Magistro darbo objektas – virtualios bendruomenės, aktyviai reiškiančios savo narių pilietinę valią ir jų vaidmuo politinėje komunikacijoje. Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip virtualios pilietiškai aktyvių narių bendruomenės dalyvauja ir komunikuoja politinėje viešojoje erdvėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti politinės komunikacijos procesus, įvardijant piliečių, bendruomenės vaidmenį juose; aptarti, kaip politinė komunikacija integruojama internete; ištirti, kaip formuojasi virtualios bendruomenės, kurios reiškia pilietinę valią, ir kokia jų reikšmė politinėje komunikacijoje; išsiaiškinti, kaip Lietuvoje veikė konkreti virtuali pilietinė bendruomenė, kokie žmonės dalyvavo jos veikloje, kokie buvo vykdomi bendruomenės veiksmai ypatingose situacijose. Naudojantis literatūros analizės bei sintezės metodais ir naudojantis 4 rūšių informacijos šaltiniais, atlikus virtualios bendruomenės „Už Prezidentūrą, dirbančią Lietuvai“ atvejo analizę, prieita prie išvados, kad politinė komunikacija naudojama politikams siekiant užsibrėžtų specifinių tikslų, piliečiams informuoti politikus, bei informacijai, kurią žiniasklaida siunčia ir visuomenei, ir valdymo organams. Galimybė komunikuoti internete leidžia visuomenei ir valdžiai susisiekti be tradicinių tarpininkų. Elektroninė erdvė svarbi politinės informacijos sklaidai, mainams, piliečių raiškai ir mobilizacijai. Elektroninių bendruomenių nuomonė visuomenėje turi svaresnį balsą nei pavienių interneto anonimų. Bendruomenė... [toliau žr. visą tekstą] / Political communication exists from the ancient times, when people started to rule: lands, people and other resources. Communication involves all spheres of life. Various techniques are used for political communication, starting with mass communication medium, ending with communication to purposive groups. Bigger and bigger influence to political communication is being made by emerging information and communication technologies. These technologies created possibility to develop new forms of political participation and citizen’s communication. Failing civic participation in voting worries democracy’s future. Will new communication technologies stimulate people’s civic action? Master paper object – virtual communities, which express their members civic will actively, and their role in political communication. Paper’s purpose is to analyze, how virtual communities of civically active members participate and communicate in political public sphere. The main tasks are: to analyze processes of political communication, to name communities role in them; to discuss how political communication is integrated on the internet; investigate, how virtual communities, that express civic will, develop, and what is its importance to political communication; to clear, how concrete virtual civic community acted in Lithuania, what people participated in it, what common specific actions were maid by community in particular situations. There were used literature analysis, synthesis and case study of... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – religinio ir pilietinio ugdymo ryšys suderinamumo ir papildomumo aspektais. Tyrimu siekta atskleisti religinio ir pilietinio ugdymo ryšio, šių dviejų sričių suderinamumo ir papildomumo teorines ir praktines galimybes. Pilietinio ir religinio ugdymo suderinamumo ir papildomumo analizė remiasi ugdymo turinio bendrojo lavinimo mokykloje prieštaravimų ir studentų pilietinės ir religinės socializacijos ypatumų identifikavimu bei pilietiškumo ugdymo religinėse aplinkose, taikant kooperuotų studijų metodą, realizavimu. Tyrimu siekta atsakyti į šiuos klausimus: Kaip siejasi teoriniai pilietiškumo ir religingumo konceptai? Kaip siejasi religingumo ir pilietiškumo formos? Kaip teoriniu požiūriu gali būti pasiekiama religinio ir pilietinio ugdymo vienovė, suderinamumas ir tarpusavio papildomumas? Kokiais ugdymo tikslų ir ugdymo turinio prieštaravimais pasižymi religinis ir pilietinis ugdymas Lietuvoje? Kokias ir kaip pilietiškumo kompetencijas ugdo religijos (tikybos) vadovėliai? Kaip pasireiškia ir siejasi asmens pilietiškumas ir religingumas? Kaip pilietiškumas ir religingumas gali būti traktuojami kaip asmens socializacijos ir ugdymo rezultatas? Kokios yra pilietinio ugdymo religinio pažinimo kontekste teorinės ir praktinės sąlygos? Kokie ugdymo metodai gali būti taikomi derinant pilietinį ir religinį ugdymą? Kiek veiksmingas, ugdant pilietiškumą, gali būti kooperuotų studijų metodas, realizuojamas religinėse aplinkose? Kokia dinamika pasižymi studentų... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between religious and civic education, on the aspects of the compatibility and complementability is analyzed in the doctoral research. The analysis is based on the identification of the contradictions of the education content in secondary schools; on the identification of the peculiarities of students’ civic and religious socialization, and on the implementation of civic education (with the help of service learning) in religious surroundings. The following questions are developed in the dissertational research: How are theoretical concepts of citizenship and religiosity related? How are the forms of religiosity and citizenship related? How can the compatibility and complementability of religious and civic education be achieved? What are the contradictions between the goals of civic education and the content of religious education in Lithuania? What and how are civic competences developed by religious education textbooks? How are personal religiosity and citizenship related and expressed? How can citizenship and religiosity be approached as the result of socialization and education? What are the theoretical and practical conditions of civic education in the context of religious knowledge? What educational methods can be applied in harmonizing civic and religious education? How effective for the education of civic attitudes and skills can service learning performed in religious environments be? How are students’ civic attitudes and skills changing while... [to full text]

Magistro darbe analizuojama pilietinio ugdymo/nepaklusnumo procesų ir formų raiška besiformuojančioje pilietinėje visuomenėje. Tyrimu siekiama pagrįsti pilietinio nepaklusnumo paradigmą valstybių kovų už nepriklausomybę kontekste, įvertinti jų sąsajas su socioedukaciniais ppilietinės visuomenėskūrimo procesais bei prognozuoti galimas pilietinio nepaklusnumo tendencijas naujų globalinių rizikų fone. Darbe teigiama, kad naujajame pasaulio ekonominės, politinės ir socialinės raidos etape vykstantys neprievartinio pobūdžio konfliktai yra strateginė demokratinės visuomenės bendrųjų vertybių ir interesų gynybos išraiška. Kartu daroma išvada, kad globalizacijos sąlygomis, pakituspasaulio politinei architektūrai visuotinis politinis nepaklusnumas, siejamas su pilietinių laisvių išsaugojimu yra ypatingai aktualus. Socialinės edukacijos požiūriu šiandieninė neprievartinio strateginio konflikto kaip tyrimo objekto analizė galima tik kaip bendra integralių vadybos, politikos ir ekonomikos, psichologijos ir socialinės komunikacijos kompetencijų raiška. / The aim of the study is the justification of civil disobedience in order to summarize a paradigm of unique historical and current experience of civil disobedience in the world; the struggle for independence in the context of the assessment of their linkages with civil society socioeducational processes and to predict possible trends in civil disobedience to the new global risks in the background. In the new world of economic, political and social development, the natures of nonviolent conflicts within a democratic society are the strategic values and common interests in terms of defense. On the other hand, on the Euro-Atlantic integration condition of the general civil disobedience is linked to the preservation of civil liberties is particularly relevant, and remains a universal response to any threats. In this context of state socioeducational priorities education/disobedience expands civil society and democratic formation opportunities, creates secure not only internal but also external risk management in emergency situations. The method of experts’ survey was used to analyze the problem approaches for comparison, to generate ideas and socioeducational dimension modeling. The expert questionnaire was used to clarify problem areas and practical recommendations. The structured summary of expert responses was created. In conclusion, a social communication helps to build civic networks, also helps citizen to access qualified information while at the same time promotes their... [to full text]

Tyrimų duomenimis, Lietuvos žmonių pilietinis aktyvumas dažniausiai pasireiškia vienkartiniu dalyvavimu protesto akcijose, dalyvaujant viešose diskusijose, pasirašant peticiją ar kt. Per penkis metus pilietinėse akcijose dalyvavo labai mažas skaičius apklaustųjų, to priežastis – netikėjimas, kad nuo to kas nors pasikeis. Mokykla įvardijama, kaip labiausiai prisidedanti prie pilietiškumo ugdymo.Teigiama, kad Lietuvoje reikia ieškoti būdų, kaip veiksmingiau perteikti pilietines žinias. Tad tyrimui buvo išsikeltas probleminis klausimas - Kaip prie švietimo misijos kurti pilietiškesnę visuomenę prisideda informacinės komunikacinės technologijos? Tyrimo tikslas - ištirti IKT vadmenį pilietiniame ugdyme. Tiksliui pasiekti buvo išanalizuota informacinės visuomenės samprata, aptarta IKT reikšmė ir taikymas mokyklos veikloje, apibūdintas pilietinis ugdymas bei atliktas tyrimas. Tyrimui taikytas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrimo metu apklausta 10 pilietinio ugdymo mokytojų iš Kauno vidurinių mokyklų ir gimnazijų. / Lithuanian people's civic participation usually gets a one-off participation in protests, participation in the public debate, signing a petition, or others. The school is listed as the most contributing to citizenship. It is argued that Lithuania should look for ways to more effectively convey the civic knowledge. For investigation was raised problematic question – how information and communication technologies contributes to mission creating citizen - education society? The aim - to investigate the role of ICT in civic education. To achieve the objectives of the analysis of the information society concept, was discussed the meaning and application of ICT in the school activity, described civic education and carried out a study. Investigation was done using semi-structured interview method. During the survey 10 civil education teachers from Kaunas high school and gymnasium was interviewed.

Magistriniam darbe analizuojama Lietuvos lenkų jaunimo socialinė integracija i pilietinis aktyvumas. Teorinėje dalyje analizuojama etninės mažumos, etninio tapatumo ir integracijos sampratos, detaliau nagrinėjama lenkų etninė mažuma Lietuvoje, jos pilietinis aktyvumas ir socialinė integracija, lenkų stereotipai Lietuvos visuomenėje. Etniniam tapatumui būdinga sudėtinga struktūra, jam būdingi keli pagrindiniai komponentai: priklausimas tautai, etninė savimonė, kalbos vartojimas, kultūra. Šie komponentai išsamiau aptarti darbe. Didelis dėmesys yra skiriamas integracijos sampratai. Kalbant apie socialinę integraciją negalima pamiršti ir socialinio dalyvavimo sąvokos. Būtent socialinis dalyvavimas nulemia lenkų socialinės integracijos raišką. Darbe smulkiau analizuojamas lenkų socialinis dalyvavimas Lietuvos visuomenės gyvenime ir jų integraciją per politiką ir pilietybę, per švietimą, per darbo rinką, per lenkiškas laisvanoriškas organizacijas. Aptariant šiuos aspektus remiamasi tiek Europos - etnologo M. Kal‘avský, V. Bačová, E. K. Francis, Š. Hernová, J.Mucha ir kt., tiek Lietuvos tyrinėtojų darbais. Lietuvoje apie tautines mažumas, tautinį tapatumą ir integraciją rašė N.Kasatkina, T.Leončikas, V.Beresnevičiūtė, M.Taljūnaitė, N.Statkus, R.Motuzas irk t. todėl remtasi šių tyrinėtojų darbais. Antroje darbo dalyje pateikiama lenkų jaunimo kokybinio tyrimo duomenų analizė. Tyrime dalyvavo dvi informantų grupės – lenkiškose nevyriausybinėse organizacijose... [toliau žr. visą tekstą] / The work is aimed at presenting analysis of social intergation of Lithuanian Poles' Youth and the role of civic activity in this process. In the fisrt, theoretical part, of the work there are discussed conceptions of the ethnic minority, integration and ethnic identity, This part also includes an analysis of the Lithuanian Poles’ minority, its civic activity and integration. The structure of ethnic identity is complex: it consists of belonging to nation, ethnic consciousness, the language, culture. In the work all these conponents are discussed in detail. An particular attention is payed to the conception of integration and the role of social activity in this process. Social activity determines the integration of Poles‘ in Lithuania: such aspects of social acitivity as participation in politics, polish civic organization, issues of education in native language, nationality are discussed in the work. In the work is analysing Poles‘s social activity by the politics, nationality, education, polish organizations. Discussing these dimensions I refer to such authors as M. Kal‘avský, V. Bačová, E. K. Francis, Š. Hernová, J.Mucha as well as works of Lithuanian researchers’. namely N.Kasatkina, T.Leončikas, V.Beresnevičiūtė, M.Taljūnaitė, N.Statkus, R.Motuzas. In the second, empirical part of the work there are presented results of qualitative research on social integration of Lithanian Poles‘ Youth. In the research there were conducted 18 in-depth semi-structured... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas politikų komunikacijos ir įvaizdžio formavimo procesas tinklaraščiuose, analizuojant skirtinguose valdymo lygmenyse: Europos Parlamente, Lietuvos Respublikos Seime bei vietos savivaldos institucijose piliečių interesus atstovaujančių politikų tinklaraščius. Tyrimu buvo siekiama patikrinti dvi pagrindines darbe formuluojamas hipotezes: 1) Lietuvos politikai tinklaraščiuose komunikuoja pasyviai bei formuoja personalizuotą politiko įvaizdį; 2) politiko veiklos aplinka lemia politiko tinklaraščio komunikacijos pobūdį: Lietuvos piliečių interesus Europos Parlamente, Lietuvos Respublikos Seime bei vietos savivaldos institucijose atstovaujančių politikų komunikacinės bei įvaizdžio formavimo strategijos skiriasi. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia, buvo aiškinamasi, kaip aktyviai tinklaraščiuose komunikuoja politikai. Šiame etape kiekybiškai ir kokybiškai tirti šešių politikų tinklaraščiai. Tyrimo metu siekta nustatyti politikų tinklaraščiuose vyraujančias komunikacijos ir įvaizdžio formavimo strategijas. Turinio analizės duomenys toliau buvo analizuojami remiantis penkiais pusiau struktūruotais kokybiniais interviu su skirtingo valdymo lygmenyse piliečių interesus atstovaujančiais politikais, kurių komunikacijos ir įvaizdžio formavimo strategijos nėra aiškiai apibrėžtos, ir ekspertais: elektroninės ir politinės komunikacijos specifiką tyrinėjančia mokslininke bei aktyviu tinklaraštininku, politikų tinklaraščiais besidominčiu politikos... [toliau žr. visą tekstą] / This MA thesis focuses on the process of politicians’ communication and image formation in blogs and analyses different administration levels, i.e. the blogs of the politicians representing citizens’ interests in the European Parliament, the Seimas of the Republic of Lithuania and local municipal institutions. The goal of the analysis is to test the two main hypotheses enunciated in the paper – 1) Lithuanian politicians communicate passively and embody a personalised politician’s image in their blogs; 2) the environment of a politician’s activity preconditions the nature of the politician’s blog – communication and image formation strategies of politicians representing citizens in the European Parliament, the Seimas of the Republic of Lithuania and local municipal institutions differ. The analysis consists of several stages. The first stage is an investigation of how actively politicians communicate in their blogs. This stage contains a quantitative and qualitative analysis of the blogs of six politicians. The goal of this research is to determine the communication and image formation strategies dominating in the politicians’ blogs. The data of the content analysis is further analysed based on the five half-structured qualitative interviews with the politicians representing citizens on various administration levels whose communication and image formation strategies are not clearly defined; the experts, a scientist analysing the specifics of the electronic and political... [to full text]

Lithuania gained independence fifteen years ago. But still the understanding of human rights (as rights of citizens) and responsibilities among young people is interpreted in a wrong way. This wrong perception impedes the development of democracy at the civic society. A special attention should be paid to a person, like a full-fledged member of society. Due to this reason, legal education should be one of the main aims of civic society. In this work the features of youth legal education are explored by analyzing the conceptions of youth legal socialization and legal education.