Patyčios – tai sąmoningas, neišprovokuotas veiksmas prieš vieną ar kelis asmenis, siekiant sukelti nuolatinius prievartos ar įžeidinėjimų modelius. Patyčios pasireiškia įvairiomis formomis: žodiniu užgauliojimu, ignoravimu ar atstūmimu, fiziniais išpuoliais, reketu, daiktų atiminėjimu ir laužymu bei nemalonių užrašų rašymu. Patyčių reiškinys masiškai paplitęs visame pasaulyje, su juo susiduriama kasdien. Pirmi patyčių reiškinio paplitimo tyrimai pasirodė Švedijoje, vėliau patyčių reiškiniu susidomėjo kitos šalys. Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje apie 70 proc. vaikų bent kartą yra patyrę bendraamžių patyčias. Analizuojant užsienio ir lietuvių mokslinę literatūrą matome, kad patyčios, tai opi problema mūsų visuomenėje, kuriai reikalinga efektyvi prevencinė programa. Analizuojant mokslinę literatūrą pastebėta, kad tyrimų patyčių tema nėra daug, o siekiant išsiaiškinti moksleivių, dalyvaujančių muzikinėje veikloje patiriamas patyčių apraiškas, nebuvo rasta. Tai inspiravo idėją ištirti patyčių reiškinį tarp panašaus amžiaus paauglių (dalyvaujančių ir nedalyvaujančių) muzikinėje veikloje bendravimo ypatumus, išskiriant patyčių reiškinio apraiškas. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar muzikinė veikla inspiruoja patyčių reiškinio apraiškas paauglių tarpe. Tyrimo tikslas – atskleisti paauglių bendravimo ypatumus su bendraamžiais, dalyvaujančiais muzikinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: atskleisti teorinius patyčių sampratos aspektus; numatyti patyčių... [toliau žr. visą tekstą] / Bullying is a deliberate, unprovoked action against one or a few persons, seeking to create constant abuse or harassment models. Bullying can be expressed in different forms, e.g. verbal abuse, disregard or repulse, physical attacks, ratchet, damaging or stealing things and as well, nasty notes. The phenomenon of bullying is widely spread in a whole world and students encounter it every day. The first studies on the prevalence of bullying were carried out in Sweden. Later other countries also started to pay attention to this problem. According to the World Health Organization survey results, 70% of Lithuanian children have at least once been bullied. While analysing the Lithuanian and foreign scientific literature, it becomes evident, that bullying is a relevant problem of the contemporary society and it requires an efficient prevention programme. The analysis of the scientific literature disclosed that there have been only a several investigations performed on the topic of bullying. Moreover, one could not find any bullying manifestations about students participating in a musical activity. This fact inspired the idea to investigate the phenomenon of bullying among the similar age teenagers (participating and not participating in a musical activity) communication peculiarities, distinguishing the manifestation of the bullying as a phenomenon. This study aims to determine whether a musical activity inspires the phenomenon of bullying among teenagers. The aim of the research is... [to full text]

Darbo problema ir aktualumas - mokslininkai, nagrinėjantys smurtą, jo atsiradimo priežastis ir pasekmes, beveik vieningai prieina išvados, kad egzistuoja didžiulė problema ir įvardija, kad viena iš pagrindinių šio reiškinio ištakų – santykiai tarp žmonių. Kelios kartos žmonių prarado gebėjimus grįsti tarpusavio santykius pagarbos, pasitikėjimo, partnerystės dvasia. Šiuos dorybinius santykius pakeitė agresija, smurtas, patyčios, bejėgiškumas ir panašūs negatyviniai reiškiniai. Smurto ir agresijos proveržiai stebimi ne tik miestų teritorijose, mokyklose, kiemuose, bet ir sparčiai veržiasi į miestelių, kaimo vietovę. Mokinių agresyvus elgesys su bendramoksliais jau tampa įprastu ir vis sunkiau kontroliuojamu reiškiniu. Praktikoje dažniausiai tiriamos smurto apraiškos mieste ir mokykloje. Nėra atlikto tyrimo smurtas ir jo prevencija kieme, atskleidžiant atsakingų kaimo bendruomenės veikėjų: kunigo, įgaliotinio, seniūno ir socialinio darbuotojo bei paauglių požiūrį į smurto apraiškas, vyraujančias rūšis ir pasireiškimo formas, kilimo priežastis ir prevenciją. Tyrimo tikslas: ištirti paauglių agresyvaus elgesio (smurto) pasireiškimą jų gyvenamojoje vietoje – kieme. Siekiama atskleisti tyrimo informantų požiūrį į šio destruktyvaus elgesio pasireiškimo ir atsiradimo ištakas, formas bei pateikti rekomendacijas šio reiškinio prevencijai. Tyrimo objektas: agresija ir smurto pasireiškimas paauglių tarpe kieme. Tyrimo dalykas: skirtingų socialinių grupių atstovų (paauglių, kunigo... [toliau žr. visą tekstą] / Problems and relevance of the topic – having analysed the reasons and consequenses of violence among teenagers, scientists came up to the conclusion that this problem originates in human relationship. A few generations have lost the ability to base their relationship upon respect, trust and partnership towards other people. These moral relationships are replaced by agression, helplessness, bullying and similar negative phenomenon that are observed not only in the schools and school territories in big cities and towns, but also in similar public places in small villages. Agressive behaviour among pupils is becoming more and more common phenomenon.and it is more and more difficult to controll. In practice the forms of violence are most frequently investigated at schools or in school territories, but no research has been done concerning violence and its prevention in the courtyards and playgrounds (after school environment), revealing attitudes of the priest, the village headman, the social worker and the teenagers. Aim of research: to investigate the forms of teenager‘s agressive behaviour in their after school environment, to reveal the informants‘ attitude towards this destructive behaviour and its origin, to present recommendations for the prevention of this phenomenon. Subject of research: evaluation of different social groups (priest, village headman, social worker and teenagers) Objectives of paper: to analyse the concept of agressive behaviour in different... [to full text]

Pastaraisiais metais visuomenei vis dažniau tenka išgirsti apie vaikų patiriamą smurtą ne tik artimiausioje socialinėje aplinkoje – šeimoje, bet ir mokykloje. Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje apie 70 proc. vaikų bent kartą yra patyrę bendraamžių patyčias ir beveik trečdalis vaikų mokykloje patiria dažnas (2-3 kartus per mėnesį ir dažniau) patyčias. Šis rodiklis, lyginant su kitomis šalimis, išlieka vienas didžiausių. Lietuva nuo 2008 m. pradėjo vykdyti mokyklose Olweus patyčių ir smurto prevencijos programą, remiamą LR Švietimo ir mokslo ministerijos. Iki to laiko mūsų šalyje buvo vykdomos tik pavienės smurto prevencijos programos, neapimančios didžiosios dalies mokyklų ir jų bendruomenių. Tyrimo rezultatai svarbūs programos veiksmingumo vertinimui Lietuvos mokyklose. Disertacinio darbo tikslas – ištirti patyčių paplitimą ir ypatybes bei įvertinti patyčių prevencijos programos poveikį Kauno miesto mokyklose. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokinių patyčių ir jų formų paplitimą Kauno miesto mokyklose 2008 m. 2. Įvertinti patyčių sąsajas su fizine ir psichologine savijauta. 3. Nustatyti patyčių sąsajas su rūkymu ir alkoholio vartojimu. 4. Įvertinti su patyčiomis susijusį mokinių ir suaugusiųjų vaidmenį mokykloje. 5. Išanalizuoti patyčių bei jų formų paplitimą 2010 m. ir nustatyti pokyčius per dvejus metus. 6. Įvertinti patyčių prevencijos programos poveikį. / Recently, public awareness of violence against Lithuanian children has grown, not only for violence in the close social environment of the family, but also in schools. According to a survey by the World Health Organization, about 70 percent of Lithuanian children experienced peer bullying at least once; almost a third of schoolchildren experience frequent bullying (2-3 times per month and more). Lithuania’s bullying index, compared with other countries, is one of the largest. In 2008, Lithuania started to implement Olweus Bullying Prevention Program (OBPP) in schools, sponsored by Ministry of Education and Science. Until then, only sporadic violence prevention programs were carried in our country, none of which included the entire school community or large schools. The results are important for evaluation of program effectiveness in Lithuania schools. Aim: To investigate the prevalence and characteristics of bullying and evaluate the impact of prevention program of bullying in Kaunas schools Objectives: 1. To analyze the prevalence pupils’ bullying and distribution of its forms in Kaunas schools in 2008. 2. To assess links among bullying with health and psychological well-being. 3. To determine the correlation of bullying with smoking and alcohol consumption. 4. To assess pupils’ and adults’ role to bullying at school. 5. To analyze the prevalence of bullying at schools in 2010 and to evaluate the changes during the two years. 6. To evaluate the impact of bullying... [to full text]

Šio tyrimo tikslas nustatyti moksleivių su sveikata susijusio elgesio ir mokykloje patiriamos prievartos bei stresogeninių situacijų įveikimo strategijų sąsajas. Buvo tirta 200 Vilniaus miesto Petro Vileišio ir Varėnos „Ąžuolo“ vidurinių mokyklų moksleivių. Tyrimas vyko 2008 m. kovo - balandžio mėn. Įveikimo strategijoms ir būdams ištirti panaudotas COPE klausimynas (Autoriai - C. Carver, M. Scheier, J. Weinbtraub. Į lietuvių kalbą išvertė E. Kavaliauskaitė.); L Reederio įtampos skalė, pagrįsta kiekvieno žmogaus nuomone apie save, savo vidinių būsenų įvertinimu; paauglių prievartos skalė, skirta tiesioginei ir netiesioginei prievartai. (Autoriai - Y. Mynard, S. Joseph, 2000.) Jos pagrindu I. A. Furmanovas (И. А. Фурманов) sukūrė klausimyną. (Į lietuvių kalbą išvertė A.Vienažindys). Tyrimo nustatyta, kad didesnę įtampą patiriantys moksleiviai mažiau naudojo į emocijas nukreiptą įveikimo strategiją (įveikos strategija – pozityvi interpretacija), mažesnę įtampą - į problemą nukreiptą įveikimo strategiją (įveikos strategija – aktyvus įveikimas ir planavimas). Merginų grupėje buvo nustatyta, kad didesnę įtampą patiriančios merginos taip pat mažiau naudojo į emocijas nukreiptą įveikimo strategiją. Jų įveikos strategija – humoras. Tai juokavimas iš situacijos. Vertinant sveikatos įveikos strategijas buvo nustatyta, kad prastai ir vidutiniškai sveikatą vertinančios merginos daugiau naudojo į emocijas nukreiptą streso įveikimo strategiją (neigimą bei susikoncentravimą į emocijų... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the thesis was to determine the correlations of strategies of coping with stressogenic situations with pupils’ health related behaviour and coercion experienced at school. The object and methods of research: 200 secondary school pupils of the cities of Vilnius (Petro Vileišio secondary school) and Varena (Ąžuolo secondary school). The survey was conducted in March-April 2008. Research methods: COPE questionnaire was used for investigating the strategies and methods for coping with stress. Authors C.Carver M.Scheier, J.Weinbtraub, translated into Lithuanian by E.Kavaliauskaitė. L.Reeder’s scale of psycho-social stress, based on every person’s opinion about himself, assessment of one’s own inner conditions. C.D.Spilberger – Chanin’s questionnaire (1976, 1978). The scale of teenagers’ coercion devoted to direct and indirect coercion (Authors Y.Mynard, S.Joseph,2000). On its basis I.A. Furmanovas (И.А.Фурманов) created a questionnaire that was translated into Lithuanian by A.Vienažindys. Results of the study: It was determined that pupils experiencing bigger tension used the emotions-focused strategy of coping with stress less seldom (positive interpretation). Pupils who experienced lesser tension used the problem-focused strategy of coping with stress (active overcoming and planning). Ladies experiencing bigger tension also used the emotions-focused strategy of coping with stress less seldom. They used humour as an overcoming strategy. It’s laughing at a situation... [to full text]

Patyčios – sąmoningas, neišprovokuotas, nuolatinis vieno asmens ar grupės fizinis ar žodinis kito asmens užgauliojimas siekiant sukurti nuolatinius prievartos ar įžeidinėjimų modelius. Vaikai pačiais įvairiausiais būdas tyčiojasi vienas iš kito, kabinėjasi, skaudina vienas kitą. Siekiant mažinti patyčių problemas mokykloje dėl skirtingos išvaizdos, rasės, kalbos, religijos išpažinimo, mąstymo ar turinčių skirtingą nuomonę, reikšminga būtų formuoti tolerantišką paauglių mąstymą apie kitoniškumą, kurti prevencines programas, pasiremiant interaktyviaisiais dramos metodais, kurie gali būti paveiki priemonė. / Bullying is a deliberate and constant verbal or physical abuse against one person or a group of several individuals with an intention of creating continual models of violence and abuse. Children tend to bully each other in various different ways. In attempt of minimizing the bullying issues at schools, which arise because of different appearance, race, religious beliefs, or different ways of thinking, it is important to form a liberal thinking among the teenagers supporting the personal differences. Using interactive drama methods while creating prevention programs can also be a powerful tool.

Mokyklos aplinką, jos įtaką vaiko asmenybės brendimui bei tiesioginiams mokymo rezultatams tyrinėjo nemažai lietuvių ir užsienio autorių. Mokinių nesaugumas mokykloje gali turėti labai neigiamas pasekmes fizinei ir psichinei sveikatai, mokymosi rezultatams, mokymosi motyvacijai, prastėja socialiniai įgūdžiai. Visa tai gali sukelti kliūtis tokių mokinių sėkmingai adaptacijai visuomenėje, socialinei integracijai. Mokinių psichologinei savijautai turi įtakos patiriamas smurtas, patyčios. Kadangi smurto apraiškų mokykloje pasitaiko gana dažnai, susiduriama su problema, kad mokyklose mokiniai pasijunta nesaugūs dėl bendramokslių smurto, tai savo ruožtu daro įtaką jų mokymosi motyvacijai, savirealizacijai, socializacijai. Patyrę smurtą mokiniai dažniausiai jaučia nerimą ir baimę. Nerimas iš esmės kyla iš subjektyvaus vertinimo, kad kilo grėsmė fiziniams ar psichologiniams „aš“. Mokiniui labai sunku susidoroti su tokia psichologine būsena ir jeigu šalia nėra žmonių, kuriais gali pasitikėti, jis praranda saugumo jausmą. Tokia ilgalaikė būsena gali turėti skaudžių pasekmių. Šio tyrimo tikslas – nustatyti Kauno miesto bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų VI – IX klasių mokinių saugumo mokykloje ir patiriamo nerimo sąsajas. Tyrimo metodai ir tiriamieji. Tyrimui naudotas Mokyklos aplinkos saugumo klausimynas, Patyčių testas ir Mokyklinio nerimo testas. Tyrime dalyvavo 590 mokiniai: 296 mergaitės ir 294 berniukai. Tirti šeštų – devintų klasių mokiniai. Mokinių amžius nuo 11 iki 17 metų... [toliau žr. visą tekstą] / School safetly is one of the major problems in Lithuania and whole world as well. This problem prevails everywhere, in the shools and outside their borders. The purpose of the study was to assess the relationship between school safety and shool anxiety among 6 th and 9 th class students. Drug dealing or alcohol outlets anywhere near a school increase the likelihood of substance abuse-fueled antisocial behavior, either by students or against students. Children who feel safe are both psychologically and physiologically more receptive to learning. Material and methods. The date of the anonymous survey OFM 590, sixth, seventh, eighth and ningth - grade students (aged 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 tears respectively) from six secondary shools of Kaunas, conducted in the spring of 2009, were analyzed. The studentas completed the school safetly questionnaire, school bullying test that included self-report being bullied by others, and school anxiety test. The response rate was 90 %. Results. The statistic date analysis shows that 9,2 % boys and 5,8 % girls doesn‘t feel safe at shool. Most not safetly places for girls at shool are: shool yard (44,6 %), school corridors, (42,3%), breake time (40,1 %). Most not safetly places for boys at school are: break time (32,5 %), school yard (31,7 proc.), school corridors (31,6 proc.), answearing in class (24,8 proc.), at school parties (22,0 %.), canteen (18,9 %). Conclussion. The reasearch doesn‘t indicate relationship between safetly of school... [to full text]

Lietuvos mokyklose nuo 2002 m. yra tiriamas patyčių paplitimas. Nuo 2008 m. Lietuvos mokyklose yra vykdoma Olweus patyčių prevencijos programos, kuria siekiama išugdyti visą mokyklos bendruomenę, kad patyčių problemą mažintų ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai, bei kiti darbuotojai. Ši programa yra naudojama įvairiose šalyse. Tyrimas buvo siekiama nustatyti Olweus patyčių prevencijos programos įgyvendinimo svarbą Kauno m. „X“ vidurinėje mokykloje, lyginant mokinių patyčių paplitimo tyrimo su kokybiniu mokyklos darbuotojų tyrimo duomenimis. Tyrimo objektas - Olweus patyčių prevencijos programos įgyvendinimas „X“ vidurinėje mokykloje. Darbo tikslas –atskleisti Olweus patyčių prevencijos programos įgyvendinimo svarbą Lietuvoje ir ištirti kaip vykdoma ši programa Kauno m. „X“ vidurinėje mokykloje. Tyrimo uždaviniai: apibrėžti teorines nuostatas, susijusias su patyčių prevencinių programų reikšmingumu ir paplitimu Lietuvos mokyklose; atskleisti pagrindinius Olweus patyčių prevencijos programos ypatumus ir planavimo specifiškumą; pagrįsti Olweus patyčių prevencijos programos įgyvendinimo svarbą Kauno m. „X“ vidurinėje mokykloje. Atliekamas kokybinis tyrimas. Tiriama tyrėjo ir prevencijos programos subjektų veikla. Tyrimu nesiekiama įtakoti pačios prevencijos programos įgyvendinimo, tik išsiaiškinti jos vykdomą veiklą. Tyrimu buvo pasiekti tokie rezultatai: aktyviai dalyvaujantys mokyklos darbuotojai Olweus patyčių prevencijos susirinkimuose ir veikloje dažniau atpažįsta, pastebėi... [toliau žr. visą tekstą] / The investigation of bullyin in Lithuania schools is provided since 2002 year. Olweus Bullying Prevention Program is provided since 2008 year. The purpose of this program is to educate all school society – pupils, teachers, parents, other staff - and to reduce bullyin problem in Lithuanian schools. This program is provided in many countries. The investigation was provided to determine the importance of Olweus bullying program‘s implementation in high school „X“ in city of Kaunas. The determination was made analysing and comparing pupil bullyin prevalence with the data of staff quality investigation. The object of investigation – Olweus Bullying Prevention Program‘s implementation in „X“ high school. The aim of the investigation – to reveal the importance of Olweus Bullying Prevention Program‘s implementation in Lithuania and to investigate how is this program executed in Kaunas „X“ high schools. The tasks of the investigation: to define theoretical attitude which is widespread in Lithuania schools and is important in bullyingt prevenion programs; to reveal main features and the specifics ofplaning in Olweus Bullying Prevention Program; to indicate importance of Olweus Bullying Prevention Program implementation in Kaunas „X“ high school. The quality investigation is provided. It examines the investigators and prevence program‘s subjects activity. The purpose of this examination is to determine the activity of prevence program and not to influence it. Results of the... [to full text]

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti priekabiautojų - aukų, tik priekabiautojų ir tik patyčių aukų bei į patyčias neįsitraukusių paauglių savęs vertinimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 211 Kauno Antano Smetonos gimnazijos mokinių: 140 (66 proc.) mergaičių ir 71 (34 proc.) berniukas. Tirtų mokinių amžius nuo 12 iki 18 metų, amžiaus vidurkis 15 m. Tiriamieji buvo apklausiami mokykloje klasės valandėlių ir pamokų metu, gavus raštiškus mokyklos direktorės ir paauglių iki 16 m. tėvų sutikimus. Apklausą padėjo atlikti mokyklos psichologė. Patyčių dalyvių vaidmenų nustatymui buvo pasirinktas R. Povilaičio ir J. Valiukevičiūtės (2006) klausimynas, savęs vertinimui tirti buvo pasirinkta M. Rosenberg (1965) savęs vertinimo skalė ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui nustatyti – R. Jessor ir kt. (1992) sveikos elgsenos klausimynas. Tiriamieji turėjo atsakyti į 26 klausimus. Tyrimo rezultatai parodė, kad į patyčias neįsitraukę paaugliai pasižymi aukštesniu savęs vertinimu nei į patyčias įsitraukę paaugliai. Į patyčias neįsitraukusios paauglės – mergaitės alkoholį vartoja rečiau nei priekabiautojos – aukos ar tik priekabiautojos. Dažniausiai iš visų patyčių dalyvių vaidmenų grupių cigaretes rūko priekabiautojos – aukos mergaitės; rečiausiai cigaretes rūko patyčių aukos ir į patyčias neįsitraukusios paauglės mergaičių grupėje. Analizuojant sąsajas tarp patyčių dalyvių vaidmenų savęs vertinimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo rezultatai parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to investigate self-esteem and psychoactive substance use peculiarities of bully-victims, pure bullies, pure victims and adolescents who do not engage in bullying. The subjects of the study were 211 school – children from Kaunas Antanas Smetona gymnasium: 140 (66 per cent) girls and 71 (34 per cent) boys at the age of 12 – 18. The mean age of the school - children was 15 years. The participants were interviewed during the lessons with permissions of the gymnasium director and younger than 16 years adolescent’s patents. The gymnasium psychologist helped to interview adolescents. Bullying roles were found with Evaluation of the prevalence of bullying questionnaire by R. Povilaitis and J. Valiukevičiūtė (2006), self-esteem was assessed with Rosenberg Self-Esteem Scale (1965) and psychoactive substance use was assessed with Health behavior questionnaire by R. Jessor et al. (1992). The participants were asked to fill in the form of 26 questions. The results of the study showed that adolescents, who do not engage in bullying, are higher self-esteem than adolescents, who engage in bullying. Girls, who do not engage in bullying, more rarely use alcohol than bully-victims and pure bullies. Bully-victim girls more often smoke cigarettes than other bullying roles; girls, who do not engage in bullying, and pure victims girls more rarely smoke cigarettes than other bullying roles. The analysis of the relationship between self-esteem of bullying roles and... [to full text]

Tyrimo objektas: Fizinio aktyvumo, patirtų traumuojančių įvykių ir sveikatos nusiskundimų sąsajos. Tyrimo tikslas: Įvertinti sąsajas tarp moksleivių fizinio aktyvumo, patiriamų traumuojančių įvykių ir sveikatos nusiskundimų. Tyrimo uždavinai: 1. Palyginti mergaičių ir berniukų fizinio aktyvumo, gyvensenos rizikos veiksnių, patirtų patyčių mokykloje ir sveikatos nusiskundimų dažnį. 2. Įvertinti sąsajas tarp moksleivių patirtų patyčių mokykloje ir psichologinės būsenos rodmenų, sveikatos nusiskundimų bei kūno masės indekso. 3. Įvertinti sąsajas tarp moksleivių gyvenimo eigoje patirtų traumuojančių įvykių ir patyčių mokykloje, psichologinės savijautos, sveikatos nusiskundimų bei žalingos elgsenos. 4. Įvertinti sąsajas tarp moksleivių patiriamo streso ir fizinio aktyvumo lygio bei nesveikos mitybos. 5. Įvertinti sąsajas tarp moksleivių fizinio aktyvumo lygio ir patiriamų patyčių mokykloje, psichologinės būsenos rodmenų bei žalingų įpročių. Tyrimo rezultatai: Fiziškai aktyvesniais mokykloje buvo berniukai, palyginus su mergaitėmis (p<0,0001). Moksleiviai patyrę traumuojantį įvykį gyvenimo eigoje dažniau skundėsi galvos, skrandžio skausmais(p=0,013), nugaros skausmais (p=0,001), liūdesiu ir nerimu (p=0,005), bloga nuotaika (p=0,011), nemiga (p=0,015) bei galvos svaigimu (p=0,014), palyginus su nepatyrusiais traumuojančio įvykio gyvenimo eigoje moksleiviais. Išvados: 1. Fiziškai aktyvūs dažniau buvo berniukai, nei mergaitės. Blogą savijautą mokykloje dažniau nurodė berniukai, nei... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research: Physical activity,traumaticevents andhealthcomplaintsinterfaces. The aim: To evaluate the associations between students’ physical activity, life-time traumatic events and health complaints. Objectives of the study: 1. Compare girls and boys physical activity level, lifestyle risk factors for school bullying and health complaints frequency. 2. To evaluate the relationship between children experienced bullying at school, and psychological status readings, health complaints, and body mass index. 3. To evaluate the association between children course of life-time traumatic events and experienced bullying at school, psychological well-being, health complaints. 4. To evaluate the association between school-related stress, and level of physical activity and unhealthy nutrition. 5. To evaluate the association between students’ physical activity level and experienced bullying at school, psychological status, and unhealthy life style. The results: The boys compared with girls were more physically active at school (p<0,0001). Children experienced traumatic event in the course of life often complained of headaches, stomach pain (p=0,013), back pain (p=0,001), sadnessand anxiety (p=0,005), depressed mood (p=0,011), insomnia (p = 0,015) and head dizziness (p= 0,014) compared within experienced traumatic event during their life children. Conclusions: 1. Boys were more physically active than girls. Poor performance in school was more common among boys than girls. Weak... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama patyčių problema mokyklose: jų priežastys, formos, pasekmės, kurias jaučia tiek patyčių auka, tiek patyčių iniciatorius, tiek ir visa mokyklos bendruomenė. Taip pat gilinamasi, ar mokiniai, turintys kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, jų susilaukia daugiau. Suformuluota hipotezė, kad kalbėjimo ir kalbos sutrikimai nėra pagrindinė priežastis, dėl ko mokiniai patiria patyčias. Tyrime dalyvavo 100 kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių mokinių, taip pat 30 įprastinės kalbos raidos mokinių bei 50 pedagogų, kurie ugdo mokinius, turinčius kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Anketinės apklausos metodu tirta, kaip kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintys mokiniai jaučiasi mokykloje, kaip dažnai, kur ir kokias patyčias tenka patirti, kaip jie į tai reaguoja, ir kaip mano, kodėl vaikai tyčiojasi. Šių mokinių nuomonė buvo lyginama su kitų mokinių bei mokytojų atsakymais. Tyrimu nustatyta, kad dažniau patyčias patiria mokiniai, turintys kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, nors nemaža dalis įprastinės kalbos raidos mokinių taip pat patiria patyčias. Dažniausi patyčių būdai yra pravardžiavimas, erzinimas, apkalbinėjimas, ignoravimas ar nebendravimas ir stumdymas. Šias patyčių formas taip pat dažniausiai tenka matyti mokytojams. Nemažai mokinių, kurie patiria patyčias, skriaudėjams atsako tuo pačiu. Taip pat nevengia papasakoti apie patyčias mokytojams ar tėvams. Mokytojai dažniausiai drausmina skriaudėjus, pasišneka su skriaudžiamu vaiku, pataria... [toliau žr. visą tekstą] / In this bachelor work there is analysed taunting problem in schools: reasons of it, forms, consequences that feel all of the following - the victim of taunting, the initiator of taunting and the whole society of school. There is also explored if students that have disorders of language and speaking attain more taunting. There is formulated a hypothesis that disorder of language and speaking is not the main reason of taunting that students experience. There participated a hundred respondents that have language and speaking disorders, also 30 of regular language students and 50 schoolmasters which educated students that have disorders of language and speaking. Using survey method, there was explored how students that have language and speaking disorders feel like at school and how often, where and what kind of taunting they have to face, how do they react to the taunting and why do they think other people express taunting. The opinion of these students was compared to others students opinion and answers of schoolmasters. According to research, students that have language and speaking disorders face the taunting more often, though not small part of regular language students also face taunting. The most common taunting ways are teasing, slander, ignoring, not communicating and shoving. Schoolmasters also can notice these forms of taunting as most often. A biggest part of students facing taunting responds to the offenders the same way. They also do... [to full text]