Darbo problema: Mokinių agresyvus elgesys prieš mokytojus ir bendramokslius ne tik apsunkina pozityvios komunikacijos galimybes, edukacinį procesą, bet ir kloja pamatus tolesnei agresyvumo sklaidai visuomenėje, todėl traktuotinas kaip didelis iššūkis nacionaliniam saugumui, nes agresyvūs žmonės negali pilnavertiškai dalyvauti visuomenėje, šalies progrese, didina kriminogeniškumo augimo pavojų ir tampa didele našta likusiai visuomenės daliai. Tikslas: Išanalizuoti mokinių agresyvaus elgesio prieš mokytojus ir bendramokslius kilimo priežastis, dažnį, raiškos formas, miesto ir kaimo įvairių tipų (pagrindinės, vidurinės ir gimnazijos) mokyklose ir atskleisti mokinių, mokytojų bei tėvų požiūrį į smurtą mokykloje ir taikomų prevencinių priemonių efektyvumą. Ginamieji teiginiai: 1. Miesto ir kaimo mokyklose mokinių smurto prieš mokytojus ir bendramokslius pobūdis panašus, tik skiriasi dažnis: miesto mokyklose smurtinių veiksmų atvejų pasitaiko dažniau nei kaimo mokyklose. 2. Mokiniai, mokytojai ir tėvai taikomas prevencines priemones laiko neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies, tačiau patys nelinkę prisiimti už tai didesnės asmeninės atsakomybės ir atitinkamų įsipareigojimų. 3. Dauguma mokytojų, susidūrę su smurtaujančiais prieš bendramokslius mokiniais, rodo abejingumą, užima pasyvią poziciją, kas sudaro palankias prielaidas agresyvumui plisti, tuo pačiu ir mokinių nesaugumui mokykloje didėti. Metodologija: Atliekant mokinių agresyvaus elgesio prieš mokytojus ir... [toliau žr. visą tekstą] / The problem: Students’ aggressive behaviour against their teachers and peers not only aggravates the possibilities for positive communication and educational process, but also lays grounds for further spread of aggression in society, therefore it is considered as a great challenge to national security since aggressive people are not able to fully participate in society or in the country’s progress; they also increase the risk for growth of criminality and become a burden to the rest of society. The aim: To analyse the causes, frequency and manifestations of students’ aggressive behaviour against their teachers and peers at different types of urban and rural schools (basic, secondary and gymnasiums) and to reveal the students, teachers and parents’ attitudes to violence at school, as well as the effectiveness of preventive measures to be applied. Statements to be defended: 1. The nature of student violence against the teachers and peers is similar at urban and rural schools; however, the frequency is different: violent actions occur more often at urban schools than at rural schools. 2. The students, teachers and parents consider the applied preventive measures as ineffective or only partially effective, yet they themselves are reluctant to assume a greater personal responsibility or relevant commitments. 3. Most teachers when faced with the acts of violence committed against school learners show indifference and take a passive position, thus creating favourable conditions for... [to full text]

Darbo objektas – sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimo, pasitikėjimo savimi ir patiriamų patyčių sąsajos. Tyrimo problema: Viena iš dažniausiai pasitaikančių bendravimo problemų paauglystėje - patyčios. Anot R. Povilaičio ir kt. (2007), jeigu paauglys nesijaučia pakankamai vertingas, jis siekia save su kuo nors palyginti, dažniausiai toks paauglys ieško bendraamžio, kuris, jo supratimu, yra mažiau vertingas. Taip atsiranda patyčios, kurių metu siekiama įrodyti savo pranašumą. Tačiau mokslininkai nesutaria dėl sportavimo įtakos patyčių raiškai. Vieni teigia (Malinauskas ir Šniras, 2006; Šukys ir Jankauskienė, 2008), kad sporto poveikis asmenybės psichologinei sveikatai, socialiniams įgūdžiams, nuo kurių priklauso individo elgesys aplinkoje, yra labai pozityvus, kiti - kad labiau negatyvus (Zajančkauskaitė-Staskevičienė ir Milerytė, 2010), kad ilgalaikė sportinė veikla gali turėti įtakos individų agresyviam elgesiui ir kitoje veikloje (Платонова, 2009). Todėl būtina atkreipti dėmesį į sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi ir šių kintamųjų sąsąją su patyčiomis. Tyrimo tikslas – nustatyti sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimo, pasitikėjimo savimi ir patiriamų patyčių sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti patiriamų patyčių, pasitikėjimo savimi ir savęs vertinimo sąsają. 2. Išanalizuoti patiriamų patyčių, pasitikėjimo savimi ir sportavimo sąsają. 3. Išanalizuoti patiriamų patyčių, savęs vertinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: the athletes and non-athletes adolescent’s relation among self-esteem, self- confidence and bullying. Research problem: Bullying is one of the most common problems of communication in adolescence. According to R. Povilaitis et al (2007), if the teenager does not feel sufficiently valuable, he/ she tries to compare himself/ herself with someone else and usually such a teenager is looking for his/ her peer who in his/ her opinion, is less valuable. In such a way bullying appears and through it adolescents attempt to demonstrate their superiority. However, scientists disagree on the impact of sport for the bullying expression. Some of them (Malinauskas and Šniras, 2006; Šukys ir Jankauskienė, 2008) state that the impact of sports for the psychological health of the personality, his/ her social skills that affect the individual's behavior in the environment, is very positive, but other scientists (Zajančkauskaitė-Staskevičienė and Milerytė, 2010) maintain that the impact is more negative and that long-term sports activities can affect the aggressive behavior of individuals. (Платонова, 2009). Therefore, it is necessary to pay attention to the athletes and non- athletes adolescents self-esteem and self-confidence and to the relation of these variables with bullying. Aim of the research: to disclose the relation among athletes and non-athletes adolescent self-esteem, self-confidence and bullying. Research tasks: 1. To set the relation among bullying... [to full text]

Modernioje visuomenėje patyčių reiškinys laikomas rimta socialine problema. Jos paplitimo mažėjimas tiesiogiai siejamas su visuomenės pažangos, raidos ir saugumo perspektyvomis. Patyčių fenomeno problemiškumas argumentuojamas jų aukštu paplitimu vaikystės ir paauglystės laikotarpiuose, tai savo ruožtu sukelia individų visapusiškos asmenybės formavimosi proceso sutrikimus. Šiuo metu pastebimas patyčių paplitimas elektroninėje erdvėje, kurioje jos išsivadavusios iš laiko ir vietos sąlygotumo būdingo tradicinėms patyčioms tampa greitesnėmis ir lankstesnėmis. Elektroninių patyčių savybės lemia didesnį jų paplitimo mąstą ir to pasėkoje dar labiau sustiprina šio reiškinio problemiškumą visuomenės ir individo atžvilgiu. Elektroninės patyčios plinta ten kur virtualybėje šiuo metu dažniausiai renkasi jaunimas. Šiuo metu fiksuojamas itin aukštas socialinio tinklapio „Facebook“ populiarumas santykyje su kitomis elektroninėmis erdvėmis. Ypač jauni asmenys naudojasi įvairiomis „Facebook“ tinklo paslaugomis ir funkcijomis, todėl ši elektroninė erdvė suprantama kaip palanki terpė plisti patyčioms tarp paauglių. Socialinių mokslų praktikoje dar nėra žinomas ugdymo institucijų vaidmuo šios problemos sprendime tame tarpe ir tėvų socialinės grupės santykis su paauglių elektroninėmis patyčiomis nėra išsamiai išnagrinėtas ugdymo sociologijos kontekste. Šio tyrimo tikslas siejamas su siekiu atskleisti tėvų vaidmenį elektroninių patyčių tarp paauglių problemos sprendime. Tyrime tėvų vaidmuo... [toliau žr. visą tekstą] / The phenomenon of bullying is considered to be a serious social problem in modern society. Its decrease in the prevalence is directly related to perspectives of social advancement, development and safety. The problem of the bullying phenomenon is being argued of its high prevalence during childhood and adolescence, which in turn causes disorders of individuals’ comprehensive personality formation process. Currently, the prevalence of bullying is noticed in cyberspace, where bullying, which escaped from time and conventionality of a place which is related to traditional bullying, became faster and more flexible. Features of cyberbullying lead to its higher prevalence and consequently reinforce the problem of the phenomenon in the case of a society or an individual. Cyberbullying prevail where currently youth usually choose in virtuality. Currently, a very high popularity of “Facebook” social network is being fixed in comparison with other cyberspaces. Especially young people use different “Facebook‘s” services and functions, therefore this cyberspace is understood as friendly environment for the prevalence of bullying among adolescents. The role of training institutions in solving the problem is still not known in social science practice. The parental relation of social group with cyberbullying of adolescents in educational sociology context is not examined in detail. The aim of the research is to reveal the role of parents in solving the problem of cyberbullying among... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti patiriamų patyčių darbe, psichosocialinių stresorių darbe ir darbuotojų subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas. Tyrime dalyvavo 167 vieno didžiojo Lietuvos miesto įmonės, susijusios su prekių gamyba, darbuotojos moterys. Patiriamoms patyčioms darbe įvertinti buvo naudojamas Patikslintas negatyvių veiksmų klausimynas (NAQ-R) (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). Klausimynas sudarytas iš 22 klausimų. Psichosocialinius stresorius darbe įvertinti buvo naudojamas trumpasis klausimynas įvertinti psichosocialinius rizikos veiksnius (SIMPH) (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). Klausimynas sudarytas iš 36 klausimų. Darbuotojų subjektyviai vertinamai sveikatai įvertinti buvo naudojamas klausimynas, kurį sudaro 20 klausimų, susijusisų su nusiskundimais sveikata (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). Tyrimo metu buvo atlikta faktorinė analizė ir išskirti šeši faktoriai, iš kurių penki buvo naudoti duomenų analizėje (nusiskundimai, susiję su peršalimu, su nuovargiu ir stresu, galvos ir nugaros skausmai, nusiskundimais, susiję su virškinimo ir kvėpavimo sistema). Taip pat buvo įtrauktas klausimas apie asmens subjektyvų savo sveikatos vertinimą – „Kaip įvertintumėte savo bendrą sveikatos būklę?“ (McDowell, 2006). Tyrimo rezultatai parodė, kad tam tikri psichosocialiniai stresoriai darbe yra susiję su patyčiomis darbe, taip pat su nusiskundimais sveikata ir prasčiau subjektyviai vertinama darbuotojų sveikata bei vyresniu amžiumi. Dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships among women‘s bullying at work, psychosocial stressors at work and subjectively assessed health. The subjects of the study were 167 women who work in an organization related to production of goods in one of the biggest cities of Lithuania. For the assessment of bullying at work, Negative Acts Questionnaire-Revised (NAQ-R) was used (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). It consists of 22 items. For the assessment of psychosocial stressors at work, Short Inventory to Monitor Psychosocial Hazards (SIMPH) was used (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). It consists of 36 items. The questionnaire of health symptoms was used for the assessment of subjective health (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). It consists of 20 items. Factor analysis was done, six factors were developed, five factors were used for the further data analysis. Factors were named as follows: symptoms of cold, symptoms of tiredness and stress, headaches and back pain, symptoms of the digestive system and symptoms of the respiratory system, an additional question was used: „In general, how would you rate your overall health now?“. The results of the study showed that some psychosocial stressors at work are related to bullying at work, health symptoms, lower assessment of subjective health, and older age. More frequent bullying at work is related to some health symptoms, lower assessment of subjective health, also older age and lower education level... [to full text]

Skriaudimas, patyčios mokyklinio amžiaus vaikų tarpe ypatingai žeidžianti antisocialinio elgesio forma, kuri kartais priveda iki savižudybės. Yra daug rimtų priežasčių, kurios verčia susimastyti ir bandyti išspręsti smurto ir patyčių paplitimą mokykloje. Smurtas kenkia jį patiriančiam asmeniui, mokyklos aplinkai, sukelia didžiulę baimę, nesaugumo jausmą, nerimą, bejėgiškumą, o tai prieštarauja kiekvienos mokyklos tikslams – sukurti saugią mokyklą, ugdyti atsakingą, savarankišką, pilietiškai sąmoningą asmenybę. Tyrimo objektas: Smurto ir patyčių paplitimas. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti smurto ir patyčių paplitimą tarp vyresnių klasių mokinių.miestų ir rajonų mokyklose. Hipotezė: Miesto mokyklose smurto ir patyčių paplitimas tarp vyresnių klasių mokinių yra didesnis negu rajono mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti vidurinių mokyklų 11−12 klasių mokinių smurto ir patyčių paplitimą pagal gyvenamąją vietovę. 2. Nustatyti ir įvertinti vidurinių mokyklų 11−12 klasių mokinių smurto ir patyčių paplitimą pagal lytį. Išvados 1. Išanalizavus gautus tyrimo duomenis pagal gyvenamąją vietovę, nustatyta, kad smurtas ir patyčios, tarp 11−12 klasių mokinių, labiau paplitę miesto mokyklose. Lyginant miesto ir rajono mokyklų mokinių rezultatus buvo atskleista, kad iš miesto mokyklų mokinių dažniau atimami ir laužomi daiktai (p<0,05), taip pat mokiniai dažniau atstumiami, ignoruojami (p>0,05) arba mušami bendraamžių ar vyresnių mokinių (p<0,05), nei rajono mokyklų mokiniai. 2... [toliau žr. visą tekstą] / Harming and bullying among school-age is a particularly offensive form of antisocial behavior, which sometimes leads to suicide. There are many serious reasons, that makes us think and try to solve the prevalence of violence and bullying at school. The violence harms to the person, which is experiencing that, making the high fear, feeling of insecurity, anxiety, helplessness, and that does not match the aims of each school – to create a safe school, to develop responsible, independent, socially conscious personality. The object of the research: The prevalence of violence and bullying. The purpose of the research: To find out the prevalence of violence and bullying in town’s and district’s schools among higher classes students. Hypothesis: The prevalence of violence and bullying among higher classes students, is higher in town’s schools than in district’s schools. The tasks of the research: 1. To identify and rate the prevalence of violence and bullying in high schools, among 11-12 classes students by place of residence. 2. To identify and rate the prevalence of violence and bullying in high schools, among 11-12 classes students by gender. Conclusions: 1. Analysis the findings of the research by place of residence is found, that the violence and bullying, among 11-12 classes students are more prevalent in town’s schools. Comparing the answers of town’s and district’s schools students, it was found that things are taking away from students and breaking are more often in town’s... [to full text]

Šiame darbe plačiau nagrinėjama auklėjimo įtaka, kaip patyčių tarp vaikų atsiradimo priežastis ir, kaip šio reiškinio prevencijos galimybė, taip pat šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo svarba siekiant sumažinti smurto tarp vaikų apraiškas bei empatijos, socialinių įgūdžių, savivertės ugdymas ir agresijos slopinimas kaip svarbiausios stiprios asmenybės savybės, kurių turėjimas gali ženkliai sumažinti patyčių mastą. Darbo tikslas - ištirti šeimos požiūrį į patyčių reiškinį mokykloje ir tėvų pasirengimą deramai padėti savo vaikams. Remiantis moksline, psichologine bei pedagogine literatūra bei atliktu empiriniu tyrimu teigtina, kad šeimos auklėjimo stilius gali būti patyčių priežastimi. Vaikas, kuris iš šeimos atsineša agresyvų bendravimo stilių, tiesiog nemoka kitaip bendrauti. Šeima – tai visuomenės ir valstybės pagrindas, svarbiausia terpė, kurioje žmogus auga. Tai žmonių sąjunga, galinti užtikrinti visapusišką vaiko poreikių tenkinimą, gebanti tinkamai parengti vaiką svarbiems gyvenimo darbams, išugdyti tvirtą, turintį savo nuomonę bei vertybių orientaciją, pilietį. Vaikas turi augti kiek galima saugesnėje aplinkoje, kad vėliau turėtų mažiau bėdų. Juk visų pirma, tinkamo elgesio ir draugiško bendravimo vaikai mokosi šeimoje. Naudoti smurtą kaip būdą spręsti konfliktams tarp individų, grupių ir tautų pirmiausia išmokstame šeimos aplinkoje. Šeimos auklėjimo stilius gali būti patyčių priežastimi. Vaikas, kuris iš šeimos atsineša agresyvų bendravimo stilių, nemoka kitaip... [toliau žr. visą tekstą] / This paper deals with the influence of upbringing as the cause of taunting among children and also as a means of preventing children from this behaviour. The paper points out the importance of the cooperation between school and family aiming to reduce the manifestation of taunting among children and shows empathy, social skills, self-esteem and suppression of aggression as the main qualities of a strong personality, which can considerably reduce the extent of taunting. The aim of the paper is to examine the family’s attitude towards taunting at school and parents’ preparation to help their children. On the base of scientific and psycho-pedagogical literature and empirical investigation it is maintained that taunting can be the cause of the family upbringing style. Family is the backbone of society and state, the most important environment where a person grows up. This is the union between people that can ensure the complete satisfaction of a child’s needs, his/her preparation for future challenges as well as upbringing of a strong, independent, having his/her own system of values citizen. A child should grow up in the safest environment possible so that later he/she would have less trouble. Primarily a child learns to adopt an appropriate behaviour and develop friendly relations in a family. Violence as a way of solving a conflict among individuals, groups and nations is bred in the family environment. The family upbringing style can be the cause of taunting. The child whose... [to full text]