Šiame darbe tiriamas skausmo, patiriamo sergant reumatoidiniu artritu, fenomenas. Įvadinėje dalyje buvo apžvelgtas skausmo fenomenas, bandyta atskleisti jo daugiabriauniškumą ir sudėtingumą. Aptartas biopsichosocialinis skausmo modelis bei skausmo vertinimo problemos. Skausmo fenomenas apžvelgtas ir kaip savarankiškas potyris, ir sąveikoje su reumatoidiniu artritu. Darbe siekiama išsiaiškinti, kaip mūsų tiriamas fenomenas patiriamas konkrečių žmonių kasdieniame gyvenime. Didelis dėmesys buvo skiriamas tiek bendriems visiems tyrimo dalyviams, tiek unikaliems patyrimo aspektams. Tyrime dalyvavo dešimt vyrų. Gauti duomenys buvo analizuojami pagal A.Giorgi pasiūlytą fenomenologinės analizės metodą. Sudaryti dešimt unikalių situacinių skausmo išgyvenimo apibrėžimų, kuriais remiantis suformuluotas bendras galutinis fenomeno apibrėžimas. Tyrimo rezultatai rodo, kad skausmo išgyvenimas sergant reumatoidiniu artritu yra gyvenimą keičianti patirtis. Jis daro labai didelę įtaka mobilumui, darbingumui, kontaktų su išoriniu pasauliu susiaurėjimui. Skausmo pasekoje patiriami įvairūs, skirtingo intensyvumo jausmai: nežinomybė, pyktis, baimė, vienišumas, nepasitikėjimas, pavydas, neviltis, nerimas, gėda, apleistumas, nereikalingumas, liūdesys, gailestis, kaltė, nepasitenkinimas. Gauti rezultatai taip pat rodo, kad skausmas tiesiogiai veikia santykius. Buvo pastebėta, kad skausmo išgyvenimas atneša ne tik neigiamus potyrius: žmonės susimąsto ir pradeda giliau suvokti pasaulį bei žmogų... [toliau žr. visą tekstą] / Research of pain phenomena for patients with rheumatoid arthritis (RA) was done in this study. The introductory part of the study is dedicated to the review of pain phenomena. The attempt was made to reveal it‘s complexity. Biopsychosocial model of pain and problems of pain evaluation were discussed. Pain was reviewed both as independent experience and in relation with rheumatoid arthritis. Attempt was made to clearify how pain is experienced by concrete persons in their everyday life. Attention was paid to aspects of pain experience both common for all participants and unique. Group of ten male chronic pain patients participated in the research. Collected data was analysed using method suggested by A. Giorgi for phenomenological analysis of interview data. Preparation of ten unique situational definitions and final common combined definition of phenomena were done. Results of the study show that pain is life changing experience for patients with rheumatoid arthritis. It greatly affects mobility, efficiency and substantially reduces contacts with outer world. It was found that pain provokes different feelings and emotions of various intensity: uncertainty, anger, fear, loneliness, lack of self-confidence, envy, despair, anxiety, shame, sorrow, regret, blame, desolation, discontent. Results of the study also show how pain directly affects relations with other people. It was revealed that pain provokes not only negative experiences: people began to reconsider and to realize... [to full text]

Tyrimo tikslas - Išanalizuoti pacientų, po kepenų persodinimo operacijos, gyvenimo kokybės pokyčius. Tyrimo uždaviniai: Ištirti, kaip pacientai, po kepenų persodinimo operacijos, vertina savo fizinę sveikatą. Ištirti pacientų, po kepenų persodinimo operacijos, psichinę ir socialinę sveikatą. Išanalizuoti pacientų, po kepenų persodinimo operacijos, problemas. Aprašyti pacientų patirtį po kepenų persodinimo operacijos. Tyrimo populiacija: VUL Santariškių klinikų 8 pacientai po kepenų persodinimo operacijos. Tyrimo metodai: Tyrimui buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas. Tyrimo tikslui ir uždaviniams įgyvendinti, buvo pasirinktas tyrimo instrumentas – pusiau struktūrizuotas giluminis interviu. Duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio (interviu atsakymų) (ang. content) analizę. Darbo rezultatai ir išvados: Šis tyrimas parodė, kad pacientai prieš kepenų persodinimo operaciją gyvenimo kokybę vertino blogiau beveik visose (išskyrus tarpusavio santykius šeimoje) srityse. Gyvenimo kokybė žymiai pagerėja, ir pokyčiai stebimi jau per pirmus tris mėnesius po operacijos. Pagerėjimas daugiausiai stebimas fizinės sveikatos srityje. Nustatyta, kad prieš operaciją blogėjo gyvenimo kokybės vertinimas, ypatingai fizinės sveikatos srityje: pacientus vargino įvairūs klinikiniai ligos simptomai, sumažėjęs fizinis aktyvumas, blogiau vertinama bendra sveikata. Galima teigti, kad ilgėjant ligos trukmei blogėjo sergančiųjų fizinė sveikata, ir gyvenimo kokybė. Vertinant pokytį po operacijos –... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research work was to investigate the life quality changes in patients after liver transplantation. Research goals: To examine how patients evaluate their own physical state. To study the patients’ mental and social health after liver transplantation. To describe the patients’ experience after liver transplantation. Patients and methods: The study was a review of 8 patients after liver transplantation (Vilnius University Hospital, Santariskiu Clinics). A quantitative research method has been used for this study. To achieve the objectives and goals of this study, in-depth follow-up interviews have been used. Content analysis has been used for data processing. Results: The study has shown that the patients before liver transplantation evaluated their quality of life as negative in all areas except for interpersonal family relations. The life quality rises dramatically, with observable changes already during a three month period after surgery. It is especially noticeable in physical state. A fall in life quality evaluation is shown before surgery, particularly the physical state: the patients experienced different clinical symptoms, decrease in physical activity, worse assessment of a general state. It is possible to claim, that the longer the illness was, the worse the patients‘quality of life and the physical states were. There were no signs of symptoms after surgery. Although, patients have to keep certain restrictions in their everyday life in order to keep... [to full text]

Darbo autorius: Laimis Viganauskas Darbo tema: Profesijos pedagogų naudojamų metodikų tyrimas ugdymo tikslų ir interaktyvumo palaikymo priemonių aspektais. Darbo rengimo vieta: Lietuvos žemės ūkio universitetas. Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra. Akademija, 2010.05.02 Darbo apimtis: 63 psl. Literatūros šaltinių: 40. Tyrimo objektas: Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro pedagogų naudojamos mokymo metodikos. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė; 2. Kokybinis tyrimas (interviu ir pamokų stebėsena). / Darbo autorius: Laimis Viganauskas Darbo tema: Profesijos pedagogų naudojamų metodikų tyrimas ugdymo tikslų ir interaktyvumo palaikymo priemonių aspektais. Darbo rengimo vieta: Lietuvos žemės ūkio universitetas. Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra. Akademija, 2010.05.02 Darbo apimtis: 63 psl. Literatūros šaltinių: 40. Tyrimo objektas: Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro pedagogų naudojamos mokymo metodikos. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė; 2. Kokybinis tyrimas (interviu ir pamokų stebėsena).

Magistrinio darbo klausimas - ar tikrai, laikinosios globos sistema, susijusi su vaikais iki trejų metų, funkcionuoja netinkamai dėl Lietuvos Respublikoje galiojančių nacionalinių teisės aktų netobulumo? Tyrimo tikslas - atskleisti vaikų iki trejų metų laikinosios globos sistemos problemines sritis ir numatyti galimybes jos tobulinimui. Norint atsakyti į tyrimo klausimą pasirinktas kokybinis tyrimas, duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Duomenys analizuoti vadovaujantis fenomenografine strategija. Tyrimo metu apklausti keturi tiriamieji dirbantys globos srityje. Tyrimo imtis sudaryta atsitiktinės tikslinė imties būdu, leidžiančiu ištirti tam tikrą tiriamųjų dalį priklausančią vienai sistemai. Vaikams iki trejų metų laikinoji globa dažniau suteikiama globos institucijose, nei šeimose ar šeimynose. Lietuva vadovaudamasi tarptautiniais įsipareigojimais privalo užtikrinti vaiko augimui saugią aplinką. Kai kuriose biologinėse vaiko šeimose aplinka vaikams nėra saugi, dėl to apribojus tėvų teises auginti vaiką jis perduodamas į laikinąją globą. Tarptautiniai teisės aktai, ratifikuoti Lietuvoje, akcentuoja, jog vaiko augimas šeimoje yra viena iš svarbiausių prigimtinių teisių. Laikinosios globos sistema turi būti kuriama taip, kad vaikai galėtų augti savo biologinėse šeimose arba globėjų šeimose. Atlikus tyrimą buvo išsiaiškinta, kad laikinosios globos sistema, skirta vaikui iki trejų metų, yra nepakankama. Išskirtos vaiko laikinosios globos probleminės sritys:... [toliau žr. visą tekstą] / Master work question. The study aims to determine whether or not, as argued by many authors, temporary the custody system related to children under three years old, functions poorly because of imperfect laws and legal acts applied Lithuania. The aim - disclose the problems of temporary custody system for children under three years and provide possibilities for its improvement. To answer the research question, it was used the qualitative research method, data collection method - semi-structured interviews. The data were analyzed according to phenomenography strategy. During the study there were examined four subjects working in the field of care. The study sample is a random sample of the target method, which allows a proportion of subjects within one system. Temporary custody for children under three years is provided in temporary care facilities rather than in foster families. In accordance with international obligations Lithuania must ensure the child's growth in a safe environment. If environment in child's biological family is not safe, then limiting the rights of parents to raise a child, he is transferred to the temporary custody. International law, ratified by Lithuania, emphasizes that the growth of the child in the family is one of the most important natural rights. Temporary custody system has to be created so that children could grow in their biological families or foster families. The research found, that Temporary custody system for children under three years is... [to full text]

Dans ce travail nous avons tenu à faire une étude comparée des éléments de la formation ainsi que les procédés de formation des adjectifs qualificatifs en français et en lituanien. Nous avons analysé et établi les parentés ainsi que les différences de la formation de l’adjectif dans les deux langues. Ce travail consiste également à faire une petite revue des caractéristiques classificatoires, morphologiques, sémantiques, des nuances de la traduction de l’adjectif français et lituanien. / Šio darbo tikslas buvo ištirti bei palyginti kokybinių būdvardžių darybos elementus prancūzų ir lietuvių kalbose. Norėdamos palyginti šias abi kalbas mes padarėme prielaidą, kad prancūzų kalboje kokybiniai būdvardžiai turi panašių darybos bruožų kaip ir lietuvių kalboje. Tyrimui buvo pasirinkti šie prancūzų rašytojų kūriniai: Albert Camus «L'étranger» («Svetimas»), Honoré de Balzac «Le Père Goriot» («Tėvas Gorijo») ir Gustave Flaubert «Madame Bovary» («Ponia Bovary»). Prancūzų kalbos kokybiniai būdvardžiai buvo lyginami su lietuviško vertimo atitikmenimis. / Objective of this work was to investigate and compare the elements of the formation of Qualitatif adjectif in French and Lithuanian languages.We revewed also the parameters of word's formation and translation specificities in both languages.

Šiame magistro darbe nagrinėjamos karių, vykdžiusių tarnybą užsienio šalyse tarpkultūrinės kompetencijos. Darbo tikslas- remiantis teoriniu karių tarpkultūrinių kompetencijų modeliu empiriškai ištirti karių, dalyvavusių multikultūrinio ugdymo procese, tarpkultūrinių kompetencijų raišką. Išanalizavus mokslinę literatūrą sudarytas teorinis karių tarpkultūrinių kompetencijų modelis bei karių kompetencijų raiškos lygmenys, kuriais remiantis naudojant kokybinį tyrimą analizuojami tyrimo duomenys ir atskleidžiamos karių multikultūrinio ugdymo spragos. Gauti tyrimo rezultatai patvirtina hipotezę, kad tarpkultūrinių kompetencijų trūkumas apsunkina karių sėkmingos trumpalaikės integracijos į kitą kultūrą procesą. / This paper researches intercultural competence of soldiers, who were employed in foreign countrys. The aim is to measure and evaluat the level of expression of intercultural competences by soldiers, who participated in military cross- cultural education, with reference to a theoretical model of soldiers intercultural competence. By analizing academic literature was designed a model of soldiers intercultural competence and build an expression criteria. On the ground of these criteria by using a qualitative reasearch method, study data was analized and lack of military cross- cultural education detected. The research confirmed a hypothesis that, a lack of intercultural competence is a barrier for successful short- time integration of soldiers in to a different culture.

Subjektyvių seksualumo išgyvenimų paauglystėje analizė nėra dažna tema psichologinių tyrimų lauke. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume sutikti su paplitusia, tačiau mokslinę žiūrą ribojančia perspektyva, seksualumą tapatinančia tik su seksualine elgsena. Šioje disertacijoje atsisakoma išankstinių nuostatų paauglių seksualumą vertinti tik kaip problematišką ir rizikingą reiškinį. Kaip heteroseksualios mergaitės išgyvena savo seksualumą viduriniosios paauglystės laikotarpiu (14-17m.)? Kaip jų seksualumas atsiskleidžia kasdienybėje? Atsakymams atrasti šiame tyrime pasitelkta kokybinio tęstinio tyrimo strategija ir interpretacinės fenomenologinės analizės metodas. 9 tyrimo dalyvių interviu medžiaga atskleidė, jog 14 -15 m. amžiuje seksualumo patirtis galima struktūruoti kaip keturias metatemas: fizinio seksualumo atpažinimą; seksualios Aš fragmentiškumą; seksualumo patyrimą kaip santykio Aš-priešingos lyties KITAS, dalį; buvimo seksualia, bet ne „pasileidusia“: naujo tapatumo paieškas. Disertacijoje formuluojama žvilgsnio situacijos koncepcija, aiškinanti seksualios Aš įsisąmoninimą. Pristatomas nuoseklus buvimą ir tapsmą seksualia paaugle iliustruojantis atvejis. / The experience of sexuality in adolescence is not a frequent research object in the field of psychological inquiry. However, it does not mean that we must accept the narrow identification of sexuality with the sexual behavior. The discourse of this thesis denies the prejudices to see adolescent sexuality as the problematic and risky phenomenon only. How the girls undergo their experience of sexuality in mid-adolescence (age 14-17)? The novel strategy of the developmental longitudinal qualitative research and the method of interpretative phenomenological analysis were selected to answer this question. The findings of nine girls (age of 14-15) interview revealed that sexual experience can be structured as four meta-themes: a) recognition of physical sexuality; b) a fragmented sexual Self; c) sexual experience as a part of intersubjective relation between SELF and the opposite sex OTHER; d) a dilemma of being sexual, but not „promiscuous“: search for a new identity. The material provides new data on the first conscious sexual experiences, conceptualized as a gaze situation. The processes of being and becoming a sexual person are uncovered through the coherent case study.

Magistro darbo tikslas - siekiant didesnio organizacijos efektyvumo nustatyti Bendrojo vertinimo modelio (BVM) taikymo VšĮ ,,Šiaulių donoras“ galimybes. Tikslui realizuoti pasirinkti tyrimo metodai: su darbo tema susijusių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių viešajį administravimą, nevyriausybines organizacijas, neatlygintiną donorystę bei Lietuvos mokslininkų publikacijų analizė, išorinės aplinkos analizė (PEST), interviu. Teorinėje dalyje analizuojami kokybės vadybos metodų taikymo ypatumai viešajame sektoriuje nevyriausybinių organizacijų aspektu. Magistro darbe nagrinėjami BVM diegimo viešojo administravimo institucijose pagrindiniai ypatumai, atskleidžiami BVM įgyvendinimo probleminiai aspektai. Tyrimo rezultatuose analizuojama išorinės aplinkos veiksnių įtaka bei BVM diegimo galimybės VšĮ „Šiaulių donoras“ įstaigos veikloje. Tyrimas atskleidė pagrindines galimybes ir grėsmes kylančias iš aplinkos bei VšĮ „Šiaulių donoras“ įstaigos kokybės lygį, vadybos kokybės žinias ir kompetencijas, vizijas bei perspektyvas siekiant efektyvesnės įstaigos paslaugų kokybės ir geresnių veiklos rezultatų rodiklių. / Master's thesis purpose - to indentify opportunities for greater organizational efficiency and the Common Assessment Framework (CAF) to VšĮ ,,Šiaulių donoras“ options. To realize the purpose investigation methods were selected: relevant to job laws oft he Republic of Lithuania, the laws governing public administration, non-governmental organizations, unpaid blood donations and the Lithuanian scientific publication sanalysis, external environmental analysis (PEST) and interview. In theoretical chapter features of quality management applications to aspects of non-governmental organizations in public sector are analyzed. In Master's thesis features of CAF integrating into public administration institutions are written, problemic aspects of realizing CAF are mentioned. In investigation rezults an influence of external enviroment and CAF opportunities in VšĮ „Šiaulių donoras“ actyvity are analyzed. The study explains main opportunities and threats which goes from outside and quality level of VšĮ „Šiaulių donoras“ , also quality management skills and competencies, visions and perspectives for more efficient institution service quality and better rates of activity rezults.

Santrauka Socialinės politikos ekspertai teigdami, jog reikia skatinti naujų solidarumo, savanorystės ir veiksmingesnių bendruomeninių iniciatyvų plėtrą, akcentuoja savigalbos grupių ir jų asociacijų svarbą. Nepakankamas įvairių, dirbančių su klientais, specialistų dėmesys klientų patiriamam streso, stigmatizacijos, pablogėjusiam socialiniam funkcionavimui, emociškai neigiamiems jausmams, socialinio statuso pasikeitimo, tarpasmeninių santykių ir socialinių vaidmenų disfunkcijoms, reikalauja socialinius darbuotojus vadovautis aukščiausio lygio metodine kompetencija. Socialinio darbo metodinis veikimas – tai intervencija į kliento gyvenimą, siekiant asmens ir jo aplinkos patvaraus pokyčio, įgalinančio jį tolesnei savarankiškai ir sėkmingai gyvenimo praktikai. Savigalbos grupės yra vienas iš sėkmingiausių socialinio darbo metodų kurie taikomi koreguojant tarpasmeninių santykių problemas, susiformavusias negatyvias nuostatas ir elgesio modelius, neįsisąmonintus poreikius ir jausmus, tokiu būdu padedant klientams adaptuotis artimiausioje aplinkoje, bendruomenėje ir visuomenėje. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau savigalbos grupių, tačiau jos yra mažai žinomos visuomenėje, gana uždaros, nebendradarbiauja tarpusavyje, o ir profesionalai nėra linkę jomis pasinaudoti, integruoti jas į teikiamą socialinę paramą klientams. Savigalbos grupės, kaip bendruomeninis reiškinys, yra išplitę įvairiose socialinės realybės srityse, tačiau yra painiojamos su kitomis... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The social policy experts argue that there is a need to activate the new forms of solidarity, voluntary movement and more effective comunity iniciatives. The most appropriate form is the self – development groups and their associations. The inadequate various professionals’ attention for the clients‘ level of the stress, stigmatization, the worsened social functioning, emotionally negative feelings, the changes of the social status, the inner relationships, the disfunction of the social roles, demand the social worker to manage the highest level in the methodical competence. The methodical action in social work is the intervention to the clients‘ environment, aiming at the personal and the external change that would influence the succesfull future well - being. The self – development groups are one of the most promising methods of social work which helps to correct the relationships with the others, the negative attitude and the behavior models, unconscious needs and feelings. In this way the cocial work clients would be helped to adapt in the foreseeable environment and society. During this decade in Lithuania the amount of the self-development groups is increasing but despite it the society is less informed about it, the groups themselves do not collaborate, are quite closed, the professionals yet are not motivated to integrate them into the social aid for the clients. The self-development groups as the communal phenomenon is outspreaded in the various social... [to full text]