Šio darbo objektas - socialinio judėjimo struktūra bei naujųjų medijų poveikis jai. Susiejant socialinius judėjimus su politiniu aktyvizmu postindustrinėse visuomenėse darbe nagrinėjama kokį poveikį naujųjų medijų sklaida gali turėti politiniam aktyvizmui. Darbo tikslas – remiantis egzistuojančiomis socialinių judėjimų teorijomis paaiškinti kaip naujosios medijos gali įtakoti socialinių judėjimų raidą. Darbu siekiama įvesti teorijas į Lietuvos socialinį kontekstą patikrinant jų veiksmingumą aiškinant politinį aktyvizmą Lietuvoje. Tyrimo tikslams pasiekti darbe sprendžiami šie pagrindinai uždaviniai: analizuojamos socialinius judėjimus aiškinančios teorijos; analizuojamos egzistuojančios žinios apie naująsias medijas; atlikti šių teorijų sintezę; apsibrėžiamos tyrimui reikalingos sąvokos; sudaroma tyrimo metodologija; atliekamas pasirinkto atvejo tyrimas; aptariamos platesnio šio tyrimo rezultatų taikymo galimybes. Darbe naudojamas atvejo tyrimo metodas. Tam pasitelktas vienas Vilniaus mieste besivystančio viešųjų erdvių išsaugojimo judėjimo mobilizacinis atvejis. Buvo atliktas judėjimo narių naudojamos naujienų grupės stebėjimas, kiekybinė šios grupės narių aktyvumo grupėje analizė bei kokybiniai giluminiai interviu su judėjimo dalyviais. Keliama hipotezė, kad nagrinėjamas judėjimas veikia kaip pasklidęs tinklas, apjungiantis jau prieš mobilizaciją veiksmui egzistavusius socialinius tinklus. Komunikacija naujosiomis medijomis sustiprina ryšius tarp atskirų jau egzistavusio... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this master thesis is a structure of a social movement and influence of new media on it. Linking social movements with political activism in postindustrial societies this works aims to find out possible influence of new media on political activism. The aim of this work is to explain impact of new media on social movement evolution by using established theories of social movement research. By way of this work established social movement theories were brought to the Lithuanian social context this way checking their validity in explaining political activism in Lithuania. The main objectives were these: to analyze theories of social movements; to analyze existing knowledge on new media; using these theories in explaining influence of new media on social movements; to define main concepts of the research; to create methodology of the case study; to carry out a case study; to discuss possible generalization of the results. A case study was used as a method. One mobilization case of public space preservation movement in Vilnius was chosen. A method triangulation, usual to use in case studies, contained observation of the newsgroup, used by activists, quantitative analysis of newsgroup activity and deep qualitative interviews with participants of the movement. The hypothesis was that “social movement was an all-channel network connecting social networks which existed already before the act of mobilization. Communication using new media strengthens the existing links... [to full text]

Magistro darbo objektas – socialinė medija bei jos naudojimas verslo organizacijose, darbo tikslas – išnagrinėti socialinės medijos naudojimą verslo organizacijose. Darbo tikslui pasiekti formuluojami tokie darbo uždaviniai: išnagrinėti socialinės medijos esmę ir sampratą; išanalizuoti pagrindinės socialinės medijos formas, jų bruožus; nustatyti socialinės medijos įtaką verslo organizacijoms; ištirti socialinės medijos naudojimo situaciją Lietuvos verslo organizacijose. Siekiant darbo tikslo suformuluotų uždavinių pagalba, buvo pasirinkta atitinkama magistro darbo struktūra. Pirmame darbo skyriuje stengiamasi pateikti socialinės medijos sampratą aptariant socialinės medijos vystimąsi, apibrėžimą, paaiškinant jos esmę. Taip pat aptariami bendrieji socialinės medijos bruožai. Antrame darbo skyriuje, remiantis kelių autorių pateiktomis socialinės medijos formomis, pateikiama išsami konkrečios formos samprata, paskirtis bei praktinio taikymo galimybės verslo organizacijose. Trečiame darbo skyriuje socialinė medija siejama su verslo organizacijomis: pagrindžiama socialinės medijos nauda, atskleidžiamos jos teikiamos galimybės bei aptariama socialinės medijos politika bei jos būtinumas. Taip pat pateikiama socialinės medijos naudojimo verslo organizacijose SSGG analizė. Ketvirtame darbo skyriuje pateikiamas socialinės medijos naudojimo Lietuvos verslo organizacijose tyrimas, jo rezultatų apibendrinimas. Teorinėje magistro darbo dalyje, apimančioje tris skyrius, buvo naudotas... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays business dynamics determines the inevitable ir constant search for a new methods of raising business efficiency. Social media is at the heart of modern business wealth, profit, competitive advantage creation. Social media provides opportunities for organizations to raise the effectiveness of business processes, to strengthen the brand name, to establish an effective connection with a consumers and to make use of every other facilities which we will help an organization to withstand in the competitive environment. Objective of the diploma thesis is social media and its implementation in the business organizations. The aim of the work is to analyze the implementation of the social media in the business organizations. The aim of the practical part of this thesis is to identify the situation of social media application in Lithuanian business organizations. The aims of the work were reached by analyzing theoretical framework of the social media concept and by researching the social media implementation in the Lithuanian business organizations. The first part of this thesis is dedicated to the analysis of social media concept, discussing the evolution of this discipline, its definition, determining its nature and essence. The main characteristics of the social media are presented and its context is identified. The second part is dedicated to the analysis of the theoretical framework of the social media theories. The diversity of the social media form is presented. Each... [to full text]

Šiame bakalauro darbe siekiama ištirti klaidos raiškos ir patyrimo galimybes skaitmeninėse audiovizualinėse medijose. Klaida analizuojama kaip teorinė ir filosofinė sąvoka. Klaidos ir skaitmeninių medijų patyrimo santykyje iškyla sinestezijos reikšmė, kvestionuojanti skaitmeninių medijų juslinio patyrimo sąlygas. Klaidos apraiškos skaitmeninėse medijose tiriamos ne tik teoriškai, žvelgiama ir į trikties (angl. glitch ) reiškinį kaip į tiesioginę skaitmeninės klaidos apraišką tiek garsinėje, tiek ir vizualinėje terpėse. Taip pat apžvelgiama klaidos kaip idėjos apraiškos muzikoje ir vizualiajame mene. Kūrybiniame video darbe apjungiama vizuali triktis ir muzikinė improvizacija. Audiovizualinis patyrimas sukuria klaidos pojūčio tėkmę, atskleidžia improvizacijos ir medijų ekspresyvumą. / This culminating project seeks to examine error manifestation and experience possibilities in audiovisual media. Error is analyzed as theoretical and philosophical definition. The meaning of synesthesia arises in the relation of error and digital media experience, questioning the way digital media is percieved. Manifestations of error in digital media is examined not only theoretically, glitch is examined as manifestation both in audio and video mediums. Also considered are the ideas of glitch in audio and visual art. Video work seeks to cover visual glitch with musical improvisation. Audiovisual experience creates the flow of glitch experience, uncovers improvisation and expression of media.

Šiame darbe aptariamos kinetinės tipografikos atsiradimo prielaidos: klasikinis modernizmas, šrifto įtaigos įteisinimas, kinas. Analizuojami ryšiai tarp kinetinės tipografikos ir naujųjų medijų. Kalbama apie kinetinės tipografikos vizualinę ir stilistinę raišką, estetinius siekius, atsižvelgiant į tipografikos modifikacijas. Įvardijami skirtumai tarp kinetinės tipografikos ir spausdintinės eksperimentinės tipografikos, išryškinama kinetinės tipografikos komunikavimo specifiką. / This work discusses about the main assumptions of kinetic typography: classical modernism, validation of the font suggestion,film. This work analyzes the connection between kinetic typography and new media. It is about visual and stylistic expression of kinetic typography, aesthetic aspirations, considering to modifications of typography. This work identifies the differences between the kinetic typography and printed experimental typography, it highlights the communication specifics of kinetic typography.

Magistro darbe analizuojama medijos koncentracijos įtaka profesionaliai žurnalistikai. Darbo tikslas – išnagrinėti žiniasklaidos koncentracijos priežastis ir kismą, kokią įtaką gali turėti koncentracijos didėjimas pliuralizmui ir žurnalisto darbui. Tikslo siekimui suformuluoti uždaviniai: aptarti, kokiais teisiniais aktais reguliuojama koncentracija šalyje ir Europoje, išnagrinėti užsienio kapitalo skvarbą ir įtaką Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, anketavimo būdu atlikti tyrimą, kurio metu išnagrinėti žiniasklaidos koncentracijos įtaką žurnalisto darbui. Darbe keliamos hipotezės: Didėjant medijos koncentracijai, mažėja žiniasklaidos pliuralizmas; Profesionali žurnalistika nebeatlieka savo misijos – pirmiausia tenkinti visuomeninį interesą; Didžiosios žiniasklaidos įmonės ima reguliuoti visuomenės mintis; atskaitomybė ir skaidrumas gali sustiprinti žiniasklaidos priemonių patikimumą ir solidumą auditorijos akyse. Medijos koncentracijos ir jos įtakos pliuralizmui bei profesionaliai žurnalistikai problemos nagrinėjamos remiantis įvairiais autoriais (David Croteau, Anthony Smith, Denis McQuail, Jurgen Habermas, Ben H. Bagdikian), Europos Sąjungos, Lietuvos ir kitų šalių teisės aktais, straipsniais periodinėje spaudoje ir t.t. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis aiškina koncentracijos sąvokos esmę, kilmę, vystymosi procesus, jos reikšmę žiniasklaidos rinkoje, nagrinėja teisės aktus, reguliuojančius koncentracijos procesus, aptaria žiniasklaidos koncentracijos įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / For five decades Lithuania had very limited media: television, newspapers and radio stations were controlled by the state. In 1990 when Lithuania regained its independence, the situation changed: commercial television appeared, private radio stations were created, newspapers experienced an “explosion”. In sixteen years of independence an opinion came about that due to various reasons (newspapers buying other newspapers, there are less owners of media channels, owners are more concerned with profits and less with informing the public) the choice of media is getting poorer, the quality of journalists’ work is getting worse. Several years of changes created increasing media concentration in Lithuania. Lithuanian journalism market is being divided among large business corporations and media magnates. Despite of that, owners and growing media concentration are not talked about – information is hidden, media corporations do not answer to the public. Professional journalism has an important function in the society: it helps to keep democracy, increases public society activity, satisfies public needs and ensures the feedback, but at the same time remains a passive and objective information transmitter. These functions are best delivered by pluralistic journalism, but the question is whether pluralism remains in media concentration. Today there are several opinions regarding media concentration. There are proposals to stop media concentration with rules and regulations or encourage... [to full text]

Darbe analizuojama J. Baudrillardo filosofija, fundamentalios problemos, iškylančios medijoms radikaliai transformavus šiuolaikinę visuomenę. / In the study we analyse Baudrillard's philosophy, Problematics of the study lies on media analysis and transformation of the society.

Justina Kibildė – Mergaičių seksualizacija fotografijose, instaliacija – fotografijų ciklas „Mažosios moterys“: Audiovizualinio meno studijų bakalauro baigiamasis darbas / vadovas A. Uogintas; Šiaulių universitetas, Menų fakultetas, Audiovizualinio meno katedra. Šiauliai, 2012 m.. 56 p. / Kibildė Justina – Sexualisation of girls in photography, installation – cycle of photographs „Little women“: Closing Bachelor’s work of media art studies / lecturer A. Uogintas; Šiauliai university, Faculty of arts, Media art department. Šiauliai, 2012. 56 p.

Teoriniame darbe “Medijos ir juslinis patyrimas” nagrinėjamas sudėtingas technologinių medijų ir žmogaus kūno santykis. Apžvelgiamas naujųjų medijų, technokultūros identitetas, nagrinėjamas autoriaus ir kūrybiškumo klausimas mechanizuotame kūrybos procese. Taip pat analizuojamos žmogaus juslių sinestezijos apraiškos ir bandomi atrasti natūralumo bei dirbtinumo atskirtos taškai, nekūniškų patirčių patyrimo galimybės. Apžvelgiamas futuristinis raiškos būdas, svarstomos technologinės utopijos prognozės. Darbe taip pat fiksuojamas praktinio kūrybinio darbo, audiovideo instaliacijos “Maratonas” atlikimo procesas nuo koncpecijos sukūrimo iki realaus projekto įgyvendinimo. Darbe remiamasi lietuvių ir užsienio meno teoretikų darbais. / The theoretical work “Media and sensory experience” deals with complicated relationship between technological media and human body. Overviews new medias, technocultural identity, examines the question of author and creativity in the mechanical creative process. It also analazises manifestations of human senses synesthesia and tries to discover the points of difference in naturalness and artificiancy, opportunities of expierences not based on human body. The work also overviews the futuristical way of expression, considers the forecasts of technological utopia. The capture of creative work, audiovideo installation “Marathon” process from conception to actual implementation is also included. Work is based on Lithuanian and foreign art theorists jobs.

Magistro darbo objektas – komunikacijos samprata komunikacijos moksluose, darbo dalykas – vieninga komunikacijos samprata komunikacijos moksluose. Darbo tikslas – išanalizuoti Niklaso Luhmanno sistemų teoriją ir jos pritaikymo komunikacijos mokslams aspektus. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti komunikacijos sampratą komunikacijos moksluose; išanalizuoti Luhmanno sistemų teoriją; nustatyti ir išanalizuoti Luhmanno sistemų teorijos pritaikymo komunikacijos mokslams aspektus; kritiškai įvertinti Luhmanno sistemų teoriją. Atlikus literatūros analizę, taikant lyginimo ir sintezės metodus, darbu nustatyta, kad šiandien komunikacijos mokslai patiria daug mokslui esminių problemų, iš kurių paminėtinos šios: kelios besiskiriančios ir tarpusavyje dialogo beveik neieškančios komunikacijos paradigmos, šimtai ribotų komunikacijos teorijų, komunikacijos mokslų fragmentiškumas ir jų lėtas progresas. Tačiau esmine komunikacijos mokslų problema siūloma laikyti vieningos komunikacijos sampratos komunikacijos moksluose nebuvimu. Šiuo darbu kelta hipotezė, kad Luhmanno sistemų teorija, atliepdama daugelį komunikacijos mokslų problemų, pateikia universalią (vieningą) komunikacijos sampratą, kuri taikytina komunikacijos mokslams. Šiuo darbu hipotezė patvirtinta ir argumentuota, kad Luhmanno sistemų teorija teoriškai ir praktiškai pritaikoma komunikacijos mokslams. Teorinis Luhmanno sistemų teorijos pritaikymo komunikacijos mokslams apsektas – persvarstydama informacijos ir... [toliau žr. visą tekstą] / This work aimed to tackle some problems of communication sciences that were suggested to be counted as key ones, such as several different and distant communication paradigms, heaps of limited communication theories, fragmented study field in communication sciences, slow progress of communication sciences. But the general problem of communication sciences is suggested to be the absence of a single and unified understanding of communication as such in communication sciences. The work is pointed to the search of a unified conception of communication in communication sciences. The hypotheses of the work suggests that Niklas Luhmann’s systems theory gives you a unifying conception of communication in communication sciences. To prove that the author of this work analyzed the application of Luhmann’s systems theory to communication sciences. Doing that he analyzed the conception of communication in today’s communication sciences, as well as the Luhmann’s systems theory as an object, and the aspects of the application of Luhmann’s systems theory to communication sciences. Lastly, Luhmann’s systems theory was valued critically. The analysis of Luhmann’s systems theory showed that this theory has a twofold relevance to communication sciences. Firstly, coping with core problems of communication sciences Luhmann’s systems theory suggests a new conception of communication. According to Luhmann, communication could be described as a social system formed in the process of interaction of... [to full text]

Šių laikų muziejų lauko veikėjus – steigėjus, kuratorius ir lankytojus,– jų egzistavimo aplinką veikia tinklaveikos visuomenė ir virtualybės kultūra. Skaitmeninių medijų raiška muziejuje yra medijų sąveika, kurios pagrindu tyrimo metu apibrėžtos skirtingos muziejaus 0.0, 1.0 ir 2.0 sampratos. Muzealumas paveikus tik tada, kai visi muziejininkystės elementai pritaikomi atitinkamam kultūros lygmeniui ir muziejinė komunikacija vyksta atsižvelgiant į partnerių interesus. Išryškėję sisteminiai prieštaravimai rodo, jog skaitmeninių medijų raiškos kryptys Lietuvos valdžios institucijose, muziejuose ir visuomenėje nevisada sutampa. Tiriant nustatyta, kad sovietmečiu Lietuvos muziejų komunikacijoje vyravo komunistinio režimo kontrolės sustiprinta ir tradicinių medijų raiškos bei industrinės visuomenės poreikių suformuota muziejaus 0.0 samprata. Atgavus nepriklausomybę, skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose atitiko užsitęsusį Gartner metodologijos lūkesčių piką, kuris lėmė vėlyvą masinį skaitmeninių medijų taikymo etapą – produktyvumo plokštumą. Atliktas socialinės tinklaveikos įrankių Lietuvos muziejų svetainėse, apsilankymų jose ir paskyrose „Facebook“ socialinėje medijoje charakteristikų tyrimas, muziejų klasterizavimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos muziejų komunikaciją virtualioje erdvėje vykdo ne pagal tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkančio dalyvaujamojo muziejaus 2.0, bet pagal pereinamajam laikotarpiui iš industrinės į tinklaveikos visuomenei artimą... [toliau žr. visą tekstą] / The modern museum field actors – the founders, curators and visitors – their existence environment is influenced by network society and virtuality culture. Digital media expression in the museum is the media interaction, according to which the different concepts of museum 0.0, 1.0 and 2.0 were defined in this research. Museality is effective only when all the elements of the museum are adapted to the appropriate cultural level of the museum and communication happens taking into account the interests of partners. Systemic contradictions which became obvious show that the trends of the expression in the digital media in Lithuanian government institutions, museums and society do not always match. The research revealed that during the Soviet times, the museum 0.0 concept was dominant in Lithuanian museums communication strengthened by the control of communist regime and formed by the traditional media expression, and the needs of the industrial society. After the restoration of independence, the application of digital media in Lithuanian museums corresponded to the prolonged expectations peak of Gartner methodology, which has resulted in late massive stage in the application of digital media – the plateau of productivity. The research concerning characteristics of social networking tools in Lithuanian museum websites, visits to them, and in Facebook social media accounts and museums clustering results show that the majority of Lithuanian museums perform the communication in... [to full text]