Šio magistrinio darbo tikslas yra atskleisti bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo instituto esmę, išanalizuoti jo teorines ir praktines problemas, nurodyti galimus problemų sprendimo variantus. Magistriniame darbe be bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, kai sutuoktinių bendras turtas yra padalijamas teismo sprendimu, analizuojamas naujajame CK įtvirtintas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas, kai bendras sutuoktinių turtas padalijamas sutuoktinių susitarimu. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo tvarka atskirai neanalizuojama, bet pateikiama, analizuojant bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principus. Magistriniame darbe išskirti ir analizuojami bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principai: turto balanso sudarymo, kompensacijų sudarymo, sutuoktinių bendrų prievolių tenkinimo, sutuoktinių turto idealiosios dalies nustatymo, turto padalijimo natūra principai, lygių dalių principas ir šio principo taikymo išimtys. Šių principų turinio atskleidimui pagrindinis šaltinis yra teismų praktika. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas probleminiams klausimams, kurie kyla praktikoje, taikant nagrinėjamo instituto normas. Probleminiai bendrosios jungtines nuosavybes padalijimo instituto aspektai yra bendro ir asmeninio sutuoktinų turto nustatymas, bendrų sutuoktinių prievolių kreditoriams vykdymas, lygių dalių principo taikymo išimtys, turto padalijimo natūra principo taikymas. / The purpose of this master thesis is to provide an analysis of Lithuanian legislation and judicial practice of partitioning of common joint property, identify theoretical and practical problems and come to the decisions. Besides the mode of partitioning of common joint property when the property of spouses is divided by a court judgement, the new mode implemented only in new Civil Code of the Republic of Lithuania is analysed when the common joint property is divided by spouse’s mutual agreement. The procedure of division of common joint property is disclosed by examination of appropriate principles of the partitioning of common joint property. The following principles of the partitioning of common joint property were determined and examined in this master thesis: principle of composition of property balance, principle of composition of compensation balance, principle of performance of common obligations, principle of determination of part from spouses property, principle of equal parts and exceptions of its application, and principle of partitioning of property in kind. The judicial practice is a main source of subject disclosing content of identified principles. The basic attention is paid to the problematic aspects arising in judicial practice on application the norms of partitioning of common joint property. The main practical questions are determination of common and the respective individual property of spouses, performance of obligations to the common creditors, the... [to full text]

Darbe analizuojamas erdvinio prekių ženklo ir dizaino tarpusavio santykis. Ši analizė paremta dviejų skirtingų pramoninės nuosavybės objektų apsaugos sistemų palyginimu. Tema yra aktuali tuo, jog prekių ženklo apsauga, kaip ir dizaino apsauga, yra galima prekės išoriniam vaizdui, t.y. erdvinei formai. Dėl šios priežasties, gamintojui, norinčiam teisinėmis priemonėmis apsaugoti savo produkto formą, atsiranda kelios galimybės. Tinkamai pasirinkti apsaugos kelią yra svarbu dėl to, jog nuo šio pasirinkimo gali priklausyti objekto apsaugos apimtis. Iš kitos pusės teorijoje pripažįstama, jog dizaino ir prekių ženklo apsaugos objektai vis dėlto privalo būti atriboti, kadangi abi apsaugos sistemos paremtos skirtingais tikslais, kurie iš esmės siejasi su pagrindiniais intelektinės nuosavybės teisės principais – užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Teigiama, jog, neesant aiškios takoskyros, ši pusiausvyra gali būti greitai pažeista. Siekdamas išsiaiškinti šias problemas autorius gilinasi į prekių ženklo bei dizaino apsaugos teisinio reguliavimo ypatumus, t.y. reikalavimus objektams, suteikiamas teises, teisių pažeidimo nustatymo kriterijus, apsaugos terminą bei tam tikras teisės aktuose nustatytas išimtis. Išanalizavus teisinį reguliavimą, išaiškėja pagrindiniai dizaino ir prekių ženklo apsaugos privalumai ir trūkumai, bei erdvinio prekių ženklo ir dizaino atribojimo klausimai. / This paper concentrates on analysis of a correlation between three-dimensional trademark and design. Such an analysis is based on a comparison between separate systems of industrial property protection. The relevance of a subject is that trademark protection, as well as design, can be achieved on the same object – three-dimensional shape of an article. For that reason, proprietor has a several possibilities when he seeks a legal protection for a shape of product. It is important for proprietor to make a reasonable decision because the scope of protection may depend on which way of protection will be chosen. However, it is recognized that the trademark and design objects of protection has to be delimitated. It is argued that such an overlap between three-dimensional trademark and design jeopardizes the basic principles of an intellectual property law which is a balance of different public interests. In order to clarify these problems author analyzes the legal framework of trademark and design, i.e. requirements for objects, rights given by registration, test of infringement, term of protection and certain exclusions from registration. Such a review of a legal regulation will reveal the basic advantages and disadvantages of these different registration systems and help to resolve the issues of delimitation of three-dimensional trademarks and design.

Šiame darbe nagrinėjamas laisvo prekių judėjimo rūšis – paralelinis importas ir visos su juo kylančios problemos Europos Sąjungoje. Šis prekių judėjimo rinkos viduje būdas yra ypatingas tuo, kad jis yra itin mažai reglamentuotas Europos Bendrijos institucijų išleistais teisės aktais. Pagrindinis šaltinis darbe nagrinėjamai temai aptarti yra Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuri taip yra nevienareikšmė ir pasikeitusi per daugelį metų nuo pirmos bylos, susijusios su paralelinio importo teisinio reglamentavimo problematika. Kadangi ginčai Teisingumo Teisme susiję su paraleliniu importu per pastaruosius 40 metų dažniausiai kyla dėl to, kad egzistuoja intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimo problema, pirmoje dalyje nagrinėjamos teorijos, turinčios įtakos intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimui, bei aptariamos paralelinio importo problemos, susijusios su atskiromis prekių rūšimis. Pažymima tai, kad medikamentų paralelinio importo reglamentavimas yra išskirtinis, kadangi šioms prekės reikalinga ypatinga valdžios institucijų priežiūra, todėl atsiranda papildoma problema – paralelinių importuotojų importuojamų medikamentų licencijavimo skirtumai atskirose valstybėse narėse. Antroje dalyje nagrinėjamos pagrindinės teisinio reglamentavimo problemos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimu. Pažymima, kad atskirų teisės aktų, ypač EB Sutarties ir Prekių ženklų direktyvos nuostatos palieka daug laisvės jų interpretavimui, kurį atlieka Teisingumo Teismas. Tačiau ne... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis is devoted to special type of free movement of goods – parallel import and all problems related to it. It is special because of lack of regulation under European Community law. The implication is that the main objective of thesis is jurisprudence of European Court of Justice, which decisions are subject to regular changes. The great number of disputes that have arisen in the Common Market over past forty years point to a lack if certainty as to how intellectual property owners’ rights are exhausted through use. Considering this the first part of thesis is dedicated to analysis of different doctrines of exhaustion and problems related to different types of goods movement. Further the chapter concerns the parallel import if medicaments – goods that are special because of particular attention from national authorities of member states that is through licensing system. Concentrating to particularities of exhaustion of intellectual property rights, the second chapter explains the grounds for legal start for parallel import. It should be noted that articles of EC Treaty and the Trade marks directive leaves in confusion because of lack of certainty how particular clauses needs to be explained. Further the chapter considers useful theories of intellectual property law, such as common origin doctrine, that the courts might have developed as a basis for evaluating all instances of parallel importation. In this chapter the problem with different level of protection of... [to full text]

Šio magistro baigiamojo darbo tema – pramoninės nuosavybės apsaugos internete problematika. Pagrindinės darbe naudotos sąvokos – pramoninė nuosavybė, internetas, domeno vardas, tiesioginis naudojimas, alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, sui generis procedūra. Magistro baigiamojo darbo santraukoje trumpai apžvelgiamas nagrinėjamos temos aktualumas, užsibrėžti tikslai, tyrimo rezultatai bei išvados. Nagrinėjama tema ypatingai aktuali sparčiai besiplėtojant internetui, kuomet tradicinė pramoninės nuosavybės teisė ne visuomet atitinka aktualijas. Informacijos, perduodamos internetu, kiekiai pastoviai auga, tuo pačiu auga ir ginčų, kylančių dėl pramoninės nuosavybės pažeidimų internete, skaičius. Šiuo darbu siekta išanalizuoti pramoninės nuosavybės apsaugos internete problematiką. Nagrinėjant temą apžvelgtas pramoninės nuosavybės reglamentavimas, išanalizuoti pagrindiniai pramoninės nuosavybės pažeidimų internete atvejai bei teisių priešpriešos, taip pat išnagrinėti ir įvertinti perspektyvūs ginčų, kylančių dėl pramoninės nuosavybės naudojimo internete, sprendimo būdai. Darbe išanalizuoti tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys pramoninės nuosavybės registravimą bei apsaugą, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, užsienio valstybių teismų praktika, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Arbitražo ir mediacijos centro ginčų sprendimų praktika ir rekomendacijos, Interneto korporacijos paskirtiems vardams ir numeriams bei NOMINET ginčų sprendimo... [to full text] / Industrial property on internet – subject of master’s final work. Industrial property, internet, domain name, direct usage, alternative dispute resolution means as well as sui generis procedure – main terms used in this work. Subject relevance, set tasks, research results and conclusions reviewed in master’s final work summary. Traditional industrial property law was out of keeping to rapid development of internet so analyzed subject was particularly topical. Amount of information transmitted over internet grew up constantly and quantity of industrial property infringements on internet arose up accordingly. Master’s final work aimed for analysis of issues related to industrial property on internet. Industrial property regulation reviewed, leading infringements and antitheses on industrial property on internet studied and promising resolution means on disputes of industrial property usage on internet analyzed and evaluated as well. National and international legal regulations on industrial property registration and protection, practice of Supreme Court of Lithuania, practice of foreign states courts, practice and guidelines of dispute resolution of World Intellectual Property Organization Arbitration and Mediation Center and Internet Corporation for Assigned Names and Numbers as well as NOMINET dispute resolution regulations, Lithuanian and foreign law doctrine studied. Traditional industrial property law not always is able to protect infringed industrial property owner’s... [to full text]

The latest European Union intellectual property settlement directives are concerned with progress of digital technology, particularly with development of internet, and with development of information society. Directive 2001/29/EC on the harmonization of certain aspects of copyright and related rights in the information society consolidates obligations according WIPO copyright treaty and WIPO performances and phonograms treaty. Exclusive rights, i.e. reproduction right, right of communication to the public of works and right of making available to the public other subject-matter and distribution right, of authors, performers, phonogram producers, producers of the first fixations of films and for broadcasting organizations are harmonized, exceptions and limitations of these rights are determined in this document. Directive predicts obligations due to protection of technological measures and right management information and seeks to decide balance matter of right holders rights, technological measures and users’ rights. Directive 2004/48/EB on the enforcement of intellectual property rights extends intellectual property rights security measures, procedures and remedies, applicable to any infringement of intellectual property rights, consolidated in TRIPS treaty. Directive determines presumption of authorship or ownership, procedural legal measures (i.e. evidences, their preserving, provisional and precautionary measures, legal costs) and material legal measures and remedies (i.e... [to full text]

Santuokos sudarymu sukuriami šeimos teisiniai santykiai: vyras ir moteris įgyja specifinį teisinį statusą – tampa sutuoktiniais, o kartu perima asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas. Sutuoktinius, įgyvendinant turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo teises, sieja glaudūs tarpusavio priklausomybės, artimi santykiai, kurie iš esmės sudaro jų teisinių santykių turinį. Santuoką sudariusių asmenų turtinių santykių aiškumas tampa ypač aktualiu klausimu užtikrinant bei apsaugant tiek pačių sutuoktinių, tiek trečiųjų asmenų interesus, kadangi, nesudarius vedybų sutarties, bet koks susituokus įgytas turtas tampa bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių nuosavybės teisės į individualią įmonę , kaip turtinį kompleksą, ją įkūrus po santuokos sudarymo, ir yra šio darbo objektas. Viena kylančių problemų susijusi su neapibrėžtumu, tarpusavyje lyginant Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse ir LR Individualių įmonių įstatyme įtvirtintas normas: remiantis CK formulavimu, santuokos metu įsteigta įmonė priskirtina bendrajai jungtinei nuosavybei, tuo tarpu IĮ įstatyme reglamentuojama, kad IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, šiuo atveju – vienas iš sutuoktinių. Šio darbo tikslas - išanalizuoti, ar IĮ gali turėti kelis savininkus. / Family relations are established by conjugnality of a man and a woman: they come into position of a husbant and a wife and obtains personal property and non-property rights and interests. Wedded persons are bond by close interdependence ties that make the essence of their legal relations. The clarity of property relations of wedded persons is very important to secure and protect not only their, but also the interests of third parties, i. e. creditors, because in the absence of wedding contract, property acquired during the marriage is automatically presumed to be owned jointly by both spouses. The ownership of a company organized as a sole proprietorship that is established by one of the spouses while being in marriage is the object of this work. The problem of interdetermination arises while seeking to determine the ownership rights of spouses to a SP: Lithuania‘s Civil Code sets the rule that company established during the marriage is presumed to be an object of community property, whereas the Statute of Sole Proprietorships‘ allows a company organized as SP to be owned by a single person, in this instance – one of the spouses. The issue of this work is to analyse if a company organized as SP may have a few owners.

Šiuo metu moderni visuomenė pergyvena transformaciją į žinių visuomenę, kurios kūrimui svarbus inovacijų skatinimas, kūrybinio potencialo plėtojimas, intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos tobulinimas. Žinių visuomenėje labai svarbus vaidmuo tenka kompiuterių programoms, todėl jų apsaugai būtina skirti itin daug dėmesio, siekiant užtikrinti deramą teisių turėtojų ir visuomenės interesų balansą. Svarbu suvokti, kad programinė įranga mus supa visur ir nuolat, ji yra daugelio gaminių dalis. Programinės įrangos teisinė apsauga yra kontroversiška, iki šiol nėra aišku, kokią intelektinės nuosavybės apsaugos formą tikslingiausia taikyti. Paprastai sukurta programinė įranga saugoma autorių teisių normomis, tačiau kai kuriose valstybėse papildomai gali būti taikoma patentinė apsauga. Vykstant globalizacijos procesams, kai intelektinė nuosavybė saugoma ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu, toks teisinis neapibrėžtumas daro neigiamą įtaką kompiuterių programų kūrėjams, o taip pat ir mums, vartotojams, todėl būtina nustatyti aiškius kriterijus, apsprendžiančius kompiuterių programų teisinę apsaugą. Svarbu, kad patentas jo savininkui suteikia bene didžiausias teises ir garantijas, todėl būtina nustatyti, ar tokia teisinė apsauga galima. Lietuvoje, Europos Sąjungoje, Japonijoje ir JAV programinės įrangos patentabilumo klausimas sprendžiamas skirtingai, tačiau šiose valstybėse kompiuterių programos, atitinkančios patentabilumo kriterijus, gali būti apsaugotos patentais... [toliau žr. visą tekstą] / Computer software is a part of almost every area of everyone’s life. Computers are getting more and more advanced every day. Global computer software piracy has become an enormous problem as the computer software industry has grown at an increasing pace over the last decade. Therefore, a very topical issue in intellectual property law has been and still is the best form of software protection. Patent is very desirable for the software creators as the given monopoly for their work gives an assurance that authors will benefit from their work. There are two typical legal regimes under which computer software might be protected: copyrights and patents. Patent protection requires disclosure of the invention to the public. In return, the holder of the patent receives a twenty–year monopoly which effectively prevents others from making, using or selling the invention without the authorization from the patentee. Copyright does not protect idea behind an expression, but just that particular expression of the idea. As a result, copyright allows the copyright owner no rights against persons who independently create similar or identical subject matter. Moreover, it does not forbid reverse engineering. The basic requirements of patentability are novelty, non-obviousness and utility. However, the standard for software patentability varies from jurisdiction to jurisdiction. The United States were the first to formally recognize the patentability of software in 1981. In Europe computer... [to full text]

Magistro darbe atskleidžiamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose problemų kilimo priežastys ir prielaidos, nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios problemos šios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja procese, siūlomi problemų sprendimo būdai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo problemų yra visuose šios teisės įgyvendinimo etapuose. Šios problemos yra sąlygotos tiek objektyvių, tiek subjektyvių veiksnių: tai didelis daugiabučių namų skaičius bei ženkli juose gyvenančių gyventojų dalis, nuosavybės teisę į butus ir kitas patalpas turinčių asmenų nevienodas teisinis statusas, didesnės dalies daugiabučių namų senas amžius bei prasta būklė; taip pat finansinis didelės dalies gyventojų nepajėgumas, skirtinga namo gyventojų socialinė padėtis ir poreikiai, teisės aktų netobulumas. / This master’s degree thesis reveals causes and assumptions of common partial property right in the blocks of flats problems, analyzes the most common problems, which occur in the process of property management, use, and disposal, and also provides solutions. Problems occur in all steps of common partial property right in the blocks of flats implementation. These problems are caused by objective and subjective factors: the large number of apartment houses and significant part of residents, unequal legal status of people, who have the property right of apartments and other premises, poor condition of majority of the apartments; also financial incapability of many residents, different social situation and needs of a building residents, and imperfection of legal acts.

This thesis represents the economic analysis on the role of country brand management and intellectual property towards promoting and protecting Brand Jamaica, the national brand of Jamaica. The role of good country brand management was determined from the comparative analysis of scientific literature as well as the brand index measurement and perceptions of a country across several dimensions. These dimensions include culture, governance, people, exports, tourism, investment and immigration as well as the management and constructing of the country’s reputation positively. Country brand management is integral for the successful development of industry sectors and is also dependent on good country image. For Brand Jamaica one such industry is the creative industries sector. This sector possess great potential for achieving revenue under Brand Jamaica indicia (mark), however enforced intellectual property through patents, industrial property, copyrighting and geographical indications are absent. The administration of intellectual property rights, which is currently governed by the Jamaica Intellectual Property Office, JIPO, is inadequate for controlling Brand Jamaica’s national symbols, emblems, tangible and intangible property because of the current position of the Paris Convention rules. From an economic perspective there is a direct relationship between country brands and intellectual property and for Brand Jamaica this relationship was emphasized for that country brand’s... [to full text] / Šiame magistro baigiamajame darbe pateikiama šalies prekės ženklo valdymo ir intelektinės nuosavybės ekonominė analizė Jamaikos nacionalinio prekės ženklo skatinimo ir apsaugos kontekste. Geros nacionalinio prekės ženklo vadybos vaidmuo šiame darbe nustatomas remiantis lyginamąja mokslinės literatūros analize ir prekės ženklo indekso bei šalies percepcijos įvairiais aspektais skaičiavimu. Į minėtus aspektus įtraukiama kultūra, valdžia, žmonės, eksportas, turizmas, investavimas ir imigracija bei teigiamos valstybės reputacijos kūrimas ir jos vadyba. Nacionalinio prekės ženklo vadyba yra neatsiejama nuo sėkmingo pramonės vystymosi ir priklauso nuo gero šalies įvaizdžio. Jamaikos prekės ženklui svarbus kūrybos pramonės sektorius. Jis potencialus uždirbti pajamas iš Jamaikos nacionalinių pašto ženklų, vis dėlto priverstinės intelektinės nuosavybės per patentus, pramonės turtą, autorines teises ir geografinius parodymus nėra. Intelektinės nuosavybės teisių valdymas, šiuo metu reglamentuojamas Jamaikos intelektinės nuosavybės biuro JIPO, nėra tinkamas Jamaikos nacionalinio prekės ženklo simboliams, emblemoms, materialiajam ir nematerialiajam turtui kontroliuoti dėl dabartinių Paryžiaus konvencijos nuostatų. Žvelgiant iš ekonominio požiūrio taško, nacionalinis prekės ženklas ir intelektinė nuosavybė yra tiesiogiai susiję, o Jamaikos atveju tas ryšys pabrėžtinas nacionalinio prekės ženklo kūrybos pramonės sektoriuje. Pasinaudojant priverstine intelektine nuosavybe, galima ekonominė... [toliau žr. visą tekstą]

Research object: Land Reform in the Republic of Lithuania after Communistic Regime. Research subject: the Conception and Implementation Instrumentality of Land Reform in the Republic of Lithuania. Research aim: to evaluate the Conception and Implementation Instrumentality of Land Reform in the Republic of Lithuania after Communistic Regime. Objectives: 1. To clear concept formation of Land Reform in the Republic of Lithuania after Communistic Regime. 2. To explore process of the Conception, Juristic Acts and Implementation Instrumentality of Land Reform in the Republic of Lithuania. 3. To evaluate Land Reform in the Republic of Lithuania after Communistic Regime by organizational, political, economical, social and other aspects. Research methods: to explore the Conception and Implementation Instrumentality of Land Reform in the Republic of Lithuania common scientific (induction and deduction), nonfiction and Juristic Acts analysis, historiographyc, graphical depiction, statistical, logical abstract and other research methods were used. Land Reform and prehistory in the Republic of Lithuania after Communistic Regime is explored in series. Intricacy of the research is determined by politics and by frequent changes in the Juristic Acts. Even today there is no definitely stated conformation. According result of research inferences and suggestions are made.