Vyrauja nuomonė, kad dauguma neišsivysčiusių šalių driekiasi ties pusiauju. Šių šalių ekonomika yra silpna, vyrauja skurdas, nedarbas, išsilavinimo stoka, korupcija, ligos ir epidemijos. Kaip taisyklė, tai dažniausiai liečia šalis esančias atogražų juostoje. Teigiama, kad tokių šalių neišsivystymo priežastis yra klimatas. Teigiama, kad aplinka turi pagrindinį vaidmenį žmogaus prigimčiai. O nuo žmogaus prigimties priklauso jo siekiai, norai vystyti ir kurti geresnes pragyvenimo sąlygas savo šalyje. Neišvengiamai visi žmonės įtakojami temperatūros, drėgmės, vėjo, saulės šviesos. Šie klimatiniai veiksniai savaime suprantama gali paveikti ir pačią kultūrą. Asmenybės su skirtingomis kultūros pamatais turi skirtingus įgūdžius, žinias ir patirtį. Šie skirtumai įtakoja šalies darnumą, išsivystymo lygį ir socialinę pažangą šalyje. Darbo tikslas- išsiaiškinti šalių ilgalaikio ekonominio augimo pagrindą ir išsivystymo lygio skirtumų priežastis. Pirmoje darbo dalyje „ŠALIŲ IŠSIVYSTYMO LYGIO KLIMATINĖS IR KULTŪRINĖS PRIEŽASTYS“ aptariama šalies issivystymo lygiui įtakojančius veiksnius. Analizuojama įvairių autorių nuomonės bei diskusijos, kas gali įtakoti šalies vystymąsi. Antroje darbo dalyje „PUSIAUJO ŠALIŲ IŠSIVYSTYMO LYGIO ANALIZĖ“ aptariami atlikti įvairių autorių tyrimai, nusakantys atogrąžų ir vidutinio klimato šalių išsivystymo lygio priežastis ir pasekmes, analizuojami įvairūs rodikliai. Trečioje darbo dalyje „ŠALIŲ ILGALAIKIO EKONOMINIO AUGIMO IR IŠSIVYSTYMO LYGIO SKIRTUMŲ... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays it is supposed that the majority of undeveloped countries lie at the equator. These countries’ economy is weak, prevailing poverty, unemployment, lack of education, corruption, disease and epidemics. As a rule, it usually concerns the country in the tropical zone. It is maintained that the underdevelopment reason of these countries is the climate. The environment has a key role in human nature. Of human nature belong their aspirations, the desire to develop and create better living conditions in their country. Inevitably, all the people are affected by temperature, humidity, wind, solar light. These climatic factors may affect the self-explanatory and the same culture. Personalities with different cultural framework have different skills, knowledge and experience. These differences affect the sustainability of the country, the level of development and social progress in the country. Object of the study – countries’ long-term economic growth. Aim of the study – to clarify the basis for long-term economic growth and causes of different development. The first section of the study contains theoretical research of the factors affecting the level of countries development. Various opinions and discussions of different authors analysed, what may affect the country's development. The second section of the study presents various researches of different authors, describing the level development, the causes and consequences of the tropical and temperate countries. Analysed a... [to full text]

Magistro darbo objektas – organizacinė kultūra multinacionalinėje organizacijoje. Darbo tikslas – atskleisti organizacinės kultūros ypatumus multinacionalinėje organizacijoje. Darbo uždaviniai: atskleisti organizacinės kultūros sampratą ir įvertinti jos reikšmę organizacijos funkcionavime; pristatyti multinacionalinės organizacijos sampratą; išskirti multinacionalinių organizacijų ypatumus; atskleisti organizacinę kultūrą X organizacijoje ir nustatyti jos reikšmę kultūriniams skirtingumams. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant indukcijos, tai pat analogijos metodus, prieita prie išvados, kad organizacinė kultūra – tai vertybių sistema, plačiai pripažįstama organizacijos narių ir pasireiškianti tiek per matomus artefaktus, tiek per mažiau pastebimas nuostatas, įsitikinimus. Taikant dedukcijos metodą pastebėta, kad multinacionalinės organizacijos – tai kompleksinės ir sudėtingos verslo sistemos, plėtojančios veiklą, įvairiuose geografiškai viena nuo kitos nutolusiose, skirtinga kalba kalbančiose, nacionalinėmis tradicijomis ir papročiais išsiskiriančiose pasaulio valstybėse ir tampančios stipriai priklausančiomis tiek nuo išorinės verslo aplinkos, tiek nuo organizacijos padalinių vidinės aplinkos. Naudojantis kiekybinės anketinės apklausos, struktūrizuoto interviu bei duomenų lyginamosios analizės metodais prieita prie išvados, jog organizacijos šiltas mikroklimatas, pasitikėjimu ir pagarba paremta organizacinė kultūra, stiprina darbuotojų identifikaciją su organizacija... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis object - organizational culture in a multinational organization. Main objective - to reveal the peculiarities of organizational culture in a multinational organization. Master thesis goals: to reveal the meaning of organizational culture and to assess its functional meaning to the organization; present the meaning of a multinational organization; distinguish peculiarities of a multinational organization; divulge the organizational culture in organization X and determine it’s meaning to cultural differences. Having analyzed research literature and applied induction, analogy methods, a conclusion was approached, that organizational culture is a system of values that are widely accepted between the members of an organization and are displayed by both visible and non visible factors. By applying the method of deduction, an observation was made about multinational organization. It‘s a complex and difficult ever expanding business system, that deals with different geographical, cultural, national, traditional boundaries while at the same time being influenced by the outside market surroundings and inside corporate branch environment. By applying the methods of quantitative analysis, structural interview and comparative analysis a conclusion was approached. An organizational culture which is based on a warm microclimate, trust and respect - strengthens employee commitment and identity to the organization. Employees feel that they are a meaningful part of the... [to full text]

Šiuolaikinio Lietuvos verslo ateities tendencijos gana aiškios – rinkos plėtimasis globaliu mastu, o kiekvienos organizacijos veikla didžia dalimi priklausys nuo organizacijos vadovų ir darbuotojų tarpkultūrinio kompetetingumo. Darbe analizuojama su tarpkultūrinės kompetencijos nepakankamu vertinimu susijusi problematika. Šis darbas pateiks savalaikės informacijos apie tarpkultūrinės kompetencijos svarbą, jos pritaikymo galimybes, padės suvokti šios kompetencijos reikšmę globalėjančioje verslo erdvėje. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių: Pirmame darbo skyriuje apžvelgiama mokslinė literatūra karjeros ir kompetencijų klausimais. Pateikiama šiuolaikinės karjeros sampratos ir ją lemiančių veiksnių analizė tam, kad suvoktumėm, kokie pokyčiai įvyko šioje srityje dėl globalizacijos procesų, išskiriamos šiuolaikinės karjeros pasirinkimo gairės. Detaliai išnagrinėjama kompetencijos sąvoka, jos vertinimas organizacijose, didelį dėmesį skiriant įvairių autorių tarpkultūrinės kompetencijos vertinimui, kad įsigilintume į šio termino esmę ir reikšmingumą šiuolaikiniame pasaulyje. Antrojoje darbo dalyje – pateikiami atlikto tyrimo, kuriuo buvo siekiama kuo tiksliau įvertinti tarpkultūrinės kompetencijos įtaką asmeninei karjerai duomenys, jų analizė bei vertinimas. Trečiajame darbo skyriuje pateikiami projektiniai sprendimai, susidedantys iš 4 pagrindinių dalių. Tai siūlymai Lietuvos organizacijų vadovams, kaip vertinti, plėtoti ir ugdyti savo pačių bei savo personalo... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary Lithuanian business future trends quite clear - the market growth globally, and each organization's activities largely depend on the organization managers and intercultural competence. This work aims to clarify the intercultural competence of the essence, its applications, understand the importance of this increasingly global business enviroment. The paper consists of three main parts: The first chapter reviews the work of scientific literature career and competence issues. Given the modern concept of career development and analysis of the factors which helps to understand what changes occurred in the globalization process, distinguishes the modern career choice guidelines. Here's a career of excellence, as the modern working world of the requirement for humans, analysis. The second part of the paper - presents a study, which was designed to make accurate assessment of the impact of inter-personal career information, analysis and evaluation. In the third section are presented projects solutions, consisting of 4 main parts. It offers leaders of Lithuanian organizations on how to assess, develop and cultivate their own and their staff competencies.

Magistro darbo objektas – kultūros renginių įtaka miesto įvaizdžiui. Darbo tikslas - nustatyti kultūros renginių daromą įtaką miesto įvaizdžiui. Darbo uždaviniai: ištirti miesto įvaizdžio sampratos kompleksiškumą; išnagrinėti miesto įvaizdžio kūrimo ir kūrimosi aspektus; aptarti renginių daromą įtaką; nustatyti miesto įvaizdžio kaitą, įtakotą kultūros renginių; nustatyti koks internetinėje žiniasklaidoje kuriamas Vilniaus miesto įvaizdis, pasirinkto kultūros renginio kontekste. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, taikant alternatyvų ir analogijų metodus teorinių įvaizdžio bei renginių koncepcijų analizėje, prieita išvados, kad miestai vis labiau naudoja kultūrinius įvykius miesto įvaizdžio gerinimui, miesto plėtros skatinimui bei lankytojų bei investicijų pritraukimui. Nustatyta, kad kultūros renginiai veikia miesto įvaizdį dviem būdais: skatindami miesto įvaizdžio vertės padidinimą arba įgalindami miesto įvaizdžio kaitą. Sujungus dvi tiriamos objekto sritis aptartos kultūriniai miesto įvaizdžio dimensijų privalumai. Pasinaudojus literatūroje autorių pateiktais įvaizdžio elementais, atlikta dokumentų turinio (kontent) analizė. Ja siekiama nustatyti „Tebūnie naktis! 2007” renginį aprašančios internetinės žiniasklaidos kuriamą Viliaus miesto įvaizdį. Tyrimu patvirtinti literatūroje pateikiami duomenys, kad kultūros renginiai teigiamai veikia miesto įvaizdį, pabrėždami pozityvias miestiečių, miesto erdvės, sąveikų mieste ir atmosferos charakteristikas. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the impact of cultural events on city image. The aim is to estimate the influence that cultural events make to city image. The main goals of this work are to examine the complexity of city image concept; to reveal the processes of city image formation and imaging; to explore the influence of events and finally to identify the city image change, influenced by cultural events. Also one of the goals is to discover how Vilnius city image is presented internet media, in the context of chosen cultural event. After reviewing the publications of different authors it may be stated that cities more often tend to use cultural events as the means for city image enhancement, city development, investment and visitors attraction. It is observed that cultural events affect city image in two ways: firstly, by stimulating city image enhancement, secondly, by promoting city re-imaging. By combining two elements of this paper: city image and culture events, cultural dimensions of city image are presented as granting image of positive characteristics. This work might be useful for professors, students and events organizers who are interested in the event caused changes of city image also event-led city impacts.

Šio darbo objektas yra suinteresuotos visuomenės – kraštotyrinio sąjūdžio dalyvių ramuviečių ir žygeivių - paminklosauginės nuostatos bei praktikos sovietų Lietuvoje. Nagrinėjamas laikotarpis apima 7-9 dešimtmečius, kai Lietuvoje vyko kraštotyrinis – folklorinis sąjūdis: kūrėsi kraštotyros, žygeivių (turistų) klubai, pusiau legalūs inteligentų susibūrimai, balansavę ties sovietinės valdžios leistinumo riba, kurių patriotiškai nusiteikę nariai domėjosi savo krašto istorija, puoselėjo tautines tradicijas, rūpinosi tautos kultūros paminklų išsaugojimu ir tvarkymu. Darbo tikslas – atskleisti, kaip sovietmečiu suinteresuotos visuomenės istorinė atmintis bei kultūriniai tapatumai reiškėsi paveldo apsaugos srityje, išskirti pagrindinius, ryškiausius to meto visuomenės istorinės kultūros bruožus, jų tęstinumą ir kaitą šiandieninėje visuomenėje. Iškeltas darbo tikslas ir uždaviniai lėmė darbo struktūrą. Pirmame skyriuje aptariamos sovietų Lietuvos valdžios nuostatos praeities palikimo, istorijos atžvilgiu, kėlusios visuomenės nepasitenkinimą. Užslėptas kultūrinis / politinis valdžios – visuomenės konfliktas pasireiškė etnokultūriniame – kraštotyriniame – folkloriniame sąjūdyje, kuris nagrinėjamas antrame skyriuje. Siekiama nustatyti pagrindines žygeivių ir ramuviečių elgsenas saugant kultūros palikimą ir kaip per šias elgsenas pasireiškė požiūriai į tautos istoriją, jos herojus bei reikšmingiausius įvykius. Trečiame skyriuje apžvelgiamas tautinio atgimimo metu prasidėjęs tautos... [toliau žr. visą tekstą] / The conceptions, that have influenced during the soviet period (and still are influencing) appreciation, recognition and usage of the heritage are analyzed in this essey. The main purpose of this research work is reconstructing popular images of national history in the ethnocultural movement which had taken place in Lithunia approximately from 7‘th to 9‘th decay. To be more exact, the question under discussion is heritage presservation activities of turist clubs, called ,,žygeiviai“ and etnographic club ,,ramuviečiai“.The resource used for this essey (mostly commemorations of members who participated in the mentioned clubs) records information about motives, purposes and means of heritage conservation movement. These commemorations reveals that the strongest influence on the heritage presservation activities of ,,žygeiviai“ and ,,ramuviečiai“ had the dominant and rooted nationalistic ideology and nationalistic historical narrative which was absorbed by Lithuanian society from the first Republic of Lithuania (1918-1940). It must be mentioned, that this nationalistic ideology had an important role consolidating the people during the times when the soviet invaders and their collaborators tried to erase or change the historic memory of the nation in creating the new soviet identification. However, the nationalistic ideology was rather conservative, rigid and selective or in other words – mono-perspective. Therefore the heritage preserved by ,,žygeiviai“ ir ,,ramuviečiai“ was... [to full text]

Darbo objektas – elektroninės komercijos strategijos ir kultūrinių skirtumų įtaka jų formavimui. Darbo tikslas - pasiūlyti elektroninės komercijos strategijos modelį, kuris galėtų būti modifikuotas prisitaikant prie kultūrinių skirtumų. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti ir suklasifikuoti elektroninės komercijos strategijos modelius, kurie yra dabar naudojami kuriant e-komercijos sistemas; išanalizuoti kultūrinius skirtumus, kurie gali turėti įtakos e-komercijos sistemoms; atlikti tyrimą, kuriame analizuojamos šiuo metu naudojamos e-komercijos strategijos ir pateikti kultūrinių skirtumų poveikį; pasiūlyti e-komercijos strategijos modelį, kuris būtų modifikuotas atsižvelgiant į kultūrinius skirtumus ir pritaikomas kultūriškai skirtinguose regionuose. Ištyrus kultūrinius regionų skirtumus ir išanalizavus teorinius e-komercijos modelius prieita išvados, kad elektroninės komercijos strategijų formavimą įtakoja keturi pagrindiniai faktoriai – paslaugos, prekės ženklas, technologijos ir rinka. Kiekvienas iš jų yra būtinas formuojant strategiją, tačiau siekiant lyderystės reikia pasirinkti vieną faktorių kaip pagrindinį, o kitus palikti kaip būtinus strategijos formavimo elementus. Remiantis šiais faktoriais bei mokslinės literatūros analize suformuotas apibendrinantis elektroninės komercijos sistemų formavimo modelis. Įvertinant atliktos kultūrinių skirtumų analizės rezultatus pasiūlytas elektroninės komercijos strategijos formavimo modelis, kuriame be tradicinių... [toliau žr. visą tekstą] / Part of companies IT budgets dedicated to creating modern e-commerce systems is constantly increasing. Along with positive attitude to implementation of new technologies and e-commerce systems growth of internet users worldwide can be noticed. There are huge cultural differences between different markets, often depending not on geographical reasons, but on historical, ethical and religious aspects also. Although not enough attention is given to affect those cultural differences have on success of e-commerce solutions. Analysis of currently used e-commerce strategy models led to forming a new proposed e-commerce model based on models reviewed in analyzed sources. Four main driving factors were outlined: technology, service, brand and market. Everyone of them is necessary when forming e-commerce strategy. Analysed sources suggest choosing one of these factors as main and keeping other as less important, but necessary components in formulation of e-commerce strategy. Four countries were chosen as best representation of cultural aspects in different regions – USA, China, Russia and Great Britain. Also cultural differences that can have the affect on e-commerce system were identified. It can be noted that in USA big attention is given to time, individuality, fast decision making. There is priority for long lasting relationship and collectivism in China. In Russia reach for being noticed, orientation to Western Culture can be also noticed. In Great Britain time and individualism is... [to full text]

XX a. labai išpopuliarėjo svetimžemių rūšių augalus veisti ne tik parkuose, miškuose, tikintis ekonominės naudos, bet ir auginti darželiuose dėl dekoratyvių savybių. Svetimžemių augalų skverbimasis yra globalus reiškinys, sukeliantis nemažai ekologinių problemų ir pridarantis ekonominių nuostolių. Lietuvoje dabar užregistruota 548 svetimžemių augalų rūšys. Iš jų 281 rūšis yra introdukuota, auginta ir sulaukėjusi. Introdukuoti augalai, auginami įvairiuose želdynuose, neretai sulaukėja ir išplinta į natūralias buveines. Svarbiausiais sulaukėjusių augalų židiniais laikomi sodų bendrijos, parkai, kapinės, sąvartynai, sodybvietės. Šio bakalauro tikslas – nustatyti Rokiškio rajono apleistose sodybvietėse išlikusių kultūrinių augalų rūšių įvairovę ir paplitimą. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie darbo uždaviniai: nustatyti Rokiškio rajone apleistose sodybvietėse aptinkamų rūšių įvairovę; įvertinti išlikusių dekoratyvinių augalų gausumą; nustatyti sodybvietėse išlikusių dekoratyvinių rūšių įvairovę lemiančius veiksnius. Darbo objektu pasirinktos Rokiškio rajono kaimuose esančios apleistos sodybvietės, ir jose išlikę kultūriniai augalai. Tyrimai buvo atliekami 2010 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Viso buvo ištirtos 35 sodybvietės, esančios 15 Rokiškio rajono kaimų. Buvo tiriamos tik apleistos sodybvietės. Buvo nustatomas apytikslis sodybvietės plotas, aprašoma sodybvietės aplinka. Taip pat fiksuota, ar yra išlikusių pastatų pėdsakų, ar išlikęs vaismedžių sodas, ar matoma darželio... [toliau žr. visą tekstą] / In the 20th century it became very popular to breed the non-native species plants not only in the parks and forests in order to get an economic profit but also to grow in the gardens for their ornamental properties. The non-native plants penetration is a global phenomenon which causes quite a lot of economic problems or economic loss. Nowadays in Lithuania it is registered 548 non-native plant species. 281 species of all are introduced, cultivated and finally got wild. The most important source on alien plants are considered to be the community gardens, parks, cemeteries, dumps and homesteads. The aim of this research is to revieal the variety and spread of survived cultivated plants in abandoned homesteads of Rokiškis district. In order to reach the aim of the research it was set these objectives, as follows: to set the variety of species in Rokiškis district abandoned homesteads; to evaluate the abundance of survived ornamental plants; to set the variety of survived ornamental species causing factors in homesteads. The chosen object of the research is the abandoned homesteads in the countryside of Rokiškis district and the cultivated plants survived in there. The research was being done in July and August 2010. In total 35 homesteads were being investigated. They are in the countryside of Rokiškis district. It was investigated only the abandoned homesteads. It was set the approximate area of the homesteads and it was described the environment of the homestead. It was also... [to full text]

The aim of this study was to look at speech acts of apology used in linguistic, social, and cultural settings and to answer the question, “Do people overuse and/or misuse them?” The research was conducted on the speech act of apology and its strategies used in American, Chinese, and Lithuanian cultures with 113 total respondents. The method chosen was the Discourse Completion Test (DCT) via a web-based questionnaire. The results revealed that Americans tend to overuse apologies while Chinese and Lithuanian, on the contrary, use them less. It also revealed that the dominant apology strategy in American culture is earnest politeness with an account/explanation; when the Chinese apply such a strategy, it is the same as the American style. Lithuanians most commonly employed the strategies of expected politeness/norm and earnest politeness with an account/explanation. Recommendations are that further research be conducted in the field of apology and its strategies in Lithuanian culture. In addition, an investigation into whether or not a shift in linguistic politeness and the speech act of apology in Chinese and Lithuanian cultures has occurred due to Western influence and globalization. / Šio tyrimo tikslas buvo pažvelgti į atsiprašymus naudojamus lingvistinėje pragmatikoje ištiriant jų kultūrinius atspalvius Amerikiečių, Kinų ir Lietuvių kultūrose. Dar vienas šio darbo tikslas yra atsakyti į klausimą Ar atsiprašymai yra vartojami per dažnai/retai minėtose kultūrose? Išvardintiems tikslams pasiekti, buvo nustatyti šie siekiniai: aptarti atsiprašymų panašumus ir skirtumus Amerikiečių, Kinų ir Lietuvių kultūrose; įvertinti vyrų/moterų naudojamus atsiprašymus; pažvelgti į atsiprašymus naudojamus atsisakant kvietimo ir išsiaiškinti kokie atsiprašymai naudojami skirtingose socialinėse ir profesinėse situacijos atsižvelgiant į santykių familiarumą ir hierarchiją.

Lietuvoje profesionalioji kultūra yra susikoncentravusi ties didžiaisiais kultūros centrais didžiuosiuose miestuose. Kuo toliau į šalies pakraščius, tuo profesionaliosios kultūros sklaida mažėja, o kokybė prastėja. Kultūros sektorius yra vienas didžiausių veiksnių, kuriantis vietos patrauklumą ir parodantis jos išskirtinį veidą. Darbe analizuojama, kaip vyksta kultūros sektoriaus decentralizacija; kokie yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys kultūros sektoriaus atsinaujinimą regionuose bei kas ir kokios organizacijos turi įtakos kuriant vietos patrauklumą ir išskirtinumą. Taip pat ypatingas dėmesys yra kreipiamas pasirinkto atvejo - Kupiškio miesto kultūros sektoriaus išsamiai analizei:tiriami gyventojų kultūriniai poreikiai,prioritetai bei lūkesčiai; kultūros organizacijų tinklas ir bandoma apibrėžti jų atsinaujinimo perspektyvas. Analizuojama, kas įtakoja ir kas galėtų įtakoti kultūros lauko atsinaujinimo ir Kupiškio kaip vietos patrauklumo kūrimo procesus. / The professional culture is focused on the major cultural centers in major cities in Lithuania. The further into the nation’s borders the dissemination of professional culture decreases and its quality is getting worse. In addition to cultural sector is one of the major factors that creates the local attractiveness and shows its particularity. In this Thesis are analyzing which ways and how the cultural sector decentralization goes. Moreover there is trying to investigate what the main factors are stimulating the cultural sector renewal in regions and what types of cultural organizations have an influence in creating local attractiveness and distinctiveness. In addition to the most attention is paid to Kupiškis case study. There is investigating the cultural sector situation, and what has and what could have influence into renewal of culture field and creation of local attractiveness processes in Kupiškis.

Šiame darbe nagrinėjamas deskriptyvinis moterų atstovavimas pokomunistinių šalių parlamentuose. Siekiama išskirti esminius veiksnius, lemiančius moterų skaičiaus pokomunistinių šalių parlamentuose variaciją. Taip pat siekiama atsakyti į klausimą, ar teorijos, sukurtos aiškinti moterų atstovavimą Vakarų demokratinių šalių parlamentuose, išlaiko aiškinamąją gebą ir pokomunistinių valstybių kontekste. Remiantis legislatyvinio rekrutavimo proceso modeliu bei atlikus statistinę analizę tikrinamos išsikeltos hipotezės ir atsakoma į pagrindinį klausimą. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys moterų atstovavimą pokomunistinėse šalyse yra gimstamumas, rinkimų sistema, nedarbo lygis, moterų dalyvavimas darbo rinkoje bei visuomenės požiūris į moterų vaidmenį visuomenėje. Su tam tikromis išlygomis, teorijos, sukurtos Vakarų pasaulyje, tinka aiškinti moterų variaciją pokomunistinių šalių parlamentuose. / The paper analyzes the descriptive representation of women in post-communist countries, that is, the factors determining the representation of women in parliaments in postsocialist states. The main problem is that women are underrepresented in the analyzed sample of countries. With the average of 17 percent, the number of women falls behind the world‘s average and lags severely behind Western countries. The paper sets its primary goal: to test a set of theories developed from studies of women‘s access to political power in Western democracies. I wished to see how those theories fared in a significantly different context, the newly developing democracies of post-communist space. Three hypotheses were raised: 1. The main factor, determining the representation of women in parliaments of post-communist states is the design of electoral system; 2. The prevailing patriarchal attitude towards the role of women in the society is important, but not the essential factor; 3. Socioeconomic conditions do not explain the variance of the proportion of women found in legislative institutions of post-communist countries. Three last elections of 17 electoral democracies of post-communist countries have been included in the analysis. The model of legislative recruitment process has been used as the main theoretical framework. This process is highly influenced by cultural, political and socioeconomic contexts within which it occurs. The dependent variable in the research is the number of women... [to full text]