Gastrointestinės stromos tumorai (GIST) – dažniausi mezenchiminės kilmės virškinamojo trakto navikai, kurie pradėti identifikuoti ir diagnozuoti tik per pastaruosius 25 m. GIST, pagal ligos progresavimo reliatyvią riziką, klasifikuojami į rizikos kategorijas, kurių nustatymas 2002 m. Nacionalinių sveikatos institutų sutarimu (NSI) paremtas dviem kintamaisiais: naviko dydžiu ir navikinių ląstelių mitozių skaičiumi 50 DPRL, kurių apimamas plotas įvairių studijų ir rekomendacijų duomenimis varijuoja nuo 5 mm² iki 11,9 mm². Neaišku, kaip netikslus mitozių skaičius įtakoja rizikos kategorijos nustatymą bei jų sąsajas su ligos progresavimu. Nors atliktose didžiausiose GIST studijose teigiama, kad, esant identiškiems morfologiniams požymiams, skrandžio GIST prognozė geresnė, kiti tyrėjai nustatė morfologinius požymius lemiančius geresnę šių navikų prognozę. Esant prieštaringoms nuomonėms, tyrimo metu nustatėme ir palyginome skirtingų lokalizacijų GIST morfologinius požymius ir prognozę. NSI klasifikacijoje buvo pastebėta, kad ligos prognozę įtakoja ir GIST histologinis fenotipas, tačiau tuomet nebuvo pakankamai atliktų studijų, paneigiančių ar patvirtinančių šiuos teiginius, todėl detaliai nagrinėjome skirtingų histologinių fenotipų GIST morfologinius požymius ir jų įtaką ligos prognozei bei kitų morfologinių požymių: naviko dydžio, mitozių skaičiaus, ląstelingumo, branduolių polimorfizmo ir nekrozės sąsajas su ligos prognoze. / Gastrointestinal stromal tumours (GIST) – the most common mesenchymal tumours of the gastrointestinal tract which have been identified and diagnosed in the past 25 years. GIST, according to relative risk of disease progression, are classified in risk categories which under the agreement of the National Institutes of Health (2002) were based on two variables: tumour size and mitotic count in 50 HPF, which total area varies from 5 mm² to 11.9 mm². There is no consensus what area is sufficient for the counting of mitoses. Thus, we compare number of GIST tumor cell mitoses in different sized areas and evaluated the impact of mitotic rate changes in determination of risk categories and their relation to the progression of the disease. According to the data of largest GIST study, disease prognosis is also influenced by tumour localization, other researchers found morphological features of these tumours leading to a better prognosis. Thus, we identified and compared the different localizations of GIST morphological features and prognosis. It was observed that disease prognosis is also determined by the tumour histological phenotype, but up till now the controversial results of histological phenotypes relationship to disease prognosis are published. We set morphological features of different GIST histological phenotypes and evaluate their relation to disease progression, evaluate the impact of GIST morphological features to disease prognosis.

Naminė obelis (Malus x domestica Borkh.) yra vienas plačiausiai auginamų ir ekonomiškai svarbių vaismedžių. Obels vainiko architektūra yra biologinis požymis, nuo kurio priklauso vaismedžio derėjimo tipas, sąnaudų genėjimui poreikis. Obels vainiko architektūros tyrimai apima augimo reguliatorių taikymo, šakų vystymosi, genėjimo, aplinkos veiksnių poveikio augalų vainiko architektūrai tyrimus. Genetiniai ir fiziologiniai aspektai kol kas mažai ištirti. Tyrimų tikslas – ištirti obels vainiko architektūros paveldėjimą, nustatyti morfologinius ir molekulinius žymenis, susietus su obels vainiko forma ir numatyti jų panaudojimą juvenaliniame raidos tarpsnyje prognozuojant obels hibridų vainiko formą. Pirmą kartą nustatyti koloninės ir svyrančios vainiko formos obelų morfologiniai ir biocheminiai žymenys juvenaliniame raidos tarpsnyje. Šių žymenų naudojimas leidžia atrinkti norimos vainiko formos hibridus pirmais auginimo metais. Nustatyti obels morfologinių požymių, tiesiogiai susietų su vainiko architektūra, paveldėjimo dėsningumai. Ištirta, kad kryžminimuose naudotų koloninių veislių Co genas yra heterozigotinėje būsenoje. Pirmą kartą ištirta augalo hormonų dinamika skirtingos vainiko formos obelų lapuose vegetacijos laikotarpiu. Atskleistas abscizo ir giberelo rūgščių antagonistinis ryšys bei sinergetinis ryšys tarp giberelo rūgšties ir zeatino kontroliuojant obelų tarpubamblio ilgį. Pirmą kartą nustatyti biocheminiai žymenys, tinkami hibridų koloninei vainiko formai... [toliau žr. visą tekstą] / Apple (Malus x domestica Borkh.) is one of the most widespread and economically important fruit trees. Canopy architecture of an apple determines fruit bearing and demand for pruning. Main apple canopy architecture topics are related to application of growth regulators, fertilizers, studies of shoot development and pruning, and environmental influence. Genetic and physiologic aspects are studied less. The aim of the research was to investigate inheritance of apple tree canopy architecture, to identify morphological and molecular markers related to canopy architecture and to evaluate their usage in predicting canopy ideotype of apple seedlings in juvenile phase. Morphological and biochemical markers for selection of columnar and weeping apple seedlings were identified for the first time. Usage of these markers enables to select hybrids with desired canopy form during first year of growing. Regularities of morphological trait inheritance were established. It was established, that Co gene is dominant heterozygous in parental columnar clones. Dynamics of phytohormones in leafs of apple trees with different canopy architecture during vegetation were evaluated for the first time. Antagonistic relation between abscisic and giberelic acids and synergetic link between giberelic acid and zeatin controlling apple internode length was identified. Biochemical markers for identifying columnar seedling canopy in juvenile phase were established for the first time. High amount of auxin and... [to full text]

Uosialapis klevas (Acer negundo) vienas iš 5 invazinių naikintinų augalų Lietuvoje. Dėl jo agresyvaus skverbimosi į vandens pakrančių bendrijas ir daromos žalos bioįvairovei pradėti tyrimai kuriais siekiama išsiaiškinti uosialapio klevo ekologines ir biologines savybes, populiacijų sudėtį ir daromą poveikį aplinkai. Darbo tikslas – nustatyti uosialapio klevo derėjimo ir vaisių morfologinių požymių priklausomybę nuo medžių amžiaus ir buveinės sąlygų. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti tirtų uosialapio klevo populiacijų moteriškųjų individų brandos amžių; 2. Įvertinti uosialapio klevo kekių dydžio priklausomybę nuo medžio amžiaus ir buveinės sąlygų; 3. Nustatyti vaisių morfologinių požymių priklausomybę nuo medžio amžiaus ir buveinės sąlygų; 4. Ištirti uosialapio klevo vaisių morfologinių požymių įvairovę. / Ash-leaf maple (Acer negundo) is listed among 5 alien invasive plant species in Lithuania. Because of intense invasion to the habitats of river banks and negative influence on biodiversity, investigations on this species biological and ecological caracteristics were started in order to reveal its impact on natural environment. The aim of the work was to reveal fecundity and variation of fruit parameters in relationship with tree age and habitat characteristics. Following tasks were formulated: (1) to reveal age of fecundity of female individuals of ash-leaf maple; (2) to estimate dependence of raceme parameters upon tree age and habitat characteristics; (3) to reveal relationships of fruit morphological parameters with tree age and habitat characteristics; (4) to investigate variation of fruit parameters in and among populations.

Viena iš svarbiausių daugiamečio sportinio rengimo veiksmingumo sąlygų yra tikslingas profesionalus rengimo valdymas: multispektrinis ir daugiamokslinis vyksmas – tikslingas atleto sportinio parengtumo gerinimas, įgyvendinant numatytas pratybų ir varžybų programas Būtina veiksmingo sportinio rengimo valdymo sąlyga – svarbiausių veiksnių, labiausiai lemiančių jaunųjų krepšininkų sportinį parengtumą ir sportinių rezultatų gerėjimą, geriausių rezultatų siekimą, pažinimas. Tai svarbu todėl, kad krepšininkų žaidimo kokybė, sėkmė svarbiausiose varžybose priklauso nuo daugelio veiksnių. Deja, pasigendama tyrimų, nagrinėjančių pagrindinių jaunųjų krepšininkų morfologinių ir greitumo jėgos rodiklių priklausomybę, jų įtaką fiziniam jaunųjų krepšininkų parengtumui. Iškyla aktuali mokslinė problema – nustatyti jaunųjų krepšininkų morfologinių ir greitumo jėgos rodiklius, jų kaitą ir tarpusavio ryšį brendimo laikotarpiu. Tyrimo objektas – jaunųjų krepšininkų morfologiniai ir greitumo jėgos rodikliai, jų kaita ir tarpusavio ryšys. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti jaunųjų krepšininkų morfologinius ir greitumo jėgos rodiklius, jų kaitą ir tarpusavio ryšį brendimo laikotarpiu. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti pagrindinius jaunųjų krepšininkų morfologinius rodiklius ir jų kaitą. 2. Nustatyti ir įvertinti greitumo jėgos rodiklius ir jų kaitą. 3. Nustatyti morfologinių ir greitumo jėgos rodiklių tarpusavio ryšį. Tyrimo metodai Tyrimo uždaviniams spręsti buvo taikyti tokie... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most significant conditions for the effective long-term athlete training is a purposeful professional control of training: multispectral and interdisciplinary process focused on the improvement of athletic training by implementing planned programs of training sessions and competitions. An essential condition for effective athletic training is the understanding of the most important factors influencing athletic fitness and increased sport performance in young basketball players. The quality of their play and the success in the main competitions depend on a series of factors. This awareness and the lack of previous studies analysing interdependence between the key morphological characteristics and the indicators of velocity power as well as their influence on physical fitness in young players make this scientific problem to determine morphological characteristics and the indicators of velocity power in young basketball players, their change and correlation during puberty relevant. Object of the study: morphological characteristics and indicators of velocity power in young basketball players, their change and interrelations. Aim of the study is to determine and evaluate morphological characteristics and indicators of velocity power, their change and correlation during the period of puberty. Objectives of the study: 4. To determine and evaluate the main morphological characteristics in young basketball players and their change. 5. To determine and evaluate indicators... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama gruntų morfologinės struktūros įtaka jų suspaudžiamumui. Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje detaliai aprašomas gruntų morfologinės struktūros nustatymo tyrimams taikytas metodas, aptariami jo trūkumai ir privalumai, pateikiamos visos morfologiniams parametrams apskaičiuoti taikytos formulės. Atlikta gruntų morfologinės struktūros įtakos suspaudžiamumui teorijos apžvalga. Trumpai paaiškinama, pagal kokius kriterijus bandymams buvo pasirenkami gruntai. Praktinėje dalyje aprašomi gruntų granuliometrinės sudėties, morfologinės struktūros nustatymo bei spūdumo bandymų rezultatai. Išsamiai aprašoma kiekvieno praktinės dalies eksperimento eiga, problemos, su kuriomis buvo susiduriama darbo metu. Atlikta gautų rezultatų analizė, kurioje aptariama morfologinės struktūros įtaka gruntų suspaudžiamumui. Pagal šią analizę formuluojamos išvados ir teikiami pasiūlymai tolesniam darbui bei gautų rezultatų patikslinimui. Darbą sudaro 6 pagrindinės dalys: įvadas, literatūros apžvalga, eksperimentiniai tyrimai, rezultatų analizė, bendros išvados ir priedai. Darbo apimtis – 75 p. teksto be priedų, 43 p. priedų, 37 literatūros šaltiniai, 33 paveikslai ir 15 lentelių. / The master thesis purpose is to determine the influence of particle shape on the mechanical properties of sand. The work consists of theoretical and practical parts. The theoretical part describes the applied method for evaluating morphometric characteristics of particles. Also the discussion of advantages and disadvantages of this method and overview of theory of influence of particle shape on soil compressibility were made. Finally the criteria for choosing soils for research was discussed. In practical part of this thesis the results of experimental investigations were introduced. Firstly the evaluating of soil grading and estimation of morphometric characteristic of its particles were made. In order to determine the influence of morphometric characteristic on sands compressibility the oedometer tests was performed. Also there are introduced detailed courses of all experimental investigations and problems which have been encountered during processes. After all experimental investigations the analysis of results were made. According to this analysis, conclusions and proposals for further work and clarification of the results were obtained. The thesis consists of six basic parts such as introduction, literature review, experimental researches, analysis of researches data, conclusions and proposals, accessories. The final work consists of 75 p. of text without appendixes, 43 p. of appendixes, 37 bibliographical entries. 33 pictures, 15tables.

Didėjant aplinkos taršai ir miškų nykimui, vis didesnę reikšmę įgyja medžių fiziologinės funkcijos ir biocheminės-biofizinės reakcijos. Iš visų medžių rūšių spygliuočiai yra patys jautriausi teršalų indikatoriai, savo morfologiniais pokyčiais signalizuojantys apie pasikeitusią aplinkos būklę. Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. įsteigtas tam, kad būtų išsaugoti nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksai bei antropoekosistemos, reprezentuojančios Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir naudojimui reguliuoti. Nuo septinto dešimtmečio susirūpinus pavienių gamtos ir kultūros objektų – atodangų, medžių, piliakalnių, pastatų ir pan. – išsaugojimu, kai kurioms šio krašto vertybėms buvo suteiktas gamtos ar kultūros paminklo statusas. Pagal tarptautinio miškų monitoringo metodiką (Manual on Methods <…>, 1994), buvo ištirta Žemaitijos nacionalinio parko 408 paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) apskaitos medžių pagal svarbiausius I-ojo lygio miškų monitoringo rodiklius: Krafto klasę, perimetrą, viršūnės būklę, sausų šakų kiekį, derėjimą, spyglių išsilaikymo amžių, lajos formą, lajos pažeidimo tipą, lajos defoliaciją, 1/3 lajos defoliaciją, vizualiai pastebimus medžių pažeidimus. Morfologinių rodiklių reikšmės indikuoja, kad Žemaitijos nacionalinio parko eglynų būklė yra gana gera: eglių sausų šakų vidutinis kiekis – 18,62±0,32 %, spyglių išsilaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / While environment pollution and forest disappearance are constantly increasing physiological functions and biochemical – biophysical reactions of trees are gaining growing significance. Conifers are the most sensitive indicators of pollution of all the kinds of trees; they, using their morphological changes, can signalize about aberrant environmental condition. Žemaitijos National Park was established by Lithuanian Republic Highest Council in 1991 in order to conserve the landscape complexes of national importance and anthropoecosystems, representing the nature and culture distinction of Žemaitija ethnografical district. Besides, one of the main purpose of Žemaitija National Park is to save, arrange and regulate the using of these nature and culture resources. In the 7th decade it was bothered about the conserving the single objects – exposures, trees, mounds, buildings etc., some of them was provided the status of nature or culture monument. According to international methods of forestry monitoring (Manual on Methods <…>, 1994), 408 vulgar firs (Picea abies (L.) H.Karst) have been investigated. The main indices of the 1st level forestry monitoring have been assessed: Kraft rating, perimeter, the condition of treetop, the amount of dead branches, crop, the age of thorn persistence, tree form, the type of lesion, defoliation, 1/3 of defoliation and violation that can be seen visually. The age of thorn persistence, defoliation and 1/3 of defoliation have been chosen as main... [to full text]

Magistro darbe analizuojami Kalninės pušies Pinus mugo Turra Kuršių nerijoje morfologiniai ir genetiniai požymiai, galintys identifikuoti jų porūšius. Tyrimo objektas – Kalninė pušis Pinus mugo Turra, auganti Kuršių nerijos teritorijoje. Šio tyrimo tikslas – įvertinti Pinus mugo porūšių morfologinius požymius Kuršių nerijoje bei nustatyti, šioje teritorijoje labiausiai išplitusio Pinus mugo porūšio nothssp. rotundata Link įvairių morfotipų taksonominę priklausomybę pagal raktinius morfologinius ir genetinius požymius. Tyrimo metodai – morfologinių ir genetinių požymių analizė. Tyrimo rezultatai. Raktiniai morfologiniai požymiai rodo, kad Kuršių nerijoje auga pagrindiniai trys P. mugo Turra porūšiai: mugo (įskaitant pseudopumilio), nothssp. rotundata Link ir ssp. uncinata Ram. Labiausiai išplitęs ir morfologiškai įvairus yra nothssp. rotundata Link porūšis. Iš raktinių kankorėžių morfologinių požymių informatyviaisiais identifikuojant porūšius buvo kankorėžio apofizio gylis ir simetriškumas. DNR tyrimas atskleidė, kad P. mugo porūšiai pagal savo per tėvinę liniją paveldimą chloroplasto DNR, iš esmės nesiskiria vienas nuo kito. Kiek ženkliau išsiskiria tik P. mugo ssp. mugo (krūmas) nuo P. mugo ssp. uncinata Ram (medžio), kas patvirtina P. mugo porūšių laisvo tarpusavio kryžminimosi hipotezę, taip pat tai, kad taksonomiškai tai yra vienos rūšies porūšiai, o ne skirtingos rūšys. Visi tirti P. mugo porūšiai laisvai kryžminasi tarp savęs, dalijasi bendru chloroplasto DNR genomu... [toliau žr. visą tekstą] / Mountain pine Pinus mugo Turra subspieces morphological and genetic variety in Kursiu nerija, that can identify subspieces was investigated in the work of master thesis. Object of the work – Pinus mugo Turra growing in Kuršių nerija territory. Method of the work – morphological and genetic features analysis. The results of the work. Key morphological features showed that three Pinus mugo Turra main subspieces growing in Kursiu nerija: mugo (including pseudopumilio), nothssp. rotundata Link and ssp. uncinata. The most widespread and morphologically variable is nothssp. rotundata Link. The informative key morphological features to identify subspieces were cone apophyses depth and symmetry. DNA analysis revealed that P. mugo varieties according to their own through the parental line inherited chloroplast DNA are not significantly different from each other. More different by DNA analysis are Pinus mugo ssp. mugo (shrub) and Pinus mugo ssp. uncinata Ram (tree) which confirming hypothesis of Pinus mugo subspieces free interbreeding. Also it is confirming hypothesys that taxonomically it is one type of subspieces, but not diferrent species. All of the explored Pinus mugo subspieces are free interbreeding between each other, sharing a common chloroplast DNA genome and in evolution the origin is from one parental spiece which spread to different eco-climatic niches and evolved to subspieces reflected by morphotypes. It is likely that this morphotypical variety should be... [to full text]

Per pastaruosius tris dešimtmečius įvyko daug socialinių, ekonominių pokyčių, padidėjęs visuomenės sąmoningumas keičia gyvenimo būdą ir poreikį aukštesniems gyvenimo standartams. kurie savo ruožtu iškėlė labiau integruoto maisto saugos požiūrio reikalingumą. Pasikeitė žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, pardavimo ir vartojimo struktūra. Padidėję gyvulinių produktų mainai sudarė sąlygas vartotojams gauti pigesnį ir įvairesnį maistą, bet tapo sunkiau atsekti produktų kelią nuo gamintojo iki galutinio vartotojo. Šiandieninė situacija skirtinguose Lietuvos žemės ūkio sektoriuose keičiasi. Mažėjant ūkių, mažėja, kai kurių auginamų gyvulių skaičius. Statistikos departamento duomenimis nurodoma, kad šiuo metu Lietuvoje yra 105 tūkst. ūkių, kuriuose auginami galvijai. 2012 m. pradžiai mūsų šalyje buvo priskaičiuota 748 tūkst. galvijų, 9264 tūkst. kiaulių, 9466,3 tūkst. paukščių, 79 tūkst. avių. Sparčiausiai auga paukštienos, ypač kalakutienos paklausa, palaipsniui didėja avienos, ožkienos, triušienos, žvėrienos poreikis. Tai siejama su vartotojų požiūrio į sveikesnį maistą kitimu. Atsakomybė už galutinį produktą, kuris patenka ant vartotojo stalo prasideda nuo pašaro gamintojo ir apima tiekėjus, gamybos įmones, augintojus, aptarnaujantį veterinarijos gydytoją, galimus prekybos tarpininkus, skerdyklas ir produkcijos perdirbimo įmones iki mažmeninės prekybos. Pirmoje vietoje turi būti saugumas, stabilumas ir skaidrumas visuose gamybos lygmenyse, taip pat duomenų perdavimo... [toliau žr. visą tekstą] / This final study is written in the Lithuanian language, containing 59 pages and includes: an introduction, literature review, materials and methods, results, conclusions, a list of used literature including references 140, tables 12 and pictures 4. Many social and economical changes have occurred within the three recent decades, increased consciousness of the society changes the life style and the need for higher standards of life, they subsequently revealed the necessity of more integrated attitude towards food safety. The structure of production, processing, sales and consumption of agricultural products has changed. Increased exchange of animal products allowed users to get cheaper food and bigger variety thereof, but tracing the path of products from the manufacturer to the end user became more difficult. Today the situation in different sectors of Lithuanian agriculture is changing. As the amount of farms is decreasing, the amount of some of the bred animals is decreasing as well. According to the data from the Department of Statistics, there currently are 105000 farms breeding cattle in Lithuania. In the beginning of 2012, there were 748000 cattle, 9264000 pigs, 9466300 birds, 79000 sheep in our country. The demand for poultry, especially turkey, is increasing the most, the need for sheep meat, goat meat, rabbit meat, game meat is gradually increasing. It is associated with the change of attitude of users towards healthier food. Responsibility for the final product... [to full text]

Delfinai yra jautrūs aplinkos sąlygoms gyvūnai. Norint išlaikyti delfinus, reikia sudaryti kuo geresnes laikymo sąlygas delfinariume, laiku nutatyti susirgimus, išsiaiškinti gaišimo priežastis. Tam reikia nustatyti individualius delfinų kraujo morfologinius ir biocheminius rodiklius bei jų kitimus susirgimų atvejais. Literatūroje daugiausia randami Atlanto (Tursiops truncatus) ir kitų rūšių delfinų įvairūs kraujo tyrimų duomenys. Tačiau nerasta duomenų apie skirtingų lyčių ir skirtingo amžiaus Juodosios jūros delfinų (Tursiops truncatus ponticus) kraujo rodiklius. Darbo tikslas – nustatyti delfinariume laikomų Juodosios jūros delfinų (Tursiops truncatus ponticus) įvairių veiksnių įtaką kraujo rodikliams ir kvėpavimo funkcijai bei atlikti susirgimų ir gaišimų priežasčių analizę. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti delfinariume laikomų sveikų delfinų kraujo fiziologinius morfologinius ir biocheminius parametrus, atsižvelgiant į amžių ir lytį. 2. Nustatyti baseinų dydžių (mažesnis – didesnis) įtaką delfinų patelių ir jų jauniklių kvėpavimo dažniui ir elgsenai postnataliniu periodu. 3. Išanalizuoti delfinų susirgimus ir jų dažnumą. 4. Nustatyti delfinų kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų kitimą, atsižvelgiant į susirgimus. 5. Atlikti delfinų patologinius-anatominius, histopatologinius bei mikrobiologinius tyrimus, nustatyti gaišimo priežastis. Šis darbas praplėtė mokslines žinias apie delfinariume laikomų Juodosios jūros delfinų (Tursiops truncatus ponticus) fiziologines... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis is to identify the influence of various factors on blood indices and breathing function of the Black sea dolphins (Tursiops truncatus ponticus) that are kept in dolphinariums and also to do analysis of the reasons of dolphins’ diseases and death. The goals of the thesis: 1. Determine the physiological morphological and biochemical parameters of the dolphins’ blood with regard to their age and sex. 2. Determine the influence of the size of the pools on the respiratory rate of dolphin females and calves during the postnatal period. 3. Analyze the diseases affecting dolphins and the frequency of their occurance. 4. Study morphological and biochemical changes in dolphins blood parameters with regard to the diseases. 5. Identify the causes of death through pathological, anatomical, histopathological and microbiological examinations. The research has broadened the scientific knowledge about the Black sea dolphins’ (Tursiops truncatus ponticus) physiological characteristics and pathological conditions. It has been found out that the size of a pool has influence over the Black sea dolphin females and calves' respiratory rate as well as behaviour. Bearing in mind that there are genetic differences among other Tursiops truncatus dolphins, in the current research healthy Black sea afalins’ blood physiological morphological and biochemical parameters have been identified with regard to their age and sex. It is the first time in Lithuania when the frequencies of... [to full text]