Šio magistro darbo tikslas yra įvertinti Lietuvos ekonominių ciklų periodiškumus, nustatyti egzistuojančius ryšius tarp jų ir rasti optimaliausią vieno iš ekonominių ciklų – vartotojų kainų indekso – prognozavimo metodą nagrinėjamu 2000-2011 m. laikotarpiu. Buvo pasiūlytas netradicinis Filipso kreivės metodas, kai nedarbo lygis keičiamas kitu ekonominiu indikatoriumi. Kyla klausimas - ar egzistuoja vadovaujantis indikatorius, galintis pagerinti prognozavimo tikslumą taikant autoregresijos modelius? Darbo rezultatai rodo, kad bendrojo vidaus produkto įtraukimas į modelį patikslina prognozes, nes šis ekonominis indikatorius yra orientuojantis. Statistiniu paketu SAS parašytas programos tekstas Filipso kreivės metodo parametrų vertinimui, kuris leidžia atlikti optimaliausią vartotojų kainų indekso modeliavimą norimą žingsnių skaičių į priekį. 2011m. antrajam ketvirčiui prognozuojamas vartotojų kainų indeksas – 133.5 su 95% pasikliautinuoju intervalu [131.8; 135.3]. Pasiūlytas informatyvus prognozių grafinis vaizdavimo būdas. / The aim of this masters‘s work is to analyse the periodicy of Lithuanian economic cycles, define dependence between them and to find best forecasting model for one of economic cycles - customer price index from 2000 to 2011. Not tradicional model named Phillips curve was proposed where unemployment rate is changed by other economic indicator. One question appears - is there any leading indicators which could outperform simple autoregression? The results of this work shows that such a possibility is feasible. Taking gross domestic product into model shows better forecasts because this indicator is orientating economic indicator. The program code with statistical packet SAS was created which evaluate optimal parameters of Phillips curve model and realize optimal forecast desired steps ahead of consumer price index. The forecasted customer price index for 2011 second quarter – 133.5 with 95% confidence interval [131.8; 135.3]. The new method of showing forecasts was proposed.

Nusikalstamumo, drausmės pažeidimų ir kriminologinės prevencijos teisinis reglamentavimas Lietuvos kariuomenėje tema aktuali, nes karių padaromos veikos sulaukia didelio susidomėjimo visuomenėje. Taip pat ši tema nėra plačiai išnagrinėta. Tyrimo problema - apibendrintos informacijos apie nusikalstamumą ir drausmės pažeidimus Lietuvos kariuomenėje stygius. Tyrimo objektas - socialiniai procesai Lietuvos kariuomenėje bei teisės pažeidimų kontrolė ir reglamentavimas. Tikslas - analizuoti nusikaltimų ir drausmės pažeidimų Lietuvos kariuomenėje procesus ir jų teisinį reglamentavimą bei pateikti siūlymus padėsiančius pagerinti situaciją nusikalstamumo ir drausmės pažeidimų Lietuvos kariuomenėje prevencijos tobulinimo srityje. Magistro baigiamojo darbo uždaviniai: 1) atskleisti Lietuvos kariuomenės veiklos bei nusikalstamumo ir drausmės pažeidimų Lietuvos kariuomenėje teisinio reglamentavimo pobūdį, žvelgiant per istorinio konteksto prizmę; 2) apibūdinti institucijas, tiriančias nusikaltimus ir drausmės pažeidimus Lietuvos kariuomenėje, bei atskleisti jų vaidmenį šiame procese; 3) analizuoti kriminologinę nusikalstamumo ir drausmės pažeidimų charakteristiką Lietuvos kariuomenėje 2009-2011 m. laikotarpiu. / The theme – The Legal Regulation of Criminality, Disciplinary Violations and Criminological Prevention in Lithuanian Military is really relevant due to the public interest for deed acts which are committed by the military personnel. This theme is not examined widely. The problem of this research defines the lack of summarized information about criminality and disciplinary violations in Lithuanian military. Research object – the social processes in Lithuanian military, the control and legal nature of law violations. The aim of this research is to analyze the processes and legal regulation of criminality and disciplinary violations in Lithuanian military and to give some suggestions how to ensure effective prevention tools for these activities. The tasks of Master’s Work are these: 1) to reveal legal regulation of Lithuanian military activity, also criminality and disciplinary violations in the military; thought historical view; 2) to describe institutions, whose are investigating the crimes and disciplinary violations in Lithuanian military and to enclose their role in this process; 3) to analyze the criminological characteristic and disciplinary violations in Lithuanian military during the period of 2009–2011.

XVII – XIX a. ir XX a. II pusės – XXI a. liaudies tapyba Lietuvos dailės istorijoje izoliuotos ir tarpusavyje beveik nelyginamos. XVII–XIX a. lietuvių liaudies tapybos reiškinį apibrėžia buitis ir religija. Valstiečio gyvenime abi sritys buvo neatskiriamos, tai reiškia, jog viena kitą veikė. Šventojo atvaizdas buvo interpretuojamas ne tik kaip estetikos pagrindu sukurtas religinis objektas, bet ir kaip ryšininkas tarp materialaus ir transcendentalaus pasaulio. Dėl tos priežasties atvaizdai iš bažnyčių (kurios suvoktos kaip šventa erdvė) paplito valstietijos tarpe. Periferijos bažnyčių interjerą puošė pasimokiusių liaudies meistrų paveikslai - profesionaliosios bažnytinės tapybos kartotės. Jos tapdavo pagrindu savamokslių meistrų kūrybai. Priklausomai nuo bažnyčios titulo, ir maldos namuose kabėjusių paveikslų – nuo parapijos globėjo iki stebuklingų atvaizdų kartočių – valstietijos tarpe plito analoginiai pavyzdžiai. Egzistavo keletas „universalių“ šventųjų, kurių atvaizdai plito nepriklausomai nuo propaguoto kulto. Jie daugeliu atvejų susiję su pragmatiškuoju aspektu: saugojo nuo gaisro, ligų, kitokių nelaimių. Tiek pasimokę, tiek savamoksliai meistrai tapė griežtai pagal krikščioniškos ikonografijos taisykles: šventieji buvo atpažįstami iš jiems būdingų atributų. Autorinei kūrybai vietos beveik nebuvo. XX a. pradžioje liaudies tapybos tradicija nunyko dėl spausdintinių devocinių atvaizdų gausos, „gražumo“ ir pigumo. Liaudies tapybos sugrįžimą žymi XX a. II pusė. Dėl... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian folk paintings periods during their existence from 17th to 19th and from the second half of the 20th to 21st centuries were isolated and no one has ever tried to compare them. 17th – 19th centuries Lithuanian folk painting defines the phenomenon of everyday life and religion. Both these areas of peasant life, were connected. What is more, it means that they used to influence each other. Holy image was interpreted not only as an aesthetic-based religious object, but also as a liaison between the material and the spiritual world. Periphery church interior used to be decorated with folk art paintings of instructed unprofessional artists, who have had reiterated church paintings. These images became the basis of self-taught artists works Both instructed unprofesionals and self-taught masters painted in strict accordance with the rules of Christian iconography: the saints were recognizable from their characteristic attributes. There were no space for artists imagination. In the beggining of the 20th century folk painting tradition disappeared because of industrial prints. They were „beautiful“ and cheep. Folk painting returned in the second half of 20th century. Because of the political situation (the second Soviet occupation of Lithuania had lasted from 1944 to 1990) in the public domain folk paintings have evolved only in conformistic genres: landscape, portrait, genre paintings, or ideological images. Sacral folk painting mostly unfolded in a private space, so they... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas - išanalizuoti lietuvių kalbos semantinio anotavimo procesą ir sukurti metodologiją, leisiančią įgyvendinti semantinio anotavimo proceso automatizavimą. Kompiuteris, kitaip nei žmogus, nesupranta ar tekstas yra rišlus ir prasmingas, ar neturi jokio rišlumo ir prasmės. Tai ypač atsiliepia verčiant tekstus, lyginant tos pačios kalbos tekstus vieną su kitu ir t.t. Semantinis anotavimo procesas leidžia išspręsti šią problemą sukurdamas metodiką, kuri leidžia aprašyti žodžių sąsajas sakiniuose, tačiau norint tekstą semantiškai suanotuoti rankiniu būdu, reikia turėti specifinių žinių ir tai reikalauja didelių laiko sąnaudų. Norint išvengti šių problemų semantinį procesą būtina automatizuoti. Šiame darbe buvo išanalizuotas lietuvių kalbai tinkantis semantinio anotavimo procesas, sukurta metodologija, leidžianti įgyvendinti semantinio anotavimo proceso automatizavimą. Metodologijos pagrindu JAVA programavimo kalba įgyvendintas automatizuoto semantinio anotavimo proceso realizavimas, atliktas eksperimentas ir pateiktos išvados. / Major aim of this work – analyze Lithuanian language semantic annotation process and develop methodology which let implement automate semantic annotation process. The computer, unlike the person, does not understand did the text is coherent and meaningful, or have no coherence and meaning. This is particularly vulnerable to the translation of the text, compared with the same language texts with one another, etc. Semantic annotation process allows to solve the problem of creating a methodology that enables to describe links between words in sentences, but in order to semantically annotate the text manually, you need to have specific knowledge and it requires time-consuming. To avoid these problems it is necessary to automate the process of semantic. In this work was analyzed the Lithuanian language suitability for semantic annotation process, developed methodology to implement semantic annotation of process automation. Methodology based Java programming language implementation of automated semantic annotation process realization of the experiment was conducted and the following conclusions.

Disertacijos tyrimo objektas – europinė epistolografijos tradicija ir jos perėmimo formos LDK XIV–XVI a., išryškinant žanrinius ir tipologinius aspektus, raidos tendencijas. Šiame darbe analizuojama, kaip susikuria ir kaip kinta europinė laiškų rašymo tradicija, teorinio vadovėlio struktūra, turinys, laiško samprata ir modelis; kokie egzistavo panašumai ir skirtumai tarp Viduramžių ir Renesanso laiškų rašymo vadovėlių; kokias vertybes jie formavo; kokią reikšmę turėjo bendroje švietimo sistemoje, kultūros formavimęsi. Tiriama, kada ir kokiu būdu europinė lotyniškosios epistolografijos tradicija perimama LDK, kaip ji funkcionavo lotyniškoje LDK epistolikoje, mokymo programose, kultūriniame gyvenime. Disertacijoje analizuojama, kaip keičiasi LDK epistolikos įvairovė XIV–XVI a., kaip laiškas, Viduramžiais atlikęs gana formalizuotas dalykinio ir asmeninio bendravimo funkcijas, Renesanso epochoje virsta saviraiškos forma, literatūriniu kūriniu. Pagrindiniai atlikto tyrimo šaltiniai – Viduramžių laiškų rašymo vadovėliai (artes dictandi) ir renesansiniai epistolografijos teoriniai veikalai (modi epistolandi). Dvi skirtingas epistolografijos tradicijas šiame darbe iliustruoja Ldk Vytauto (1350–1430) laiškai, kaip Viduramžių kanceliarinės korespondencijos pavyzdys, ir Saliamono Risinskio (? –1625) laiškų rinkinys, kaip humanistinė Renesanso laiškų išraiška. Konstatuojama, kad LDK XIV–XVI a. nebuvo sukurta originalių teorinių laiškų rašymo veikalų, bet buvo remiamasi europiniu... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the dissertation research is European epistolographic tradition and forms of its acceptance in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, by emphasizing the aspects of genre and typology, as well as trends of its development. The present paper analyzes the birth and development of the European epistle writing tradition, structure and contents of the epistolographic theory textbook, concept and model of an epistle; similarities and differences of epistle writing textbooks in the Middle Ages and Renaissance, the values influenced by such textbooks and their significance for common education system and culture formation. The dissertation makes a research on the time periods and ways, how the epistolographic tradition reached the Grand Duchy of Lithuania, how it was adopted and functioned in epistle writing of the country, school curricula and cultural life in general. Based on specific examples, the dissertation discloses the changes in variety of epistle writing in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, stressing out how an epistle, as a former and fairly formal form of business and personal communication in the Middle Ages, is turned into means of self-expression and piece of literature during the period of Renaissance. Key sources of the research performed are the epistle writing textbooks (artes dictandi) published in the 11th – 14th centuries and epistolographic theory works (modi epistolandi), extant from the 15th... [to full text]

Subject of the dissertation research is European epistolographic tradition and forms of its acceptance in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, by emphasizing the aspects of genre and typology, as well as trends of its development. The present paper analyzes the birth and development of the European epistle writing tradition, structure and contents of the epistolographic theory textbook, concept and model of an epistle; similarities and differences of epistle writing textbooks in the Middle Ages and Renaissance, the values influenced by such textbooks and their significance for common education system and culture formation. The dissertation makes a research on the time periods and ways, how the epistolographic tradition reached the Grand Duchy of Lithuania, how it was adopted and functioned in epistle writing of the country, school curricula and cultural life in general. Based on specific examples, the dissertation discloses the changes in variety of epistle writing in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, stressing out how an epistle, as a former and fairly formal form of business and personal communication in the Middle Ages, is turned into means of self-expression and piece of literature during the period of Renaissance. Key sources of the research performed are the epistle writing textbooks (artes dictandi) published in the 11th – 14th centuries and epistolographic theory works (modi epistolandi), extant from the 15th... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektas – europinė epistolografijos tradicija ir jos perėmimo formos LDK XIV–XVI a., išryškinant žanrinius ir tipologinius aspektus, raidos tendencijas. Šiame darbe analizuojama, kaip susikuria ir kaip kinta europinė laiškų rašymo tradicija, teorinio vadovėlio struktūra, turinys, laiško samprata ir modelis; kokie egzistavo panašumai ir skirtumai tarp Viduramžių ir Renesanso laiškų rašymo vadovėlių; kokias vertybes jie formavo; kokią reikšmę turėjo bendroje švietimo sistemoje, kultūros formavimęsi. Tiriama, kada ir kokiu būdu europinė lotyniškosios epistolografijos tradicija perimama LDK, kaip ji funkcionavo lotyniškoje LDK epistolikoje, mokymo programose, kultūriniame gyvenime. Disertacijoje analizuojama, kaip keičiasi LDK epistolikos įvairovė XIV–XVI a., kaip laiškas, Viduramžiais atlikęs gana formalizuotas dalykinio ir asmeninio bendravimo funkcijas, Renesanso epochoje virsta saviraiškos forma, literatūriniu kūriniu. Pagrindiniai atlikto tyrimo šaltiniai – Viduramžių laiškų rašymo vadovėliai (artes dictandi) ir renesansiniai epistolografijos teoriniai veikalai (modi epistolandi). Dvi skirtingas epistolografijos tradicijas šiame darbe iliustruoja Ldk Vytauto (1350–1430) laiškai, kaip Viduramžių kanceliarinės korespondencijos pavyzdys, ir Saliamono Risinskio (? –1625) laiškų rinkinys, kaip humanistinė Renesanso laiškų išraiška. Konstatuojama, kad LDK XIV–XVI a. nebuvo sukurta originalių teorinių laiškų rašymo veikalų, bet buvo remiamasi europiniu... [toliau žr. visą tekstą]

K. Keblys knygoje „Lietuvių literatūra svetur 1945-1967“ pažymi, kad M. Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo“ (1957) kartu su tokių lietuvių literatūros kūrėjų, kaip A. Barono „Mėnesiena“ (1957) ir A. Škėmos „Balta drobulė“ (1958), veikalais išsiskyrė iš 1956-1959 m. parašytų kūrinių. Pirmųjų dviejų rašytojų romanai „įpūtė“ naujų vėjų į lietuvių literatūros erdvę. Tvirtinama, kad A. Škėmos „Baltos drobulės“ įnašas buvo didžiausias, ir 1956-1959 m. laikotarpis sietinas būtent su A. Škėmos romanu „Balta drobulė“. Bet M. Katiliškis lietuvių literatūros istorijoje išsiskiria šiuo savo romanu iš kitų rašytojų gretų dėl jame tvyrančios drąsios erotikos sklaidos. Šio darbo tema – Erotikos sklaida M. Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“. Temos pasirinkimą lėmė noras atskleisti lietuvių kūrėjo ir jo amžininkų požiūrį į erotiką, pažvelgti, kaip kiekvienas jų suvokė ir vaizdavo, atrodo, lietuvių tautai nepriimtinus (tabu), tačiau aktualius dalykus. Šio darbo tikslas – nagrinėti, analizuoti M. Katiliškio novelių romane „Miškais ateina ruduo“ erotikos sklaidą. Taip pat kaip kontekstą pasitelkiant Lazdynų Pelėdos „Klaida“ (1909), A. Kazio Puidos „Žemės giesmė“ (1911), J. Lindės-Dobilo „Blūdas arba Lietuva buvusios Rosijos revoliucijos mete“ (1912), Juozo Tumo-Vaižganto „Pragiedruliai. Vaizdai kovos dėl kultūros. Gondingos kraštas“ I T. (1918), Juozo Tumo-Vaižganto „Pragiedruliai. Vaizdai kovos dėl kultūros. Vaduvų kraštas“ (1920), A... [toliau žr. visą tekstą] / In the book “Lietuvių literatūra svetur 1945-1967” K. Keblys says, that the novel “Miškais ateina ruduo” (1957) by M. Katiliškis together with the works of such Lithuanian writers as “Mėnesiena” (1957) by A. Baronas and “Balta drobulė” (1958) by Škėma stood out from other works written in 1956-1959. The novels of the first two authors were breath fresh impetus in Lithuanian literature. The biggest contribution was of the novel “Balta drobulė” by A. Škėma and the period of 1956-1959 is associated with the novel “Balta drobulė” by A. Škėma. But M. Katiliškis with this novel stands out from other writers in Lithuanian literature because of its bold spread of eroticism. The topic of the thesis is the spread of eroticism in the novel “Miškais ateina ruduo” by M. Katiliškis. The selection of the topic was determined by the wish to reveal the attitude of the author and his contemporaries towards erotika, to see how each of them perceived and portrayed rather relevant subjects which seem unacceptable (taboo) subjects to Lithuanian nation. The aim of this paper is to investigate the spread of the eroticism in the novel “Miškais ateina ruduo” by M. Katiliškis. As a means of background taking the novel “Klaida” (1909) by Lazdynų Pelėda, “Žemės giesmė” (1911) by A. Kazys Puida, the novel “Blūdas, arba Lietuva buvusios Rosijos mete” (1912) by J. Lindė-Dobilas, “Pragiedruliai”. Vaizdai kovos dėl kultūros. Gondingos kraštas I T (1918) by Juozas Tumas-Vaižgantas... [to full text]

Tyrimo objektas: Lietuvos ir Norvegijos 7-8 klasių mokinių fizinio aktyvumo ir pajėgumo rodikliai. Tyrimo tikslas: Nustatyti Lietuvos ir Norvegijos 7-8 klasių mokinių fizinio aktyvumo ir pajėgumo rodiklius. Tyrimo uždaviniai: 1.nustatyti Lietuvos mokinių fizinį aktyvumą ir fizinį pajėgumą, 2.nustatyti Norvegijos mokinių fizinį aktyvumą ir fizinį pajėgumą, 3.palyginti Lietuvos ir Norvegijos mokinių fizinį aktyvumą ir pajėgumą. Rezultatai: Tyrimai parodė, kad mergaičių atliekančių keletą mažo ar vidutinio intensyvumo pratimų, pirmojo testo (sėsti ir siekti) rezultatai buvo geresni nei tokių pratimų neatliekančių mergaičių (p<0,05; Pearsono koreliacijos koeficientas -0,428). Berniukų, kas savaitę atliekančių vidutinio intensyvumo pratimus (trumpiau nei 30 min. ir mažiau nei 5 kartus per savaitę) antrojo testo rezultatai taip pat buvo geresni palyginus su mažiau sportuojančiais berniukais (p<0,05; Pearsono koreliacijos koeficientas -0,340). Pirmojo ir antrojo testo rezultatai taip pat buvo geresni berniukų, kurie atlieka pratimus, didinančius raumenų jėgą (p<0,05; Pearsono koreliacijos koeficientai atitinkamai -0,365 ir -0,379). Svarbu pastebėti, kad koreliacijos koeficientai nors ir patikimi, tačiau nėra dideli. Norvegijos mokinių fizinio aktyvumo ir pajėgumo tarpusavio ryšio rezultatai. Kaip ir Lietuvos vaikų atveju, dauguma kintamųjų tarpusavyje nekoreliuoja, t.y. p>0,05. Išvados: Vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas yra būtinas jų normaliam augimui ir... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: physical activity and fitness rates of Lithuanian and Norwegian children. Research purpose: to determine physical activity and fitness rates of Lithuanian and Norwegian children. Research goals: 1. to determine physical activity and physical fitness of Lithuanian children; 2. to determine physical activity and physical fitness of Norwegian children; 3. to compare physical activity and fitness of Lithuanian and Norwegian children. Results: The research showed, that the results of the first test (sit and reach) of girls, performing a few little or medium intensity exercises were superior of girls, who were not performing such exercises (p<0,05; Pearson correlation rate -0,428). The results of the boys second test, who were performing medium intensity exercises every week (less than 5 times a week and up to 30 minutes), were also superior compared to the boys, who were exercising less (p<0,05; Pearson correlation rate -0,340). As for the boys, who perform exercises, which increase muscle strength, results were superior of the first and second tests (p<0,05; Pearson correlation rate respectively –0.365 and – 0.379). Although correlation rates are reliable, they are not significant. The results of physical activity and fitness interconnection of Norwegian children. As was the case of Lithuanian children, most of the variables do not correlate in between (p>0.05). Conclusions: Physical activity is essential for normal growth and development of children... [to full text]

Aktualumas: Žaidėjų ir komandos tobulėjimo vyksmo išdava yra tam tikras žaidėjų ir komandos parengtumas (Bompa, 1999; Buceta, 2000; Stonkus, 2002). Kurčiųjų krepšinio treniruočių teorijai ir praktikai bei žaidiminei veiklai tobulinti svarbu moksliškai tyrinėti bei susisteminti Lietuvos kurčiųjų krepšininkų fizinio parengtumo, jų varžybinės veiklos ypatumus 2007 m. II-jame ir 2011 m. III – jame Pasaulio kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatuose, kadangi šia tema literatūros yra labai nedaug, o tai yra labai svarbu ruošiant kurčiuosius krepšininkus busimiems čempionatams. Tyrimo objektas: Lietuvos kurčiųjų krepšininkų parengtumas ir žaidiminė veikla 2007 m. II-jame ir 2011 m. III – jame Pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionatuose. Tyrimo subjektas: Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės žaidėjai. Tyrimo tikslas: Atskleisti Lietuvos kurčiųjų krepšinio vyrų rinktinės fizinio parengtumo ir žaidiminės veiklos II-jame ir III-jame Pasaulio kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatuose ypatumus. Hipotezė: Manytume, kad parengtumo ir žaidiminės veiklos analizė gali atskleisti Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės dalyvavimo II-jame bei III-jame Pasaulio kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatuose rezultatyvumo prielaidas. Uždaviniai: 1 Išnagrinėti ir palyginti Lietuvos kurčiųjų krepšinio vyrų rinktinės fizinį parengtumą ir funkcinį pajėgumą rengiantis 2007 m. II-jam ir 2011 m. III-jam Pasaulio kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatams. 2. Išanalizuoti ir palyginti Lietuvos kurčiųjų krepšinio... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance: The outcome of the process of the improvement of players and a team is a certain preparedness of players and a team (Bompa, 1999; Buceta, 2000; Stonkus, 2002). In order to improve the theory and practice of death basketball trainings and playing activities, it is significant to study scientifically and to systemize physical preparedness death basketball players, particularities of their competitive activities in II and III World Deaf Men Basketball Championships in 2007 and 2011 respectively, because there is little literature on this subject and it is very important when preparing deaf basketball players for future championships. Object of the study: Preparedness and playing activities of Lithuanian deaf basketball players in II and III World Deaf Basketball Championships in 2007 and 2011 accordingly. Subject of the study: The players of the Lithuanian National Deaf Men Team. Goal of the study: Show the particularities of physical preparedness and playing activities of the Lithuanian National Deaf Men Team in II and III World Deaf Men Basketball Championships. Hypothesis: We suppose that an analysis of preparedness and playing activities can show the presumptions of the results of the participation of the Lithuanian National Deaf Basketball Team in II and III World Deaf Men Basketball Championships. Tasks: 1. Study and to compare physical preparedness and functional capacity of the Lithuanian National Deaf Men Basketball Team in II and III World Deaf Men... [to full text]

Disertacijoje tiriami ir aprašomi senosios lietuvių kalbos klitiniai įvardžiai (formos m(i), t(i)), pateikiamas išsamus jų sąvadas. Remiantis surinkta medžiaga, įvertinamos klitinių įvardžių linksnių reikšmės, apibrėžiama šių formų pozicija sakinyje ir pozicija žodžio, prie kurio šlyja klitinis įvardis, atžvilgiu, apžvelgiama klitinių įvardžių raida, jų vartosenos pokyčiai. Teorinėje darbo dalyje aptariami tipologiniai klitikų parametrai ir tyrimai, taip pat veiksmažodiniai ir antrosios pozicijos klitikai, kelių kalbų klitinių įvardžių sistemų raida — tarpinė padėtis tarp veiksmažodinių ir antrosios pozicijos klitikų. Nustatomi lietuvių kalbos senųjų raštų pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių pozicijos sakinyje tipai. Tiriamojoje darbo dalyje chronologiškai ir pagal atskirus autorius išsamiai analizuojama lietuvių XVI—XVIII a. raštų klitinių įvardžių vartosena. Nemažai duomenų apie klitinių įvardžių raidą, vartosenos pokyčius teikiama remiantis to paties teksto ar tekstų rinkinio skirtingų laikotarpių leidimais. Be kitų disertacijos išvadų, pastebėta, kad senosios lietuvių kalbos klitinių įvardžių raida yra tipologiškai artima slavų kalboms. Panašiai kaip jose, lietuvių kalbos senuosiuose raštuose klitiniai įvardžiai rodo stiprią tendenciją eiti greta veiksmažodžio lyčių, nors yra atvejų, kuriuos galima vertinti ir kaip atitinkančius archajišką Wackernagelio poziciją. / The dissertation investigates and describes the pronominal clitics of the Old Lithuanian (forms m(i), t(i)). It also provides a detailed inventory of these forms. On the basis of the collected material, declensional meanings of pronominal clitics are evaluated, the position of the forms in a sentence is defined as well as their position in respect of the word to which the pronominal clitic is adjacent. An overview of the evolution of pronominal clitics and the changes of their usage is adduced. The theoretical part of the paper discusses the typological parameters and researches of clitics, as well as the verbal and the second position clitics, and the evolution of multi-language systems of pronominal clitics – an intermediate position between the verbal and the second position clitics. The types of the positions in a sentence of the first and the second person pronominal clitics in the Old Lithuanian are determined. The investigative part of the thesis adduces the usage of the patterns of pronominal clitics in the Lithuanian texts of the 16th-18th centuries, analyzed in detail, in chronological order and according to individual authors. A lot of information about the evolution of the pronominal clitics and the changes of their usage is given on the basis of the editions of different periods of the same text or a set of texts. Among the other conclusions of the thesis, it is noted that the evolution of the pronominal clitics of the Old Lithuanian is typologically similar to... [to full text]