Magistriniame darbe aptariamas elninių populiacijos dinamika Ukmergės rajono Šešuolių girioje. Savo tyrimams aš pasirinkau 3 rūšis, t.y. briedį, taurųjį elnią ir stirną. Visos jos svarbios kaip medžiotinos rūšys, todėl jas būtina tinkamai valdyti. Šiuo tikslu aš atlikau apskaitą Ukmergės rajono Šešuolių girioje nuo 2004 - 2008. Apskaitos buvo atliekamos ketverius metus. Šiais metais apskaita buvo pakartota tam kad būtų galima apskaičiuoti šių kanopinių pasiskirstymą ir gausumą. Buvo nustatyta, kad 2007 – 2008 m. populiacijos tankumas buvo 46 stirnos, 14 elnių, 7 briedžiai; 2006 - 2007 populiacijos tankumas buvo 42 stirnos, 11 elnių, 6 briedžiai, 2005 – 2006 m. buvo 53 individai stirnų, 14 individų elnių, 10 individų briedžių; 2004 – 2005 m. buvo 58 individai stirnų, 14 individų elnių, 8 individai briedžių. Vidutinis briedžių tankumas siekė 2,9 ±0,3 ind. /1000ha, tauriųjų elnių 4,8 ± 0,3 ind./1000ha, stirnų 19,1 ±1,3ind/ 1000ha. Akivaizdu kad tirtų rūšių būklė yra nevienoda. Palyginus pastaruosius dvejus metus, briedžių populiacija sumažėjo, tauriųjų elnių populiacijos tankis nepasikeitė, tačiau stirnų – padidėjo. Gaila, kad kanopinių skaičius mažėja dėl nuolatinio medžiojimo ir brakonieriavimo. Populiacijos modeliavimas padeda kontroliuoti daugelį faktorių, kurie keičia populiacijos būklę. Rekomenduojam, kad apskaitos būtų papildomai tikrinamos, kompiuterizuotos ir jų duomenys būtų prieinami visiems. Netikslumus sumažinti padėtų ir tikslesni apskaitų metodai. / Cervides population dynamic in Šešuolių forest in Ukmergė distict is rewied in diploma paper. Moose (Alces alces), Red Deer (Cervus elaphus), and Roe Deer (Capreolus capreolus) were cowered by this investigation.. They are important as hunting species. For this purpose I have made survey of these ungulates in Šešuoliai forest. Surveys were continued four years from 2004 till 2008. Results were compared between years to find changes in abundance. It was found that the density of population in 2007 – 2008 was 46 individuals of Roe Deer, 11 individuals of Red Deer, 7 individuals of Moose; in 2006 – 2007 years the density of population was 42 individuals of Roe Deer, 11 individuals of Red Deer, 6 individuals of Moose; in 2006 – 2005 was was 53 individuals of Roe Deer, 14 individuals of Red Deer, 10 individuals of Moose ; in 2005 – 2004 was was 58 individuals of Roe Deer, 14 individuals of Red Deer, 8 individuals of Moose. Average density of Moose was 2,9 ±0,3 ind. /1000ha, that of Red Deer 4,8 ± 0,3 ind./1000ha, and Roe Deer - 19,1 ±1,3ind/ 1000ha. Obviously that the status of investigated species was not stable. In comparison the last two years population of Moose decreased, the density of Red Deer did not change, but the density of Roe Deer increased. Number of cervids is decreasing because of constant hunting and poaching. Modelling of the population allows to assess and control of the influence of various factors, which change number of individuals in real populations. It is... [to full text]

Žiemojantys vandens paukščiai Lietuvos pajūryje 2006, 2007 ir 2008 m. žiemojimo laikotarpiu tirti naudojant standartinę apskaitų nuo kranto metodiką. Gausiausiai stebėtos rūšys buvo: nuodėgulė, ledinė antis, didysis dančiasnapis, ausuotasis kragas, klykuolė, sibirinė gaga. Darbe yra pateikiama 2006, 2007 ir 2008 metų žiemos stebėjimo sezonų duomenų analizė, kurioje yra nagrinėjama vandens paukščių rūšinė sudėtis tiek 2006, 2007 ir 2008 metais atskirai, bei tarp atskirų teritorijų skirtingais metais. Palangos priekrantė 2006, 2007 ir 2008 metų stebėjimo sezonais buvo svarbi didžiųjų dančiasnapių, ausuotųjų kragų, klykuolių, ledinių ančių ir sibirinių gagų susitelkimo vieta. Priekrantė ties Kuršių nerija 2006–2007 metų stebėjimo sezonais buvo svarbi žiemojančioms nuodėgulėms, ledinėms antims ir ausuotiesiems kragams. Taip pat nagrinėjau žiemojančių vandens paukščių pasiskirstymą Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje ties Palanga, bei ties Kuršių nerija tais pačiais, bei skirtinagais tyrimų sezonais. Ledinių ančių pagrindinės sankaupos stebėtos ties Giruliais ir mažesnė dalis iki Palangos tilto, nuodėgulių - ties Juodkrante ir Smiltyne. Klykuolių didesnės sankaupos stebėtos tarp Karklės ir Palangos tilto. Ausuotųjų kragų pasiskirstymas priekrantėje sąlyginai tolygus tiek ties Kuršių nerija, tiek ties Palanga. / Wintering wterbirds in Lithuanian costal waters were investigated in 2006–2007–2008 standart land-based surveys were used. Abuot 11900 in 2006, 6600 in 2007 and 4192 in 2008 waterbirds were cuonted. 20 species were recorded wintering in Lithuanian inshore waters of the Baltic sea. Velvet Scoter, Long-tailed Duck, Goosander, Great Crested Grebe, Goldeneye, Steller‘s Eider were the most numeruos species. Analysis of the wintering waterbird species composition in diferent years in the same study site and in different years in the same site in 2006–2007–2008 wintering seasons is presented. The coastal waters off the Palanga were important for wintering Long-tailed Ducks, Goosanders, Great Crested Grebes, Goldeneyes, Steller‘s Eiders in 2006–2007–2008 seasons. The coastal waters off the Curonian Spit were important for wintering Velvet Scoters, Long-tailed Ducks, Great Crested Grebes. Distribution of wintering waterbirds in the Lithuanian inshore waters in 2006–2007–2008 wintering seasons was also analysed. The greatest concentrations of Long-tailed Ducks were observed near the Giruliai and smaller numbers – all the way to Palanga bridge in the north, Velvet Scoters – between Juodkrante and Smiltyne. The greatest concentrations of Goldeneyes were observed between Karkle and the Palanga bridge. Great Crested Grebes were rather evenly distributed along the coastal waters both off the Palanga and the Curonian Spit coasts.

Šiame darbe yra nagrinejama baigtinė populiacija iš kurios išrinkta sluoksninė imtis su paprastąja atsitiktine imtimi sluoksniuose. Nagrinėjamas populiacijos parametras yra populiacijos dispersija. Pateikti trys jos įvertiniai ir parodyta, kad du iš jų yra nepaslinktieji, o vienas turi poslinkį ir šis poslinkis yra apskaičiuotas. Taip pat nagrinėjami penki savirankos metodai skirti dispersijos dispersijai vertinti: tradicinė saviranka, mastelio pakeitimo saviranka, veidrodinio sutapimo saviranka, negrąžintinė saviranka ir grąžintinė saviranka. Palyginimui yra naudojama apytikslės dispersijos įvertinio dispersijos formulė specialiai išvesta sluoksninėms imtims. Šio darbo tikslas palyginti savirankos metodais gautas dispersijos įvertinio dispersijos įvertinio reikšmes tarpusavyje ir su reikšmėmis gautomis skaičiuojant pagal apytikslę formulę. / Consider a finite population from which the stratified sample with simple random sample without replacement in each strata is drawn. The finite population parameter of interest is variance. There are viewed three estimators of variance and are shown that two estimators are unbiased and one estimator has a bias which is estimated. We studied five bootstrap methods, the naive bootstrap, the rescaling bootstrap, the mirror-match bootstrap, the without-replacement bootstrap and the with-replacement bootstrap for variance estimation of estimator of variance. In comparison, there is used approximation variance formula of variance which is derived special for stratified samples. Our purpose was to compare the result of the bootstrap methods with each other and with the result from the approximation variance formula.

Tyrimai atlikti 2008 m. Asvejos regioninio parko miškuose. Tyrimų metu užregistruota 18 jerubių (Bonasa Bonasia L). Analizuota šios rūšies biologijos, ekologijos ypatumai labiausiai įtakojantys buveinių pasirinkimą. Jerubės veisimosi metu dažniau pasirenka sklypus, kuriuose pirmąjį medžių ardą formuoja paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.), beržas (Betula), paprastoji eglė (Picea abies L). Reikšmingos įtakos medynų amžius, lajų susiglaudimo laipsnis, pomiškio tankumas jerubės buveinių pasirinkimui nenustatyta. Jerubės dažniausiai pasirinko medynus augančius derlingesnėse augavietėse. Nustatyta, kad jerubės dažniau aptinkamos medynuose su vyraujančiu paprastojo lazdyno, paprastosios ievos bei dalinai sausmedžio traku, todėl šios medyno struktūrinės dalies įtaka jerubės buveinių pasirinkimui laikytina reikšminga. / The Researchs was done in forest of Asveja regional park in 2008. Was registrated 18 Bonasa Bonasia L. during the research. This sort biological and ecological peculiarity mostly influencing residence selection was analyzed. Grouses in breeding season mostly picks plots, where first trees dissensions forms Pinus sylvestris L., Betula, Picea abies L. Significant, forests age, folding degree, underwood thickness, influence of grouses residense selection wasn‘t found. Grouses mostly picked forests which grew in productive areas. Were identyfied, that grouses mostly were found in forest with dominent ordinary nutwood, ordinary eva and partly honeysuckle glade, thats why these forests structural part has significant influence on grouses residence selection.

Iš vandens paukščių gausiausiai Lietuvoje paplitę yra Antinių Anatidae šeimos paukščiai. Šis darbas pasirinktas norint išanalizuoti Lietuvoje perinčių ančių rūšių migracinius kelius bei jų pokyčius Vakarų Palearktikoje ir sudaryti žieduotų ančių radimviečių žemėlapius. Migracinių kelių nustatymas gali praversti aplinkosaugos srityje ar kitose srityse, pvz., paukščių gripo ar kitų paukščių pernešamų ligų prevencijai. Šiame darbe nusprendžiau aprašyti antinių šeimos genčių – Tadorna, Anas, Aythya, Bucephala bei Mergus Lietuvoje perinčias rūšis. Šios rūšys pasirinktos dėl Lietuvoje esamų jų žiedavimo duomenų. Darbo metu gauti žiedavimo duomenų analizės rezultatai rodo, kad per paskutiniuosius dešitmečius, kintant aplinkos sąlygoms ir dėl antropologinio poveikio, patikimai kinta daugelio ančių rūšių migraciniai keliai (atstumai tarp žiemaviečių ir perimviečių, sustojimo vietos) ir formuojasi dalinai migruojančios ar sėslios populiacijos. Išnagrinėjus gausiausių Europoje žiemojančių ančių rūšių pasiskirstymą, žiemavietes ir ilgalaikius jų pokyčius, nustatyta, kad pastaraisiais metais ženkliai sutrumpėjo Lietuvoje žieduotų didžiųjų ančių Anas platyrhynchos migracinis kelias. Jeigu 1950-1970 metais Lietuvos didžiosios antys žiemodavo daugiausia Prancūzijoje ir Anglijoje, tai pastaraisiais dešimtmečiais dauguma jų žiemoja Lenkijoje ir ties pietrytine Baltijos pakrante (Švažas ir kt., 2001). Tą patvirtina ir mano darbe atliktos žiedavimo duomenų analizės rezultatai. Vienas iš šio... [toliau žr. visą tekstą] / The overview of the status of several duck species breeding in Lithuania (Shelduck Tadorna tadorna, Mallard Anas platyrhynchos, Shoveler Anas clypeata, Teal Anas crecca, Garganey Anas querquedula, Wigeon Anas penelope, Pintail Anas acuta, Gadwall Anas strepera, Tufted Duck Aythya fuligula, Pochard Aythya ferina, Ferruginous Duck Aythya nyroca, Common Goldeneye Bucephala clangula, Common Merganser Mergus merganser and Red-breasted Merganser Mergus serrator) was provided, using analysis of available published data. The analysis of migratory routes of these species in the Western Palearctic based on literature analysis is presented. Ringing recoveries maps of duck species ringed in Lithuania and found in foreign countries, or ringed in foreign countries and recovered in Lithuania, were produced by means of analysis of all available long-term data collected in the Lithuanian Bird Ringing Centre. The direct ringing recoveries maps were produced for most common in Lithuania duck species. Particularly informative ringing recoveries maps, produced by means of analysis of large number of long-term recoveries, were provided for Mallard, Tufted Duck, Pochard and certain other species wintering mainly in Europe. For long-distance migrants (Shoveler, Pintail and Garganey) ringing recoveries available in Lithuania reflect only staging sites of these species, as there are almost no recoveries available from their key wintering sites located in Africa. The mitochondrial DNA (D-loop of mtDNA)... [to full text]

Įvertinti Raudonosios knygos augalų paplitimą, būklę, bei kaitą ir pasiūlyti priemones jų būklei ir paplitimui pagerinti. / To assess the distribution of plants of red list, their condition and changes in Vištytgiris botanical-zoological rezerve; and identify measures to improve their condition and spread.

Magistrinis darbas skirtas kalbos ir komunikacijos sutrikimams diagnozuoti. Tiriamas švietimo reformos laikotarpis. Statistiniais metodais nustatyta mokinių kalbos ir komunikacijos sutrikimų plitimas. Darbe surinkta daug informacijos. Atlikta statistinė analizė. Numatyti prognostiniai sprendimai ir išvados. / A magistracy task designed to diagnose learner's language embarrassment. Fluctuation was researched in time, population and territory aspects. According to other embarrasment hierarchy, language embarrassment is over 57 %. Two structures have been analysed: special and integrated education. Fluctuation stages had been taken measurement in statistcal scales: language embarrassment is low in special schools - in integrated. I measured population in nominal scale. The biggest population was researched by territory principle in Kaunas, Šiauliai and Vilnius areas. A lot of valuable information was collected in the work. Education inguiries is topical and partically useful. According exploratory results was provided predictional decision, recomendations.

DNR žymenys yra polimorfinių DNR lokusų aleliai, lokalizuoti tam tikrose genomo vietose ir nustatomi naudojant įvairius molekulinės biologijos metodus. Genetinės įvairovės nustatymas ir tyrimas naudojant DNR žymenis gali padėti suprasti daugelio biologinių reiškinių, vykstančių augaluose (ląstelės, organizmo, rūšies lygmenyje), prigimtį. Vykdydami aptariamus tyrimus norime rasti atsakymą į pagrindinį klausimą: kokios naudotų DNR žymenų galimybės kai kurioms augalų biologijos problemoms (genetinių išteklių išsaugojimo, adaptyvumo, populiacijų diferenciacijos, biotinio ir abiotinio streso ir kt.) spręsti? Naudodami įvairius DNR žymenis kaip molekulinius instrumentus, įvertinome genetinės įvairovės lygį pagrindinėse miežių veislėse, sukurtose Baltijos šalyse ir Baltarusijoje, pritaikėme DNR žymenų nustatymo metodus Rubus idaeus, Lonicera ceruleae genetinėse kolekcijose esančių pavyzdžių genotipavimui bei miško medžių (Pinus sylvestris, Piceae abies) rinktinių medžių klonų tapatumo nustatymui; naudodami EST žymenis klonavome ir ištyrėme du genus, dalyvaujančius Solanum tuberosum atsake į biotinį (Erwinia carotovora infekcija) ir abiotinį stresą. Naudodami RAPD metodą ištyrėme Saxifraga hirculus, Piceae abies, Fraxinus excelsior, Taxus baccata, Rubus idaeus, Pinus sylvestris populiacijų genetinę struktūrą, diferenciacijos lygį, kai kurių ekologinių veiksnių įtaką genetinės įvairovės pasiskirstymui populiacijose. / DNA markers are alleles of polymorphic DNA loci that are established using methods of molecular biology and can be used for the identification of specific chromosome region. DNA markers are applied for the detection and analysis of genetic variation. These molecular instruments can help in the understanding of molecular basis of various biological phenomena in plants (loss of genetic diversity, population divergence, adaptivity, response to biotic and abiotic stress, genetic instability et cetera). The use of DNA markers in practical studies requires a careful consideration of the advantages and as well as limitations of various marker techniques. In this review various applications of DNA markers in plant genetic studies including genotyping and characterization of accessions of germplasm collections, assessment of genetic relationships between cultivars, understanding of the genetic variation within and between populations, plant genome analysis and gene cloning are discussed.

Tyrimo objektas – Pagramančio regioninio parko bebrų populiacija. Pagrindinis tyrimų vienetas – bebravietė. Tyrimo tikslas – ištirti bebrų pasiskirstymą atskiruose biotopuose ir įvertinti jų įtaką aplinkai. Tikslui įgyvendinti buvo iškelti uždaviniai: Nustatyti bebrų gausą atskiruose biotopuose ir įvertinti jų įtaką aplinkai Nustatyti bebrų pasiskirstymą Tyrimų metodai: literatūros loginės analizės, tiesioginis bebrų stebėjimas, jų veklos žymių analizės. Buvo naudojami tokie tyrimo duomenys: kartografinė medžiaga, bebrų apskaita, bebrų poveikio aplinkai vertinimas. Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas 2007 metų pavasarį, nutirpus sniegui ir susinormalizavus vandens lygiui (balandžio mėnesį). Pirminiai duomenys apie bebraviečių lokalizacijas buvo renkami pasitelkiant miškininkų, medžiotojų pateiktą informaciją. Ši informacija buvo tikrinama natūroje bei ieškomos naujos nežinomos bebravietės. Kiekviena bebravietė esanti tiriamoje teritorijoje buvo užregistruota. Rezultatai: Nustatyta, kad Pagramančio regioniniame parke daugiausia bebrai įsukuria miškuose ( 53 % ), melioracijos kanaluose ( 70,6 % ) ir sudaro mažas šeimas ( 35 % ). Šioje teritorijoje daugiausia jaunų ar vidutinio amžiaus bebraviečių, pilnos sudėties šeimų ( 58,8 % ). Pagal patvankos pobūdį teritorijoje visos bebravietės buvo su užtvankom, kadangi ežerų čia nėra, o bebrai gyvena tik melioracijos kanaluose ir upėse. / The subject of reserach – beavers population in Pagramantis regional park. The main fugure – beavers lodge. The point of reserach – to analyse beavers distriction in the separate ecosystems and set their effect to landscape. To implement the main point I set a tasks: To set plenty of beavers in different ecosystems and set their effect to landscape. To set distribution of beaver. The method of reserch. Logical analysis of literature, ostensible observation of beaver, wheir work signs analysis. Where were usable material of research: cartografic material, record of beaver, their effect to landscape. Scientific research project was made in 2007 spring, when snow was numbed and water level was normalized ( in April ). Incomposite data about localization of lodge was elected by invoking information of foresters and hunters. This information were cheking in nature and where were seeking new and undiscovered lodge of beavers. Each of lodge in searching teritory were registered. Results: Finding that in Pagramantis regional park beavers settle down in forests ( 53 % ), in melioration channels ( 70,6 % ) and beavers making a small familys ( 35 % ). In this territory for the most part are young and middle-aged lodges, full compositios of family ( 58,8 % ). By the tone of lift in territory all the lodges were with dams, whereas where no lakes beavers are living in melioration channles and rivers.

Lietuvoje danielius parkuose pradėta laikyti nuo XVII – XIX a. Po antrojo pasaulinio karo manoma buvo išnykę. 1976-1977 m. Iki 1988 metu Lietuvoje buvo įrengti 9 aptvarai kuriuose buvo veisiami danieliai ir iš kurių kilo laisvėje Lietuvoje gyvenantys danieliai. Lietuvoje per paskutinius dešimt metų laikotarpį danielių pagausėjo. oficialiais apskaitos duomenimis 1997 metais vienuolikoje rajonų danielių buvo 470, 2008 m. duomenimis dvylikoje rajonų buvo suskaičiuoti 720 danieliai. 1997 m. 5 aptvaruose buvo laikoma 81 danieliai. Aptvarų skaičius per 10 metų smarkiai išaugo. 2007 m. užregistruoti 32 aptvarai kuriuose laikomų danielių skaičius sudarė 1019 individai. Laisvėje esančių danielių populiacija Anykščių rajone didėjo nuo 1993 m. (14 individų) iki 2008 m. (80 individų). Nuo 2007 metų fiksuojami jau ir Utenos (10 danielių) rajone. Danielių padėtis elninių žvėrių gildijoje Anykščių rajone 2005 – 2007 metais sudarė 23,4%; stirnų 74,2%; tauriųjų elnių 2,2%; briedžių 0.1%. Danielių bandos struktūrą sudaro: 24,4% patinai, 54,7% patelės, 21% jaunikliai. Labai svarbus danieliams yra papildomas šėrimas. Beveik pusė (46%) danielių pėdsakų transektose randami 100 metrų atstumu nuo šėryklos, o tolstant mažėja: 500 metrų atstumu – 29%, 1000 metrų atstumu – 25%. Tuo tarpų stirnoms šėrimo įtaka yra mažiau juntama. / In Lithuania, fallow-deer appeared in parks at the 17-19 c. Supposedly they disappeared after the Second World War. In 1976-1977 up to 1988, 9 warrens were set up where fallow-deer were bred which gave start for fallow deer living in freedom in Lithuania. Under the last ten years in Lithuania, fallow deer increased in number. According to official data, in 1997, in eleven districts fallow deer amounted to 470, while in 2008, they amounted to 720 in twelve districts. In 1997, there were 81 fallow deer in 5 warrens. In 10 years the warrens increased intensely in number. In 2007, 32 warrens were registered, where the fallow deer amounted to 1019. The population of fallow deer living in freedom in Anykščiai district has been increasing since 1993 (14 fallow deer) to 2008 (80 fallow deer). Since 2007, they have been registered even in Utena district (10 fallow deer). The amount of fallow deer among cervine animals in Anykščiai district in 2005-2007 made up 23,4%; roes - 74,2%; red deer 2,2%; moose 0.1%. The structure of fallow deer‘s bevy is as follows: 24,4% bucks, 54,7% does, 21% calves. Additional feeding is very important to fallow deer. Almost half (46%) of fallow deer‘s traces in trans-sects are found at the distance of 100 m from feeding place, and the amount is decreasing at the larger distance: at the distance of 500 m – 29%, at the distance of 1000 m – 25%. The impact of feeding on roes is minimal.