Darbe yra analizuojamos su žmogaus būtimi susijusios problemos ir kaip jos sąlygoja pagrindinių dramų herojų tragiškumą ir mirtį. Išanalizavus šias problemas toliau jos yra lyginamos tarpusavyje, t.y., kas yra panašaus tarp dramų herojų Hamleto ir Skirgailos ir kuo jie skiriasi. Šio lyginamojo tyrimo objektas yra dramų herojų Hamleto ir Skirgailos egzistencinės problemos, jų tragiškumas ir kelias į mirtį. / The work analyses problems, linked with the existence of human beings and their effect on the tragedy and death of the main heroes of dramas. After analysis of these problems, dramas are further compared, i.e. similarities and differences are observed between Hamlet and Skirgaila in these dramas.

Temat mojej pracy magisterskiej to Obrazy eschatologiczne we współczesnych pieśniach pogrzebowych na Wileńszczyźnie. Powstał on z założenia, że pieśń pogrzebowa jest pewnym odzwierciedleniem tradycyjnej kultury narodowej oraz ludowej, ma stare korzenie i przez ich pryzmat możemy dopatrzeć się różnych wyobrażeń dotyczących podstawowych zagadnień egzystencjalnych, a przede wszystkich wizji zaświatów i życia pozagrobowego.. Materiał do pracy został wyekscerpowany ze śpiewnika pani Ireny Tarejlis, z domu Czaplińskiej (ur. 1932 r., zam. we wsi Stakińce, rej. wileński), zawierającego 42 pieśni. Praca została podzielona na trzy bloki tematyczne: problematyka śmierci w ujęciu ogólnokulturowym, współczesna sytuacja pieśni pogrzebowej na Wileńszczyźnie oraz koncepcja nieba, czyśćca i piekła w pieśniach pogrzebowych. Analizowany repertuar tworów pieśniowych odzwierciedla wizje zaświatów w bardzo zróżnicowany sposób. O ile współczesna eschatologia skupia się raczej na myśli o niebie, zaś takie przerażające wizje, jak piekło czy czyściec znikają ze świadomości społecznej - to repertuar pieśni pogrzebowych, na który składają się pieśni powstałe w różnych epokach historycznych, odwierciedlają najczęściej tradycyjne modele miejsc pośmiertnych lub stanów: piekło, niebo oraz czyściec. Pełnią one w pieśniach funkcję dydaktyczną i zmuszają człowieka do pewnych rozważań i przemyśleń na temat życia i śmierci. / Mano magistrinio darbo tema yra Pomirtinio gyvenimo vaizdai šiuolaikinėse Vilniaus krašto lenkų laidotuvių giesmėse. Šios giesmės yra tradicinės bei liaudies kultūros atspindys. Jų raida siekia seniausius laikus, todėl tai duoda galimybę geriau pažinti mūsų protėvių pasaulėžiūrą, o ypač pomirtinio gyvenimo vaizdus. Medžiaga darbui buvo paimta iš Irenos Tareilis (gimusios 1932 m., gyvenančios Stakėnų kaime, Vilniaus r.) giesmyno, kuriame yra 42 dainos. Darbas yra padalintas į tris teminius blokus: mirties tematika tarpkultūriniame kontekste, dabartinė Vilniaus krašto laidotuvių giesmių situacija ir dangaus, skaistyklos bei pragaro koncepcija šiose giesmėse. Tyrimas parodė, kad pomirtinio gyvenimo vaizdavimas giesmėse yra labai įvairus. Dabartinė eschatologija labiau pabrėžia dangaus svarbą žmogaus sielai ir mažiau dėmesio kreipia į baisią pragaro bei skaistyklos viziją. Atvirkščiai yra įvairių laikų laidotuvių giesmėse, kuriose vaizduojami tradiciniai pomirtinio gyvenimo modeliai ir pragare, ir skaistykloje, ir danguje. Šis vaizdavimas atlieka didaktinę funkciją, priverčia žmones susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį. / The title of my master's thesis is AN AFTERLIFE IMAGES IN MODERN POLISH FUNERAL HYMNS OF THE VILNIUS REGION. This is a reflection of these traditional songs and folk culture. Their development comes from the ancient times, so it gives us an opportunity to get some knowledge about our ancestors’ worldview, especially afterlife images. The material was taken from the hymn book of Irena Tareilis (born in 1932., living in Stakėnas village, Vilnius distr.), containing 42 songs. The work is divided into three thematic sections: the theme of death in an intercultural context, the current situation of the Vilnius region funeral songs and heaven, purgatory and hell concept in these hymns. The study showed that the afterlife portrayal of hymns is very diverse. The current eschatology more emphasis on the importance of the human soul, heaven, and pay less attention to the terrible vision of hell and purgatory. On the other hand, there are different times of the funeral hymns, depicting the traditional patterns of life after death in hell and purgatory, and heaven. This representation plays a didactic function, forces people to think about life and death.

Kriminalinės naujienos žiniasklaidoje dažnai prilyginamos rimtosioms naujienoms. Tai nevisuomet klaidinga, nes tam tikri kriminalinių naujienų bruožai padeda žmonėms geriau orientuotis aplinkoje, teisingiau ją vertinti ar net gauti praktiškai naudingos, faktinės informacijos. Vis dėlto daugeliu atvejų kriminalai žiniasklaidoje užima pernelyg svarbią vietą, nes teoriškai gali būti prilyginami minkštosioms žinims. Kriminalinių naujienų pateikimo kokybė labai priklauso nuo žiniasklaidos ir teisėsaugos bendradarbiavimo, nes teisėsauga dažnai yra vienintelis tokios informacijos šaltinis žurnalistams. Toks naujienų pobūdis lemia, kad kriminalus rengiantys žurnalistai privalo išmanyti ir gebėti taikyti teisines bei etines nuostatas, nurodytas tiek įstatymuose, tiek etikos kodeksuose. Siekiant pakeisti nusikaltimo vertinimą visuomenėje ir išvengti nusikaltimo marginalizavimo bei iš to kylančios traukos, būtinas žiniasklaidos bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, kuriant nusikaltimų kontrolės politiką. Kriminalinių naujienų patrauklumą lemia ir kultūriniai veiksniai. Tokios tautos kaip lietuviai, kurioms istoriškai artimesnis gyvenimas mažose bendruomenėse gana komplikuotai išgyvena šiuolaikinį žmonių susvetimėjimą, urbanizaciją etc. Tai vienas iš kultūrinių bruožų, lemiančių potraukį mirčiai, kuri tarsi atgaivina artimumo, prisirišimo instinktą. Panašūs procesai vyksta ir kitose Vakarų valstybėse. Kriminalinės naujienos žiniasklaidoje atlieka gana svarbią psichologinę... [toliau žr. visą tekstą] / Crime news in Lithuanian mass media often is presented as hard news. It is not always a mistake, because some of the features of crime news help the audience to orientate themselves and to value their social environment much more fairly. However crime news can seem too important in many kinds of news media, as theoretically crime news should be attributed to soft news category. Quality of crime news depends on the co-operation of mass media and justice institutions, because police or prosecutors often are the only source of information for journalists. Also journalists who work on crime issues must know and be able to put into practice legal and ethical norms. In case of changing prejudices of society related to crime and avoid the marginalization of crime (which often causes the attraction to crime subjects), news media and justice institution should create crime control policy. The attraction to crime news is also caused by cultural factors. Such nations as Lithuanians who are used to live in small communities find it difficult to adapt themselves to the urbanization and the growing of social distance among people. This is one of the reasons why people feel attracted to death – it reminds instincts of closeness and attachment. Power of mass media makes crime and death collective phenomenon and strengthen the pathological public sphere. In this case news media works as a mediator and keeps together all members of community. Empirical research showed that the audience takes... [to full text]

Darbo objektas – apoloniškumo ir dionisiškumo tragiškumas. Darbo tikslas: analizuoti tragedijos gimimą ir mirtį F. Nietzsche‘s filosofiniame veikale „Tragedijos gimimas ir mirtis“. Darbo uždaviniai: 1. Pristatyti apoloniškumo sampratą metafizine prasme; 2. Pateikti apoloniškumo sampratą estetine prasme; 3. Supažindinti su dionisiškojo prado samprata; 4. Priešpastatyti dionisiškumą sokratiškumui ir platoniškumui. Darbo problema. Savo veikale Tragedijos gimimas tragediją F. Nietzsche atskleidžia remdamasis dionisiškuoju ir apoloniškuoju pradais, išskirdamas jų skirtumus ir priešpriešas bei tuo pačiu pateikdamas jų sintezę. F. Nietzsche‘s suvokimas, kuris atsiskleidžia jo kūrinyje yra stipriai įtakotas A. Schopenhauerio, valios kaip vaizdinio supratimo, kuriuo yra pagrįstas apoloniškasis pradas ir R. Wagnerio muzikos suvokimo, kuris pasireiškia kaip dionisiškasis pradas. Apoloniškąjį pradą F. Nietzsche remdamasis Šopenhaueriu pateikia kaip plastinį vaizdinį, kurį prilygina sapnui. Apoloniškumą filosofas skirsto į dvi dalis: metafiziką ir estetiką. Pirmuoju atveju apoloniškumas suvokiamas, kaip tam tikros ribos, apibrėžiančios tai, kas yra gera ir teisinga, neperžengia saiko ribų. Antruoju atveju apoloniškumas suvokiamas, kaip grynas estetinis grožis. / The object – tragedy of Apolonas and Dionisius origins. Aim: To analyze the tragedy of the birth amd death of Nietzsche’s philosophical work The Birth of Tragedy. Tasks: Introduction to the concept of Apolonas origin metaphysical sense; The aesthetic concept of Apolonas origin; Introduction to the concept of Dionisius origin; Show opposition between origin of Dionisius and Socrates Work problem: In his work Birth of Tragedy, Nietzsche reveals the basis of Apolonas and Dionisius origins, realeasing their differences and contradictions, and at the same time giving treir synthesis. Nietzsche’s perception, which revealed the piece is heavily influenced by A. Schopenhauer, the will of the visual understanding, which is based of Apolonas origin and Wagner’s music perception, which affects how origin of Dionisius is originated. Nietzsche based on Schopenhauer compares primal element of Apolonas origin presents as plastic visual, which he equates to the dream. The philosopher divides origin of Apolonas into two parts: the methaphysics and aesthetics. In the firs case origin of Apolonas is perceived as a certain threshold, which define what is good and right, as well as it doesn’t excess moderation limits. In the latter case, origin of Apolonas is perceived as pure aesthetic beauty.

Šiame magistro darbe: Pirmojoje dalyje atskleidžiamas krikščionybės požiūris į mirtį pagal Senąjį bei Naująjį Testamentus bei pagal naujausius Bažnyčios dokumentus. Aptariama kaip šis požiūris turėtų atsispindėti laidotuvių kontekste. Antrojoje darbo dalyje analizuojamas tradicinės bažnytinės laidotuvių apeiginės praktikos pagal Katalikų Bažnyčios dokumentus, apžvelgiami liaudies pamaldumo papročiai Lietuvoje nuo senųjų laikų iki mūsų dienų. Šioje dalyje taip pat tiriamos ir apibendrinamos laidotuvių tradicijos Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijose. Trečiojoje dalyje gvildenami krikščioniškosios mirties sampratos ir laidotuvių papročių panaudojimo ugdymo procese klausimai. Šioje darbo dalyje analizuojamos Bendrosios Katalikų tikybos programos mokyklai ir parapinės katechezės programos, pateikiamos kai kurios įžvalgos bei rekomendacijos, kaip kančios, mirties, laidotuvių, Vėlinių, amžinybės klausimus teikti katechezėje arba per tikybos pamokas. / The paper studies catholic funeral traditions in Lithuania in the light of the Scripture and of the teaching of the Church. The aim of the research is to show both the positive and the negative tendencies of popular piety in this respect and to define their educational meaning. The first part of the paper is devoted to a thotough analysis of Christian attitude towards death and dying. It provides references to the Old and New Testamentes, as well as to the newest Church documents. The second part provides the historical description of funeral traditions in Lithuania. It discusses their origin and their changes through the centuries. This part also includes a research on present funeral traditions as seen from the answers of twenty respondents from two parishes of Vilnius. The third part of the paper investigates into the school syllabi and parish catechesis programs. The task of this investigation is to see if the Christian attitude towards death and burial is property taught to children and adolescents. This part ends with several cathecetical recommendations. The paper concludes that funeral traditios in Lithuania especially in towns, are gradually losing their spirituality. Therefore, children and young people should be tought more opently about death and eternal life. Parish communities should pay more attention to preserving what is holy and sincere what can stimulate Christian hope, faith relationships and prayer. I have determined the correlations and disparities of... [to full text]

The legitimating of euthanasia raise the conflict of private and social interests. While raising the autonomy and wealth of individual as an ideal order to every state in the society of the second half of twentieth century people felt, that they have a right to carry out their decisions related to their as well as to the other individual’s way of death. In 1996 in Lithuania the legislation which gave the right to the patient to reject the treatment was adopted which is why now in our country we can also raise the question whether the right to choose the treatment is not enough liberal to call it the right to choose death.

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su civilinės bylos nutraukimo instituto taikymo praktiniais aspektais Lietuvoje. Siekiant atskleisti civilinės bylos nutraukimo taikymo praktinių aspektų specifiką, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į teorinius šio instituto ypatumus: civilinės bylos nutraukimas išskiriamas iš kitų bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo būdų, atskleidžiamas santykis su pareiškimo palikimu nenagrinėto. Pabrėžiama ypatingai svarbi šio instituto taikymo juridinių padarinių reikšmė – bylos nutraukimas užkerta kelią iš naujo kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent tokios teisinės pasekmės lemia šio instituto taikymo praktikoje svarbą. Kiekvienas bylos nutraukimo pagrindas analizuojamas atskirai, atitinkamu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste, didelį dėmesį skiriant teismo formuojamai pozicijai taikant konkretų bylos nutraukimo pagrindą. Taip pat nagrinėjamos skirtingos teismo pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa. Galiausiai bylos nutraukimo pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygas bei pasekmes. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti suprasti specifinius bylos nutraukimo atvejus ir išvengti šalims nepagrįsto bylos nutraukimo. / The most actual aspects are examined of application of civil case termination institute in Lithuania in this work. Firstly, the attention is payed to theoretic peculiarities of this institute for the purpose to reveal particularity of application of civil case termination in practice: civil case termination is distinguished between other ways of civil case closings without court decision and the relation is revealed between this institute and claim which is leaved unheard. The importance of legal consequences of the application of this institute is emphasized in the work – the same litigants are not allowed to appeal to the court with the same claim. Because of these consequences the application of civil case termination institute is significant in practice too. Each basis of civil case termination is analized separately in specific legal circumstances and the attention is payed to the court position. Different court positions in the cases with the same legal circumstances are analized too. Eventually, the legitimacy of civil case termination is judging on specification and consequences of each basis civil case termination. The work is summarized with findings, which should help the parties to understand peculiar cases of civil case termination and avoid unjustified case termination.