„Nuteistųjų resocializacija Lietuvos įkalinimo įstaigose“ Santrauka Kritinės kriminologijos teorijoje daugiausia kritikos iš šiandieninių bausmių rūšių sulaukia laisvės atėmimo bausmė, tiksliau – įkalinimas. M. Foucault teigia, kad bausmė, tai pasekmių numatymo menas (Foucault, 1998, p. 113), o norint išvengti skaudžių pasekmių būtina efektyvi nuteistųjų resocializacija. Darbe siekiama išsiaiškinti resocializacijos vietą Lietuvos penitencinėje sistemoje ir kokios yra nuteistiesiems taikomų resocializacijos priemonių galimybės Lietuvos įkalinimo įstaigose. Šio tikslo įgyvendinimui atliekamas sociologinis tyrimas šešiose Lietuvos įkalinimo įstaigose, vykdant interviu su ekspertais, dirbančiais Lietuvos penitencinėje sistemoje bei atliekant teisinių dokumentų analizę. Anketinė apklausa įkalinimo įstaigose pasirinkta siekiant atskleisti daugumos nuteistųjų nuomonę apie resocializaciją ir jos taikymą Lietuvos penitencinėje sistemoje bei nuomonę apie įkalinimo bausmę (apklausos paklaida – 5 procentai; respondentų imtis – 440). Kokybiniai giluminiai interviu atliekami su ekspertais, dirbančiais Lietuvos penitencinėje sistemoje, apklausiami: LR Kalėjimų departamento darbuotojas, įkalinimo ir pataisos namų įstaigų pavaduotojas, psichologai, skyrių viršininkai – išviso 8 respondentai). Išsiaiškinta, kad Lietuvos teisiniuose dokumentuose iškeliama resocializacijos idėja, nuteistųjų pataisymas, tačiau įstatymuose numatytas ypač ilgas laisvės atėmimo bausmės terminas – tai kliudo... [toliau žr. visą tekstą] / Re-socialisation of Convicts in Imprisonment Institutions of Lithuania Summary Theory of critical criminology indicates that a major part of criticism falls upon custodial penalty, or rather, imprisonment. M. Foucault states that a penalty is the art of anticipation of consequences (Foucault, 1998, p. 113), and in order to escape painful consequences effective re-socialisation of convicts is necessary. The present paper aims at exploring re-socialisation status in Lithuanian penitentiary system and possibilities of application of re-socialisation measures for convicts in Lithuanian imprisonment institutions. For the purpose of the present paper, a social study in six Lithuanian imprisonment institutions is carried out by interviewing experts currently working in Lithuanian penitentiary system and by performing the analysis of legal documentation. The author decided to use questionnaires in imprisonment institutions in order to explore convicts’ opinion on re-socialisation and its application in Lithuanian penitentiary system and their opinion on a penalty of imprisonment (questionnaire error – 5 percent, number of respondents – 440). Qualitative exhaustive interviews are performed with experts working in Lithuanian penitentiary system: employees of the Prison Department of the Republic of Lithuania, Imprisonment and correction institutions deputy, psychologists, and heads of departments (total – 8 respondents). The findings of the study suggest that the idea of... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos nuteistųjų patirtys dalyvaujant socialiniuose tinkluose, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje. Tyrimu siekta aptarti nuteistųjų antrinės narkomanijos prevencijos sampratą; apibūdinti socialinio tinklo sampratą socialinio darbo kontekste ir socialinio tinklo intervencijos modelį socialinio darbo praktikoje, atskleidžiant socialinio darbuotojo vaidmenis mobilizuojant socialinius tinklus antrinėje narkomanijos prevencijoje laisvės atėmimo vietose; analizuoti nuteistųjų dalyvavimo pirminiame (šeimos, giminės, draugų) tinkle poveikį narkotikų vartojimui; atskleisti nuteistųjų dalyvavimo antriniame (reabilitacinės grupės) tinkle, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje, poveikį pirminio tinklo ryšiams ir nuteistųjų integracijai į visuomenę. Tyrimo objektas – nuteistųjų patirtys dalyvaujant socialiniuose tinkluose. Tyrimo tikslas - analizuoti, apibendrinti ir specifikuoti nuteistųjų patirtis dalyvaujant socialiniuose tinkluose, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje. Darbe atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo duomenys rinkti atliekant iš dalies struktūruotąjį interviu, duomenys analizuoti naudojant interpretuojamąją fenomenologiją. Tyrimo dalyviai atrinkti taikant netikimybinę, kriterinę atranką. Tyrime dalyvavo 10 respondentų, atitinkančių šiuos kriterijus: nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose; buvę narkotikų vartotojai ar priklausomi nuo narkotikų; dalyvaujantys antrinėje narkomanijos prevencijoje (reabilitacinėje grupėje) laisvės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to analyse the experiences of imprisoned in social networks that are considered to play the secondary role in drug prevention.The work describes the term „secondary drug prevention“, explains both the conception of social network and the model of intervention. Here the functions of social workers as moderators who play an important role in mobilising social networks in the places of imprisonment are also revealed. Additionally, the other purpose of the work is to find out the impact of primary social network (i.e. family, relatives, friends) on drug abusing among imprisoned and contrary to show the impact of secondary network on primary network as well as on integration the imprisoned to the society. The object of research is the experiences of imprisoned in social networks. The goals of the research are to analyse, to specify and generalise those experiences. The data was collected through semi-structured interviews and analysed by the method of interpretative phenomenology. The ten respondents who were selected by criterion sampling have been involved in secondary drug prevention network. The results of the research are the following: a narrow circle of friends and relatives and often broken relationships due to imprisonment have a negative influence on those abusing drugs. As a rule family members feel the shame and do not support their relative. At this stage social workers are able to create and support secondary drug prevention network... [to full text]

Teisės aktų leidyba, nuteistųjų darbo istorinė raida, valstybės finansavimas bei Teismų sprendimai sudaro vieną bendrą grandinę nežinomųjų, kurie apsprendžia visas nuteistojo gyvenimo sferas išskyrus vidinius įsitikinimus. Tuo tarpu efektyviai veikianti bausmių vykdymo sistema turi sugrąžinti visuomenei žmogų, kuris savo gyvenimo tikslų siektų teisėtomis priemonėmis ir būdais. JAV, buvo viena iš pirmųjų valstybių, kuri nuteistuosius įdarbino, tokiu būdu net tik sukurdama naują pramonės šaką, bet ir naują kalėjimų pajamų šaltinį. Kaliniai galėjo būti išnuomojami, kaip įrankiai tam tikram darbui atlikti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad darbas buvo priverstinis, bent jau 18-19 amžiuje, tai galima drąsiai teigti, jog nuteistieji turėjo prievolę dirbti. Ši prievolė vėliau vadinta katorga. 2002 metai įsigaliojo LR Bausmių vykdymo kodeksas, kuris sureguliavo bausmių vykdymą bei pakeitė iki tol galiojusius Sovietmečio teisės aktus. Naujasis teisės aktas numatė, kokiais būdais ir priemonėmis nuteistieji yra įtraukiami į darbą. Pareiga nuteistiesiems dirbti neprieštarauja ir tarptautiniams įsipareigojimams. Kaip antai 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4-ojo str. 3d. nes priverčiamuoju ar privalomuoju darbu nelaikoma joks darbas, kurį reikalaujamas atlikti kai asmuo yra įkalintas. Tačiau įkalinimo įstaiga turi atsižvelgti į turimų darbų pasiūlą, tinkamą profesinę atranką bei įstaigos tvarkos ir drausmės reikalavimus. Bet tuo pat metu užtikrinti... [toliau žr. visą tekstą] / Legislative, historical evolution of the labor of convicts, state funding, and judicial decisions consist of a single chain of unknowns, that are determined by the offender of all areas of life other than the interior beliefs. Meanwhile, an efficient penal system has returned to the public men who reach their life goals by legal means and methods. United States of America was one of the first countries in which convicts were employed, not only by creating a new industry, but also a new source of revenue for the prison. Prisoners could be rented out as a tool for a particular job. Therefore, the fact that the work has been forced, at least the age of 18-19's, it could be said that prisoners have an obligation to work. This obligation renamed the drudgery. In the year 2002 the Penal Code of Lithuanian Republic came into effect, which regulated the executions, and replaced the previous Soviet legislation. The new act provided ways and means to included prisoners in the work. The obligation for convicts to work is in compliance with the international obligations. In 1950's European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms of the 4th art. 3p. any work which is required to be done when a person is in custody shall not be considered as forced or compulsory labor. However, the detention facility must take into account the available labor supply, and the selection of appropriate professional bodies and procedures for discipline. But at the same time ensuring that prisoners... [to full text]

Die Aggression im Leben der Menschen ist eine häufige Erscheinung. Allerdings gibt es eine Art der Aggression, wenn die Person, die aus verschiedenen Gründen seine Aggression nicht nach Außenwelt richtet, sondern gegen sich selbst. Das sind autoaggressive Handlungen. Dieses Problem ist unter Bedingungen der Isolation bzw. in den Haftanstalten besonders aktuell. In der Magisterarbeit wird die Art der Autoaggression, d.h. gegen sich selbst gerichtetes Benehmen besprochen.

Vaikų ir paauglių nusikalstamumas yra viena aštriausių Lietuvos visuomenės problemų. Didžiausia dalis nepilnamečių teisėtvarkos pažeidėjų - 16-17 metų paaugliai; daugelis jų dar iki baudžiamosios atsakomybės amžiaus (14 m.) buvo padarę teisėtvarkos pažeidimų. Apie žalingų įpročių paplitimą Lietuvos įkalinimo įstaigose tarp suaugusiųjų nuteistųjų pastaraisiais metais mokslinių tyrimų padaugėjo. Tuo tarpu apie nepilnamečių nuteistųjų gyvenseną tokių tyrimų yra labai mažai. Tai apsprendė mūsų darbo tikslą. Darbo tikslas – įvertinti nuteistųjų nepilnamečių požiūrį į savo sveikatą ir nustatyti jų gyvensenos ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti kai kuriuos psichosocialinius nepilnamečių nuteistųjų ypatumus. 2. Apibūdinti subjektyvią nuteistųjų nepilnamečių sveikatos būklę. 3. Išnagrinėti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo) paplitimą tarp nuteistųjų nepilnamečių. 4. Nustatyti nuteistųjų nepilnamečių kai kurių žalingų įpročių paplitimo sąsajas. Tyrimo metodika ir apimtis: Apklausa buvo vykdoma 2007 m. sausio – gegužės mėnesių laikotarpyje Kauno pataisos namuose – tardymo izoliatoriuje. Tyrimo metu buvo apklausti visi 128 nuteistieji. Atliktas paplitimo tyrimas. Tyrimui buvo pasirinkta magistrantės parengta anoniminė anketa, kurią sudarė 55 klausimai. Statistiniai duomenų analizei buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas „SPSS 11.0 for Windows“. “. Duomenų skirtumų patikimumas nustatytas pagal &#967;2 kriterijų. Statistinio... [toliau žr. visą tekstą] / Delinquency of children and teenagers is one of sharpest problems in Lithuanian society. Juvenile law violators very often are teenagers of 16-17 years; most of them violated law even before punitive responsibility (14 years). Researches on addictions in Lithuanian jails recently multiplied. Meanwhile researches on juvenile convicts’ lifestyle are unimportant. This occasion determined purpose of our work. Purpose of work – evaluate opinion of juvenile convicts on their health and identify peculiarities of their lifestyle. Goals of work: 1. Identify some psychosocial peculiarities of juvenile convicts. 2. Describe subjective health state of convicted juveniles. 3. Explore proliferation of addictions (smoking, drinking, drugs using) among juvenile convicts. 4. Identify correlation of some addictions among juvenile convicts. Research modes and scope: Survey was carried out during January-May, 2007 in Kaunas penitentiary – in probation ward. All 128 convicts were interviewed during survey. Proliferation research was carried out. Anonymous questionnaire of 55 questions, prepared by postgraduate, was chosen for this research. Statistic data package SPSS 11.0 for Windows was used for data evaluation. Credibility of data differences was identified by x2 criteria. Level of statistic significance was p< 0.05. When credible observation number was less than 5, precise (Fischer’s) test was counted additionally. Non-parameteric comparison test (Mann and Whitney U test) was applied for two... [to full text]

Darbo objektas – nuteistųjų fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajos. Tyrimo problema. Sparčiai pilnėjant įkalinimo įstaigoms, nuteistiesiems pakinta gyvenimo sąlygos, o tuo pačiu ir jų požiūris į sveiką gyvenseną. Tarp nuteistųjų daugėja sveikatai rizikingos elgsenos atvejų. Dėl įtampos, depresijos dažnėja nusiskundimų sveikata. Svarbu tirti ir nustatyti įvairius veiksnius, leidžiančius išlaikyti gerą tiriamųjų sveikatos būklę. Fizinis aktyvumas gali būti vienu iš tokių veiksnių. Tyrimo tikslas - atskleisti Pravieniškių trečiuose pataisos namuose kalinčių asmenų fizinį aktyvumą kaip geros sveikatos palaikymo prielaidą. Tyrimo uždaviniai: 1) Nustatyti pataisos namuose kalinčių asmenų fizinio aktyvumo ypatumus. 2) Nustatyti pataisos namuose kalinčių asmenų sveikatos ypatumus. 3) Atskleisti sąsajas tarp nuteistųjų sveikatos ir fizinio aktyvumo. Hipotezės: 1) Fiziškai aktyvių nuteistųjų sveikata yra geresnė negu fiziškai pasyvių. Išvados: 1. Nuteistieji supranta fizinio aktyvumo naudą jų sveikatai, tačiau mankštinasi tik daugiau nei trečdalis. Dažniausiai tiriamieji veiklą, kaip sėdimas/stovimas darbas, kai šiek tiek vaikštoma ir kaip judamas darbas, kai daug vaikštoma, kilnojama. Tirtų asmenų vyraujantis laisvalaikio mankštinimosi dažnis 4-6 kartai per savaitę (mankštinasi daugiau nei 30 minučių taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotų). Penktadalis tirtų nuteistųjų nurodė, jog negali mankštintis dėl ligos ar invalidumo. 2. Dauguma tiriamųjų savo dabartinę sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem. Load of penal institutions is rapidly increasing and inmates living conditions are changing. As a result their approach to a healthy lifestyle is also changing. The health risk behavior is increasing among the prisoners . Because of the tension and depression complaints about health appears more frequently. It is important to investigate and determine the various factors that enable patients to maintain good health. Physical activity may be one such factor. Research objective - to reveal Pravieniškės 3rd house of correction prisoners physical activity as good health maitenance assumption. Research tasks: 1) Identify prisoners physical activity characteristics. 2) Identify prisoners health characteristics. 3) Evaluate the relationship between prisoners good health and their physical activity. Hypotheses: 1) Physically active prisoners have better health conditions than passive ones. Conclusions: 1. Convicts understand the benefits of physical activity to their health, but only a little more than a third of them exercises. Most subjects described their activities as sitting/standing work with a little movement and work with lots of movement and lifting. Exercise frequency of research subjects is 4-6 times per week (exercise more than 30 minutes so as to speed up breathing and get sweat). One fifth of investigated prisoners mentioned that they cannot exercise due to illness or disability. 2. Most of the subjects defined... [to full text]

Šio darbo tikslas atskleisti lygtinai paleistų asmenų iš pataisos įstaigų integracijos į visuomenę teisines prielaidas ir pagalbos galimybes. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. Apžvelgti lygtinio paleidimo istorinę raidą bei teisinę bazę, sukuriančią prielaidas lygtinai paleistų asmenų integraciją į visuomenę. 2. Išanalizuoti pataisos įstaigose ir pataisos inspekcijoje vykdomas socialinės integracijos ir socialinės reabilitacijos programas, suteikiančias pagalbos galimybes asmenims, lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų, integruotis į visuomenę. 3. Nustatyti lygtinai paleistų asmenų iš pataisos įstaigų integracijos į visuomenę teisines prielaidas ir pagalbos galimybes. Teorinėje dalyje atliekama mokslinės literatūros analizė, nagrinėjami ir analizuojami teisės aktai reglamentuojantys lygtinį paleidimą, darbas su nuteistaisiais ruošiamais lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų, pataisos inspekcijos ir jų veikla dirbant su lygtinai paleistais asmenimis ir padedant jiems socialiai integruotis visuomenėje, taip pat vyriausybinių ir visuomeninių organizacijų veiklos įtaka lygtinai paleistų asmenų socialinės integracijos procese. Vykdant integraciją ir nuteistasis, ir socialinis darbuotojas susiduria su įvairiomis problemomis, todėl šiuo tyrimu norima išsiaiškinti nuteistųjų sėkmingos integracijos į visuomenę teisines prielaidas ir pagalbos galimybes. Tyrime dalyvavo dvi respondentų grupės: asmenys, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų ir Kauno m. ir r... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis is to reveal the opportunities and preconditions of the people sentenced on probation and to stress the aspects of the integration into the society. In order to reach the aim, two goals are identified: 1) To survey the historical development and the legal basis of the suspended sentence, giving the opportunities for the integration into the society of the people sentenced on probation. 2) To analyze the programs of social integration and vindication taking place in the institutions of the penitentiary and in the Inspection of penitentiary providing possibilities to the people sentenced on probation to be integrated into the society. 3) To define the preconditions and the opportunities of the people sentenced on probation into the society. The theoretical part of the thesis deals with the analysis of the scientific literature; legal acts controlling the suspended sentence; practical work with the people sentenced on probation and being ready to leave the places of the imprisonment; the practical activity of the penitentiary inspections with the people sentenced on probation helping them to integrate themselves into the society; the influence of the governmental and public organizations on the process of integration into the society of the people sentenced on probation. In the process of integration both a person sentenced on probation and a social worker meet with different problems. Actually, the research reveals the opportunities of help and legal... [to full text]

Temos aktualumas: savižalos realizavimas žymiai pablogina nuteistų ir suimtų asmenų somatinę, socialinę ir psichinę sveikatos būklę, sveikata ir gyvybė netenka aukščiausių vertybių prasmės. Be to, laisvės atėmimo sistema patiria nemažai materialinių nuostolių. Savęs žalojimas laisvės atėmimo vietose sudaro didžiąją dalį bendro traumatizmo (48 %). Tampa aiškus poreikis įsigilinti į save žalojančių nuteistųjų ir suimtųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, problemas, nustatyti tokio elgesio priežastis, kad tolesniais tyrimais galima būtų numatyti nagrinėjamo reiškinio prevencijos galimybes. Pagal 2001 metais priimtą Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos įstatymą [1], viena iš slaugos funkcijų yra užtikrinti sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Temos naujumas – iki šiol mūsų šalyje slaugos tiek teorija, tiek praktika neskyrė deramo dėmesio nuteistųjų ir suimtųjų, kurie yra visuomenės dalis, psichinei bei socialinei priežiūrai. Taip pat jokių subjektyvių tyrimų ar straipsnių, tiriančių bei aiškinančių nuteistų ir suimtų asmenų savižalos motyvus, nėra. Darbo tikslas – išanalizuoti nuteistų ir suimtų asmenų savižalos laisvės atėmimo vietose motyvus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti su savižala susijusius medicininius statistinius duomenis ir kitus dokumentus, siekiant įvertinti tiriamo reiškinio dinamiką; nustatyti veiksnius, turinčius didžiausios įtakos nuteistų ir suimtų asmenų savižalai; nustatyti dažniausius nuteistų ir suimtų asmenų savižalos... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the theme: self-injury realization considerably aggravates the somatic, social and psychical condition of the convicted and arrested persons; health and life are devalued. Furthermore, the imprisonment system incurs considerable financial loss. Self-injury consist the largest part of the total traumatism in the imprisonment institutions (48 per cent). There is a need to explore the problems of the self-injured convicted and arrested persons at the imprisonment institutions; to find the causes of such behaviour in order to determine the prevention possibilities by the further researches of this phenomenon. According to the Law on Nursing Practice of the Republic of Lithuania [1] issued in 2001, one of the functions of nursing is to ensure the physical, mental and social care of the healthy and ill persons. Originality of the theme: until now, in the theory and practice of nursing in our country there was no sufficient attention to the mental and social care of the convicted and arrested persons who are a part of the society. There are also no subjective researches or publications on the convicted and arrested persons’ self-injury motives. Goal of the thesis: to analyse the motives of self-injury of the convicted and arrested persons. Tasks of the thesis: To analyse the medical statistic data and other documents related to the self-injury in order to assess the dynamics of the phenomenon and to find the factors having the most considerable influence on self-injury... [to full text]

Nedarbas kaip nusikaltumus nuosavybei determinuojantis veiksnys Ryšys tarp nedarbo ir nusikaltimų nuo senų laikų buvo kriminologų tyrimo objektas. Mokslininkai stengėsi išsiaiškinti koreliacinį ryšį tarp nedarbo ir nusikaltimų, nagrinėjo nedirbančiojo individo asmenybę bei vystymąsi, analizavo nusikaltimus sąlygojančius veiksnius, turinčius didžiausią įtaką kriminaliniam elgesiui, veiklai bei motyvui. Šio darbo tikslas – nustatyti nusikaltimus nuosavybei skatinančius veiksnius ir ištirti nedarbo bei nusikaltimų nuosavybei tarpusavio ryšį. Šiam tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: apžvelgti nedarbo lygį ir jo struktūrą bei nusikaltimų nuosavybei pokyčius 2006 – 2010 metais; analizuojant mokslinę literatūrą išsiaiškinti nedarbo įtaką žmogaus elgsenai, jo psichologinei, socialinei būklei bei sveikatai; apžvelgti kriminologines teorijas, aiškinančias nusikaltimų priežastis, empirinio tyrimo metu išsiaiškinti, kokie veiksniai turi didžiausią įtaką nusikaltimams nuosavybei; įvertinti nedarbo ir nusikaltimų nuosavybei tarpusavio ryšį. Praktinėje buvo atlikta anketinė nuteistųjų apklausa (kiekybinis tyrimas), pusiau struktūruotas ekspertų interviu (kokybinis tyrimas) ir statistinė duomenų analizė. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog nedarbas ir nusikaltimai nuosavybei yra susiję, tačiau tarp jų egzistuojantis ryšys nėra stiprus. Taip pat buvo nustatyta, kad nusikaltimus nuosavybei veikia kiti kintamieji kaip gyvenamoji aplinka, šeima, draugai, gyvenimo siekiai ir... [toliau žr. visą tekstą] / Unemployment as Property Crime Determining Factor The link between unemployment and crime for many years has been the subject of the study of criminology. The researchers sought to understand the correlation between unemployment and crime, investigating individual personality and development of unemployed individuals, analysed factors influencing crime, which have the greatest influence on criminal behaviour, actions and motives. The objective of this thesis is to determine factors influencing property crime and investigate relationship between unemployment and property crime. To achieve this objective the following steps were taken: review the level of unemployment and its structure and the property crime changes in 2006 - 2010, analyse the scientific literature to find out the unemployment effect on human behaviour, review the criminological theories explaining the causes of crime, during empirical study find out what factors have the greatest impact on property crime and assess the relationship between property crime and unemployment. For the empirical part of this study a questionnaire survey of convicts was used (quantitative analysis), also semi-structured interviews with experts (qualitative analysis) and statistical analysis unemployment and property crime in Lithuania. Findings of this study suggest that unemployment and property crime are related, but the link between these two variables is not very strong. It was also found that propensity to commit property crime... [to full text]

Darbo tema - nuteistųjų meninės socialinės edukacijos kaip resocializacijos ypatumai. Tema aktuali, nes sėkmingas nuteistojo integravimasis į visuomenę didele dalimi priklauso nuo resocializacijos proceso, kuris vyksta per adaptacijos, pataisos ir integracijos etapus. Vienas alternatyvių nuteistų asmenų resocializacijos būdų – meninė socialinė edukacija. Šalies įkalinimo įstaigose užsiimama menine veikla, tačiau nepakankamai. Nesudaromos ar nepakankamai sudaromos sąlygos kalinių resocializacijai, trūksta specialistų, silpna materialinė bazė, mažas suinteresuotumas. Darbo tikslas - ištirti Lietuvos įkalinimo įstaigų meninės socialinės edukacijos kaip resocializacijos ypatumus. Darbe analizuojama nuteistųjų resocializacijos samprata, įkalinimo įstaigose vykstančios meninės socialinės edukacijos realijos. Temos aktualumui ir naujumui pagrįsti atlikti kiekybinio ir kokybinio tipo tyrimai. Apklausus 290 nuteistųjų, kalinčių Lukiškių kalėjime, Vilniaus 2–uosiuose pataisos namuose ir Panevėžio moterų kalėjime paaiškėjo, kad nors meninės veiklos užsiėmimai įkalinimo įstaigose vyksta, juos lanko ne visi. Apklausus 33 Vilniaus ir Panevėžio įkalinimo įstaigų vadovaujančio personalo darbuotojus bei meninės veiklos specialistus, dirbančius su nuteistaisiais, nustatyta, kad įstaigose vyksta meninės veiklos užsiėmimai (iš jų dažniausiai - dailės ir muzikos), tačiau ne visiems nuteistiesiems pasiūloma juose dalyvauti, be to, ne visi nuteistieji priima šį pasiūlymą ir noriai lanko užsiėmimus... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the work: the peculiarities of artistic social education as resocialization for prisoners. The topic is relevant because a successful integration of a prisoner into society depends a lot on resocialization process that takes place through adaptation, correction and integration stages. One of alternative resocialization means of convicts is artistic social education. In imprisonment institutions of the country people are engaged in artistic activities, but not sufficiently. There are no conditions or conditions are not satisfactory for resocialization of prisoners, there is a lack of specialists, weak material base and little interest. Aim of the work: to research the peculiarities of artistic social education as resocialization of imprisonment institutions. In the work one analyzes the conception of resocialization of prisoners, and realia of artistic social education that take place in imprisonment institution. To prove the relevance and novelty of the topic one performed qualitative and quantitative researches. 290 prisoners were questioned that are in Lukiskiu prison, in Vilnius 2nd correction institution and Panevezys women prison. It was found out that although artistic activities take place in imprisonment institutions, not all people attend them. When 33 leading personnel employees of Vilnius and Panevezys imprisonment institutions and specialists of artistic activities that work with prisoners were questioned, it was found out that artistic activities took... [to full text]