiškinti svarbiausi klimato veiksniai lemiantys eglių lajų būklę bei įvertintas jų reikšmingumas skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir augavietėse augančioms eglėms. Išaiškinti pagrindiniai biotiniai ir abiotiniai eglę pažeidžiantys veiksniai ir įvertinta jų įtaka lajų būklei. Įvertintas eglės liemens puvinio intensyvumo poveikis lajų defoliacijai. Nustatytas savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų pasiskirstymas brandžiuose eglynuose ir žėliniuose Lietuvos klimato rajonuose.

Moksliniai tyrimai rodo, kad XXI a. paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) pažeidžiamumo rizika išaugs. Darbo tikslas – nustatyti paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) būklės ir pažeidžiamumo tendencijas Lietuvoje, įvertinti juos lemiančius veiksnius ir galimą klimato kaitos įtaką. Uždaviniai: nustatyti eglės lajų būklės kaitos dėsningumus 1990–2013 metais skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir hidrotopuose bei įvertinti klimato veiksnių ir galimą klimato kaitos įtaką lajų defoliacijai; išaiškinti eglės biotinių ir abiotinių pažeidimų gausos pokyčių tendencijas, nustatyti lemiančius veiksnius bei įvertinti pažeidimų poveikį medžių būklei; nustatyti eglės liemens puvinio paplitimą lemiančius veiksnius ir puvinių įtaką lajų būklei; nustatyti savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų struktūros pokytį skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose. Darbo mokslinis naujumas. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti sistemingi klimato pokyčių poveikio eglės būklei tyrimai. Išaiškinti svarbiausi klimato veiksniai lemiantys eglių lajų būklę bei įvertintas jų reikšmingumas skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir augavietėse augančioms eglėms. Išaiškinti pagrindiniai biotiniai ir abiotiniai eglę pažeidžiantys veiksniai ir įvertinta jų įtaka lajų būklei. Įvertintas eglės liemens puvinio intensyvumo poveikis lajų defoliacijai. Nustatytas savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų pasiskirstymas brandžiuose eglynuose ir žėliniuose Lietuvos klimato rajonuose. / Research studies indicate that during the XXI century the rate of damages and vulnerability of Norway spruce (Picea abies (L.) H. Karst.)　will increase. The aim of the study was to assess changes of condition and vulnerability of Norway spruce in Lithuania and evaluate the impact of the main affecting factors, including climate change. To achieve this aim the following objectives were set up: to evaluate dynamics of spruce crown condition during 1990–2013 period in the different climatic regions of Lithuania and hydrotops and assess the impact of climatic factors on defoliation; to identify factors wish have impact on frequency of biotic and abiotic damages, evaluate dynamics of damages and assess relation between damages and crown condition; to identify factors wish have impact on frequency of wood decay in spruce stands and assess the impact of wood decay on crown defoliation; to assess changes of the spruce phonological structure in different climatic regions of Lithuania. Novelty of the study. For the first time in Lithuania a systematic (integrated) research has been done one the Norway spruce condition in a changing climate. The effects of precipitation and temperature on crown condition in different climatic and site humidity gradients were identified. The key biotic and abiotic damaging factors were identified and was assessed they impact on crown defoliation. Relation of incidence of decay and crown defoliation was identified. Structure of spruce phenological forms... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos pasaulio valstybių derybos dėl klimato kaitos problemos sprendimo per tarptautinių santykių tarptautinių režimų teorijų prizmę. Tiriama, ar šios teorijos tinka klimato kaitos derybų dinamikai aiškinti. Tinkamas teorinis modelis yra puikus įrankis šioms deryboms analizuoti ir suprasti, tiek nuo pat jų užuomazgos XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, tiek tolimesnę jų eigą. Pateikiama išsami mokslinių darbų tarptautinių režimų teorijų ir pasaulinių klimato kaitos derybų temomis apžvalga, įvertinamas šio darbo indėlis į tokius akademinius tyrinėjimus; nustatinėjama, ar pasaulio valstybių derybas dėl klimato kaitos problemos sprendimo galima laikyti tarptautiniu režimu ir nuo kada jis buvo sukurtas; aiškinamasi, ar dominuojanti (didžiausią galią turinti) tarptautinės sistemos valstybė turi lemiamos įtakos režimo formavimuisi ir funkcionavimui; taip pat ieškoma atsakymo, kokiais klausimais dažniausiai ir labiausiai nesutapdavo valstybių pozicijos šiose tarptautinėse derybose. Siekiant pagrįsti jas paaiškinančio teorinio modelio aiškinamąją galią, jis tikrinamas ozono sluoksnio apsaugos režimo atveju. Pagrindinė magistro darbo problema – tarptautinių santykių tarptautinių režimų teorijų pritaikomumas pasauliniam klimato kaitos sprendimo režimui aiškinti. Magistro darbo objektas – tarptautinių režimų teorijos ir jomis aiškinamos pasaulinės derybos dėl klimato kaitos neigiamų pasekmių ribojimo. Darbo tikslas – patikrinti neorealizmo ir neoliberalizmo... [toliau žr. visą tekstą] / The main problem of this thesis is the ability of the international regime theory to explain the international regime to solve the climate change problem. The object of this thesis is the international regime theory and its explanation of the international climate change negotiations. The purpose of this thesis is to test the neorealistic and neoliberalistic international regime formation theories on the case of global climate change negotiations. The research is being carried out on the basis of two main assumptions: firstly, that United States of America is the hegemon of international system; such position was especially revealed at the beginning of the last decade of XX century, when Soviet Union collapsed and the Cold War ended. These events coincided with the first attempts to form an international regime to solve the climate change problem. It is assumed that only USA – the hegemon – had the ability and power to form such a regime. Secondly, the need to form such a regime arose because the essential problem was identified – global climate change. Since this problem will be negatively affecting the well-being of the all states around the world, it is their common interest to reduce its destructive consequences. During the research the definition of an international regime, created by Stephen Krasner and modified by the Tübingen research team, was used to identify the global climate change negotiations as an international regime. This regime was established in February... [to full text]

Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text] / Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Labiausiai nukenčia arti taršos šaltinių augančios miško ekosistemos, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje. Darbe taip pat analizuotas cemento dulkių poveikis paprastosios pušies metiniam radialiajam prieaugiui; įvertinti antropogeniniai radialiojo prieaugio pokyčiai „Akmenės cemento“ ir... [toliau žr. visą tekstą]

Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių, kaip aplinkos būklės indikatoriaus, vaidmuo vertinant aplinkos pokyčius yra svarbus. Metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Lietuvoje didžiausią naigiamą įtaką miško ekosistemoms turi vietiniai taršos šaltiniai. Jų aplinkoje augančios miško ekosistemos nukenčia labiausiai, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje... [toliau žr. visą tekstą] / Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text]

Analizuojama asfalto dangos konstrukcijos elgsena Lietuvos klimato sąlygomis, įvertinant temperatūros ir drėgnio, kaip vienų iš svarbiausių klimato veiksnių, įtaką kelio asfalto dangos konstrukcijos stipriui. Pateikta krintančio svorio deflektometro matavimo metodikų apžvalga kitose šalyse. Atlikta temperatūros ir drėgnio kiekvienos dienos pokyčių analizė, įvertinant jų įtaką dangos konstrukcijai. Nustatyta kelio dangos stiprio ir Eo modulio priklausomybė nuo dangos temperatūros, matuojant kelio dangos įlinkius krintančio svorio deflektometru. Kai asfalto dangos stipris matuojamas skirtingu metų laiku ar įvairiu paros metu, tai Eo modulio reikšmės turi būti redukuojamos priimtai standartinei temperatūrai. Eksperimentiniame asfalto dangų konstrukcijų ruože atliktu tyrimu patikslintas temperatūrinis redukcijos koeficientas, kuris leidžia krintančio svorio deflektometru nustatytas asfalto dangos sluoksnių Eo modulio vertes redukuoti standartinei +20 °C temperatūrai. / This final master thesis performs asphalt pavement structural behavior of the Lithuanian climate conditions, taking into account the temperature and moisture, as one of the most important climatic factors that influence the road asphalt pavement structural strength. The Falling Weight Deflectometer (FWD) measurement methods used in other countries are presented. The temperature and moisture changes in the day are analysed, evaluating their impact on pavement design. The strength of asphalt pavement layers, as well as Eo modulus values, measured using the falling weight deflectometer, strongly depend on the pavement temperature. When we use deflectometer for measuring asphalt pavement strength at different environmental conditions and in different season, the values of Eo modulus should be reduced to the assumed standard temperature. So during this research at the experimental asphalt pavement structure the temperature correction factor was revised. The use of this factor enables to adjust the Eo modulus values of asphalt pavement layers measured by the Falling Weight Deflectometer to the standard temperature of +20 °C.