Darbe konstruojame bonus-malus sistemas, kurios yra finansiškai stabilios bėgant metams. Pasinaudodami sudėtiniu Puasono skirstiniu randame begalinės bonus-malus sistemos koeficientus. Išsprendę kvadratinio minimizavimo uždavinį randame baigtinės bonus-malus sistemos koeficientus. / Mixed Poisson fit is applied to a motor third party liability insurance portfolio in order to construct a bonus–malus system with finite number of classes. The premiums for a bonus-malus system which stays in financial equilibrium over the years are calculated. This is done by minimizing a quadratic function of the difference between the premiums for an optimal BMS with an infinite number of classes and the premiums for a BMS with finite number of classes, weighted by the stationary probability of being in a certain class, and by imposing various constraints on the system.

This research is made to estimate live stock and biotopical distribution of Cervidae family animals in northern part of Aukstaitija National park and in Zemaitija National park’s Ploksitne forest during winter seasons of 2006 – 2009. Also in Dzukija National park’s Zervynu forest and in Raseiniai County’s two forests. These animals are important part of hunting economy. They are effecting their environment simply through nourishment and the result of this relation comes back. These animals are a great part of forest’s ecosystem also they are affected by anthropological factors, such as hunt ant poach. There were made accountings of these animals according to selected tracks, these stock takings were made according to MacCain’s method. Later the results were extrapolated to show proportional amount of these animals during three year’s winter seasons and to know the results of biotopical distribution of these animals. It was estimated, that moose density in Aukstaitija National park was decreasing and in County of Raseiniai was increasing, while in Zematija and Dzukija National parks stayed stable. Red deer density in Aukstaitija, Zemaitija National parks and County of Raseiniai was increasing all the time, while in Dzukija national park stayed stable. Roe deer density fluctuated narrowly in all experimented areas except in County of Raseiniai notably increased. Biotopical distribution of Cervidae family animals in all experimented areas is further: moose mostly likes swamps... [toliau žr. visą tekstą] / This research is made to estimate live stock and biotopical distribution of Cervidae family animals in northern part of Aukstaitija National park and in Zemaitija National park’s Ploksitne forest during winter seasons of 2006 – 2009. Also in Dzukija National park’s Zervynu forest and in Raseiniai County’s two forests. These animals are important part of hunting economy. They are effecting their environment simply through nourishment and the result of this relation comes back. These animals are a great part of forest’s ecosystem also they are affected by anthropological factors, such as hunt ant poach. There were made accountings of these animals according to selected tracks, these stock takings were made according to MacCain’s method. Later the results were extrapolated to show proportional amount of these animals during three year’s winter seasons and to know the results of biotopical distribution of these animals. It was estimated, that moose density in Aukstaitija National park was decreasing and in County of Raseiniai was increasing, while in Zematija and Dzukija National parks stayed stable. Red deer density in Aukstaitija, Zemaitija National parks and County of Raseiniai was increasing all the time, while in Dzukija national park stayed stable. Roe deer density fluctuated narrowly in all experimented areas except in County of Raseiniai notably increased. Biotopical distribution of Cervidae family animals in all experimented areas is further: moose mostly likes swamps... [to full text]

Pagrindinis šio baigiamojo darbo tikslas yra pilnas, A. Deveikio realizuoto neutronų ir protonų pasiskirstymo atomo branduolio sluoksniuose algoritmo ir realizuotos programos, išanalizavimas ir vietų, duosiančių reikšmingą pagreitinimą algoritmo skaičiavimams ir konfiguravimams atlikti, paieška. Darbą sudaro penkios struktūrines dalys. Pirmoje dalyje yra aprašyti optimizavimo metodai ir pateikti atliktų bandymų, įrodančių optimizuotų fragmentų privalumus, rezultatai. Antrą darbo dalį sudaro trumpas esamo algoritmo logikos aprašymas. Trečia ir ketvirta darbo dalys yra pagrindinės, jose aprašyta visa optimizavimo darbo eiga. Paskutinėje dalyje yra pateikti korektiško optimizuoto darbo veikimo įrodymai bei optimizuoto algoritmo galimybių apžvalga. Darbo rezultate buvo gautas optimizuotas neutronų ir protonų pasiskirstymo atomo branduolio sluoksniuose algoritmas bei jo programinė realizacija, kuri gali būti naudojama atomo branduolio sluoksnių modelių skaičiavimuose ir Many Fermion Dynamic code programos pakete. / The main goal of this thesis is full analysis the algorithm of the distribution of neutrons and protons in the layers of atom nucleus together with a program created by A.Deveikis and the search of places which provide important acceleration for the calculations and configurations of the algorithm. The paper consists of 5 structural parts. In the first part of the paper, optimization methods are described and the results of the research proving the advantages of optimized fragments of the program provided. The second part of the paper consists of a short description of the logic of the algorithm. The third and the fourth part of the paper describe the process of optimization. The last part of the paper proves appropriate operation of the program and foresees the opportunities of the algorithm. As a result, the optimized algorithm of the distribution of neutrons and protons in the layers of atom nuclear was created. The realisation of the algorithm can be used in the calculations of the models of atom nuclear layers and the package of Many Fermion Dynamic code.

Pagrindiniai darbo uždaviniai: • pritaikyti GIS metodus funkcijų pasiskirstymo mieste tyrimui (Naujamiesčio, Šnipiškių, Žvėryno ir Žirmūnų seniūnijų pavyzdžiu). • Ištirti ir optimizuoti duomenų bazės funkcijų pasiskirstymo tyrimui struktūrą. • Atlikti funkcijų intensyvumo indekso tirtose seniūnijose analizę GIS metodais. • Optimizuoti veiklos pasiskirstymo Naujamiesčio seniūnijoje kartografinio vaizdavimo būdus. • Atlikti kvartalų užstatymo analizę GIS metodais. • Optimizuoti funkcijų pasiskirstymo kvartaluose ir seniūnijose pagal patalpų skaičių ir plotą. • Atlikti kvartalų analizę pagal gyvenamųjų ir ekonominių patalpų ploto intensyvumą. Darbe panaudoti Vilniaus miesto Naujamiesčio, Šnipiškių, Žvėryno ir Žirmūnų seniūnijų pastatų duomenys. Funkcinio intensyvumo indekso žemėlapyje, matosi, kad analizuojamose seniūnijose indeksas yra pasiskirstęs nevienodai, išsiskyrė zonos, kur funkcinis intensyvumas yra labai didelis. Žemėlapio vaizduojančio seniūnijos veiklos pasiskirstymą pagrindinius pranašumas yra tas, kad viename žemėlapyje vienu metu yra vaizduojama visų mus dominančių pastatų visų veiklų informacija. Naujamiestis dėl itin didėlio patalpų skaičiaus turi daugiausiai kvartalų su didelių ir labai didelių užstatymo intensyvumu. / The main tasks of the project: - Adjust the distribution functions of GIS techniques in the investigation (neighborhoods for example like these Naujamiesčio, Šnipiškių, Žvėryno and Žirmūnų). - Investigate and optimize pre-existing Vilnius city Naujamiesčio, Šnipiškių, Žvėryno ir Žirmūnų township building features a database structure. - Perform a functional analysis of the intensity index (of Naujamiesčio, Šnipiškių, Žvėryno ir Žirmūnų neighborhoods). - Optimize the distribution of Naujamiesčio cartographic visualization techniques. - To carry out an analysis kvartal built in using GIS techniques. - Optimize the distribution of functions according to kvartals and neighborhoods of the number of premises and the area. - Perform analysis in accordance with the residential neighborhoods and the intensity of the economic floor space. In the project were used Vilnius city Naujamiesčio, Šnipiškių, Žvėryno and Žirmūnų township building data. Functional index of the intensity map shows that the analysis is the index of neighborhoods spread unevenly, split zone, where the functional is very high intensity. Map depicting the distribution of neighborhood activity is the main advantage is that one card at a time is portrayed in our interest in building performance information. Naujamiestis for a very large room has the largest number of districts with large and very large plots of intensity.

Darbo apimtis 42 puslapiai, jame yra 15 paveikslų ir 2 lentelės. Literatūros sąraše 31 šaltiniai(iš jų 11 rusų kalba). Darbo pradžia 2009.09.01 pabaiga 2011.05. Šio darbo tikslas – nustatyti debito koeficiento kitimą išilgai pagrindinio ortakio, priklausomai nuo šoninių ortakių aerodinaminio pasipriešinimo ir tiekiamo oro srauto. Ekspermentinio stendo pagalba nustatyti faktinis oro pasiskirstymas išilgai pagrindinio ortakio. Matematinio modulio pagalba apskaičiuotas teorinis oro pasiskirstymas, kai oras išteka į šoninius ortakius veikiamas statinio slėgio. Išanalizavus rezultatus nustatytas debito koeficiento kitimas išilgai skirstomojo ortakio ir jį įtakojantys veiksniai. / The volume of work contains 42 pages, 15 pictures and 2 tables. In the literature list 31 are sources (of them 11 are russian). The beginning of work – 2009.09.01 and the end – 2011.05. The aim of this paper is to define the variation of yield coefficient along the main channel, depending on the aerodynamic resistance of lateral duct and the flow of the supplied air. With the help of the experimental stand, to define real dissemination of air along the main channel. With the help of the mathematic module, to calculate theoretical dissemination of air, when it flows to lateral duct affected by static pressure. After the analysis of the results, the variation of yield coefficient along the main channel and the influencing factors were defined.

Laikant bulves storame 5 – 6 m storio sluoksnyje, aruode sunku likviduoti susidariusius gedimo židinius. Židinio pašalinimui būtina suintensyvinti ventiliavimą, kad mumifikuoti gedimo židinyje esančius sugedusius gumbus. Tyrimų tikslas - ištirti ventiliuojamo oro paskirstymo dėsningumus bulvių sandėlio sampile ir eksperimentiniame oro paskirstymo stende. Nustatyti oro paskirstymą ventiliuojamame sampile, keičiant skirstomųjų ortakių skaičių, bei ištirti ventiliavimo suintensyvinimo galimybes susidarančias gedimo zonoje. Nustatyta, kad sumažinus atidarytų skirstomųjų ortakių skaičių, galima padvigubinti ventiliavimo intensyvumą likusiuose atidarytuose ortakiuose. Esant atidarytam vienam skirstomajam ortakiui, tiekiamas 8,34 /s oro srautas. Atidarius visus aštuonis ortakius, į kiekvieną ortakį tiekiama tik 3,9 /s oro. Šalia židinio esantys produkcijos sluoksniai bus ventiliuojami žymiai mažesniu ventiliavimo intensyvumu, kas sumažina produkcijos perventiliavimo galimybes likviduojant gedimo židinį sandėlio aruode. / Holding potatoes in a thick 5-6 m layer in the bin it is difficult to eliminate originated hot spots. To remove the source it is necessary to intensify ventilation in order to mummify defective tubers in corruption source. The aim of the research is to investigate the patterns of ventilated air distribution in potato store and distribution of air in an experimental bench. To determine air distribution in ventilated store by changing the number of distribution ducts, and to explore opportunities to intensify ventilation arising in corruption area. It was found that reducing the number of opened distribution ducts the intensity of the ventilation in the remaining opened ducts can be doubled. At the invitation of one ducts supplied 8.34 m3/s air flow. After opening all eight ducts, each duct to be supplied only 3.9 m3/s in air. The layers next to the source will be ventilated with much smaller intensity, which decreases possibility to over ventilate production while eliminating corruption source in the store bin.

Šiame darbe išanalizuota ir apibendrinta plėšriųjų urvinių žinduolių gausumo būklė Lietuvoje; įvertinta barsuko, kaip kertinės plėšriųjų urvinių žinduolių bendrijos rūšies, tankumo ir pasiskirstymo ypatumai skirtinguose šalies regionuose; išanalizuoti plėšriųjų urvinių žinduolių biotopinio pasiskirstymo ir mitybinių nišų panašumai ir skirtumai. Atliekant tyrimus Vištyčio regioniniame parke (2007 – 2010 m.) įvertinta plėšriųjų urvinių žinduolių urvynų ekologinė būklė. Rezultatai parodė, kad plėšriųjų urvinių žinduolių gausumas per paskutinius du dešimtmečius didėjo. Barsukų gausumas atskiruose Lietuvos rajonuose buvo labai įvairus (nuo 0,3 iki 7,6 ind./1000 ha miško). Skirtinguose Lietuvos kraštovaizdžiuose barsukų tankumas skyrėsi, tačiau skirtumai nebuvo statistiškai patikimi (Kruskal-Wallis testas: H=2,5; p>0,05). Plėšriųjų urvinių žinduolių reikalavimai biotopams skyrėsi: barsukai rinkosi miškingus, lapės – atviresnius biotopus, usūriniai šunys nevengė nei miškingų nei atvirų vietų. Visi šie plėšrieji urviniai žinduoliai yra visaėdžiai, ir nors mitybos racionas šiek tiek skiriasi savo sudedamosiomis dalimis, konkurencijos tikimybė, ypač esant maisto stygiui, išlieka. Lietuvoje aptinkamų urvynų dydis labai svyravo (1 - 37 landos). Maždaug 22% urvynų aptinkamos kelios kartu gyvenančios plėšriųjų urvinių žinduolių rūšys. Vištyčio regioniniame parke lapės urvus dažniausiai išsirausdavo smėlyje (80 %), o barsukai dažniausiai rinkosi priemolį (50 %) ir priesmėlį (30 %). Dauguma... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper analyzed and summarized abundance status of the burrowing carnivorous mammals in Lithuania; estimated badger density and distribution in different regions of the country; analyzed similarities and differences of the burrowing carnivorous mammals habitat selection and foods niches. Ecological characteristics of the burrowing carnivorous mammal’s setts were estimated in Vištytis Regional Park (2007 - 2010 years). The results showed that the abundance of the burrowing carnivorous mammals in the last two decades has increased. Badger abundance in different regions of Lithuania was very varied (from 0.3 to 7.6 ind./1000 ha). In different landscape of Lithuania badger densities were different, but the differences were not statistically significant (Kruskal-Wallis test: H=2.5, p>0.05). The burrowing carnivorous mammal requirements of biotopes were different: badgers chose wooded biotopes, foxes - more open biotopes. Raccoon dogs did not avoid or wooded or open areas. All of these burrowing carnivorous mammals share many foods resources, suggesting that competition may occur among them; however, their diets also differ to some extent, which helps them to avoid competition. Setts size in Lithuania was varied (1-37 holes). Approximately in 22% setts are found in several together living burrowing carnivorous mammal species. In Vištytis regional park badgers usually select loam (50%) and sandy loam (30%) soils for setts digging, foxes choose sandy soils (80%). The largest... [to full text]

Ekonomistų siūlomi įvairūs ekonominės gerovės vertinimo variantai. Tačiau nei vienas jų neparodo visaverčio ekonominės gerovės vaizdo. Todėl darbo tikslas – išanalizuoti ekonominės gerovės matavimo per makroekonominius rodiklius galimybes. Problemai ištirti darbe išskiriamos trys dalys. Pirmoje dalyje numatoma išanalizuoti ekonomikos teoriją (istorinės ekonomikos mokyklų idėjos, gerovės ekonomikos vieno pradininkų A.C.Pigou idėjos, matematinės krypties atstovų idėjos). Antroje dalyje per statistinių duomenų analizę (Europos Sąjungos pavyzdžiu) bandoma suvokti ir apibrėžti galimų rodiklių pritaikomumą ekonominės gerovės matavime. Taip padaromas pagrindas trečiajai daliai. Šioje darbo dalyje bandoma išvesti vieningą ekonominės gerovės matavimo indeksą, apibendrinantį visus jau nagrinėtus tinkamus makroekonominius rodiklius. Padaryta teorinė analizė ir empirinis tyrimas leido darbo autoriui sukurti ir aprašyti sistemą (ekonominės gerovės indeksą), kuris apima pagrindinius makroekonominius rodiklius bei leidžia įvertinti abi ekonominės gerovės sudedamąsias dalis: turtingumą bei pasiskirstymą. Sistemos išbandymas realiais statistiniais duomenimis leido iš esmės ją subalansuoti. / Although economists offer different variants for welfare measuring, none of this variants can disclose the fool situation of economic wellbeing. That is why the main goal of this thesis is to analyze possibilities of economic welfare measuring by macroeconomics indicators. The thesis includes three parts. The first one is for theoretical analyses (ideas of historical economic schools, thoughts by A.C.Pigou – one of the welfare economics beginners, mathematic direction of economics). In the second part usefulness of possible indicators for measuring of economical welfare is being tried to discover through analysis of statistics data (using European Union statistics). That is how basis for the third part was made. In the last part unified index of economic welfare, which summarizes all mentioned macroeconomics indicators, is tried to be obtained. Theoretical analysis and empirical research allowed to make and describe the system (index of economic welfare) for the author by himself. This system includes main macroeconomical indicators and allows to unite both parts of economic welfare wealth and distribution. After some test with statistical data index of economic welfare was mainly balanced.

Šio darbo tikslas – pasiūlyta metodika įvertinti globalizacijos proceso įtaką pajamų nelygybės kitimui 1995-2011 metais Europos Sąjungos šalyse. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami teoriniai globalizacijos veiksnių ir pajamų nelygybės sąryšiai, bei šių reiškinių kiekybinio įvertinimo metodai. Antroje dalyje pateikiama pajamų nelygybės ir globalizacijos situacijos analizė Europos Sąjungos šalims 1995-2011 metais, iškeliamos hipotezės nusakančios globalizacijos poveikį pajamų nelygybei ir pateikiama empirinio tyrimo metodika. Trečiame skyriuje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, jų analizė ir statistinis bei ekonominis vertinimas. Pateikiamos metodinės rekomendacijas tolesniems analogiškos tematikos tyrimams ir ekonominės rekomendacijos pajamų nelygybės mažinimui. Tyrimo rezultatai parodė, kad globalizacija didina pajamų nelygybę per mokslo ir technologijų plėtrą bei tarptautinę prekybą, bei mažina per demokratijos lygio augimą. / The goal of this paper – to suggest a methodology and evaluate the impact of globalization on income inequality in Europe Union countries during period 1995-2011. The first part of the paper deals with theoretical aspects of relationship between globalization and unequal income distribution, as well as analyzes quantitative methods of measuring globalization and income inequality. In the second part, the analysis of factors and indexes of globalization and income inequality is made within Europe Union countries during period 1995-2011. The methodology of empirical research is presented, as well as hypotheses with respect to the goal of the paper. In the third part results are represented and analyzed. The recommendations are made: firstly, methodological ones for the future researches in the analogic topic, secondly, economic ones with a purpose of reducing income inequality. The empirical results showed that research and development increases income inequality as well as international trade, while democracy reduces the level of unequal income distribution.

Dans une ville de Vilnius, la structure et la division des populations d’oiseaux hivernants étaient faites des recherches en 2003 – 2005. Ainsi que dans les étangs des régions de Neris, Vilnelė et de Žvėrynas. Pendant la période des recherches les neuf espèces d’oiseaux migrateurs étaient aperçues: le canard colvert, le harle bièvre, la mouette rieuse, la poule d’eau, le fuligule milouin, le garrot à œil d’or, le grèbe huppé, le foulque macroule, le cygne muet. Pendant des recherches de différents saison dans toutes les gisements d’eau de Vilnius on rencontre le plus souvent le canard colvert et le harle bièvre. La mouette rieuse était trouvée aussi dans toutes les gisements d’eau, mais l’abondance de la mouette rieuse s’accroîssait seulement pendant la période de la migration d’été. Le plus grandes agglomérations des canards colverts on trouve dans les étangs de Žvėrynas, Vilnelė et à coté de la région d’Antakalnis. Dans ces endroits les canards sont nouris toujours. Des endroits pour hiverner le plus importants pour le harle bièvre sont dans une rivière Neris à coté d’un parc Vingis, à Vilnelė et à Neris à coté de la région d’Antakalnis. Pour appréciér l’abondance des oiseaux en 2003 – 2004 et en 2004 – 2005 pendant des saisons d’hiver l’abondance de la population a changé seulement du harle bièvre: en 2004 – 2005 en hiver la population de cette espèce d’oiseaux était plus petite que en hiver dernièr.